Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, vertėjaujant O. M., G. R., S. M.,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) vadovei N. U. bei atstovui advokatui Virginijui Bitei, atsakovės (duomenys neskelbtini) vadovui D. V. (D. V.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020-12-01 ieškovė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl baldų, įsigytų iš (duomenys neskelbtini) (EXW sąlygos), pervežimo maršrutu (duomenys neskelbtini) Vokietija – (duomenys neskelbtini) Lietuva, šalys sutarė dėl specialių gabenimo sąlygų – pristatymo su liftine mašina. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad viso perduoto vežti krovinio vertė – 600 Eur.

8. Sutarčiai vykdyti atsakovas (duomenys neskelbtini) pasitelkė kitus vežėjus – trečiajį asmenį (duomenys neskelbtini) gabenimui iš Vokietijos į Kauną, (duomenys neskelbtini) gabenimui iš Kauno į Šiaulius, iš kroviniui vežti išrašyto 2020-12-02 CMR važtaraščio matyti, kad vežimui buvo pasitelkta (duomenys neskelbtini), kuri faktiškai atvežė krovinį į pristatymo vietą (duomenys neskelbtini) Lietuva.

9. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, susirašinėjimo elektroniniu paštu ir fotofiksacijų nustatyta, kad krovinys – surinkti bandai – buvo pakrautas Vokietijoje į automobilį, supakuotas ant euro paletės kartoninėse dėžėse, jas apvyniojant skaidre plėvele kaip vientisą krovinį, CMR važtaraštyje nurodant pakuotės skaičių – 1 ( t.y. viena euro paletė).

11. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-12-08 ieškovės darbuotojai išpakavo kartono dėžes ir aptiko, jog baldai yra sugadinti, 2020-12-09 vyko ieškovės susirašinėjimas su baldų pardavėju dėl pakrovimo aplinkybių.

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir atsakovės atsakomybės už krovinio sugadinimą ar praradimą

13. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo iš krovinio pervežimo teisinių santykių, kai buvo vežama kelių transportu, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio gavimo vietos valstybė yra CMR konvencijos narė. Darytina išvada, kad yra visos CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkte nustatytos sąlygos sprendžiant šalių ginčą taikyti CMR konvencijos nuostatas tiems klausimams, kurie reglamentuojami šios Konvencijos. Dėl klausimų, kurie Konvencijos nesureglamentuoti, taikomi nacionaliniai įstatymai.

14. Pagal CMR konvenciją vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį.

15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens – gavėjo – naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį, įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą bei išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; kt.).

16. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti. Nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008).

17. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai, susiklostę tarp dalyvaujančių byloje asmenų kvalifikuotini kaip krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė buvo krovinio siuntėjas, atsakovė – pirmasis susitariantysis vežėjas, tretieji asmenys – susitariančiais (faktiniais) vežėjais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal šalių tarpusavio santykių pobūdį ir CMR konvencijos 36 straipsnio prasmę, reikalavimą dėl krovinio praradimo, siuntėjo pasirinkimu, galima pareikšti tiek pirmajam (susitariančiam), tiek paskutiniajam (faktiniam) vežėjui, tiek abiem vežėjams. Pareiškus reikalavimą keliems vežėjams, jiems taikoma solidarioji atsakomybė. Kasacinio teismo pažymėta, kad toks CMR konvencijos 36 straipsnio nuostatų, numatančių galimybę pareikšti reikalavimą keliems vežėjams, aiškinimas pateisinamas kaip labiausiai atitinkantis siuntėjo teisėtus interesus ir nepažeidžiantis susitariančio bei faktinio vežėjų interesų, nes susitariantis vežėjas, atlyginęs nuostolius, pagal CMR konvencijos 37 straipsnį turi teisę regreso tvarka išsiieškoti nuostolių atlyginimą iš to vežėjo, kurio žinioje esantis krovinys buvo prarastas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/203207). Taikant CMR Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013). Nagrinėjamoje byloje iš ginčo šalių paaiškinimų, užsakymo, verslo praktikos, aiškiai matyti, kad pirmasis susitariantis vežėjas įsipareigojo užtikrinti saugų krovinio pervežimą, susitarimo, kad atsakovė tik ekspedijuoja krovinį, nebuvo. Taigi darytina išvada, kad ieškovas turi pagrindą reikalauti pirmojo susitariančio vežėjo atsakomybės.

18. CMR konvencijos 17, 18 straipsniuose įtvirtinta vežėjo kaltės dėl krovinio ar jo dalies praradimo ar sugadinimo prezumpcija. Vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui. Už šiuo laikotarpiu atsiradusią žalą atsako vežėjas. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik CMR konvencijos nurodytais atvejais, jeigu įvykdo CMR konvencijos 18 straipsnio reikalavimus, susijusius su įrodinėjimo pareiga, ir paneigia savo atsakomybės prezumpciją.

19. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte įtvirtinti vadinamieji privilegijuotieji vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą pagrindai. Šioje teisės normoje nustatyta, kad pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis išvardytų aplinkybių: pagal b papunktį – jeigu krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkami; pagal c papunktį – jeigu krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią, jeigu vežėjas įrodo, kad susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, jog nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Kartu pažymėtina, kad ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta. Asmuo, teigiantis, kad dėl krovinio praradimo ar sugadinimo kaltas vežėjas, gali įrodyti, kad praradimas arba sugadinimas nėra susijęs (atsiradęs) dėl vieno iš šių rizikos faktorių. Be to, nepaisant labai palankių CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto nuostatų, vežėjas pripažįstamas atsakingu neatsižvelgiant į rizikos faktorius, jeigu nustatoma vežėjo tyčia, didelis neatsargumas arba paprastas neatsargumas vežant krovinį, nes vežėjo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą sumažinti žalą dėl tokių rizikos faktorių, jeigu vežėjas apie juos žinojo.

20. Atsikirtimus į ieškinio reikalavimą atlyginti nurodytus nuostolius ieškovas grindžia tuo, kad krovinys galimai buvo netinkamai parengtas gabenti, t. y. netinkamai supakuotas (atsiliepimo 10 punktas), todėl vežėjas atleistinas nuo atsakomybės, be to, tuo, kad ieškovė nepadarė jokių ypatingų žymų važtaraštyje dėl draudimo perkrauti krovinį, tvirtinti jį įtempiama juosta, nebuvo jokių žymų ir ant krovinio pakuotės.

21. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte įtvirtinta vežėjo pareiga priimant krovinį patikrinti, ar važtaraštyje teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija, taip pat krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Vežėjas privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Tais atvejais, kai vežėjas mano, kad nėra reikalo atlikti pirmiau nurodytų patikrinimų, jis privalo tai pažymėti važtaraštyje. Jeigu vežėjas nevykdo nurodytų pareigų, krovinio ar jo dalies praradimo arba sugadinimo atveju preziumuojama, kad nuostoliai atsirado tuo metu, kai krovinys buvo vežėjo žinioje. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju CMR važtaraštyje nėra vežėjo padarytų įrašų apie krovinio ir jo pakuotės būklę, taip pat nepažymėta, kad vežėjas neturėjo galimybės patikrinti krovinio ir pakuotės būklės. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas priėmė vežti tinkamai supakuotą ir nepažeistą krovinį. Dėl aptartų argumentų nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte b papunkčio nuostatas.

22. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo pasitelktas, siekiant užtikrinti krovinio gabenimą iš Kauno į Šiaulius ir jo pristatymą sutartyje nurodytomis sąlygomis , t. y. su lifto mašina, taip transportuojant pagal įprastinę praktiką naudojama euro paletė. Akcentuotina, kad atsakovė pati savo atsiliepime nurodė, kad krovinio gabenimas ant euro paletės (padėklo) yra privalumas, o ne trūkumas, nes tokiu būdu krovinį saugu pakrauti ir iškrauti, jis turi daugiau stabilumo transportavimo metu. Visgi šios bylos atveju atkreiptinas dėmesys visų pirma į tai, kad byloje pateiktos fotofiksacijos, iš kurių matyti, kad Vokietijoje į vežėjo automobilį buvo pakrautas ginčo krovinys, supakuotas kaip vientisas, kartono dėžes apvyniojant skaidre plėvele, ir pakrautas ant 1 (vienos) euro paletės, tai atitinkamai pažymėta ir CMR važtaraštyje. Tuo tarpu iš byloje apklausto liudytojo A. U. parodymų, kad krovinys buvo pristatytas nedideliu mikroautobusu be lifto, europaletės nebuvo, kartono dėžės buvo tiesiog specialia lenta prispaustos prie mikroautobuso vieno šono, seka, kad vientisa krovinio pakuotė (1 euro palete) kroviniui būnant vežėjų žinioje buvo išardyta, kartono dėžes jau nebebuvo apvyniotos skaidre plėvele kaip vientisas krovinys ant 1 euro paletės. Akcentuotina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog krovinys buvo pristatytas automobiliu be lifto, taip pažeidžiant šalių sudarytą sutartį, o iš liudytojo apklausos galima spręsti apie krovinio transportavimo sąlygas, krovinio pakuotės pavidalą, būnant faktinio vežėjo žinioje. Nagrinėjamos bylos aspektu akcentuotina tai, kad teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais visų pirma dėl to, kad minėtos reikšmingos šiai bylai aplinkybės dėl 1 euro paletės išardymo išaiškėjo teismo posėdžio metu, gi iki tol viso ginčo metu ieškovė, nebūdama profesionalia vežėja, įrodinėjo kitas galimas krovinio pažeidimo aplinkybes (jos nuomone, netinkamą tvirtinimą diržais), aplinkybę, jog sudarant sutartį siekė draudimo kontrahentui pasitelkti kitus vežėjus, o atsakovė atsikirtinėjo tuo, jog ieškovė nepadarė jokių ypatingų žymų važtaraštyje dėl draudimo perkrauti krovinį, tvirtinti jį įtempiama juosta, nebuvo jokių žymų ir ant krovinio pakuotės, o praktika pasitelkti vežimui kitus vežėjus yra įprasta jų veikloje, konkrečiu atveju užsakant vežimą tokio draudimo fiksuota nebuvo.

23. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos gali daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02- 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Be to, vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

24. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas prieina prie išvados, kad atsakovas įrodė, jog ginčo krovinio – surinktų baldų – pažeidimą lėmė netinkamas krovinio transportavimas. Taip yra paneigta, kad nuostolius lėmė CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte įtvirtinti rizikos faktoriai. Be to, bylos duomenys teikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad vežėjas, žinodamas, jog veža baldus supakuotus permatoma plėvele kaip vientisą krovinį ant 1 (vienos) euro paletės, kad būtų užtikrintas saugus baldų pristatymas, pats atsiliepime pripažindamas, kad taip vežamas (ant euro paletės) jis turi daugiau stabilumo transportavimo metu, taip pat pakraunant ir iškraunant, žinodamas, kad vežimui pasitelkti keli vežėjai, t. y. krovinys neišvengiamai bus pakraunamas, iškraunamas paskirstymo punkte Kaune, perduotą vežti vientisą krovinio pakuotę ant 1 (vienos) euro paletės išardęs, elgėsi neatsargiai, nesiėmė priemonių kroviniui nuo jam žinomų rizikos faktorių apsaugoti. Dėl aptartų argumentų nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b ir c papunkčių nuostatas.

25. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu ginčo šalių pateiktais paaiškinimais, išanalizavęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas prieina prie išvados, kad, ginčo krovinio pažeidimas kvalifikuotinas kaip krovinio praradimas: byloje įrodyta, kad dėl netinkamo transportavimo baldai buvo sugadinti taip, jog jie netinkami panaudoti pagal paskirtį. Teisiškai kvalifikavęs šalių santykį kaip ginčą dėl krovinio praradimo, atsakovės kaip vežėjos atsakomybės klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis ginčo šalių sutartimis ir CMR konvencijos nuostatomis, reglamentuojančiomis vežėjo atsakomybę krovinio praradimo atveju. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio nuostatas, kai vežėjas, praradus dalį ar visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti; krovinio vertė įvertinamam pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę; tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio; be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (1-4 punktai). Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta Konvencijos 24, 26 straipsniuose.

26. Nagrinėjamu atveju iš šalių sutarties matyti, kad šalys sutarė, jog krovinio sugadinimo/praradimo atveju kompensacija neviršys 8,33 SDR už kiekvieną kilogramą (bruto). Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad už krovinių dalies praradimą atsakovei taikytinas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vežėjo atsakomybės ribojimas. Ieškovės reikalaujama priteisti nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo, suma neviršija pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostatas apskaičiuotos maksimalios kompensacijos (311 kg x 8,33 atsiskaitymo vieneto x (SDR teismo sprendimo priėmimo dieną), todėl iš ieškovo atsakovui priteistini visi patirti nuostoliai, t. y. 600 Eur.

27. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu taip pat prašo į nuostolius įskaičiuoti ir protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, asmuo privalo atlyginti patirtus nuostolius, susijusius su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Bylos duomenimis, ieškovas ikiteismine tvarka stengėsi išspręsti ginčą, kilusį iš šio vežimo netinkamo vykdymo, kreipėsi konsultacijos į advokatą, kuris suformavo motyvuotą raštišką pretenziją atsakovui, teikė konsultacijas dėl atsiradusios teisinės situacijos, ją vertino, formavo pretenzijas. Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, jog prašomos priteisti ieškovo išlaidos nebuvo būtinos ar priverstinės ir yra neprotingai didelės. Teismas laiko įrodytą 400 Eur nuostolių faktą, pagrįstas ir priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų bei kilusių nuostolių ryšys – atsisakius patenkinti pretenziją, ieškovė buvo priversta kreiptis dėl teisinės pagalbos į advokatą dėl teisinės pagalbos išsiieškoti nuostolių ne teismo tvarka. Taigi nurodytais argumentais teismas ieškovui priteisia iš atsakovo 400,00 Eur nuostoliams atlyginti (protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

28. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinėmis vadinamos palūkanos priteisiamos iš atsakovo visais atvejais, jeigu tenkinamas ieškinys ir byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas priteisti. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl iš vežėjo priteistinų procesinių palūkanų dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2011-07-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; kt.), iš atsakovų, kurie santykiuose su ieškovu yra vežėjai, priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 1000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis ir patirtos 350 Eur teisinės pagalbos išlaidos (už ieškinio parengimą). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Spręsdamas dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovės atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme (užmokestis už ieškinio parengimą) yra protingo dydžio, todėl priteisiamos pilna apimtimi (CPK 98 straipsnis). Ieškinį iš esmės tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiama iš viso 373 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje iš viso patirta 53,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų ir 00 euro centų), 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 1000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 373 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 53,76 Eur (penkiasdešimt tris eurus 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.