- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-857-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03463-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Minsko 7“
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minsko 7“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme priimtas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Minsko 7“ (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija ir/ar atsakovė) dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo.
2. Teisme gautas pareiškėjo A. N. patikslintas prašymas dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjam civilinė byla Nr. e2-3084-647/2021 pagal ieškovės UAB „Minsko 7“ ieškinį atsakovui A. N. dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis patiria didelę žalą dėl netinkamai surenkamų ir neteisėtai pastatytais vamzdynais nutekinamų paviršinių vandenų iš ieškovui UAB „Minsko 7 priklausančių žemės sklypų. Pagrindinis pareiškėjo dalyvavimo procese tikslas padėti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Aplinkos ministerijos laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios padėties pablogėjimo ateityje. Pareiškėjas, prašydamas jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nurodo, jog problema, į kurią jis atkreipė dėmesį, viešindamas ginčo teiginius, yra visiškai reali, besitęsianti ilgą laiką ir iki šiol neišspręsta – tiek pareiškėjo žemės sklypas, tiek ir kaimyniniai žemės sklypai užliejami lietaus nuotekomis iš ieškovės sklypo dėl jos pasirinktų ir įgyvendintų statybos techninių sprendinių (pateikia vaizdo įrašus, kitus įrodymus).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-01-18 nutartimi nutarė ieškovės prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, netenkinti. Teismo nutartis iš esmės grindžiama šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas prašymą dėl jo įtraukimo į bylą grindžia kitomis bylos, tačiau bylų dėl garbės ir orumo, dalykinės reputacijos, kuriuose pareiškėjas yra šalis, nagrinėjimas, niekaip nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku šioje byloje, kurioje ieškovas ginčija savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo teisėtumą;
3.2. Tretieji asmenys nėra traukiami į bylą tuo pagrindu, kad padėtų valstybės institucijai apginti jos priimtų teisės aktų teisėtumą;
3.3. Pareiškėjas nurodo, kad dalyvaudamas byloje jis išvengtų savo materialiosios padėties pablogėjimo ateityje, tačiau jis nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, kokie materialiniai teisiniai santykiai jį su ieškovu ar atsakovu sieja savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo aspektu. Tai, kad pareiškėjas iniciavo savavališko statybos akto bei privalomo nurodymo surašymą savame nepagrindžia jo materialinių teisinių santykių nei su ieškovu, nei su atsakovu ginčo dalyko prasme, nes ieškinys yra pareikštas dėl administracinių aktų nuginčijimo. Pareiškėjas nurodo, kad tiek jo, tiek kaimyniniai žemės sklypai yra užliejami lietaus nuotekomis iš ieškovės sklypo dėl jo ieškovės pasirinktų ir įgyvendintų statybos techninių sprendimų, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, koks, kur esantis žemės sklypas jam priklauso, kur yra ieškovo sklypas, iš kurio pareiškėjo sklypas yra užliejamas ir pan.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-18 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Spręsdamas klausimą dėl A. N. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos;
4.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog A. N., pateikdamas prašymą dėl jo įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir teigdamas, kad tiek jo, tiek kaimyniniai žemės sklypai yra užliejami lietaus nuotekomis iš ieškovės sklypo, nepateikė jokių duomenų, koks, kur esantis žemės sklypas jam priklauso, kur yra ieškovo sklypas, iš kurio pareiškėjo sklypas yra užliejamas ir pan.“;
4.3. Teismas ginčo nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas (apeliantas), nurodydamas, kad dalyvaudamas byloje jis išvengtų savo materialiosios padėties pablogėjimo ateityje, nenurodė, jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kokie materialiniai teisiniai santykiai jį su ieškovu ar atsakovu sieja savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo aspektu;
4.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog tai, kad pareiškėjas iniciavo savavališko statybos akto ir privalomojo nurodymo surašymą savaime nepagrindžia jo materialinių teisinių santykių nei su ieškovu, nei su atsakovu ginčo dalyko prasme, nes ieškinys yra pareikštas dėl administracinių aktų nuginčijimo;
4.5. Teismas be jokio teisinio pagrindo nutartį grindė teiginiais, jog tretieji asmenys nėra įtraukiami į bylą tuo pagrindu, kad padėtų valstybės institucijai apginti jos priimtų teisės aktų teisėtumą.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą nei papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais su atskiruoju skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
5.1. Apeliantas neįrodė ir nepagrindė nei jo materialinio ir procesinio arba tik procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas individualus administracinis aktas, t. y. ieškovės atžvilgiu individualiai priimtas dokumentas, kuris neturės jokios įtakos pareiškėjo A. N. teisėms ir pareigoms. Nei šioje byloje priimtas sprendimas, nepriklausomai nuo jo turinio, nei pats procesas, niekaip, t. y. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nepaveiks A. N. materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti laikomas suinteresuotas šios bylos baigtimi;
Atsiliepimas
5.2. Nors atskirajame skunde nurodoma, jog būtent šioje byloje skundžiamo savavališkas statybos akto bei privalomasis nurodymo surašymą inicijavo pats pareiškėjas, tačiau vien ši aplinkybė niekaip nepagrindžia jo teisės būti dalyvaujančiu byloje asmeniu. Asmens, pranešusio apie galimą pažeidimą, suinteresuotumas yra susijęs tik su kreipimusi į kompetentingą instituciją teikiant su galimu pažeidimu susijusią reikšmingą informaciją, tačiau nesuteikia jam jokių teisių ir pareigų galimo pažeidimo tyrime, nagrinėjime ir, juo labiau, sprendimo priėmime;
5.3. Apeliantas prašė jį įtraukti trečiuoju asmeniu atsakovės Statybų inspekcijos pusėje. Remiantis kasacinio teismo praktika, pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tretieji asmenys nėra traukiami į bylą tuo pagrindu, kad padėti valstybės institucijai apginti jos priimto teisės akto teisėtumą. Šioje byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas nei pablogins, nei pagerins A. N. materialinės teisinės padėties. Vien tai, jog apeliantui priklausantis žemės sklypas yra tame pačiame kvartale, kur yra nustatyta savavališka statyba, nepagrindžia pastarojo intereso glaudumo ir sąsajumo su nagrinėjama byla;
Šalies argumentai
5.4. Nors atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog neva iš ieškovei priklausančio žemės sklypo yra užliejamas A. N. priklausantis žemės sklypas, tačiau Statybos inspekcija skundžiamus aktus surašė ne dėl lietaus vandens nuotėkų sistemos veikimo netinkamumo (ar užliejimo), o dėl statybos neatitikties statybų dokumentacijai (dėl to, kad techniniame projekte, kuriam išduotas statybos leidimas, numatyti ir įgyvendinti sprendiniai nebuvo fiksuoti statybos užbaigimo akte, dėl ko, anot Statybų inspekcijos, reikalingas naujas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas). Todėl šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas, kuriame yra sprendžiamas esminis klausimas, ar statybos užbaigimo procedūros metu neužfiksuoti įgyvendinti sprendiniai, kuriems buvo parengtas projektas ir išduotas statybos leidimas, laikytini savavališka statyba, ar visgi turėtų būti vertinami kaip matininko techninė klaida, kuri gali būti ištaisyta patikslinant nekilnojamojo turto kadastro bylą. Byloje kilęs ginčas niekaip nesusijęs su apelianto procesiniais ar materialiniais teisiniais interesais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-01-18 nutarties, kuria netenkintas prašymas įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).
8. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018; 2021-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).
9. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 25 punktas).
10. Nagrinėjamoje byloje apeliantas savo prašymą įtraukti jį į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, grindė faktinėmis aplinkybėmis, jog pareiškėjas iniciavo privalomo nurodymo surašymą, kuris šiuo metu ginčijamas teisme; tiek pareiškėjo žemės sklypas, tiek kaimyniniai žemės sklypai yra užliejami lietaus nuotekomis iš ieškovės sklypo dėl jos pasirinktų ir įgyvendintų statybos techninių sprendinių; pareiškėjui iškėlus aptariamą problemą dėl užliejamos gatvės ir privačių namų valdų, UAB „Minsko7“ pateikė teismui ieškinį dėl teiginių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto įsitikinimu, nurodytos aplinkybes įrodo, jog jis turi interesą dalyvauti trečiuoju asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo, siekiant padėti Statybos inspekcijai laimėti bylą ir išvengti materialinės padėties pablogėjimo.
11. Apeliantas pateikė duomenis, jog užlietas žemės sklypas priklauso pareiškėjui (antstolio 2020-06-09 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Taip pat duomenimis, jog Statybos inspekcija, įvertinusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), savininko UAB ,,Novus turtas”, UAB „Geokada“ pateiktą informaciją, faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statytojui UAB „Minskas 7“, 2021-09-06 surašė savavališkos statybos aktą SSA-00-210906-00085 dėl lietaus vandens (nuotekų) persipylimo sistemos, t. y. į (duomenys neskelbtini) gatvę išvestam lietaus nuotekų vamzdžiui, neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ir leidimo vykdyti statybos darbus. Taip pat, surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-210906-00080 pašalinti savavališkos statybos padarinius (Statybos inspekcijos 2021 m. rugsėjo mėn. raštas).
12. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto nurodytas aplinkybes (žr., 10-11 punktus) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr., 8-9 punktus), sprendžia, jog pareiškėjas įrodė, jog ginčo išsprendimas dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo gali turėti netiesioginę įtaką apelianto materialiosioms teisėms ir pareigoms, kiek tai susiję su pareiškėjo teisėtu interesu, jog jam priklausantis žemės sklypas nebūtų užliejamas lietaus nuotekomis dėl ieškovės pasirinktų ir įgyvendintų statybos techninių sprendinių dėl kurių (jų dalies) surašytas ir šiuo metu ginčijamas savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas bei interesu išvengti materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės argumentai, jog kilęs ginčas visiškai nesusijęs su apelianto procesiniais ar materialiniais teisiniais interesais.
13. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo įtraukti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl ginčijama nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės tenkinant A. N. prašymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas, be kita ko, siekia Statybos inspekcijai padėti laimėti bylą, pareiškėjas įtrauktinas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovės Statybos inspekcijos pusėje (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-01-18 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti į bylą A. N. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pusėje.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.