Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-04-05 · Civilinė byla Nr. e2-1705-341/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-05
Bylos Nr.
e2-1705-341/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00081-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Atsakovas
I. J.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Advokatai
Paulius Škėrys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1705-341/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00081-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 05 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič,

nedalyvaujant UAB „Finansų bitė“ atstovui, atsakovui I. J., dalyvaujant atsakovo I. J. atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ patikslintą ieškinį atsakovui I. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

I. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo jos naudai: 5 025,41 Eur negrąžintą paskolą; 444,67 Eur paskolos palūkanas; 6,77 Eur vėlavimo palūkanas; 421,29 Eur administravimo mokestį; 82,68 Eur nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro Paskolos sutartyje įtvirtintos 22 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike, už laikotarpį nuo 2022-12-13 iki 2023-01-09; 22 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2027-12-15), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 3 147,03 Eur sumos); 406,24 Eur sutarties sudarymo mokestį; 21,41 Eur delspinigių; 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau - ir ieškovė) patikslintu ieškiniu nurodo, kad ieškovė ir atsakovas I. J. (toliau – ir atsakovas) 2022-04-04 sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 95146719 (toliau - Paskolos sutartis). Pagal Paskolos sutartį Ieškovas joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė Atsakovui 5600,00 Eur paskolą (5168,80 Eur paskolos suma ir 431,20 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 69 mėnesių laikotarpiui. Paskola Atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis Ieškovo administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt (toliau - Portalas). Ieškovas suteikdamas Atsakovui paskolą Atsakovo 431,20 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo 2 743,02 Eur Atsakovo įsiskolinimą bendrovei BnP Finance AB, refinansavo 1 986,41 Eur Atsakovo įsiskolinimą bendrovei UAB Moment Credit, o 439,37 Eur paskolos sumą / likutį Ieškovas tiesiogiai pervedė Atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Ieškovas tinkamai atliko Atsakovo kreditingumo vertinimą - patikimuose šaltiniuose patikrino iš Atsakovo surinkta informaciją ir pagal gautus duomenis atitinkamai įvertino Atsakovo galimybes sudaryti paskolos sutartį.

Paskolą Atsakovui suteikė Portale užsiregistravę skolintojai aukciono būdu. Nurodo, kad Paskolos gavėjas palūkanas moka nuo išmokėtos Paskolos sumos. Palūkanos nėra mokamos nuo Paskolos sutarties sudarymo mokesčio. Visa investuota suma, t. y. Paskolos suma ir Paskolos sutarties sudarymo mokestis, yra grąžinama periodinėmis įmokomis pagal Paskolos sutarties įmoku grafiką. Ieškovas, administruojantis Portalą, veikia kaip tarpininkas tarp Portale užsiregistravusių skolintojų ir paskolų gavėjų. Ieškovui yra suteikti įgaliojimai ne tik organizuoti visą paskolų suteikimo bei grąžinimo procesą, per savo atidarytą depozitinę sąskaitą skirstyti paskolų davėjų skolinamas bei paskolų gavėjų grąžinamas lėšas, bet Ieškovas taip pat turi ir įgaliojimus vienašališkai nutraukti sudarytas paskolų sutartis su įsipareigojimų nevykdančiais paskolų gavėjais bei vykdyti paskolų gavėjų laiku negrąžintų paskolų išieškojimus, įskaitant ir paskolų gavėjų nesumokėtų lėšų išieškojimą teismine tvarka. Detaliai paskolų suteikimo ir grąžinimo Portalo pagalba taisyklės yra įtvirtintos kiekvieno paskolos sandorio šalių sudarytose WWW.FINBEE.LT portalo naudojimo sutartyje (toliau - Naudojimo sutartis), WWW.FINBEE.LT paskolos (vartojimo kredito) sutarties bendrosiose sąlygose (toliau - Bendrosios sąlygos) ir Paskolos Specialiosiose sąlygose - Akcepte (toliau - Specialiosios sąlygos).

Atsakovui Naudojimosi sąlygų 4 punkte nustatyta tvarka užsiregistravus Portale ir vadovaujantis Naudojimosi sąlygų 5 punktu atlikus jo tapatybės nustatymą, Atsakovas pateikė paraišką dėl 5600,00 Eur (5168,80 Eur paskolos suma ir 431,20 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) paskolos suteikimo, kuri jam buvo sėkmingai Portalo priemonėmis suteikta kitų Portale registruotų vartotojų (paskolos davėjų). Vadovaujantis Naudojimosi sutarties 7 punkte nustatyta tvarka, su Atsakovu buvo sudaryta Paskolos sutartis, kuria Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, jog sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį. Tačiau nepaisant Paskolos lėšų gavimo ir įsipareigojimų šias lėšas grąžinti numatytu grafiku, Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė. Atsakovas ne tik nustatytu grafiku į Ieškovo depozitinę sąskaitą negrąžino jam suteiktos Paskolos, bet taip pat nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų, sutarties administravimo mokesčio bei sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovas taip pat neinformavo apie jokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti jo skolinių įsipareigojimų vykdymo terminus ar atleisti Atsakovą nuo atsakomybės už sutartinių prievolių neįvykdymą.

Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti Paskolą, Ieškovas siuntė Atsakovui raginimus sumokėti skolą, tačiau Atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo. Todėl Ieškovas buvo priverstas vienašališkai nutraukti Paskolos sutartį su Atsakovu, vadovaudamasis Bendrųjų sąlygų 8.9 punktu. Kaip minėta aukščiau, Atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei nepadengė susidariusio įsiskolinimo, jog būtų pilnai įvykdytos visos Atsakovo piniginės prievolės, kylančios iš Paskolos sutarties, todėl Ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas civilines teises, reikalauja sumokėti visą paskolos sumą, palūkanas, administravimo mokestį, sutarties sudarymo mokestį ir kitus pradelstus mokėjimus. Paskolos sandorio šalimis yra laikomi Atsakovas (Paskolos gavėjas) ir skolintojai (Specialiųjų sąlygų 2.11 punktas, Naudojimosi sutarties 2.14 punktas). Tačiau Ieškovas šiuo atveju daugiašalės Paskolos sutarties ir Naudojimo sutarties pagrindu veikia kaip Portalą administruojantis tarpininkas (Naudojimo sutarties 1.5, 8.3 punktai), kuriam suteiktos teisės ne tik vertinti Portalo vartotojų paraiškas dėl paskolų suteikimo, šias paraiškas pateikusių vartotojų kreditingumą, esant pagrindui šias paraiškas atmesti (Bendrųjų sąlygų 3.3-3.5, 3.8, 3.11 punktai), bet būtent Ieškovui Paskolos sutartimi yra suteiktos išimtinės teisės vienašališkai nutraukti šią sutartį Paskolos gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų (Bendrųjų sąlygų 4.8, 8.9, 8.10 punktai) bei kaip skolintojų teisių perėmėjui vykdyti visų pagal Paskolos sutartį Atsakovo nesumokėtų sumų išieškojimą (Bendrųjų sąlygų 4.8, 7.3 punktai, Naudojimosi sutarties 9.2, 9.4 punktai). Be to, visi paskolų lėšų išmokėjimai ir paskolų grąžinimas yra vykdomas tik per Ieškovo depozitinę sąskaitą (Bendrųjų sąlygų 1.9, 3.18, 4.3, 4.4 punktai) ir tik Ieškovas turi teisę sustabdyti arba nutraukti Paskolos sumos išmokėjimą (Bendrųjų sąlygų 3.19 punktas). Taigi, šiuo atveju yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai tarp Portale registruotų skolintojų ir Atsakovo. Tačiau šių teisinių santykių šalimi yra ir Ieškovas, veikiantis kaip tarpininkas, kuriam pavesta tikrinti paraiškas dėl paskolų pateikusių vartotojų kreditingumą, organizuoti bei koordinuoti patį paskolų suteikimo ir grąžinimo procesą, per savo depozitinę sąskaitą vykdyti visų skolinamų ir grąžinamų lėšų išmokėjimus bei paskirstymus, o Paskolos gavėjų įsipareigojimų nevykdymo atveju, būtent Ieškovas yra įgaliotas nutraukti Paskolos sutartis ir vykdyti Paskolų gavėjų negrąžintų pasiskolintų lėšų ir kitų nesumokėtų sumų išieškojimą. Nagrinėjamu atveju Paskolos sutartis buvo sudaryta laikantis visų nurodytų teisės normų reikalavimų, tinkamai identifikuojant šalių tapatybę ir šalims aiškiai išreiškiant savo valią.

Nagrinėjamu atveju Atsakovas Paskolos sutartimi pasiskolino 5168,80 Eur sumą, kartu įsipareigodamas mokėti 22 proc. dydžio palūkanas, Sutarties administravimo mokestį bei Sutarties sudarymo mokestį. Taip pat Atsakovas įsipareigojo Paskolą grąžinti pagal Paskolos sutarties sudėtine dalimi esantį Paskolos grąžinimo grafiką. Tačiau Atsakovas gautų lėšų pagal Paskolos grąžinimo grafiką negrąžino. Taigi, akivaizdu, kad Atsakovas kaip Paskolos gavėjas turi pareigą grąžinti visas pasiskolintas lėšas ir sumokėti Paskolos sutartyje numatytas palūkanas, Sutarties administravimo mokestį bei Sutarties sudarymo mokestį.

Ieškinio priedas Nr. 8 patvirtina, kad Ieškovas Atsakovui 2022-11-28 dieną tinkamai įteikė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjimą, kad Paskolos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, jei šis įsiskolinimas nebus sumokėtas iki 2022-12-12. Tačiau Atsakovas į nurodytą įspėjimą nereagavo ir įsiskolinimo nei per nurodytą terminą, nei iki šiol nepadengė. Kaip patvirtina žemiau šiame ieškinyje pateikiamos sumos ir skaičiavimai, Atsakovo mokėjimas yra pradelstas daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Todėl vadovaujantis Bendrųjų sąlygų 8.10 punktu, Paskolos sutartis yra laikoma vienašališkai nutraukta ir Atsakovas privalo sumokėti visas pagal Paskolos sutartį mokėtinai sumas iš karto, nepaisant Paskolos sutartyje nurodyto mokėjimo grafiko. Remiantis Naudojimosi sutarties 9.2 punkto nuostata, Ieškovui išsiuntus pranešimą Paskolos gavėjui apie Paskolos (vartojimo kredito) sutarties nutraukimą Portalo duomenų bazėje esančiu elektroninio pašto adresu, ar paskutiniu žinomu Paskolos gavėjo gyvenamosios vietos adresu, yra laikoma, kad tokiu atveju yra įvykęs automatinis skolintojų reikalavimo teisių į Paskolos gavėją (t. y. Atsakovą) perleidimas Ieškovui. Ieškovas pagal Paskolos sutartį šiuo metu iš viso yra nesumokėjęs 9 555,50 Eur sumos. Visų sumų dydžius ir apskaičiavimą pagrindžia prie ieškinio pridedama Ieškovo buhalterinė pažyma.

Pagal Bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, Paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, ir kitus mokėjimus, Specialiose sąlygose nurodytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma. Atsižvelgiant į nurodytas Paskolos sąlygas bei teisinį reglamentavimą, Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovo vėlavimo palūkanas. Prie šio ieškinio pridedamas Paskolos sutarties įmokų grafikas patvirtina, kad Sutarties sudarymo mokestis turi būti sumokėtas per 69 mėn. kartu su einamosiomis įmokomis. Todėl Paskolos sutartį nutraukus anksčiau termino ir Atsakovui turint pareigą sumokėti visas pagal šią sutartį mokėtinas sumas, kartu su kitais mokėjimais turi būti priteisiamas ir Sutarties sudarymo mokestis. Atsakovas buvo informuotas ir pasirašydamas Paskolos sutartį sutiko mokėti Administravimo mokestį (kuris yra išskaidytas visam Paskolos terminui) kiekvieną mėnesį už Paskolos administravimą pagal Specialiosiose sąlygose nurodytą dydį iki Paskolos termino pabaigos. Tais atvejais, jei Paskolos gavėjas vėluoja mokėti Paskolos įmokas ir dėl to nutraukiama Paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, Paskolos gavėjas privalo sumokėti Administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto (Naudojimo sutarties 2.1, 10.4 punktus, Bendrųjų sąlygų 1.2, 8.11 punktus, Specialiųjų sąlygų 2.4 punktą). Paskolos sutarties įmokų grafikas patvirtina, kad Administravimo mokestis turi būti sumokėtas per 69 mėn. kartu su einamosiomis įmokomis. Todėl Paskolos sutartį nutraukus anksčiau termino ir Atsakovui turint pareigą sumokėti visas pagal šią sutartį mokėtinas sumas, kartu su kitais mokėjimais turi būti priteisiamas ir Administravimo mokestis. Pagal Bendrųjų sąlygų 7.5 punktą pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais Paskolos gavėjui taikomos netesybos (delspinigiai) ir yra lygios 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojami už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį kiekvienai vėluojančiai įmokai. Delspinigių apskaičiavimas yra pateikiamas Delspinigių apskaičiavimo pažymoje.

Ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, iš Atsakovo priteisiant visas pelno palūkanas, kurios jo nebuvo sumokėtos dėl Atsakovo kaltės anksčiau numatyto termino turėjus nutraukti Paskolos sutartį. Šiuo atveju pagal Paskolos sutartį Atsakovui buvo paskolinta ir iki šiol liko negrąžinta 5 025,41 Eur suma. Todėl jei Atsakovas nebūtu padaręs esminio Paskolos sutarties pažeidimo ir ši sutartis būtu galiojusi visą joje numatytą laikotarpį iki 2027-12-15, taikant minėtą 22 proc. palūkanų normą nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos nuo Atsakovui paskolintos ir jo negrąžintos pagal Paskolos Įmokų grafiką (tinkamu Paskolos sutarties vykdymo atveju) tą mėnesi turėjusio būti paskolos dalies likučio paskolos sumos iš viso būtų priskaičiuota 3 229,71 Eur palūkanų suma. Šią sumą pagrindžia ieškinyje pateikiamas palūkanų apskaičiavimas (skaičiuojama nuo mažėjančio kredito likučio pagal Paskolos Įmokų grafiką). Taigi, 3 229,71 Eur yra pelno palūkanų suma, kurią Ieškovas ir Skolintojai būtų gavę (nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos), jei Atsakovas būtų laikęsis Paskolos sutarties ir Ieškovui nebūtų tekę jos nutraukinėti anksčiau numatyto termino. Todėl ši 3 229,71 Eur suma yra Ieškovo ir Skolintojų negautos pajamos, kurios nebuvo gautos dėl Atsakovo padaryto Paskolos sutarties pažeidimo ir kurios turi būti priteistos iš Atsakovo kaip nuostolių atlyginimas. Prašydamas priteisti negautas pelno palūkanas už laikotarpį nuo 2022-12-13 iki 2027-12-15, Ieškovas reiškia reikalavimą ne dėl prievolių pagal Paskolos sutartį vykdymo natūra, o prašo Atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant iš jo Ieškovo ir Skolintojų negautas pajamas dėl Paskolos sutarties nutraukimo, esant esminiam jos pažeidimui (CK 6.245 str.).

Atsiliepimas

II. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su Ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. reikalavimų dalyje dėl 82,68 Eur nuostolių atlyginimo ir 22 proc. nuostolių atlyginimo, neviršijant bendros 3 147,03 Eur sumos, kas bendrai sudaro 3 229,71 Eur, kategoriškai nesutinka, kadangi nutraukus sutartį kartu pasibaigė ir pagrindinių prievolių pagal šią sutartį vykdymas natūra, remiantis CK 6.221 str. bei ją aiškinančia kasacinio teismo praktika, todėl prašo šioje dalyje Ieškovo ieškinio netenkinti. Savo nesutikimą grindžia sekančiais motyvais: kasacinio teismo išaiškinimais dėl pelno palūkanų skaičiavimo ir priteisimo nutrūkus sutartiniams santykiams, kurie buvo pateikti 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020. Nurodo, kad šioje nutartyje teismas darė aiškias išvadas, kad atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Šalies argumentai

Iš Ieškovo su ieškiniu pateiktos žalos detalizavimo lentelės matyti, kad prašoma priteisti 3 229,71 Eur pelno palūkanų suma yra paskaičiuota už laikotarpį po sutarčių nutraukimo iki jų pabaigos. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, kurioje aiškiai nurodoma, kad po sutarties nutraukimo kreditorius negali reikšti reikalavimo dėl pelno palūkanų, darytina išvada, kad šioje civilinėje byloje Ieškovo reikalavimas atlyginti 3 229,71 Eur už negautas palūkanas nuo sutarties nutraukimo iki įmokų mokėjimo grafiko pabaigos yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl negali būti tenkintinas.

Nurodo, kad patenkinus Ieškovo ieškinį iš dalies ir jo naudai priteisus pinigines sumas, yra visi teisiniai pagrindai teismo sprendimu priteistos piniginės sumos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, kadangi atsakovas neturi jokio kilnojamo ir nekilnojamo turto, be to turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, tad, vertinant šias aplinkybes - Ieškovo naudai priteistina piniginė suma, lyginant ją su atsakovo nuosavybės teise valdomu turtu, gaunamomis pajamomis, yra pakankamai didelė ir akivaizdu, kad tokio sprendimo iškart įvykdyti neturės galimybės, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei lygiateisiškumo principais, prašo teismo sprendimu priteistas pingines sumas išdėstyti, kas mėnesį mokant po 264 Eur. Nurodo, kad duomenis dėl turtinės padėties bei turimų kitų kreditorinių įsipareigojimų pateiks bylos nagrinėjimo eigoje. Prašė Ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti iš Atsakovo 3 229,71 Eur pelno palūkanų už laikotarpį po sutarčių nutraukimo - tai yra po 2022-12-12 iki jų pabaigos - 2027-12-15 atmesti kaip nepagrįstą, likusioje dalyje ieškinį tenkinti bei priteisti iš Atsakovo Ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai; ieškovo naudai priteistos piniginės sumos sumokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, kas mėnesį Ieškovui sumokant po 264 Eur iki visiškos prievolės įvykdymo momento; priteisti iš Ieškovo Atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Atsiliepimas

III. Ieškovė į atsakovo atsiliepimą (pateiktas dublikas) nurodė, kad: teikiamas dublikas į Atsakovo atsiliepimą, su kuriuo nesutinkama remiantis toliau pateikiamomis aplinkybėmis. Nurodoma, kad jei Atsakovas nebūtų padaręs esminio Paskolos sutarties pažeidimo ir ši sutartis būtų galiojusi visą joje numatytą laikotarpį iki 2027-12-15, taikant minėtą 22 proc. palūkanų normą nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos nuo Atsakovui paskolintos ir jo negrąžintos pagal Paskolos Įmokų grafiką (tinkamu Paskolos sutarties vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio paskolos sumos iš viso būtų priskaičiuota 3 229,71 Eur palūkanų suma. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Atsižvelgiant į teismų praktiką, Ieškovas ieškinyje neprašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki dienos, kuomet visa paskola yra faktiškai sugrąžinama skolintojams, o prašė priteisti nuostolius, kaip negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei Atsakovas būtų tinkamai vykdęs Paskolos sutartį.

Remiantis naujausia Kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju Ieškovas prašo taikyti Atsakovui civilinę atsakomybę ir vien dėl to, kad Atsakovas netinkamai vykdė Paskolos sutartį ir ji buvo nutraukta anksčiau termino, Atsakovas neturi pagrindo išvengti Paskolos sutartyje nurodyto dydžio palūkanų kompensavimo Atsakovui ir Skolintojams pareigos, kurią jis būtų turėjęs Paskolos sutartį vykdydamas tinkamai. Atsakovas negali sutaupyti mokėtinų palūkanų sumos ar gauti kitokios naudos iš savo neteisėtų veiksmų - savalaikio Paskolos sutarties neįvykdymo, o Ieškovas ir Skolintojai negali patirti nuostolių (negautų pajamų) dėl tokių neteisėtų Atsakovo veiksmų. Ieškovas pažymi, kad atsižvelgdamas į Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Nežinant, kada Atsakovas atsiskaitys po ieškinio pateikimo, prašoma priteisti nuostolių suma išreikšta procentiniu dydžiu, išlaikant Atsakovui Vartojimo kredito įstatymo 17 str. 1 d. numatytą teisę į palūkanų perskaičiavimą išankstinio atsiskaitymo atveju.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime prašo išdėstyti teismo sprendimu priteistą sumą dviejų metų laikotarpiui, kas mėnesį sumokant Ieškovui po 264 Eur arba neprieštarauja taikos sutarties sudarymui. Ieškovas nurodo, kad Ieškovo su Atsakovu 2022-04-06 sudaryta Paskolos sutartis Nr. 95146719 buvo nutraukta 2022-12-13. Nutraukimo dienai Atsakovas vėlavo mokėti 119 dienų. Paskutinis Atsakovo atliktas mokėjimas buvo 2022-07-15, įskaityta suma 126,02 Eur. Po ieškinio pateikimo teismui Atsakovas neatliko nei vieno mokėjimo. Atsakovo nurodomos 264 Eur dydžio įmokos, kurias jis prašo išdėstyti per 24 mėnesius, nebūtų pakankamos dengti susidariusį įsiskolinimą, įskaitant Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad po ieškinio pateikimo teismui Atsakovas neatliko nei vieno mokėjimo, paskutinis mokėjimas įskaitytas 2022-07-15, Ieškovas nemano, kad sudarius taikos sutartį ar išdėsčius skolos mokėjimus dalimis, mokėjimai būtų vykdomi laiku, todėl palaiko Atsakovui pateiktą ieškinį. Ieškovas prašo atmesti visus atsakovo prašymus kaip nepagrįstus ir tenkinti ieškinį visa apimtimi.

IV. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą (pateiktas triplikas) nurodo, kad atsakovas kategoriškai nesutinka su reikalavimu priteisti jo naudai 3 229,71 Eur nuostolių atlyginimo nuo 2022-12-13 iki 2027-12-15 priteisimo bei Ieškovo motyvais, išdėstytais dublike, savo nesutikimą dėl šio ieškininio reikalavimo grindžia sekančiais argumentais. Pirma, nagrinėjamu atveju, Teismui patenkinus Ieškovės reikalavimą priteisti 22 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito dalį, nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos – 2027-12-15, būtų sudarytos sąlygos Ieškovei nepagrįstai praturtėti Atsakovo sąskaita. Šiuo atveju Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis Ieškovės reikalavimas atmestinas. Aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti ir tais atvejais, kai paskolos sutartis yra pasibaigusi, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Ieškovė 2022-12-13 vienašališkai nutraukė sutartį su Atsakovu, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas Atsakovės mokėtinas 22% metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Pažymėtina, kad sutartyje šalių sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, todėl nuostolių dydį nagrinėjamu atveju reikia įrodyti. Šiuo atveju Ieškovė negali iš anksto numatyti, kad Atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jai toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negali ir turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš Atsakovo. Atkreipė dėmesį į tai, kad Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos jos, kaip kreditorės ir Atsakovo sudaryta ir nutraukta sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas - Ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu Atsakovo prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi pradinei kreditorei nutraukus sutartį. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga ir tai, kad Ieškovei yra priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį ir Ieškovei nepateikus jokių leistinų įrodymų dėl prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, ieškinio argumentai dėl negautų pajamų atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis) ir kaip neatitinkantys VKĮ 17 straipsnio bei CK 1.5 straipsnio nuostatų. Ieškovės reikalavimas priteisti iš Atsakovo 22% nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2022-12-13 iki 2023-01-09, kas sudaro 82,68 Eur bei 22% nuostolių atlyginimo nuo 2023-01-09 iki 2027-12-15 priteisimo, kas sudaro 3 147,03 Eur, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Šalies argumentai

V. Ieškovė pareiškimu dėl nedalyvavimo teismo posėdyje ir papildomų paaiškinimų nurodė, kad: nesutinka su atsakovo triplike nurodytais argumentais ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl Ieškovui mokėtinų 22 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal įmokų mokėjimo grafiką. Šalys vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2027-12-15. Ieškovas už sutartą mokestį suteikė Atsakovui vartojimo kreditą ir dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įmokų nemokėjimu, 2022-12-13 nutraukė Paskolos sutartį, tačiau iki šiol neatgavo suteikto vartojimo kredito bei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo sutarties vykdymo atveju. Kasacinio teismo vertinimu, pagal Paskolos sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Paskolos sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Todėl Ieškovas pažymi, kad įvertinus byloje pateiktus įrodymus, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog Ieškovas įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą bei dydį. Negautos pajamos (nuostoliai) yra paskaičiuojami remiantis Paskolos sutarties įmokų grafiku ir skaičiuojami nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kuris, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, yra kiekvieną mėnesį mažėjantis. Atsakovui nevykdant mokėjimų, pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką, sutartis buvo nutraukta 2022-12­-13, o tai reiškia, kad prievolės pagal Paskolos sutartį tą dieną pasibaigė ir Ieškovas įgijo teisę Atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, dėl Paskolos sutarties nutraukimo, esant esminiam jos pažeidimui (CK 6.245 str.).

Ieškovas taip pat pažymi, kad prašomos priteisti palūkanos po sutarties nutraukimo nėra Ieškovo tiesiogiai gaunamos pajamos, kadangi Ieškovas veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir palūkanos yra atlygis Paskolos davėjams (Investuotojams) už jų paskolintus pinigus. Atsakovas neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Ieškovas prašo negautų pajamų (nuostolių), taikant 22 proc. palūkanų normą, už laikotarpį nuo Paskolos sutarties nutraukimo (2022-12-13) iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2027-12-15), jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad Atsakovas prašo priteistos sumos sumokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, kas mėnesį Ieškovui sumokant po 264 Eur iki visiško prievolės įvykdymo momento. Paskutinis Atsakovo atliktas mokėjimas įskaitytas 2022-­07-15, įskaityta suma 126,02 Eur. Po ieškinio pateikimo teismui 2023-01-10 Atsakovas neatliko nei vieno mokėjimo. Todėl Ieškovas neturi pagrindo manyti, kad išdėsčius sprendimo vykdymą dalimis, mokėjimai bus atliekami laiku. Ieškovas prašo atmesti visus Atsakovo prašymus kaip nepagrįstus ir tenkinti ieškinį visa apimtimi. Informavo, kad apie teismo posėdį Ieškovui yra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas pateikė visas jam žinomas aplinkybes, įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, prašo bylą visuose teismo posėdžiuose nagrinėti Ieškovui nedalyvaujant.

VI. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo 3 229,71 Eur nuostolių atlyginimo už laikotarpį po sutarčių nutraukimo - tai yra po 2022-12-12 iki jų pabaigos - 2027-12-15 atmesti kaip nepagrįstus, likusioje dalyje ieškinį tenkinti; ieškovės naudai priteistos piniginės sumos sumokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, kas mėnesį

ieškovei sumokant po 264 Eur iki visiškos prievolės įvykdymo momento. Nesutikimą su nurodytais ieškinio reikalavimais, be kita ko, grindė Šiaulių apygardos teismo išaiškinimais 2022 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-469-368/2022. Papildomai paaiškino, kad atsakovas atsižvelgiant į gaunamas pajamas neturi galimybių padengti tos reikalavimų sumos su kuria sutinka, kuri sudaro apie 6000 Eur, todėl yra prielaida į išdėstymą, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Taip pat nurodė, kad jei būtų buvusi sudaryta taikos sutartis ir ieškovė būtų sumažinusi savo reikalavimus iki paskolos sumos, tai atsakovas būtų ieškojęs galimybių padengti tokį įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2022 m. balandžio 4 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 95146719 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 5 600,00 Eur paskola (5 168,80 Eur paskolos suma ir 431,20 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 69 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti sutartyje numatytus mokesčius iki 2027 m. gruodžio 15 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl sutartis nutraukta 2022 m. gruodžio 13 d.

Dėl negrąžintos paskolos

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1- 6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Remiantis bylos duomenimis įrodyta, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 5 025,41 Eur negrąžinto kredito suma.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 444,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2022 m. gruodžio 12 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

Įvertinus tai, kad 444,67 Eur palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 12 d.), byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų šias palūkanas sumokėjęs, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkinamas.

Dėl vėlavimo palūkanų ir delspinigių priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6,77 Eur vėlavimo palūkanas, kurias ji, remdamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, paskaičiavo nuo pradelstų sumokėti kredito grąžinimo įmokų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos taikydama 22 proc. palūkanų normą. Ieškovė nurodo, kad reikšdama šį reikalavimą ji remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis.

Šalių Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nurodyta, kad Paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, Palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiąsias sąlygas ar Sutartį, Specialiosiose sąlygose nurodytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma iki sutarties termino pabaigos. Iš šios sąlygos formuluotės akivaizdu, kad joje nustatytos ne pelno, bet kompensacinės palūkanos, nes prievolė jas mokėti kredito gavėjui atsiranda pažeidus sutartį, t. y. neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmokas. Tai yra tiesiogiai nurodyta Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte, todėl kompensacinė šių palūkanų mokėjimo paskirtis nekelia abejonių ir nėra pagrindo ją aiškinti kitaip. Pagal kasacinio teismo praktiką kompensuojamosios palūkanos pagal paskirtį iš esmės atitinka netesybas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Nagrinėjamu atveju šalių Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtinta vartojimo kredito gavėjo pareiga mokėti 22 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už pradelstas sumokėti įmokas vertintina kaip nustatanti didesnius mokesčius už įsipareigojimų nevykdymą nei leidžiama pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (0,05 proc. per dieną sudaro 18,25 proc. metinių palūkanų), todėl konstatuotina, kad ši sąlyga prieštarauja imperatyviam draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019). Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad šalių Sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma tokioms vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 22 proc. palūkanų mokėjimo už pradelstas įmokas įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje, taigi pripažintina, kad ji nebuvo šalių individualiai aptarta, priešingų aplinkybių ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, todėl šiai sąlygai taikoma vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolė. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Nustačius, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktas viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą maksimalų netesybų dydį, ši sąlyga teismo iniciatyva pripažįstama nesąžininga, taigi ji yra niekinė, negalioja ir šalių nesaisto nuo Sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Pripažinus Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą nesąžininga sąlyga, ja grindžiamas ieškovės reikalavimas priteisti 6,77 Eur vėlavimo palūkanų atmestinas.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 21,41 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo negrąžinto kredito ir mokėjimo palūkanų sumos už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, taikant 0,05 procento delspinigių normą (už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojami už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį kiekvienai vėluojančiai įmokai) pripažintinas pagrįstu, neprieštaraujančiu įstatyminiam reglamentavimui, todėl tenkintinas.

Dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti 82,68 Eur nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. sausio 9 d. ir 22 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. gruodžio 15 d.), nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 147,03 Eur sumos.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės nuostolių (negautų pajamų) dydžio už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos.

Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 ir 6.222 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju paminėtina aktuali šiam ginčui naujausia Vilniaus apygardos teismo praktika ir išaiškinimai civilinėje byloje, kur nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino ieškovės teisę į nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos, tačiau nuostolius skaičiavo, taikydamas ne ieškovės prašomą 27 proc. dydį, o taikė įstatyme nustatytą 5 proc. procesinių palūkanų dydį. Nurodomu atveju, šalys Paskolos sutartyje susitarė dėl ieškovei mokėtinų 27 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal įmokų mokėjimo grafiką. Ieškovė už sutartą mokestį suteikė atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įmokų nemokėjimu, nutraukė Paskolos sutartį, tačiau neatgavo suteikto vartojimo kredito bei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo sutarties vykdymo atveju. Teismas nurodė, kad pagal Paskolos sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Paskolos sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą bei dydį. Teismas sprendė, kad ieškovei turi būti priteistos 27 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Analizuojamu atveju teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui, nutraukusiam sutartį, teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo (negautų pelno palūkanų forma), dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, taikant skaičiavimo principą: negrąžintas kredito likutis Eur x 27 proc. / 100 proc. / 12 mėnesių (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-367-392/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

Faktas, jog ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus Sutartį, tačiau iki šiol ieškovei neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021). Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovei nuostolius (negautas pajamas) (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Paskolos sutarties bendrosios dalies 2.2.5 punkte taip pat buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino. Dėl šios priežasties negautos pajamos turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo per konkretų mėnesį nepadengto kredito likučio sumos.

Konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 82,68 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. sausio 9 d. ir 22 procentų dydžio nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2027 m. gruodžio 15 d.), nuo pagal Paskolos sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 147,03 Eur sumos.

Dėl administravimo mokesčio priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 421,29 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties termino pabaigos. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktą administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal šią Sutartį. Sutarties specialiosiose sąlygose šalys sulygo, kad mėnesinis sutarties administravimo mokestis – 0,21 procento. Per 69 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėjo sumokėti 456,67 Eur sutarties administravimo mokesčio. Sutarties administravimo mokestis kartu su pagal Sutartį mokėtina bendra mokėjimo (pelno) palūkanų suma ir Sutarties sudarymo mokesčiu (šiuo atveju kartu sudarantys bendrą vartojimo kredito kainą) neviršija bendros vartojimo kredito sumos (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau teismų praktikoje konstatuota, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl Sutarties administravimo mokesčio tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 50,93 Eur (mokėjimo grafiko 5-8 eilutėse nurodyto administravimo mokesčio suma + (10,23 Eur × 27 d. / 30 d.=9,21 Eur)) Sutarties administravimo mokestis, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2022 m. gruodžio 13 d., kitoje dalyje reikalavimas atmetamas.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 406,24 Eur sutarties sudarymo mokestį. Pažymėtina, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Taigi šio mokesčio dydis yra žinomas jau sutarties sudarymo metu ir nepriklauso nuo to, ar paskolos gavėjas tinkamai vykdo savo sutartines prievoles. Specialiose Sutarties sąlygose šalys sulygo, kad Sutarties sudarymo mokestis yra 7,7 procentai nuo skolintojų paskolintos sumos (5 600,00 Eur). Sutarties sudarymo mokestis yra išdėstytas 69 mėnesių terminui ir turėjo būti mokamas kas mėnesį, tačiau šios savo pareigos atsakovas nevykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 406,24 Eur Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkinamas.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Minėta, kad atsakovas prašė išdėstyti priteistos piniginės sumos sumokėjimą, ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas pažymi, kad sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba susidarius labai nepalankioms aplinkybėms jį įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nagrinėjamu atveju atsakovas savo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindė tuo, kad neturi jokio kilnojamo ir nekilnojamo turto, be to turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, tad, vertinant šias aplinkybes ieškovės naudai priteistina piniginė suma, lyginant ją su atsakovo nuosavybės teise valdomu turtu, gaunamomis pajamomis, yra pakankamai didelė ir atsakovas tokio sprendimo iškart įvykdyti neturės galimybės ir nurodė, kad duomenis dėl turtinės padėties bei turimų kitų kreditorinių įsipareigojimų pateiks bylos nagrinėjimo eigoje, tačiau nei šių duomenų nei jokių kitų duomenų, kurie pagrįstų sunkią atsakovo finansinę padėti atsakovas nepateikė.

Iš teismo per informacinę sistemą Liteko gautų registrų duomenų matyti, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių neturi, duomenų apie areštuotą turtą nėra, duomenų apie neužbaigtas vykdomąsias bylas antstolių informacinės sistemos registre nėra. Taip pat matyti, kad atsakovas gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, t. y. gaunamas atlyginimas už darbą 2023 m. vasario mėnesį sudarė 1 995,99 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas atsižvelgiant į gaunamas pajamas neturi galimybių padengti tos reikalavimų sumos su kuria sutinka, kuri sudaro apie 6 000 Eur, todėl yra prielaida į išdėstymą, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.

Visų pirma, teismas pažymi, kad turtinę padėtį parodo nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymos, turto deklaracijos, kiti dokumentai. Taigi asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą ir bylos aplinkybes, atspindinčias atsakovo finansinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas, siekdamas pasinaudoti prieš tai minėta įstatymo suteikiama teise, turėjo atlikti savo pareigą – motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir pateikti teismui išsamius duomenis, kurie atspindėtų atsakovo materialinę padėtį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatos taikomos išimtiniais atvejais, todėl vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Antra, vien atsakovo galbūt bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovės – padėtį bei nuomonę dėl sprendimo išdėstymo, kad nebūtų pažeisti jos teisėti interesai ir pabloginta jos padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Iš atsiliepimų turinio nustatyta, kad ieškovė nesutinka su atsakovo prašymu.

Trečia, ieškovė atsiliepimu nurodė, kad paskutinis atsakovo atliktas mokėjimas įskaitytas 2022-07-15, įskaityta suma 126,02 Eur, o po ieškinio pateikimo teismui 2023-01-10 atsakovas neatliko nei vieno mokėjimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad jei būtų buvusi sudaryta taikos sutartis ir ieškovė būtų sumažinusi savo reikalavimus iki paskolos sumos, tai atsakovas ieškotų galimybių padengti tokį įsiskolinimą.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys teisme buvo priimtas 2023-01-17, tačiau atsakovas, iš dalies sutikdamas su patikslintu ieškiniu, nepateikė teismui duomenų, parodančių, jog iki šio sprendimo priėmimo – 2023-04-05, atsakovas padengė bent dalį įsiskolinimo ieškovei ar, jog ateityje turės galimybę jį padengti. Teismo vertinimu, sprendimo įvykdymo išdėstymas šiuo atveju netikslingas ir tam nėra teisinio pagrindo.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą yra nesuderinamas su ieškovės interesais, jo tenkinimas, teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, todėl prašymas atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus patikslintą ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 215,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 605,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 96,05 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 206,51 Eur žyminis mokestis ir 581,10 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas byloje nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Remiantis CPK 96 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, priteisiamos 6,38 Eur (6,64 Eur × 96,05 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Likusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. balandžio 4 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 95146719 bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtintą sąlygą: „Paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, Palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiąsias sąlygas ar Sutartį, Specialiosiose sąlygose nurodytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma iki sutarties termino pabaigos.“

Priteisti iš atsakovo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, naudai:

5 025,41 Eur (penkis tūkstančius dvidešimt penkis eurus 41 ct) skolos;

444,67 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 67 ct) dydžio paskolos palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022-08-16 iki 2022-12-12;

21,41 Eur (dvidešimt vieną eurą 41 ct) delspinigių;

50,93 Eur (penkiasdešimt eurų 93 ct) administravimo mokesčio;

406,24 Eur (keturis šimtus šešis eurus 24 ct) sutarties sudarymo mokesčio;

82,68 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 68 ct) nuostolių (negautų pajamų);

22,00 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2023-01-10) iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2027-12-15), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 3 147,03 Eur sumos;

5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą (6 031,34 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

787,61 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,38 Eur (šešis eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Atmesti atsakovo I. J. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas