Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal išnagrinėjo ieškovo L. K. ieškinio atsakovei S. K. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. K., priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama Civilinio proceso kodekso nuostatų nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 46 punktas; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020 31 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė teisinį suinteresuotumą turintis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019 21 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020 30 punktas).

10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškinį atsisakoma priimti nagrinėti, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismo pareiga ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023 60 punktas).

11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

12. Šiuo atveju iš teismų duomenų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) ir bylos duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1784-979/2019 tenkino pareiškėjų prašymą: pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4587-652/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2 punkto sąlygą dėl nepilnametės R. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo iki pilnametystės priteisimo. Nustatė, kad L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nepilnametės R. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokėti po 200 (du šimtus) eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną S. K.”. Nustatė, kad L. K. periodinį išlaikymą, t. y. 200 Eur (du šimtus eurų), sumoka iki mėnesio 20 dienos į nurodytą S. K. banko sąskaitą (Šiaulių bankas atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). <...>.

13. LITEKO duomenis civilinėje byloje Nr. e2-1784-979/2019 2020 m. birželio 4 d. ieškovei S. K. išduotas vykdomasis raštas dėl vaikui priteisto išlaikymo nevykdymo, skolininkas L. K..

14. Pareiškėjas L. K. nagrinėjamoje byloje teikdamas ieškinį prašė pripažinti, kad jis iki 2025 m. birželio 1 d. tinkamai vykdė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1784-979/2019 nustatytą prievolę R. K., mokėti išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo, kad gavo iš antstolio S. V. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prie ieškinio priedų pridėjo banko sąskaitų išrašus ir kitus įrodymus patvirtinančius, kad prievolę yra įvykdęs.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytus argumentus ir keliamus reikalavimus, daro išvadą, kad ieškovo ieškinio reikalavimas iš esmės neatitinka materialinio reikalavimo požymių (patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių), o akivaizdžiai yra tik ieškovo siekis nustatyti tam tikrą faktinę aplinkybę, kas šiuo atveju negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.

16. Šiuo atveju aktualu tai, kad dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1784-979/2019 nevykdymo / netinkamo vykdymo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Ar skolininkas L. K. (ne)įvykdė ir kokia apimtimi (ne)įvykdė teismo sprendimo sprendžia vykdomąją bylą nagrinėjantis antstolis. Atitinkamai skolininkas (šiuo atveju L. K.), siekdamas paneigti neįvykdymo faktą (patvirtinti, kad jis tinkamai vykdė teismo sprendimą), pradėtoje vykdomojoje byloje gali / turi teisę antstoliui teikti įrodymus (duomenis, kuriuos teikė teismui, apie atliktus mokėjimus). Atitinkamai antstoliui netenkinus ir / ar priėmus atsakovui nepalankų patvarkymą, jis turi teisę jį ginčyti teisme, skųsdamas antstolio veiksmus (neveikimą) CPK 510 straipsnio tvarka. Iš LITEKO duomenų matyti, kad skolininkas L. K. iš esmės tai ir yra įgyvendinęs.

17. Skolininkas L. K. gavęs iš antstolio 2025 m. birželio 23 d. patvarkymą, kuriuo nutarta priverstinai nuo jo nurašyti 4 666,61 Eur, 2025 m. liepos 11 d. teismui teikė skundą dėl antstolio veiksmų nurodydamas, kad antstolis neteisėtai nurašė pinigines lėšas 4 666,61 Eur sumai (bylos Nr. e2YT-8218-1231/2025). Kaip matyti, išlaikymo vaikui (ne) sumokėjimo faktą už 2019 m. sausio 1 d. – 2025 m. liepos 1 d. pagrindžiantys duomenys buvo teikiami antstoliui.

18. Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2025 m. liepos 14 d. pareiškėjas (skolininkas) taip pat teismui teikė ieškinį dėl prievolės pripažinimo įvykdyta. Taigi tuo pačiu metu skolininkas L. K. dėl to paties klausimo iniciavo du skirtingo pobūdžio procesus, t. y. ieškinio teisena ir ypatingąją teisena.

19. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8218-1231/2025 pareiškėjo L. K. skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo antstolį perskaičiuoti susidariusio įsiskolinimo ir vykdomųjų išlaidų sumą, atsižvelgiant į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes ir vykdomojoje byloje gautus faktinius duomenis. Kitoje dalyje pareiškėjo skundo netenkino. Nutarčiai įsiteisėjus, grąžino antstoliui S. V. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Teismas konstatavo, kad faktiniai duomenys patvirtina, jog skolininkas į vykdomajame rašte nurodytą išieškotojos atsiskaitomąją sąskaitą per minėtą laikotarpį yra pervedęs 14 524 Eur (14 924 Eur – 400 Eur). Teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu nebūtų taikoma vykdomojo rašto reikalavimų senatis, skolininko skolos suma išieškotojai maksimaliai sudarytų 2645 Eur (17 169 Eur – 14 524 Eur) sumą, tačiau ne 4 050 Eur, kuriuos nurodė išieškotoja, todėl akivaizdu, kad antstolio 2025 m. birželio 23 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas 4 666,61 Eur sumai, įskaitant 616,61 Eur vykdymo išlaidas, taikytinas nepagrįstai sumai. Teismas vertino iš skolininko vykdytus pervedimus tiesiogiai vaikui. Teismas konstatavo, jog net ir pripažinus aplinkybę, jog antstolio 2025 m. birželio 23 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas 4 666,61 Eur sumai buvo taikytas nepagrįstai sumai, ši aplinkybė nepašalina fakto, jog skolininkas minėto nurodymo surašymo metu buvo skolingas išieškotojai periodinio išlaikymo įsiskolinimą, todėl vykdomosios bylos nutraukti nėra teisinio pagrindo.

21. Nustatytų faktinių aplinkybių visetas tik dar kartą patvirtina, kad nustačius, jog dėl periodinių išmokų (ne) mokėjimo L. K. atžvilgiu užvesta vykdomoji byla, šioje byloje keliamas ieškiniu reikalavimas yra vykdomosios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl kurio pasisakė Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, įvertinęs antstolio veiksmų (ne) teisėtumą ir įpareigodamas antstolį perskaičiuoti susidariusio įsiskolinimo ir vykdomųjų išlaidų sumą.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.