Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13761-432/2016 pagal ieškovo Č. B. ieškinį atsakovui UAB „Fertig“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorius Č. B. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą išieškoti jam iš skolininko UAB „Fertig“ užmokestį už darbus pagal rangos sutartį - 3 248,40 EUR, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį- 24 EUR. 2015-10-06 buvo išduotas teismo įsakymas išieškoti kreditoriui iš skolininko pareiškime nurodytas sumas. Gavus ir priėmus skolininko prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo, Č. B. 2016-02-29 pareiškė ieškinį dėl užmokesčio už darbus pagal rangos sutartį, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2015-01-12 sudarė rangos darbų sutartį, pagal kurią ieškovas Č. B. įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo darbus. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje rangos darbų sutartyje buvo sulygta darbų apimtis, įkainis, darbų pradžia ir pabaiga. Ieškovas sutartį įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų dėl atliktų darbų apimties ir kokybės nepareiškė, tačiau nesumokėjo visos sumos už atliktus darbus ir liko skolingas ieškovui- 3 248,40 EUR. Aplinkybė, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo teisme dienos nepareiškė pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų kokybės, ieškovo manymu, patvirtina aplinkybę, jog rangos sutartyje numatyti darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai.

Atsakovas pateiktame atsiliepime ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Esą ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrindžia užmokestį už atliktus rangos darbus, kurį ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Įvykdyti rangos darbai yra įrodomi atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktais, o ne sutartimis dėl darbų atlikimo ateityje. Atsakovas pripažįsta ir neneigia aplinkybės, kad 2015-01-12 sudarė rangos sutartį su ieškovu fasado šiltinimo darbams atlikti. Sudarius sutartį paaiškėjo, kad ieškovas, turintis verslo liudijimą, negalėjo atlikti rangos sutartyje sulygtų darbų. Atsakovas informavo ieškovą, kad jis negali atlikti rangos darbų pagal sutartį ir šalys sutartį nutraukė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sudarė rangos sutartis su kitomis įmonėmis (UAB „Menardis“, UAB „Detro“). Atsakovo manymu, ieškovas pareiškė nepagrįstus reikalavimus atsakovui, todėl ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turi būti paskirta 5 722 EUR bauda, 50 procentų šios sumos priteisiant valstybei, o kitus 50 procentų priteisiant atsakovui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-13 sprendimu ieškovo Č. B. ieškinį atmetė, atmetė ir atsakovo UAB „Fertig“ prašymą dėl baudos skyrimo, priteisė valstybei iš ieškovo Č. B. išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Darbų atlikimui pagal 2015-01-12 statybos rangos sutartį užfiksuoti įstatymas nustatė rašytinę sandorio formą (aktą), ieškovas tokio akto (aktų) nepateikė. Teismas atsisakė tenkinti ieškovo ir jo atstovų prašymus apklausti liudytojus, kadangi liudytojų parodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų aplinkybėms dėl darbų pagal statybos rangos sutartį atlikimo patvirtinti. Ieškovo pateiktuose pokalbių su atsakovo vadovu telefonu garso įrašuose nėra paminėti darbai, nurodyti 2015-01-12 sutartyje ar užmokestis už šiuos darbus. Ieškovo atsakovui suteiktos paslaugos (daiktų nešiojimas, valymas, šiukšlių išvežimas) ir užmokestis už jas aptarti 2015-03-17 prekių (paslaugų) pirkimo- pardavimo kvite. Nėra požymių, kad šie darbai būtų susiję su 2015-01-12 rangos sutartimi. Be to, atsakovas už kvite aprašytus darbus ieškovui yra sumokėjęs užmokestį. Darbai pagal 2015-01-12 rangos sutartį neaptarti ir ieškovo atstovų pateiktoje antstolės B. P. parengtoje faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagoje. Šioje medžiagoje nepaminėti nei objekto (duomenys neskelbtini) fasado šiltinimo darbai, nei užmokestis už darbus pagal paminėtą sutartį. Ieškovas rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis atliko darbus pagal 2015-01-12 sutartį, teismui nepateikė. Kadangi ieškovas tinkamomis priemonėmis neįrodė darbų pagal 2015-01-12 rangos sutartį atlikimo, pagrindo priteisti jam užmokestį teismas nenustatė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas Č. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimą, perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prijungti prie civilinės bylos pateikiamus naujus įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Rengiantis bylą nagrinėti teisme 2016-04-27 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas papildė ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, nurodydamas teismui, kad ieškovas atsakovo naudai kartu su kitais asmenimis, kuriuos prašė apklausti liudytojais, atliko fasado šiltinimo darbus, kaip atsakovo darbuotojai, kuriuos buvo žadama įdarbinti. Bylą nagrinėjantis teisėjas posėdžio metu nurodė, kad šios faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai negali būti nagrinėjamos šioje byloje. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo bei patikslintą ieškinį, nurodymas faktines aplinkybes apie šalis siejusius darbo santykius ir tai pagrindžiančius argumentus, tačiau pirmos instancijos teismas pareiškimo netenkino ir patikslinto ieškinio nepriėmė. Tuo pagrindu, kad byloje nebuvo pateikto rašytinio darbų perdavimo–priėmimo akto, teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ir jo atstovų prašymus prijungti prie bylos kitus įrodymus, patvirtinančius tarp šalių egzistavusius santykius, įsiskolinimo faktą ir kitas faktines aplinkybes. Teismas formaliai vertino ieškovo pateiktus įrodymus, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įrodinėjimo pareigos apskritai nevykdė.Visus darbus ieškovas atliko ne kaip savarankiškas rangovas, o kaip atsakovo darbuotojas, pavaldus jam asmuo. Teismui pateiktą sutartį ieškovas išsireikalavo pasirašyti kaip garantą, kad turėtų kokį nors įrodymą apie jo su atsakovu tarpusavio susitarimo sąlygas, kol darbdavys sutvarkys įdarbinimo dokumentus. Visus darbus organizavo ir jiems vadovavo UAB „Fertig“, statybinėmis medžiagomis taip pat aprūpino atsakovas. Jokių statybos žurnalų ar darbų priėmimo-perdavimo aktų ieškovas nepildė, kadangi visus darbus ir jų pridavimą užsakovui UAB „Conresta“ organizavo ir dokumentus tvarkė atsakovas UAB „Fertig“. Teismas, nagrinėdamas bylą, apsiribojo tik šalių pasirašyta sutartimi, visiškai neatsižvelgė į kitas byloje paaiškėjusias aplinkybes apie faktiškai tarp šalių egzistavusius darbo santykius.2015-01-12 sutarties sąlygos patvirtina suderintą šalių valią užsakovo pareigos sumokėti už darbus atsiradimą nesieti su tam tikrus reikalavimus atitinkančio statybos darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Sutarties 5 punkte įtvirtintas užsakovo įsipareigojimas apmokėti už rangos darbus, mokant periodiškai, pagal susitarimą (kiekvieną penktadienį pagal padarytą darbą). Tačiau pirmos instancijos teismas, neatsižvelgdamas į šias nuostatas, sprendime nurodo, kad „pagal statybos rangos sutarties prasmę, apmokama turi būti tik už perduotus ir priimtus darbus“.

Atsakovas UAB „Fertig“ atsiliepimu į Č. B. apeliacinį skundą prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-13 sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, skirti ieškovui maksimalią 5 722 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios sumos priteisiant valstybei, o kitus 50 procentų - atsakovui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė, kokias paslaugas suteikė, o prie įrodymų nurodė tik 2015 m. pasirašytą sutartį. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kuo grindžiamas jo 3 248,40 EUR dydžio reikalavimas, prie teismui pateiktų dokumentų nepridėjo jokių darbų priėmimo-perdavimo aktų, atliktų paskaičiavimų pagrindimo.Ieškovo veiksmai, kai pareiškiamas visiškai nepagrįstas ieškinys, yra nesąžiningi. Atsakovas patyrė nuostolius 3 898,76 EUR sumai, nes antstolė B. P. išieškojo šią sumą be pagrindo. Atsakovo manymu, ieškovui turėtų būti skiriama maksimali 5 722 EUR bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl skolos, grindžiamos darbų pagal rangos sutartį atlikimu, priteisimo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas (ieškovas) išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis, kuriems buvo suteikta teisė būti išklausytiems pirmosios instancijos teisme, nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikia įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, t.y. trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymą, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukų, telefoninių pokalbių išklotinę laikotarpiais nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31, nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30, nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl jie prijungiami prie bylos.

Dėl teismo pareigos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas pažeidė nuostatas dėl kasacinio teismo suformuotos praktikos, jog teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui teisme nurodžius nelegalaus darbo atvejį, teismas turėjo įvertinti, ar yra darbo sutarties požymiai, ar iš tiesų darbuotojas dirbo, nesant darbo sutarties su darbdaviu.Teisėjų kolegija sutinka, jog teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir būtent teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškovo ieškinio faktinį pagrindą.Ieškovas ieškinyje (b. l. 33-34) rėmėsi aplinkybėmis apie šalių sudarytą sutartį dėl pastato fasado apšiltinimo darbų, kuria jie susitarė dėl darbų apimčių, įkainių, darbų pradžios ir pabaigos. Ieškovas nurodė, kad sutartį įvykdė tinkamai, atsakovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų apimties ir kokybės nepareiškė, tačiau už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro ieškinio faktinį pagrindą ir būtent šias aplinkybes tirdamas ir vertindamas pirmosios instancijos teismas privalėjo kvalifikuoti ginčo teisinius santykius.Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiformavusius santykius kvalifikavo kaip statybos rangos teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka, nes ją pagrindžia ieškovo pateikta 2015-01-12 šalių sudaryta sutartis bei ieškovo duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu. Ieškovas pirmosios instancijos teisme aplinkybėmis apie darbo santykius tarp ieškovo ir atsakovo nesirėmė ir jų neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu detaliau nepasisako (CPK 306 str. 2 d.). Nors ieškovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs patikslintą ieškinį, kuriame išdėstė aplinkybės, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, teismas 2016-06-06 nutartimi patikslintą ieškinį priimti atsisakė, detaliai nurodydamas savo procesinio sprendimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad patikslintas ieškinys pateiktas, pasibaigus pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijai, keičiant ir ieškinio dalyką, ir pagrindą. CPK nuostatos ieškovui nesuteikia teisės keisti ir ieškinio pagrindą, ir dalyką – šio kodekso 141 straipsnio 1 dalis iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo numato ieškovo teisę pakeisti ieškinio dalyką arba jo pagrindą. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ši teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios procesinės pareigos tirti ir vertinti aplinkybių, nesudarančių ieškinio faktinio pagrindo, o pagal jį sudarančias ginčo šalių teisinius santykius kvalifikavo tinkamai.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantas apeliaciniame skunde išreiškė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes, apelianto įsitikinimu, teismas neatsižvelgė į teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, nepagrįstai nepriėmė įrodymų ir neatskleidė bylos esmės.Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apelianto apeliacinio skundo motyvus dėl bylos esmės neatskleidimo, konstatuoja, jog apeliantas nesutikimą su įrodymų vertinimu grindžia aplinkybėmis apie tarp šalių esą egzistavusius darbo santykius.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios nagrinėjamos bylos dalykas yra skolos priteisimas iš atsakovo ieškovo naudai 2015-01-12 statybos rangos sutarties pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar tarp šalių buvo susiformavę rangos teisiniai santykiai, ar ieškovas atliko šioje sutartyje sutartus darbus, ar juos perdavė užsakovui, ar yra surašytas vienašalis darbų perdavimo aktas, ar egzistuoja atsakovui pareiga atsiskaityti su ieškovu už suteiktas statybos rangos paslaugas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šių aplinkybių egzistavimą ir pagrįstumą, vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad nėra pagrįstų ir pakankamų įrodymų dėl ieškovo atliktų statybos rangos darbų pagal 2015-01-12 šalių sudarytą sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo vertinimu, nes tokios teismo išvados nepaneigia ir kartu su apeliaciniu skundu pateikti apelianto įrodymai. Trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma patvirtina tik faktą, jog ieškovas turėjo verslo liudijimą statybos baigimo apdailos ir valymo darbams laikotarpiais nuo 2015-03-12 iki 2015-05-01, nuo 2015-05-06 iki 2015-07-01, nuo 2015-08-24 iki 2015-10-01 ir gavo 2 000 EUR pajamų iš UAB „Fertig“. Byloje esantis 2015-03-12 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas patvirtina, kad ši suma buvo gauta už baldų išnešimą, patalpų valymą, šiukšlių valymą. Pateiktose nuotraukose vaizduojamas tik pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau jos nepatvirtina fakto, kad ieškovas atliko atsakovui atitinkamus statybos rangos darbus pagal minėtą sutartį. Teisėjų kolegija sutinka, jog telefono pokalbių išklotinės patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo egzistavo skoliniai santykiai, tačiau iš jų turinio nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu ieškovas reikalavo atsiskaitymo iš atsakovo, ir juolab –ieškovo atsakovui suteiktų paslaugų pagal 2015-01-12 sutartį fakto. Teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą jog, pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymo vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad reikalavimo apmokėti už atliktus darbus teisėtumo pagrindas yra tik išimtinai darbų priėmimas ir perdavimas, įformintas aktu, neteisingai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius bei nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos teismų praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-672-313/2015, Nr. 3K-3-423/2011, Nr. 3K-3-3-302/2011, Nr. 3K-3-535/2009, Nr. 3K-3-484/2007. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su skundžiamo sprendimo turiniu, nesutinka su apelianto argumentais, nes pirmosios instancijos teismas nesuabsoliutino darbų perdavimo-priėmimo akto reikšmės ir sprendimą priėmė, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas vertino ieškovo pateiktą šalių pokalbio garso įrašą, 2015-03-17 prekių pirkimo-pardavimo kvitą, mokėjimo nurodymo kopiją, antstolės B. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir visų šių įrodymų kontekste sprendė, ar yra pagrindas pripažinti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas tinkamomis priemonėmis neįrodė, jog atliko darbus pagal 2015-01-12 sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pastarajai išvadai, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis. Todėl darytina išvada, kad teismas laikėsi kasacinio teismo formuojamos praktikos, jog nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, ir kilus darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitiems klausimams, vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, bylos Nr. 3K-3-423/2011).

Dėl CK 1.93 straipsnio 2 dalies taikymo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai taikė CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl liudytojų parodymų ir atmetė ieškovo ir jo atstovų prašymą apklausti byloje liudytojus R. A., A. A., M. L., J. P., R. J., tokiu būdu apribodamas ieškovo teisę įrodinėti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus.CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeBUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, bylos Nr. 3K-3-423/2011). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Todėl nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nuostatas dėl draudimo remtis liudytojų parodymais kilus šalių ginčui. Pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalį šio draudimo teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai leistinuose įrodymuose yra patikimų duomenų, patvirtinančių vienos šalies įrodinėjamas, o kitos – ginčijamas aplinkybes, tačiau šie duomenys nepakankamai išsamūs, kad būtų galima daryti išvadas apie ginčo aplinkybes, tokiu atveju nesuteikus galimybės šalims liudytojų parodymais užpildyti leistinų įrodymų spragas, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015). Nagrinėjamuoju atveju ieškovas nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie nors netiesiogiai patvirtintų galimą darbų atlikimą ir perdavimą ar bandymą juos perduoti (pvz. medžiagų įsigijimo ir transportavimo, sąmatos, statybos žurnalo įrašų, pranešimo užsakovui apie darbų atlikimą ir t. t.).Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, daro išvadą, jog ieškovas neturėjo teisės remtis liudytojų parodymais, siekdamas įrodyti darbų atlikimo ir perdavimo užsakovui faktus. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsisakė kviesti ieškovo prašomus liudytojus.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti ieškovui maksimalią 5 722 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios sumos priteisiant valstybei, o kitus 50 proc. – atsakovui. Savo prašymą grindžia aplinkybe, jog ieškovas pateikė nepagrįstą reikalavimą.Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog analogišką prašymą atsakovas teikė ir pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog akivaizdžių aiškiai nepagrįsto ieškinio požymių nenustatė, o ieškinį atmetė ne dėl akivaizdu jo nepagrįstumo, bet dėl atsakovui palankių bylos aplinkybių nustatymo ir įrodymų nebuvimo. Apeliantas nepateikia nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atsisakymu skirti ieškovui baudą, o tiesiog teikia pakartotinį prašymą. Kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl baudos neskyrimo ieškovui, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo UAB „Fertig“ prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui Č. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.