- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-367-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18136-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Rinkevičiaus, Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį V. I. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. I. 4 377,89 Eur negrąžintos paskolos, 239,45 Eur paskolos palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. birželio 2 d., 5,56 Eur vėlavimo palūkanų, 22,15 Eur administravimo mokesčio, 274,74 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., 27 procentus nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 19 d.) nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 984,05 Eur sumos, 282,44 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 2,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. spalio 16 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 36862248 bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtintą sąlygą: „Paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, Palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiosiose sąlygose nurodytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“. Priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo V. I. 4 377,89 Eur negrąžinto kredito, 282,44 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 22,15 Eur administravimo mokesčio, 239,45 Eur pelno palūkanų, 312,95 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, 2,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 236,93 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 558,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad šalys per ieškovės administruojamą internetinę tarpusavio skolinimo platformą 2020 m. spalio 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 36862248 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 5 115 Eur paskolos (vartojimo kredito) sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti metines palūkanas taikant 27 procentų palūkanų normą, taip pat sumokėti sutarties sudarymo mokestį bei administravimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2025 m. spalio 19 d.; bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 10 223,40 Eur. Ieškovė, refinansuodama atsakovo skolą, 2020 m. spalio 19 d. mokėjimo pavedimais pervedė 1 863,70 Eur atsakovo kreditorei UAB „IPF Digital Lietuva“, 1 522,44 Eur – atsakovo kreditorei UAB „Credit Service“, o likusią 1 728,86 Eur sumą pervedė atsakovui į jo banko sąskaitą. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, mokėjimus pradelsė daugiau kaip tris mėnesius iš eilės, todėl ieškovė 2022 m. gegužės 19 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą apie skolą ir informavo, kad, skolos nepadengus per 14 dienų, Sutartis bus vienašališkai nutraukta. Sutartis buvo nutraukta 2022 m. birželio 3 d.
4. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas pažeidė Sutartį, todėl ieškovė pagrįstai nutraukė Sutartį nuo 2022 m. birželio 3 d. Negrąžinta kredito dalis sudaro 4 377,89 Eur, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šią sumą grąžinęs, ginčijęs skolos dydį ar Sutarties sąlygas. Todėl teismas sprendė, ieškovei iš atsakovo priteisti 4 377,89 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
5. Teismas įvertinęs atsakovo sumokėtą grąžinamo kredito ir kitų įmokų bendrą sumą (2 829,07 Eur) ir ieškovės prašomo priteisti likusio nesumokėto sutarties sudarymo mokesčio sumą (282,44 Eur), padarė išvadą, kad prašoma priteisti atlygio suma nepažeidžia VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyto ribojimo, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 282,44 Eur sutarties sudarymo mokesčio pripažino pagrįstu ir tenkino. Teismas nustatė, kad skolos administravimo mokesčio, kurį atsakovas turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo, bet savo prievolės neįvykdė, dydis yra 22,15 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šią sumą, teismas neturi, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 22,15 Eur administravimo mokesčio tenkino.
6. Teismas ieškovės prašomas priteisti 239,45 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. birželio 2 d. (Sutarties nutraukimo) kvalifikavo kaip pelno palūkanas. Nustatė, kad atsakovas pagal Sutartį buvo prisiėmęs įsipareigojimą, laikydamasis mokėjimo grafike nustatytos įmokų mokėjimo tvarkos, mokėti 27 procentų metines pelno palūkanas kaip atlygį už naudojimąsi suteiktu kreditu. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas turėjo mokėti kredito grąžinimo įmokas ir mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2025 m. spalio 19 d. Iš mokėjimo grafiko ir ieškovės pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos likusi atsakovo nesumokėta pelno palūkanų suma sudaro 239,45 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs šią piniginę prievolę, byloje nėra, todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 239,45 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. birželio 2 d.).
7. Teismas vertindamas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 274,74 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro atsakovo pagal mokėjimo grafiką turėtos sumokėti 27 proc. pelno palūkanos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, sprendė, jog ieškovė nepagrįstai tapatina pagal sutartį mokėtinas pelno palūkanas su kredito davėjo negautomis pajamomis. Byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo sutartinių prievolių pažeidimo, sudariusio pagrindą ieškovei nutraukti Sutartį, teikia pagrindą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė (paskolos davėjai) pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai. Tačiau, teismo vertinimu, nuostolių (negautų pajamų) dydis turi būti įrodytas.
8. Teismas nustatė, kad už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. birželio 3 d.) iki ieškovės ieškinio priėmimo (2022 m. rugsėjo 14 d.) atsakovas, tinkamai vykdydamas Sutartį, būtų sumokėjęs 312,95 Eur (54,93 + 93,25 + 91,85 + 72,92) mokėjimo (pelno) palūkanų. Ši suma laikytina ne tik orientacine, bet ir pagrįsta ieškovės (paskolos davėjų) negautų pajamų suma, nes ji atitinka tą lūkestį gauti pajamas, kurį kreditorius, sudarydamas Sutartį ir tikėdamasis tinkamo jos vykdymo, pagrįstai turėjo. Teismas įvertinęs tai, kad ši suma ieškovės ieškinio priėmimo metu buvo aiški, duomenų apie jos atlyginimą byloje nėra, laikė ją įrodyta ir, tenkino šį ieškinio reikalavimą, priteisdamas ieškovei iš atsakovo.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė (paskolos davėjai), tikėdamasi tinkamo Sutarties vykdymo, galėjo turėti teisėtą lūkestį gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, nurodytas (konkrečiomis sumomis) šalių sudarytos Sutarties mokėjimo grafike, tačiau atsakovui tinkamai vykdant Sutartį ieškovė palūkanas būtų gavusi ne iš karto, o dalimis per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2025 m. spalio 19 d. Be to, pelno palūkanos, kaip atlygis už naudojimąsi kredito suma, negali būti skaičiuojamos po kredito grąžinimo, todėl atsakovui grąžinus kreditą anksčiau Sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį. Akcentavo ir tai, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteisiama negrąžinta kredito suma, ieškovės galimybė atgauti kredito sumą anksčiau Sutarties termino ne tik tampa reali, bet ir gali būti įgyvendinama pačios ieškovės pastangomis kreipiantis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
10. Teismas įvertinęs tai, padarė išvadą, kad ieškovės teisė reikalauti nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki Sutarties termino pasibaigimo iš anksto priteisiama pagal Sutartį mokėtinų pelno palūkanų suma (visa ar išdėstyta dalimis) byloje turėjo būti įrodyta, t. y. ieškovė prašomus priteisti netiesioginius nuostolius už būsimą laikotarpį turėjo pagrįsti realiomis, o ne hipotetinėmis negautomis pajamomis, tačiau ji tokių įrodymų byloje nepateikė.
11. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė didesnių savo nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (minėta, kad negautos pelno palūkanos savaime nelaikytinos nuostoliais, o yra tik orientacinė suma, taigi ieškovė nepagrįstai juos visiškai sutapatina), todėl laikytina, kad jos nuostolius padengia įstatyme nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, o reikalavimas priteisti 27 proc. negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą iki Sutarties termino pasibaigimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
12. Šalių Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtinta vartojimo kredito gavėjo pareiga mokėti 27 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už pradelstas sumokėti įmokas teismas vertino kaip nustatančią didesnius mokesčius už įsipareigojimų nevykdymą nei leidžiama pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (0,05 proc. per dieną sudaro 18,25 proc. metinių palūkanų), todėl konstatavo, kad ši sąlyga prieštarauja imperatyviam draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Pripažinęs Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą nesąžininga sąlyga, ja grindžiamą ieškovės reikalavimą priteisti 5,56 Eur vėlavimo palūkanų atmetė.
13. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų nuo pradelstų įmokų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2022 m. birželio 2 d.) taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą 5 proc. metinių palūkanų normą. Taip pat tenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos (2022 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Šios palūkanos priteistinos nuo bendros 5 236,93 Eur priteistos sumos, kurią sudaro 4 377,89 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 282,44 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 22,15 Eur administravimo mokesčio, 239,45 Eur pelno palūkanų, 312,95 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo ir 2,05 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė 72,85 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 558,76 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių dalį dėl nuostolių (negautų pajamų) bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai - priteisti 27 proc. nuostolių atlyginimo (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 19 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 945,84 Eur sumos); priteisti 5,56 Eur vėlavimo palūkanų; priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 44 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantė nurodo, kad ieškovė ieškinyje neprašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki dienos, kuomet visa paskola yra faktiškai sugrąžinama skolintojams, o prašė priteisti nuostolius, kaip negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Paskolos sutartį.
14.2. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Ieškovė už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukusi vienašališkai Paskolos sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei dalies paskolintų pinigų (4 377,89 Eur), nei sutartų mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 27 proc.: 1 945,84 Eur), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų) faktas ir dydis yra įrodytas. Atsakovui nevykdant prievolių pagal Paskolos sutartį, ieškovė patyrė nuostolių, t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovui tinkamai vykdant Paskolos sutartį.
14.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pelno palūkanos, kaip atlygis už naudojimąsi kredito suma, negali būti skaičiuojamos po kredito grąžinimo, todėl atsakovui grąžinus kreditą anksčiau Paskolos sutarties termino, ieškovė negalėtų tikėtis gauti pelno palūkanas už būsimą laikotarpį. Pažymėjo, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovei iš atsakovo priteisiama negrąžinta kredito suma, ieškovės galimybė atgauti kredito sumą anksčiau Paskolos sutartis termino ne tik tampa reali, bet ir gali būti įgyvendinama pačios ieškovės pastangomis kreipiantis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
14.4. Apeliantė nurodo, kad atsižvelgus į kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Nežinant, kada atsakovas atsiskaitys po ieškinio pateikimo, prašoma priteisti nuostolių suma išreikšta procentiniu dydžiu, išlaikant atsakovui Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į palūkanų perskaičiavimą išankstinio atsiskaitymo atveju.
14.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės prašomų vėlavimo palūkanų esmę. Ieškovė atskiru reikalavimu prašo priteisti 2,05 Eur kompensacinių palūkanų, kurios šiuo atveju yra paskaičiuotos vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta nuostata. Tai įrodo kartu su ieškiniu pateikiama kompensacinių palūkanų apskaičiavimo detalizacija.
14.6. Pagal Bendrųjų Paskolos sutarties sąlygų 7.1 punktą Paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiąsias sąlygas ar Sutartį, Specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma iki sutarties termino pabaigos. Paskolos sutartis sudaryta su vartotoju, remiantis Lietuvos banko reikalavimais tinkamai informuoti vartotoją ir gerąja praktika, minėtu Paskolos sutarties punktu Paskolos gavėjas iš anksto informuojamas apie tai, kokius mokėjimus jis turės atlikti praleidęs terminą laiku sumokėti įmokas pagal grafiką.
14.7. Apeliantė nurodo, kad remiantis Paskolos sutarties 7.1 puntu, bendromis teisės normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktu išaiškinimu bei Lietuvos banko nuomone, taip pat atsižvelgus į investuotojų interesus, kurių lėšomis finansuota Paskolos sutartis, ieškovė prašo priteisti 5,56 Eur palūkanų, kurios tik aiškumo tikslais vadinamos vėlavimo palūkanomis, tačiau savo esme yra mokėjimo palūkanos, apie kurių mokėjimą paskolos gavėjas buvo iš anksto informuotas. Iš ieškinyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Paskolos grafiką iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti 27 proc. nuostolių atlyginimą skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 19 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 945,84 Eur sumos) bei 5,56 Eur vėlavimo palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje nustatyta, kad šalys per ieškovės administruojamą internetinę tarpusavio skolinimo platformą 2020 m. spalio 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 36862248 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 5 115 Eur paskolos (vartojimo kredito) sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti metines palūkanas taikant 27 procentų palūkanų normą, taip pat sumokėti sutarties sudarymo mokestį bei administravimo mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2025 m. spalio 19 d.; bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 10 223,40 Eur. Ieškovė, refinansuodama atsakovo skolą, 2020 m. spalio 19 d. mokėjimo pavedimais pervedė 1 863,70 Eur atsakovo kreditorei UAB „IPF Digital Lietuva“, 1 522,44 Eur – atsakovo kreditorei UAB „Credit Service“, o likusią 1 728,86 Eur sumą pervedė atsakovui į jo banko sąskaitą. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, mokėjimus pradelsė daugiau kaip tris mėnesius iš eilės, todėl ieškovė 2022 m. gegužės 19 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą apie skolą ir informavo, kad, skolos nepadengus per 14 dienų, Sutartis bus vienašališkai nutraukta. Sutartis buvo nutraukta 2022 m. birželio 3 d.
Dėl nuostolių, kaip negautų pajamų, po sutarties nutraukimo priteisimo
18. Apeliantė prašo iš dalies pakeisti teismo sprendimą ir priteisti 27 proc. nuostolių atlyginimą (pagal Paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas) skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 19 d.), nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 1 945,84 Eur sumos). Apeliantė nurodo, kad už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukusi vienašališkai Paskolos sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei dalies paskolintų pinigų (4 377,89 Eur), nei sutartų mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 27 proc.: 1 945,84 Eur), todėl tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovės negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų) faktas ir dydis yra įrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimo dalį dėl 27 proc. nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos ir neviršijant bendros 1 945,84 Eur sumos. Teismas vertino, kad ieškovė netiesioginius nuostolius už būsimą laikotarpį turėjo pagrįsti realiomis, o ne hipotetinėmis negautomis pajamomis, tačiau įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad nuostolius padengia įstatyme nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
21. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės nuostolių (negautų pajamų) dydžio už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino ieškovės teisę į nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos, tačiau nuostolius skaičiavo, taikydamas ne ieškovės prašomą 27 proc. dydį, o taikė įstatyme nustatytą 5 proc. procesinių palūkanų dydį. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė didesnių savo nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme nei įstatyme nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, bei sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti 27 proc. negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą iki Sutarties termino pasibaigimo.
22. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
23. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
24. Šalys Paskolos sutartyje susitarė dėl ieškovei mokėtinų 27 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal įmokų mokėjimo grafiką. Šalys vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. spalio 19 d. Ieškovė už sutartą mokestį suteikė atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įmokų nemokėjimu, 2022 m. birželio 3 d. nutraukė Paskolos sutartį, tačiau iki šiol neatgavo suteikto vartojimo kredito bei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Paskolos sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Paskolos sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą bei dydį.
25. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei turi būti priteistos 27 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismas pelno palūkanas priteisė už laikotarpį nuo Paskolos sutarties nutraukimo (2022 m. birželio 3 d.) iki ieškovės ieškinio priėmimo (2022 m. rugsėjo 14 d.). Taigi, ieškovei turi būti priteisiama negautų pajamų suma už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki Paskolos sutarties termino pabaigos.
26. Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Paskolos sutarties bendrosios dalies 2.2.5 punkte taip pat buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino. Dėl šios priežasties negautos pajamos turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo per konkretų mėnesį nepadengto kredito likučio sumos.
27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui, nutraukusiam sutartį, teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo (negautų pelno palūkanų forma), dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, taikant skaičiavimo principą: negrąžintas kredito likutis Eur x 27 proc. / 100 proc. / 12 mėnesių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl kompensuojamų (vėlavimo) palūkanų
28. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės prašomų vėlavimo palūkanų esmę. Pasak apeliantės, prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos, praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.
29. Pirmosios instancijos teismas iš Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlygos formuluotės sprendė, jog joje nustatytos ne pelno, bet kompensacinės palūkanos, nes prievolė jas mokėti kredito gavėjui atsiranda pažeidus sutartį, t. y. neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmokas. Šalių Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtinta vartojimo kredito gavėjo pareiga mokėti 27 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už pradelstas sumokėti įmokas vertintina kaip nustatanti didesnius mokesčius už įsipareigojimų nevykdymą nei leidžiama pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (0,05 proc. per dieną sudaro 18,25 proc. metinių palūkanų). Pirmosios instancijos teismas pripažino Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą nesąžininga sutarties sąlyga, todėl atmetė ja grindžiamą ieškovės reikalavimą priteisti 5,56 Eur vėlavimo palūkanų.
30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
32. Nors apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.
33. Pagal šalių Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai jas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.
34. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, taikė CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalį ir sprendė, kad Paskolos sutarties 7.1 punkto sąlyga prieštarauja imperatyviam draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
36. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 767 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 162 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas tenkino 72,85 proc. visų pareikštų reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 558,76 Eur. Priėmus šią nutartį, tenkintina ieškinio dalis padidėja iki 98 proc., todėl šioje keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, nustatant, kad ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 751,66 Eur.
37. Ieškovė apeliaciniame procese turėjo 44 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 43,56 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. spalio 16 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 36862248 bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtintą sąlygą: „Paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, Palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiosiose sąlygose nurodytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (j. a. k. 304051511) iš atsakovo V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)
1) 4377,89 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 89 ct) negrąžinto kredito,
6) 27 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius) skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 19 d.), nuo pagal Paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. – nuo 4 028,96 Eur; 2022 m. spalio 19 d. – nuo 3 953,59 Eur; 2022 m. lapkričio 19 d. – nuo 3 886,87 Eur; 2022 m. gruodžio 19 d. – nuo 3 818,50 Eur; 2023 m. sausio 19 d. – nuo 3 748,45 Eur; 2023 m. vasario 19 d. – nuo 3 676,68 Eur; 2023 m. kovo 19 d. – nuo 3 603,14 Eur; 2023 m. balandžio 19 d. – nuo 3 527,79 Eur; 2023 m. gegužės 19 d. – nuo 3 450,59 Eur; 2023 m. birželio 19 d. – nuo 3 371,49 Eur; 2023 m. liepos 19 d. – nuo 3 290,45 Eur; 2023 m. rugpjūčio 19 d. – nuo 3 207,41 Eur; 2023 m. rugsėjo 19 d. – nuo 3 122,33 Eur; 2023 m. spalio 19 d. – nuo 3 035,16 Eur; 2023 m. lapkričio 19 d. – nuo 2 945,84 Eur; 2023 m. gruodžio 19 d. – nuo 2 854,32 Eur; 2024 m. sausio 19 d. – nuo 2 760,55 Eur; 2024 m. vasario 19 d. – nuo 2 664,48 Eur; 2024 m. kovo 19 d. – nuo 2 566,04 Eur; 2024 m. balandžio 19 d. – nuo 2 465,18 Eur; 2024 m. gegužės 19 d. – nuo 2 361,84 Eur; 2024 m. birželio 19 d. – nuo 2 255,96 Eur; 2024 m. liepos 19 d. – nuo 2 147,47 Eur; 2024 m. rugpjūčio 19 d. – nuo 2 036,32 Eur; 2024 m. rugsėjo 19 d. – nuo 1 922,43 Eur; 2024 m. spalio 19 d. – nuo 1 805,74 Eur; 2024 m. lapkričio 19 d. – nuo 1 686,18 Eur; 2024 m. gruodžio 19 d. – nuo 1 563,68 Eur; 2025 m. sausio 19 d. – nuo 1 438,16 Eur; 2025 m. vasario 19 d. – nuo 1 309,56 Eur; 2025 m. kovo 19 d. – nuo 1 177,79 Eur; 2025 m. balandžio 19 d. – nuo 1 042,78 Eur; 2025 m. gegužės 19 d. – nuo 904,45 Eur; 2025 m. birželio 19 d. – nuo 762,72 Eur; 2025 m. liepos 19 d. – nuo 617,50 Eur; 2025 m. rugpjūčio 19 d. – nuo 468,71 Eur; 2025 m. rugsėjo 19 d. – nuo 316,26 Eur; 2025 m. spalio 19 d. – nuo 160,06 Eur), neviršijant bendros 1 945,84 Eur sumos.
8) 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5236,93 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
9) 751,66 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt vieno eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,53 Eur (šešis eurus 53 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ iš atsakovo V. I. 43,56 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.