Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno,

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minsko 7“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-05-31 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-580-892/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minsko 7“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo ir privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akto panaikinimo, trečiasis asmuo A. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

37. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta civilinė byla pagal ieškinį dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Minsko 7“ Vilniaus rajono savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą statybos darbams pagal projektą „Lauko inžinerinių tinklų (priešgaisrinio vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų) (duomenys neskelbtini) rajone, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) Statybos užbaigimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog užbaigta Nuotekų šalinimo tinklų (Inžineriniai tinklai) Fekalinės kanalizacijos tinklai FK, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Lietaus kanalizacijos tinklai KL, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Priešgaisrinio vandentiekio tinklai V2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. statyba pagal Lauko inžinerinių tinklų (priešgaisrinio vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų) (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) m. UAB (duomenys neskelbtini) statybos projektą. Ieškovės vardu minėto Statybos užbaigimo akto pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į Vandentiekio tinklus – Priešgaisrinio vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini)), Nuotekų šalinimo tinklus – Fekalinės kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini)), Nuotekų šalinimo tinklus – Lietaus kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla sudaryta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išduotas statybos leidimas nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimui pagal (duomenys neskelbtini) projektą. Projekto aiškinamajame akte nurodoma, kad pagal (duomenys neskelbtini) m. projektą perteklinis momentinis liūčių vanduo buvo numatytas (ir suderintas su „Nemėžio komunalininku“) nuvesti į šalia (duomenys neskelbtini) g. šalikelėje esamą griovį. Vykstant tolimesnei teritorijos urbanizacijai situacija pasikeitė – šis griovys šalia gatvės buvo užpiltas ir perteklinis momentinis vanduo patenka į teritorijas, esančias žemiau 207,5 altitudės. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, parengtas rekonstrukcijos (modernizavimo) projektas didinant talpas, atsisakant liūties metu nuotekų persipylimo iš infiltracinių talpų į griovį (duomenys neskelbtini) šalikelėje, kuris yra sunaikintas.

39. Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) atlikusi patikrinimą (duomenys neskelbtini) r. sav., be kita ko, nustatė, kad pagal (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą lietaus tinklas L įregistruotas nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki šulinio Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) UAB „Geokada“ topografiniame plane ((duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pridėtas prie prašymo išduoti leidimą, nurodytas esamas lietaus tinklas L nuo lietaus kanalizacijos šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) išvestas vamzdis PVC d250 į (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) griovį (į kitas teritorijas) nėra įregistruotas. Projekte nurodyta, kad žemės sklype demontuojami esami, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, lietaus vandens (nuotekų) persipylimo tinklai L nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki šulinio Nr. (duomenys neskelbtini). Statinio projekto sprendiniuose nėra įvertintas išvestas vamzdis PVCd250 iš šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g. griovį. <...> Vamzdis priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovė (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) r. sav., įrengtas/sumontuotas inžinerinis statinys - lietaus vandens (nuotekų) persipylimo tinklas L nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g. griovį. Išvesto vamzdžio PVC skersmuo 250 mm, ilgis apie 8 m, priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, tuo statytoja (ieškovė) pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 22 dalį. Pagal paaiškinimus pažeidimo laikas nurodytas (duomenys neskelbtini) m. Tos pačios dienos privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įpareigota iki (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ar pan.) ar perstatytas statinio dalis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę - lietaus kanalizacijos atšaką nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) (PVC vamzdis, skersmuo 250 mm, ilgis apie 8 m) iki (duomenys neskelbtini) g. griovio. Lietaus kanalizacijos atšaka įrengta žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) rajone bei išvestas vamzdis baigiasi žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) raj. pietvakariniame kampe.

40. Atsakovė (duomenys neskelbtini)1 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog pagal privalomąjį nurodymą ieškovė pašalino savavališkos statybos padarinius, vamzdis demontuotas. (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinta. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (duomenys neskelbtini) išrašas be kita ko patvirtina, kad Nuotekų šalinimo tinklai – Lietaus kanalizacijos tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) r. sav., kaip ieškovės nuosavybė įregistruoti to paties (duomenys neskelbtini) Statybos užbaigimo akto bei (duomenys neskelbtini) Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šis įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini).

41. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ginčo objekto statyba savavališka pripažinta pagrįstai, o objekto demontavimo darbai vertintini kaip atsakovės privalomo nurodymo įvykdymas, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad tokiu vertinimu teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas.

42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių ir suinteresuoto asmens procesinius dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Vertinti, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistos procesinės teisės normos, o teismo sprendimas priimtas nesivadovaujant ginčo situacijai aktualiomis materialinės teisės normomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

43. Apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė kokiu pažeidimu pasireiškė savavališkos statybos faktas, vertintina kaip nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė, kad atsakovės savavališkos statybos akte nurodyti statybos darbai pagrįstai konstatuoti kaip savavališka statyba. Kaip matyti iš ginčijamame sprendime teismo aptartų faktinių aplinkybių, savavališkos statybos faktą atsakovė konstatavo atsižvelgusi į tai, kad ieškovė, kaip statytoja, pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1dalies 1 punktą ir 22 dalį, kuomet savavališkai neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įrengė/sumontavo neypatingų statinių kategorijai priskirtiną inžinerinį statinį – lietaus vandens (nuotekų) persipylimo tinklą L nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) g. griovį.

44. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas be kita ko ir numato, kad naujo neypatingo statinio statybai yra privalomas statybos leidimas, o pagal šio straipsnio 22 dalyje įtvirtintą imperatyvią teisės normą – statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

45. Nors apeliantė akcentuoja (duomenys neskelbtini) m. projektinės medžiagos dėl aptariamos nuotekų atšakos įrengimo svarbą, tačiau ginčo tarp šalių, jog aptariamas inžinerinis statinys buvo numatytas minėtoje projektinėje medžiagoje, nėra. Kaip ir nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) buvo surašytas statybos užbaigimo aktas, kuriame nurodoma, kad statinys atitinka projekto sprendinius. Tačiau priešingai nei vertina apeliantė, suabsoliutinti statybos užbaigimo akto įrodomosios reikšmės, kai iš kitų, į bylą pateiktų įrodymų, galima spręsti, jog faktinė situacija buvo kita ir surašant šį aktą visgi vamzdžio atšakos dalis, kurios statybos darbai, vienu iš ginčijamų aktų yra pripažinti kaip savavališka statyba, nebuvo įrengta, negalima. Juolab, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninį reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi nuo 2018-02-06 iki 2018-10-31) 68 punktas numatė komisijos nariams, vykdantiems statybos užbaigimo procedūras, pareigą vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams, statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams komisijos nariai galėjo patikrinti pasirinktinai. Be to, pagal šią normą, siekiant įsitikinti, kad inžinerinės sistemos ir inžineriniai tinklai veikia, komisijos nariai turėjo teisę (ne pareigą) reikalauti išbandyti (patikrinti) šias sistemas statybvietėje, dalyvaujant atitinkamų statinio statybos specialiųjų darbų vadovams, kai inžinerinių sistemų ar tinklų išbandymus įmanoma atlikti nestabdant statybos užbaigimo procedūrų.

46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ieškovė neneigė, kad (duomenys neskelbtini) lietaus kanalizacijos geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje ir kadastrinių matavimų byloje nurodyta ne visa vamzdžio atšaka, t.y. lietaus tinklas L įregistruotas nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki šulinio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodyta atkarpa nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki griovio, o pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius, jog kontrolinius matavimus atlikęs specialistas šiuo aspektu padarė klaidą, nepateikta. UAB „Energokomplektas“ (duomenys neskelbtini) rašte pateikta informacija, jog geodezininkas, atlikdamas sumontuotų nuotekų šalinimo tinklų kontrolinius matavimus ir juos fiksuodamas kontrolinėje nuotraukoje padarė techninę klaidą, tarp lietaus nuotekų šulinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įrengto tinklo (vamzdžio) skersmenį nurodydamas 200 mm, kai suprojektuotas ir faktiškai įrengtas 250 mm skersmens, t.y. netiksliai nurodant nuotekų vamzdžių parametrus, tačiau kaip ir pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija vertina, kad ši klaida nesusijusi su lietaus nuotekų ginčo atšakos fiksavimu ar neužfiksavimu. Tad apeliantės argumentai, kad registro duomenys atitiko kadastrinius duomenis, kuriuose buvo techninio pobūdžio klaida, visgi pirmosios instancijos teismo vertinimo nekeičia, juolab, kad vien statybos užbaigimo akto surašymo faktas nepagrindžia, kad projektiniai sprendiniai buvo realizuoti pilna apimtimi. Pačios statytojos statybos užbaigimo komisijai pateikti dokumentai leidžia spręsti, kad statinio projekto ((duomenys neskelbtini) m.) dalis, kurioje buvo numatytas ginčo lietaus nuotekų atšakos įrengimas, statybos užbaigimo metu nebuvo įgyvendintas.

47. Be to, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ieškovė neįrodinėjo, jog registro duomenys neatitinka kadastro bylos duomenų, kad registruojant statinį buvo padarytos techninės klaidos ir jos buvo taisytos ar kadastro duomenys tikslinti. Kadastrinių matavimų byloje, kurios pagrindu ir registruotas objektas, nėra užfiksuota minimame (duomenys neskelbtini) m. projekte nurodyta lietaus tinklo atkarpa nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki griovio.

48. Priešingai nei vertina apeliantė tokie dokumentacijos trūkumai yra reikšmingi ir jos pačios daiktinių teisių apimčiai, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas duomenys apie statinius, <...> ir inžinierinius įrenginius į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi pagal statybos įstatymo nustatyta tvarka statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išduotą leidimą statyti, rekonstruoti, griauti, remontuoti ar kitaip statinį pertvarkyti; to paties įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinių priėmimo naudoti aktą – kai įrašomi duomenys apie baigtą statyti statinį; <...> nustatyta tvarka parengtą nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą ar atskiras šios bylos dalis; įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliotų kitų institucijų arba teismo sprendimus ar asmenų tarpusavio sutartis dėl nekilnojamojo turto objekto formavimo, servitutų bei kitų apribojimų naudotis nekilnojamuoju turtu nustatymo. Šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalis nustato, kad įrašęs nekilnojamojo turto objekto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas apie tai praneša pareiškėjui išsiųsdamas arba įteikdamas jam Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatytos formos pažymą apie nekilnojamojo turto duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką.

49. Tad atmestini apeliantės argumentai, kad patikslinus kadastro duomenis, nesikeistų ir registro duomenys. Pagal į bylą pateiktus įrodymus spręsti, kad kadastrinės bylos duomenų neatitiktį faktinei situacijai lėmė tik išpildomosios dokumentacijos techninės klaidos, kaip, kad teigia apeliantė, teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

50. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad savavališkos statybos akto formos trūkumai – joje nefiksuota tiksli pažeidimo data, apribojo ieškovės galimybes paneigti aplinkybes, kurios ne tik neegzistavo, bet ir kurių nefiksavo pati Inspekcija.

51. Tai, kad savavališkos statybos akte nėra fiksuota tiksli ginčo statybos darbų atlikimo data, o apsiribota metų nurodymu neleidžia spręsti, jog toks aktas surašytas be teisinio pagrindo bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotos išvados, jog ginčo lietaus kanalizacijos atkarpos statybos darbai vyko po (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo akto surašymo. Tokią išvadą, teismo vertinimu, pagrindė ir trečiojo asmens A. N. pateikti vaizdo įrašai iš kurių teismas sprendė, kad (duomenys neskelbtini) nuotekų iš „M7“ logistikos centro šalinimo vamzdynas buvo skirtingos konfigūracijos, bei minėtos geodezinės kontrolinės nuotraukos ir kadastrinių matavimų bylos duomenys. Apeliaciniame skunde dėstomos abstrakčios kritinės pastabos dėl teismo netinkamai atliktos šių faktinių duomenų analizės, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, aptarto vertinimo nekeičia. Spręsti, kad šie įrodymai neatitinka sąsajumo ir leistinumo kriterijų apeliacinės instancijos teismas pagrindų nenustatė. Kaip jau minėta, geodezinė kontrolinė nuotrauka ir kadastrinių matavimų bylos duomenys leidžia spręsti, jog ginčo vamzdyno atšakos statybos darbai vyko jau po (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo akto, o pateikti vaizdo įrašai, kurių autentiškumas nekelia abejonių, tokį vertinimą tik sustiprina.

52. Apeliantei, kaip statybos verslu užsiimančiam juridiniam asmeniui, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, kurių laikantis turi būti įgyvendinami ir teisės normomis nustatyti reikalavimai šioje srityje. Kadangi (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo aktu ieškovė realizavo statybos leidimu jai, kaip statytojai, suteiktas teises įgyvendinti projekto sprendinius, įskaitant ir įvykdyti lietaus nuotekų įrengimo darbus, tad akivaizdu, jog šiai atšakai, jau kaip naujo neypatingo statinio statybai, buvo privaloma parengti statybos projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

53. Nesutiktina su apeliante, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas rekonstruoti statinį, žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektui „Lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) raj., rekonstravimo projektas“ papildomai įrodo, kad ginčo lietaus nuotekų atšaka projekto rengimo metu egzistavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pozicija, jog lietaus nuotekų atšaka projekto sprendiniuose neaptarta, t. y. nėra numatyta nauja statyba, tad galimas tik lietaus nuotekų atšakos įrengimas, o ne rekonstrukcija (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis), yra pagrįsta. Nėra paneigtos atsakovės dar faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) m. rekonstravimo projekte nurodoma, kad žemės sklype demontuojami esami, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, lietaus vandens (nuotekų) persipylimo tinklai L nuo šulinio Nr. (duomenys neskelbtini) iki šulinio Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad ginčo atšaka negalėjo patekti į rekonstruotino objekto apimtį.

54. Taigi teiginių, jog vamzdžio demontavimo darbai buvo įvertinti išduodant leidimą statinio rekonstrukcijai, ar, kad Inspekcija šį leidimą vertino kai savavališkos statybos (ar jos padarinių) įteisinimo pagrindą, apeliantė neįrodė. Inspekcija, gavusi ieškovės pranešimą apie ginčo objekto demontavimą ir surašydama privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, pagrįstai pripažino, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Tai, kad ieškovė ginčo objekto demontavimo darbus atliko tik po teisminio proceso inicijavimo, neleidžia spręsti, kad toks Inspekcijos vertinimas buvo neatitinkantis faktinės situacijos ar teisinio reguliavimo. Esant aptartoms aplinkybėms, pagrindo išvadai, kad ieškovės atlikti vamzdžio demontavimo darbai turėjo būti vertintini kaip rekonstrukcijos projekto sprendinių įgyvendinimas nėra.

55. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo dalyką, analizuoti ir vertinti statybos užbaigimo procedūros teisėtumo procesinės pareigos neturi, tad apeliacinio skundo hipotetinio pobūdžio argumentais dėl jai, kaip statytojai, galimų pasekmių, jei būtų nustatyti statinio projekto sprendinių pažeidimai ir atitinkamai vykdytinų kompetentingų institucijų procedūrų, nepasisako.

56. Kadangi iškėlus civilinę bylą privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, tad teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pašalinus savavališkos statybos padarinius, ginčijami aktai savaime nebesukelia teisinių pasekmių ieškovei ir jų pagrindais jokie ribojimai ar papildomi įpareigojimai ieškovei nebenustatomi. Pirmosios instancijos teismas, esant tokiai procesinei situacijai, konstatavęs, kad teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami pagrįstai sprendė, jog ieškovės teisės nepažeidžiamos, tad ir jų teisminė gynyba negalima. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai buvo pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kas ir atlikta teismo sprendimu, bet ne teismo nutartimi (CPK 294 straipsnis).

57. Kolegijos vertinimu, toks procesinis pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra visiškai tikslus. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 5 straipsnio 1 dalį, pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-361/2006;2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012;2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-229-378/2018,38 punktas; 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 29 punktas). Atsižvelgiant į pasakytą , kolegijos vertinimu, byla iš esmės turėjo būti išspręsta teismo sprendimu nusprendžiant dėl ieškinio (ne) tenkinimo ( šiuo atveju jis atmestas), bet ne ją nutraukiant.

58. Nepaisant pasakyto, šis procesinis trūkumas dėl kurio argumentų apeliaciniame skunde nepateikta, neturi esminės svarbos vertinant kaip nuspręsta dėl inicijuoto teisme ginčo esmės ir nėra pagrindas nuspręsti dėl iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo naikinimo dėl formalių pagrindų (CPK 328 straipsnis).

59. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

60. Dėl kitų skundo argumentų nepasisakytina, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

61. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-05-31 sprendimą palikti nepakeistą.