Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-104-924/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-16
Bylos Nr.: e2A-104-924/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00724-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės Vakarų
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo: A. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-104-924/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00724-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Vakarų trestas apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Vakarų trestas dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Vakarų trestas (toliau – ir atsakovė) 4 461,71 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. liepos 10 d. Kelmės r. sav., Kukečių sen., Pabijočių k. kelyje: A12 Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. J. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. buvo samdomas atsakovės UAB Vakarų trestas ir minėtas eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 2 800,79 Eur ir 1 660,95 Eur dydžio draudimo išmokas, iš viso 4 461,71 Eur. Ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtas draudimo išmokas. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė iki šiol negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolinga 4 461,71 Eur. Tiek valdoma, tiek naudojama transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Atsižvelgiant į tai, nepaisant to, ar transporto priemonė eksploatuojama, ar dėl tam tikrų priežasčių – ne, tol, kol ji įregistruota – privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė neįvykdė nustatytos pareigos apdrausti jai priklausančią įregistruotą transporto priemonę. Už žalą atsakingo asmens ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą atsakomybė yra solidari. Ieškovas atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovės ir jos darbuotojo neteisėtų veiksmų ir kaltės – eismo įvykis kilo dėl A. J., kuris buvo samdomas atsakovės ir ėjo darbines pareigas, kaltės, vairuojant neapdraustą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė, kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė neįvykdė pareigos apdrausti minėtą transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų susidariusią žalą. Atsakovė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nedraudė nei prieš aktualų šiai bylai 2020 m. liepos 10 d. eismo įvykį, nei iki šiol, nors ji vis dar priklauso atsakovei, yra registruota ir privalo būti apdrausta.

3. Atsakovė UAB Vakarų trestas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei ir, kad minėto eismo įvykio metu ši transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju draudimu. Minėtą transporto priemonę nupirko buvęs atsakovės direktorius, su tikslu transporto priemonę paskirti darbuotojui A. J., kad jis galėtų atvyki į darbą. A. J. transporto priemone važinėti nebuvo leidžiama iki kol nebus sutvarkytas draudimas ir kiti reikiami dokumentai. Transporto priemonė nebuvo iš karto apdrausta, kadangi ji neatitiko techninių reikalavimų, todėl buvo planuota pirmiau tvarkyti transporto priemonę, o po to ją apdrausti. Nepaisant to, A. J. savavališkai, ne darbo metu pasiėmė transporto priemonę ir su ja išvažiavo. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nenaudojama, todėl atsakovė neturėjo ir neturi pareigos apdrausti šią transporto priemonę. Atsakovė, kaip automobilio savininkė, galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, nesant atsakovės kaltės. Atsakovė neapdraustos transporto priemonės neperdavė A. J. naudotis, šis jį užvaldė be savininko valios, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei atsiranda atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Eismo įvykis įvyko ne darbo metu (2020 m. liepos 10 d. 21 val.), ne darbo vietoje (Kelmės rajone), A. J. transporto priemonę pasiėmė be darbdavio žinios. Eismo įvykio metu A. J. jokių darbinių pareigų neatlikinėjo, jokių nurodymų po darbo laiko naudotis transporto priemone atsakovė nedavė. A. J. savavališkai pasiėmus transporto priemonę atsakovė neturėjo jokių galimybių jo kontroliuoti. Pareiga apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neleisti kitiems asmenims naudoti nedraustos transporto priemonės nėra tokio pobūdžio pareiga, kurios pažeidimas turėtų įtakos eismo įvykio sukėlimui ir žalos kitiems asmenims atsiradimui. Net tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai nepašalintų kilusių neigiamų padarinių. Transporto priemonės neapdraudimas valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nesąlygoja solidarios atsakomybės už atsiradusią žalą, padarytą vairuojant šią transporto priemonę, kadangi nagrinėjamu atveju žala padaryta ne transporto priemonės savininkui ja naudojantis, ir / ar ne transporto priemonės savininkui leidus naudotis jam priklausančia transporto priemone žalą padariusiam asmeniui, todėl atsakovės veiksmai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su transporto priemonės patekimu į A. J. valdymą ir su šio asmens neteisėtais veiksmais padaryta žala. Atsakovei priklausanti neapdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikoma atsakovės veiklos teritorijoje. Atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės atlyginti žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu remiantis tuo, jog galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl A. J. neteisėtų veiksmų. Atsakovė teismo posėdžio metu, pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 27 d. ieškovas A. J. atsiuntė pretenziją dėl žalos, kurią prašė atlyginti A. J.. 2022 m. gegužės 30 d. transporto priemonę vairavęs A. J. informavo ieškovą, kad pripažįsta savo kaltę ir sutinka žalą padengti dalimis.

4. Trečiasis asmuo A. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės UAB Vakarų trestas ieškovui 4 461,71 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 461,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 35,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. 2020 m. liepos 10 d. 21 val., Kelmės r. sav., Kukečių sen., Pabijočių k. kelyje: A12 Ryga – Šiauliai – Tauragė – Kaliningradas dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. J. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

6.2. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė UAB Vakarų trestas. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonę vairavęs A. J. buvo UAB Vakarų trestas darbuotojas.

6.3. Nei minėto eismo įvykio metu, nei po jo transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

6.4. 2020 m. gruodžio 18 d. UAB ,,Departus“ parengta remonto sąmata Nr. DEP4639 patvirtina, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto po įvykusio eismo įvykio kaina be PVM yra 4 341,71 Eur. Byloje pateikta 2020 m. liepos 13 d. sąskaita-faktūra Serija E Nr. 334, patvirtina, kad susidarė dar 120 Eur (be PVM) išlaidos skirtos transporto priemonės transportavimui.

6.5. AB ,,Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdama 2 800,79 Eur ir 1 660,95 Eur dydžio draudimo išmokas, iš viso 4 461,71 Eur. Ieškovas kompensavo AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėtas draudimo išmokas, iš viso 4 461,71 Eur.

6.6. Ieškovas, ne kartą raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė iki šiol negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos. 2022 m. balandžio 27 d. ieškovas A. J. pateikė pretenziją dėl susidariusios žalos, kurią prašė atlyginti A. J.. 2022 m. gegužės 30 d. transporto priemonę vairavęs A. J. informavo ieškovą, kad pripažįstą savo kaltę ir sutinka žalą padengti dalimis.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog draudiminio įvykio metu A. J., kuris tuo metu buvo atsakovės darbuotojas, vairuojant atsakovei priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra ginčo, kad AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, tinkamai nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją išmokėdama nukentėjusiam asmeniui 4 461,71 Eur dydžio draudimo išmoką, o ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 4 461,71 Eur draudimo išmokų sumą.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu atsakovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakovė teigia, kad neprivalėjo apdrausti automobilio, kadangi transporto priemonė, nors ir buvo įregistruota, buvo nenaudojama.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareigos sudaryti tokią draudimo sutartį egzistavimas neturėtų būti apibrėžiamas atsižvelgiant į faktinį aptariamos transporto priemonės naudojimą kaip transporto priemonės konkrečiu momentu. Todėl ši pareiga neišnyksta tik dėl to, kad transporto priemonės savininkas nebeketina jos vairuoti ir laiko pastatęs privačioje erdvėje. Taigi pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų draudimu turinio ir apimties aiškinimui teisinės reikšmės neturi asmens ketinimas naudoti transporto priemonę ar jos nenaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiga drausti transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, atsakovę saistė.

10. Teismas nurodė, kad atsakovei priklausanti neapdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo laikoma atsakovės veiklos teritorijoje. Transporto priemonė buvo pirkta tikslu leisti trečiajam asmeniui, atsakovės darbuotojui A. J., ja naudotis, vykti į darbą ir iš darbo. Nors atsakovė teigia, kad sutikimo paimti transporto priemonę ji nebuvo davusi, tačiau byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai saugojusi automobilio raktelius, be kita ko, atsakovės atstovas pats patvirtino, kad specialiai transporto priemonės nesaugojo, negalima teigti, kad atsakovė nesudarė realių galimybių transporto priemonės raktelius pasiimti ir pasinaudoti transporto priemone.

11. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, todėl būtent atsakovės pareiga buvo įrodyti, kad ji elgėsi pakankamai rūpestingai, tinkamai saugojo transporto priemonės raktelius, kad jų negalėtų paimti kiti asmenys. Nesant priešingų įrodymų, teismas sprendė, kad pagrįsta laikytina išvada, jog atsakovė nesielgė rūpestingai ir apdairiai, netinkamai saugojo jai priklausančią transporto priemonę ir sudarė visas galimybes šia nedrausta priemone naudotis kitam asmeniui.

12. Teismas sprendė, kad atsakovė, kaip transporto priemonės savininkė, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, todėl privalo atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, kadangi neįrodė, jog didesnio pavojaus šaltinio kontrolę prarado dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.270 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovės transporto priemonė buvo ne jos žinioje, kadangi jį paėmė jos darbuotojas trečiasis asmuo A. J. ir sukėlė eismo įvykį, nešalina atsakovės atsakomybės už atsiradusios žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį atsakovė prarado dėl savo, o ne dėl kitų asmenų veiksmų. Būtent jos, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkės, pareiga buvo imtis visų įmanomų priemonių, siekiant neprarasti jai priklausančios transporto priemonės valdymo.

13. Teismas pažymėjo, kad nustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, aplinkybės, ar trečiasis asmuo sukėlė eismo įvykį darbo metu, ar ne darbo metu, neturi teisinės reikšmės, todėl teismas jų nenustatinėjo ir dėl jų nepasisakė. Teismo vertinimu, ieškovas pagrindė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie galėtų pašalinti jos atsakomybę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB Vakarų trestas (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas neteisingai ir netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas bei netinkamai kvalifikavo teisinius santykius.

14.2. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nenaudojama, todėl atsakovė neturėjo ir neturi pareigos apdrausti šią transporto priemonę. Atsakovė, kaip transporto priemonės savininkė, galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, nesant atsakovės kaltės. Neapdraustos transporto priemonės atsakovė neperdavė A. J. naudotis, šis ją užvaldė be savininkės valios, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei atsirado atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

14.3. Pareiga apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir neleisti kitiems asmenims naudoti nedraustos transporto priemonės nėra tokio pobūdžio pareiga, kurios pažeidimas turėtų įtakos eismo įvykio sukėlimui ir žalos kitiems asmenims atsiradimui. Net tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai nepašalintų kilusių neigiamų padarinių. Neapdraudimas valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nesąlygoja solidarios atsakomybės už atsiradusią žalą, padarytą vairuojant šią transporto priemonę, kadangi nagrinėjamu atveju žala padaryta ne transporto priemonės savininkei ja naudojantis, ir/ar ne transporto priemonės savininkei leidus naudotis jai priklausančia transporto priemone žalą padariusiam asmeniui, todėl atsakovės veiksmai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su transporto priemonės patekimu į A. J. valdymą ir su šio asmens neteisėtais veiksmais padaryta žala.

14.4. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius tai, kad trečiasis asmuo A. J. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir sutiko atlyginti žalą – 4 461,71 Eur. Sumą išmokant lygiomis dalimis, mokant po 185 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nevertino minėto atsakovės pateikto įrodymo taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas įrodinėjimo taisykles.

Atsiliepimas

14.5. Atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės atlyginti žalą CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu, kadangi galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl A. J. neteisėtų veiksmų.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atmesti atsakovės UAB Vakarų trestas apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Kadangi apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai ir reikalavimai yra analogiški bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktiems prieštaravimams ir reikalavimams, dėl kurių ieškovas jau yra itin išsamiai pasisakęs procesiniuose dokumentuose, todėl nesikartoja. Ieškovas palaiko savo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių regreso teise atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad nors teismas ir nurodo, kad ieškovui pareiga atlyginti žalą kilo atsakovei neapdraudus transporto priemonės, tačiau transporto priemonės apdraudimo arba neapdraudimo faktas šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes nėra atsakovės kaltės. Apeliantės teigimu, transporto priemonė buvo nenaudojama, todėl atsakovė neturėjo pareigos apdrausti šią transporto priemonę. Apeliantė nurodo, kad dėl trečiojo asmens A. J., vairavusios atsakovei priklausančią transporto priemonę, kaltės įvyko eismo įvykis, transporto priemonė buvo neteisėtai, t. y. be jos leidimo, užvaldyta, todėl teismas nepagrįstai atsakovei taikė civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

19. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo atveju ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

20. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Pažymėtina, kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota atsakovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Neginčijama ir aplinkybė, kad didesnio pavojaus šaltinio, sukėlusio žalą, valdytojas yra atsakovė. Taigi, įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovė kaip savininkė ir valdytoja pagal įstatymą turėjo pareigą apdrausti jai priklausančią transporto priemonę. Apeliantės argumentai, kad automobiliu nesinaudojo, todėl neturėjo pareigos apdrausti transporto priemonę, nepaneigia atsakovės pareigos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol jis yra įregistruotas, bei esant nustatytam faktui, kad transporto priemonė visgi jos darbuotojo buvo naudojama.

23. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali, solidarioji transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininką, kaip pažeidusį draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų reikalavimus, pagrįstai prašydamas žalą atlyginti solidariai regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010). Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieškovas siuntė pretenziją eismo įvykio kaltininkui, trečiajam asmeniui A. J., dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. J. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir sutiko atlyginti žalą nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju ieškovas ieškiniu neprašo žalos atlyginimo iš faktinio įvykio kaltininko, tačiau tai neapriboja ieškovo teisių nukreipti visą žalos išieškojimą iš transporto priemonės savininkės (valdytojos). Kai yra kelių asmenų solidarioji atsakomybė, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį tiek visiems bendraskoliams, tiek vienam iš jų, be to, tiek dėl visos prievolės, tiek ir dėl jos dalies įvykdymo (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), nes solidarumas grindžiamas principu „vienas už visus, visi už vieną“. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį vienam iš solidariųjų skolininkų – atsakovei UAB Vakarų trestas.

24. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko (valdytojo) yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 44 punktas). Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) neįvykdo įstatyme nustatytų pareigų apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

25. Apeliantės teigimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindai apeliantę atleisti nuo civilinės atsakomybės, nes galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį ji prarado dėl kitų asmenų (jos darbuotojo) neteisėtų veiksmų.

26. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

27. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kurios galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininkę (valdytoją) nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausantis neapdraustas automobilis, kuriuo pasinaudojo atsakovės darbuotojas (trečiasis asmuo A. J.), buvo laikomas jos veiklos teritorijoje (Kaune). Ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo A. J. netrukdomas pasiėmė atsakovui priklausantį didesnio pavojaus šaltinį (beje, ši transporto priemonė buvo nupirkta jos darbuotojui A. J. važinėti į darbą bei iš jo) iš įmonės teritorijos, leidžia abejoti, ar atsakovė tinkamai kontroliavo transporto priemonių naudojimo tvarką ir ar pakankamai rūpinosi didesnio pavojaus šaltinio apsauga. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje surinktus faktinius duomenis yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, prarado šio valdymo kontrolę ir dėl savo kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą ir jis privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai saugomas. Ką iš esmės pripažino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, be žodinio nurodymo A. J. nesinaudoti transporto priemone iki ji nebus apdrausta, atsakovė nesiėmė jokių kitų priemonių, jog automobiliu neturėtų galimybių pasinaudoti jos darbuotojas. Kaip minėta, transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, todėl būtent atsakovės pareiga buvo įrodyti, kad ji elgėsi pakankamai rūpestingai, tinkamai saugojo automobilį, kad juo negalėtų pasinaudoti kiti asmenys. Nesant priešingų įrodymų, pagrįsta laikytina išvada, jog apeliantė nesielgė pakankamai rūpestingai ir apdairiai, kad šia nedrausta transporto priemone neturėtų galimybės naudotis trečiasis asmuo (darbuotojas) A. J.. Todėl byloje nenustačius pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai darbuotojas be darbdavio leidimo valdė didesnio pavojaus šaltinį savo asmeniniais (ne darbo) tikslais, tačiau dėl galimybės užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį yra ir darbdavio kaltės, darbdavys su darbuotoju atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008).

28. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai pritaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

31. Ieškovas nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32. Valstybės patirtos 6,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš apeliantės nepriteistinos, kadangi išieškotina šių išlaidų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEdvardas PaliokasJurgita Sujetienė