Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas H. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė neterminuotai apriboti E. J. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. atžvilgiu; nepilnamečiams vaikams nustatyti nuolatinę globą, globėju paskiriant H. S. bei vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su globėju, jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo E. J. po 150 Eur (518 Lt) nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 12 dienos į globėjo H. S. sąskaitą; netenkinus ieškovo reikalavimo dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo – pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2014-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymus Nr. A30-3579, A30-3580, kuriais D. J. ir D. J. panaikinta vaiko laikinoji globa ir nepilnamečiai vaikai grąžinti tėvui E. J., paliekant galioti 2014-07-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus Nr. A30-1967 ir Nr. A30-1968, kuriais nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant H. S.; pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2015-03-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymus Nr. A30-754 ir A30-755, kuriais nepilnamečių vaikų globėja paskirta D. D. M. (atsakovo E. J. motina). Ieškinio netenkinimo atveju, ieškovas prašė nustatyti jo siūlomą ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.Nurodė, kad atsakovas E. J. ir ieškovo dukra S. J. sudarė santuoką 2001-04-21. Santuokos metu 2001-06-24 gimė sūnus D. J., o 2010-09-01 jiems gimė dukra D. J., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio atsakovas gyveno kitoje užsienio valstybėje – Norvegijoje, nesirūpindamas vaikais. Padedama ieškovo ir brolio, vaikais rūpinosi jų motina. 2013 m. vaikų motinai diagnozuota sunki onkologinė liga, nuo tada nepilnamečiais vaikais rūpinosi ir išlaikymą teikė ieškovas. Atsakovas buvo abejingas ne tik nepilnamečiams vaikams, bet ir sutuoktinės ligai. S. J. 2014 metų birželio mėnesį pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. 2014-07-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A30-1967 ir Nr. A30-1968 nepilnamečiams D. J. ir D. J. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju nepilnamečių vaikų globėju paskiriant ieškovą, nustačius, kad nepilnamečiai D. J. ir D. J. jau apie metus laiko yra likę be tėvų globos. 2014 m. rugpjūčio mėn. S. J. surašė testamentą nurodydama, kad po savo mirties visą turtą palieka nepilnamečiams vaikams, iki vaikų pilnametystės testamento vykdytoju paskiriant ieškovą (jos tėvą). S. J. mirė 2014-08-17. 2014-08-18 E. J. teismui pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl S. J. mirties ir panaikinti laikino išlaikymo priteisimą nepilnamečiams vaikams, taip pat teismui pateikiant prašymą išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą. 2014-08-30 E. J. išvyko iš Lietuvos, nepasirūpinęs vaikų išlaikymu. Taip pat nereiškė pretenzijų dėl vaikams nustatytos laikinosios globos, kai vaikų globėju buvo paskirtas ieškovas, sutiko, kad nepilnamečiais jo vaikais rūpintųsi ieškovas. Vėliau E. J. į Lietuvą grįžo 2014 metų spalio mėnesį. Atsakovo E. J. prašymu, 2014-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymais Nr. A30-3759 ir A30-3580 nepilnamečiams vaikams panaikinta laikinoji globa, grįžus nepilnamečių vaikų tėvui. Ieškovo nuomone, šie sprendimai priimti neištyrus faktinių bylos aplinkybių visumos ir priimti neatsižvelgiant į vaikų interesus. Kadangi atsakovas eilę metų nesirūpino vaikais, juos paliko likimo valiai, o atsiradęs noras auginti vaikus išimtinai yra susijęs su jo turtiniais interesais, ieškovas mano, kad yra pakankamas įstatyminis pagrindas apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu neterminuotai. Įsakymai, kuriais nepilnamečiai vaikai buvo grąžinti tėvui, ieškovo nuomone, negali būti laikomi teisėtais ir galiojančiais, kadangi kaip individualus administracinis aktas, visiškai neatitinka tam aktui keliamų reikalavimų. Panaikinus laikiną globą bei nepilnamečius vaikus grąžinus tėvui E. J., paaiškėjo, kad tėvas nesirūpina nepilnamečiais vaikais, palieka juos kitų asmenų priežiūroje, o pats tuo metu yra išvykęs į Norvegiją, todėl ieškovas 2015-02-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą dėl laikinos vaiko globos nepilnamečiams D. ir D. nustatymo. 2015-02-13 E. J. taip pat kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu vienerių metų laikotarpiui laikinąja vaikų globėja paskirti atsakovo 68 metų motiną D. D. M., kuri nors yra vaikų močiutė, tačiau yra svetimas vaikams asmuo. Šis prašymas patenkintas 2015-03-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymais Nr. A30-754 ir A30-755, kurie ieškovo nuomone, negali būti laikomi teisėtais ir galiojančiais, nes jie yra tik formalaus įstatymo taikymo padarinys, kuriais visiškai nebuvo atsižvelgta į susidariusią faktinę situaciją, nepilnamečių vaikų interesus. Minėti įsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Priimant ginčijamus įsakymus, visiškai nebuvo vertinamas tas faktas, kad dėl nepilnamečių globos jau 2015-02-05 buvo kreipęsis ieškovas. Tačiau jo prašymas net nebuvo nagrinėjamas. Atsakovas E. J. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo įrodinėja tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų išskirtų sąlygų tėvo valdžios ribojimui. Atsakovas ir jo žmona S. J. iki dukters D. J. gimimo (2010 m. rugsėjo 1 d.), po gimimo ir iki pat žmonos S. J. mirties mylėjo vienas kitą, rėmė, palaikė ir bendravo. Nuo 2007 metų atsakovas pradėjo dirbti Norvegijoje, jam buvo išduotas leidimas gyventi ir dirbti Norvegijoje. S. J. pradėjo dirbti ir kartu su atsakovu Norvegijoje gyventi nuo 2009 metų. Atsakovas su žmona ir vaikais kartu iki 2014 metų, kuomet S. J. mirė, gyveno kaip šeima, visi kartu keliavo į Norvegiją, atsakovas dažnai grįždavo į Lietuvą pas šeimą. Todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad per paskutinius ketverius metus atsakovas į Lietuvą buvo grįžęs vos kelis kartus. Po sutuoktinės mirties atsakovas bendrauja su savo vaikais, su jais kartu gyvena Lietuvoje. Pažymėjo, kad 2010 m. liepos 9 d. su S. J. nusipirko 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), atskovas jį įrengė. Jo nuomone tai įrodo, kad atsakovas išlaikė vaikus. Kadangi tarp atsakovo ir jo žmonos santykiai šeimoje nuo 2010 metų rugsėjo iki 2014 metų buvo šilti, darnūs, šeima kartu būdavo dažnai, kartu keliaudavo, atostogaudavo, dėl šios priežasties šeimoje nebuvo poreikio finansinius šeimos išlaikymo reikalus fiksuoti bankiniais pavedimais ar kitais rašytiniais susitarimais. Atsakovas, grįžęs iš Norvegijos į Lietuvą, žmonai duodavo pinigų šeimai išlaikyti grynais pinigais, nuo 2013 m. pabaigos pradėjo pervesti pinigines lėšas vaikams į sutuoktinės S. J. sąskaitą AB DNB banke. Atsakovas nuo 2014 m. liepos 7 d. iki šiol pats tiesiogiai moka buto išlaikymo mokesčius. Po sutuoktinės mirties, tėvas ir toliau rūpinosi vaikais. Ieškovui laikina globa buvo nustatyta tik 2014 m. liepos 22 d., o panaikinta 2014 m. spalio 9 d. Taigi, teisiškai ieškovas vaikais rūpinosi 2,5 mėnesio, nors faktiškai, esant laikinai globai, rūpinosi trumpiau – atsakovas kartu su vaikais gyveno Lietuvoje ir jais vienas rūpinosi dar iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijai panaikinant laikiną globą. Ieškovui, kaip laikinam globėjui, buvo skirta pašalpa, kurią jis turėjo naudoti vaikų interesams, kas taip pat paneigia, jog ieškovas savo sąskaita teikė išlaikymą vaikams. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų pirkęs vaikams reikalingus daiktus, drabužius, batus, skyręs lėšų ugdymui, lavinimui, atostogoms ar pan. Todėl ieškovo teiginiai patikslintame ieškinyje nėra įrodyti. Ieškovo pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 4 d. išvada yra rengta ne šioje civilinėje byloje, ne dėl šioje byloje keliamų reikalavimų ir neatitinka šiandieninės situacijos, kadangi vaikų mama mirė. Šioje byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2014 m. lapkričio 17 d. buities tyrimo aktą Nr. A715-6441/14 (2.13.2.20-AD15), kuriame nurodė, kad sūnus D. J. teigė, kad nori gyventi kartu su tėčiu. Dukra D. J. taip pat pasakė, kad norėtų gyventi su tėčiu. Atsakovo teigimu, abu vaikus ir atsakovą sieja artimi šeimos ryšiai. Tuo metu, kai S. J. gulėjo ligoninėje, vaikus, atsakovo sutarimu su sutuoktine, prižiūrėjo ieškovo sūnus O. S. ir kartais ieškovas. Atsakovas, ieškovas bei O. S. gerai sutarė. Tačiau po sutuoktinės mirties ieškovas pradėjo žeminti atsakovą, kaltinti jį dėl S. J. mirties, atvirai iš atsakovo už vaikų priežiūrą reikalauti neadekvačių piniginių sumų. Ieškovas neturi darbo, todėl nusprendė pasipelnyti iš atsakovo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir motyvų, kaip per 2,5 mėnesio laikotarpį jo ryšys su vaikais tapo ypatingai artimas ir netgi artimesnis negu vaikų ir atsakovo ryšys. Ieškovo bendravimas su vaikais prieštarauja vaikų interesams. Ieškovas atvirai vaikams išsako neigiamą ir net menkinantį požiūrį į atsakovą, kaip vaikų tėvą, taip kenkdamas nepilnamečių vaikų asmenybės raidai. Ieškovas sąmoningai nesiekia su vaikais bendrauti lietuvių kalba. Ieškovas nesilankė atsakovo sūnaus mokykloje, nesidomėjo jo mokslo rezultatais, nedalyvavo psichologo susitikimuose su vaikais. Tačiau niekur nedirba, nėra įgijęs teisės į senatvės pensiją, negauna jokių pajamų. Ieškovas neįrodė, kad nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga 150 Eur suma. Ieškovas, priteisus tokį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nepagrįstai praturtėtų. Atsakovas nesutinka ir su reikalavimu dėl įsakymų panaikinimo, kadangi jie priimti teisėtai. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš panaikindama vaikų laikinąją globą, apklausė ieškovą ir atsakovą, dalyvaujant vaikų specialistui, išsireikalavo medžiagą iš psichologo, suteikė galimybę pasisakyti ieškovui, kuris atsisakė pasisakyti ir susitikimo metu buvo atstovaujamas advokatės. Trečiasis asmuo D. D. M. ir atsakovas E. J. taip pat nesutiko su ieškovo argumentais, kuriais reikalaujama panaikinti 2015-03-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymus Nr. A30-754 ir A30-755, kuriais nepilnamečių vaikų globėja buvo paskirta D. D. M.. Nurodė, kad skundžiami įsakymai atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra motyvuoti ir priimti konkrečiu teisiniu pagrindu. Skundžiamuose įsakymuose yra atsižvelgta į nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie atsakovui būtų leidę suabejoti trečiųjų asmenų E. J. ir D. D. M. ketinimais. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymais Nr. 30-1967 ir Nr. 30-1968 ieškovui laikinoji globa labai trumpam ir ne dėl piktybinio E. J. elgesio su vaikais, bet dėl objektyvių priežasčių. Nesant jokių duomenų dėl E. J. netinkamo elgesio su vaikais, atsakovas, priimdamas skundžiamus įsakymus, neprivalėjo atsižvelgti į ieškovo nurodomas nereikšmingas ir neįrodytas aplinkybes. Ieškovas, pats būdamas nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. seneliu, paniekinamai atsiliepia apie savo anūkų močiutę. Visos ieškovo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos, aiškiai išgalvotos, jomis ieškovas siekia sukurti konfliktinę situaciją, priversti nepasitikėti laikinąja globėja D. D. M.. Atsakovas, priimdamas skundžiamus įsakymus, vaikų ir trečiojo asmens D. D. M. esamus tarpusavio santykius įvertino tinkamai. Trečiasis asmuo D. D. M. yra sveika moteris, kiekvieną darbo dieną nuveda D. J. į vaikų darželį ir iš jo pasiima. Negalima sutikti su ieškinio teiginiu, kad atsakovas privalėjo nagrinėti ieškovo 2015 m. vasario 5 d. prašymą ir skirti ieškovą laikinu globėju. Vaikams gyvenant su tėvu ir močiute D. D. M. bei teisme esant ginčui dėl skundžiamų įsakymų, atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti ir patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinosios globėjos. Be to, atsakovas atsisakė šį ieškovo prašymą nagrinėti dar ir dėl tos priežasties, kad vaikų tėvas E. J. 2015 m. vasario 13 d. pateikė prašymą skirti vaikų laikinąja globėja vaikų močiutę D. D. M. ir tokio prašymo teisinis pagrindas buvo - tėvo prašymu, nurodant konkretų prašomą skirti asmenį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui 2014 m. spalio 9 d. priėmus įsakymus Nr. A30-3579 ir A30-3580 dėl laikinosios globos pabaigos, vaikai faktiškai buvo perduoti E. J., ieškovas su vaikais kartu negyvena, jų neauklėja, jų neišlaiko. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį dalyje dėl atsakovo priimtų sprendimų prašė atmesti kaip nepagrįstą, kitoje dalyje ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-22 įsakymais Nr. 30-1967 ir Nr. A30-3580 nepilnamečiams D. J. ir D. J. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant H. S., nustačius, kad vaikai yra netekę tėvų globos, vaikų tėvui E. J. išvykus į užsienį, o motinai S. J. gydantis ligoninėje. 2014 -10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymais Nr. A30-3579 ir A30-3580 laikinoji globa buvo panaikinta ir nepilnamečiai grąžinti tėvui E. J., būtent šiuo sprendimus ginčija ieškovas. Atsakovas pažymi, kad gavus E. J. prašymą 2014 m. spalio 3 d. buvo atliekamas šeimos pokyčių ir globos įvertinimas ir jį atlikus surašyti vaiko globos(rūpybos) peržiūros aktai Nr. A725-417/14(2.13.2.31-AD5) bei Nr. A725-418/14(2.13.2.31-AD5). Abiem šiais aktais buvo nutarta grąžinti vaikus tėvui. Akto surašymo metu ginčo dėl vaikų globos nebuvo kilę. Todėl ieškovo teiginiai, jog globa panaikinta formaliu pagrindu, netyrus faktinių aplinkybių, laikytini nepagrįstais. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, jog minėti sprendimai nėra motyvuoti, kadangi šiuo atveju individualiuose administraciniuose aktuose pateikta nuoroda į LR CK nuostatą, t.y. nurodomas globos pabaigos pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad minėti įsakymai nėra nuginčyti ir panaikinti, šiuo metu nepilnamečiai yra perduoti tėvui, kuris yra už juos atsakingas ir privalo jais rūpintis. Vaikų tėvai išvykdami iš Lietuvos Respublikos laikinam laikotarpiui, gali kreiptis dėl laikinosios globos tėvų prašymo nustatymo jų išvykimo laikotarpiui. Atsižvelgiant į imperatyvias teisės aktų nuostatas ir į E. J. prašymą buvo priimti ieškovo ginčijami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 5 d. įsakymai Nr. A30-754 bei Nr. A30-755, dėl laikinosios globos tėvo prašymu nustatymo nepilnamečiams D. J. ir D. J.. Šie įsakymai priimti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir E. J. pateikus visus reikiamus dokumentus. Prieš nustatant globą buvo atliktas buities tyrimo aktas, gauti abiejų nepilnamečių medicinos dokumentų išrašai apie jų sveikatos būklę, gautas nepilnamečio D. J. sutikimas, kuriame nepilnametis išreiškė sutikimą ir norą, kad juo ir seserimi rūpintųsi močiutė D. D. M., atsižvelgta į (duomenys neskelbtini) progimnazijos D. J. klasės auklėtojos nurodytus duomenis apie D. J. ir jai žinomus šeiminio gyvenimo faktus, vertintas D. J. psichologinės būsenos 2014-12-29 ir pakartotinis vaiko psichologinės būsenos 2015-01-28 vertinimai, Vilniaus lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) duomenys apie D. J. darželio lankomumą ir informacija, kas mažametę atveda į darželį. Papildomai atsakovas pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriuje ne kartą buvo organizuoti susitikimai, kuriuose svarstyti laikinosios globos nustatymo tėvų prašymu klausimai. 2015-03-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymai Nr. A30-754 ir A30-755 laikytini administraciniais aktais, kuris gali būti panaikintas jeigu yra neteisėtas iš esmės. Ieškovas, teigdamas, kad įsakymai naikintini, nenurodo jokių konkrečių jų negaliojimo pagrindų, tik remiasi abstrakčiais teiginiais, kad buvo neatsižvelgta į vaikų teises bei įsakymai nebuvo motyvuoti.Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymų Nr. A30-754 ir A30-755 panaikinimo, kurioje konstatavo, kad minėti sprendimai yra pagrįsti, atitinkantys vaikų interesus bei norus ir jų naikinti nėra pagrindo.Ieškovas (atsakovas pagal ieškinį) E. J. pateikė ieškinį atsakovui (atsakovas pagal ieškinį) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui (ieškovui pagal ieškinį) H. S., kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. A732-6842/15(2.13.2.8-AD15) „Dėl Deivido ir D. J. laikinosios globos" ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 30-2846 „Dėl laikinosios globos D. J. nustatymo" ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 30-2847 „Dėl laikinosios globos D. J. nustatymo“. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymais Nr. 30-2846 ir Nr. 30-2847 nustatė be tėvų globos likusiems ieškovo dukrai D. J. ir D. J. laikinąją globą, laikinuoju globėju paskiriant trečiąjį asmenį H. S.. Abiem vaikams laikinoji globa įsakymais buvo nustatyta tuo pagrindu, kad ieškovui E. J. esant išvykus dirbti į Norvegiją, buvusi vaikų laikinoji globėja D. D. M. 2015 m. rugpjūčio 21 d. negalėjo pasirūpinti vaikais, todėl ieškovui minėtą dieną nebuvus Lietuvoje, o vaikams 2015 m. rugpjūčio 21 d. likus be globėjo, minėtų įsakymų pagrindu trečiasis asmuo H. S. buvo paskirtas vaikų laikinuoju globėju. Ieškovas, sužinojęs apie tai, kad jo abu vaikai 2015 m. rugpjūčio 21 d. dėl buvusios laikinosios globėjos veiksmų liko be globos, nedelsiant, sekančią dieną, t.y. 2015 m. rugpjūčio 22 d. grįžo iš Norvegijos į Lietuvą pas vaikus ir ieškovas 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu apie tai informavo atsakovą, pateikdamas prašymą panaikinti vaikų laikinąją globą. Tačiau atsakovas 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. A732-6842/15(2.13.2.8-AD15) informavo ieškovą, kad nusprendė nenaikinti laikinosios globos iki civilinė byla Nr. 2-2700-558/2015 bus išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo sprendimas. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 24 d. su savimi pasiėmė dukrą D. J., kuri norėjo būti ir gyventi su ieškovu, o ieškovo sūnus liko gyventi pas trečiąjį asmenį – H. S. susisiekus su abiem vaikais bei pasiėmus dukrą D. J., atsirado CK 3.255 straipsnio 1 punkte numatytas teisinis pagrindas - vaikai teisiškai buvo grąžinti tėvui (ieškovui), kas yra savarankiškas laikinosios globos pabaigos pagrindas. Atsakovas taip nenurodė nei vieno CK 3.254 straipsnyje esančio laikinosios globos nustatymo pagrindo. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovo dukra D. J. nori gyventi kartu su ieškovu, ieškovas nutraukė darbo santykius Norvegijoje, sudarė darbo sutartį Lietuvoje (nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsidarbino UAB „Kongreta“), čia gyvena, kasdien matosi ir bendrauja su abiem vaikais, jais rūpinasi, finansiškai išlaiko, Ieškovui tėvo valdžia teismo sprendimu nėra apribota, ieškovas teismo sprendimu neatskirtas nuo savo vaikų, todėl atsakovo sprendimas nenaikinti laikinosios globos neatitinka įstatymo normų. Nepanaikindamas laikinosios globos, atsakovas ne siekia vaikus grąžinti į šeimą, bet didina atskirtį tarp ieškovo ir vaikų, nes ieškovo vaikams gyvenant ne su ieškovu, vaikai nuo ieškovo atpranta, nesuvokia savo tėvo vaidmens, ieškovas neturi jokių galimybių ir sąlygų visapusiškai, betarpiškai rūpintis ir auklėti savo vaikus be trečiojo asmens ar kitų asmenų įsikišimo. 2014 m. rugpjūčio mėnesį mirus nepilnamečių vaikų mamai S. J., atsakovas riboja vaikų teisę augti su likusiu tėvu, ribodamas jų teisę kasdien kartu gyventi. Atsakovas turi pareigą savarankiškai nuspręsti dėl laikinosios globos pabaigos, neperkeldamas tokio sprendimo teismui.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo (atsakovo pagal ieškinį) E. J. ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-16 nutartimi, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su seneliu. Teismas rėmėsi išimtinai nepilnamečių vaikų interesais ir atsižvelgė į tai, jog jiems svarbus stabilumas. O esančioje situacijoje nepilnamečių vaikų globėjai ir jų gyvenamoji vieta ne kartą keitėsi. Teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog vien tik sugrįžimo į Lietuvą faktas bei raštu Skyriui išreikštas E. J. ketinimas rūpintis vaikais objektyviai negalėjo būti laikomi aplinkybių, dėl kurių nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, išnykimu. Kadangi tuo metu Skyriui nebuvo pateikta informacija apie E. J. darbo santykių Norvegijoje pabaigą, apie darbo santykių pradžią Lietuvoje ar kitokių objektyvių duomenų, kuriais remdamasis Skyrius būtų galėjęs daryti išvadą, jog ieškovas pas vaikus grįžo ne jų aplankyti, o visam laikui, bei kad grąžinus vaikų globą tėvui, Skyriui vėliau neteks dar kartą nustatinėti laikinosios vaikų globos, jų tėvui galimai vėl išvykus į Norvegiją. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo savarankiškai atliktas nepilnametės dukros pasiėmimas iš jos laikino globėjo namų negali būti laikomas vaiko gražinimu. Dėl nurodyto, atsakovas negali sutikti su ieškinyje nurodytais motyvais dėl Rašto laikymo nepagrįstu ir neteisėtu.Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovas pagal ieškinį) H. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo (atsakovo pagal ieškinį) E. J. ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti akip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijamas Raštas yra laikomas informacinio pobūdžio raštu. Šis raštas jokių teisinių pasekmių E. J. nesukelia. Vien tik ši aplinkybė sudaro pagrindą E. J. pateiktą ieškinį atmesti. Be to, E. J. ginčija 2015-09-21 raštą adresuotą net ne pačiam E. J. asmeniškai, o jo atstovei advokatei J. J.. Kritiškai vertintini ir niekuo nepagrįsti įrodymais E. J. argumentai, jog jis nutraukė visus ryšius su Norvegija. Esant nustatytai laikinajai globai E. J. yra sudaromos visos galimybės bendrauti ir rūpintis nepilnamečiais vaikais, tačiau savo kaip tėvo pareigas E. J. vis vien vengia atlikti, išlaikymo nepilnamečiams vaikams beveik neteikia, pakeitė buto spynas ir neįsileidžia sūnaus Deivido į namus. Pats E. J. tiek dar esant gyvai S. J., tiek ir po jos mirties negyveno kartu su vaikais, taip pats pažeisdamas vaikų teisę į šeimą. Net ir trumpalaikiais grįžimo į Lietuvą periodais E. J. nesistengė būti su vaikais, laiką ir pinigus leisdamas lažybų punktuose, lošimo automatų salonuose ir kazino. Esant išvardintoms aplinkybėms, atsakovas pagrįstai atsisakė panaikinti laikinąją globą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl E. J. ieškinio, kurioje nurodė, kad ginčijamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendiams yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad E. J. nepateikė objektyvių duomenų, kad grįžo į Lietuvą ne laikinai, kad ketina Lietuvoje gyventi nuolat ir gali rūpintis savo vaikais pats. Be to, atsižvelgiant į teisme nagrinėjamą bylą dėl E. J. tėvo valdžios apribojimo jo nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. atžvilgiu, kurioje laikina vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų globėju H. S., įpareigojant E. J. nedelsiant grąžinti D. J. laikinajam globėjui, Skyrius mano, kad būtent laikinoji globa, paskyrus vaikų globėju jų artimą giminaitį H. S., kuris tinkamai rūpinasi vaikais, geriausiai atitinka vaikų interesus.

Vilniaus miesto aplinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovo H. S. ieškinį patenkino iš dalies. Atsakovo E. J. ieškinį atmetė. Atskyrė nepilnamečius vaikus D. J. ir D. J. nuo tėvo E. J.. Nustatė nuolatinę globą D. J., globėju, jos turimo turto ir gaunamų lėšų administratoriumi paskyrė senelį H. S.. Nustatė nuolatinę rūpybą D. J., rūpintoju, jo turimo turto ir gaunamų lėšų administratoriumi paskyrė senelį H. S.. D. J. ir D. J. globos (rūpybos) vietą nustatė globėjo H. S. gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš E. J. materialinį išlaikymą D. J. ir D. J. po 175 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2014-10-21, iki D. J. ir D. J. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant lėšas sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo vaikams priteisimo. Nustatė sprendimo dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos (rūpybos), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo dalyje skubų vykdymą. Nustatė tokią E. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. J. ir D. J. tvarką:

Atsakovas E. J. turi teisę bendrauti su D. J. antradieniais pasiimdamas ją iš darželio 17 val. ir trečiadieniais 8 val. nuvesdamas į darželį, bei ketvirtadieniais pasiimdamas ją iš darželio 17 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą (globėjo gyvenamąją vietą) iki tos pačios dienos 20 val.Atsakovas E. J. kas antrą savaitgalį turi teisę bendrauti su vaikais, paimant juos iš globėjo H. S. gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11 val. ir grąžinant sekmadienį į globėjo gyvenamąją vietą iki 19 val.Atsakovas E. J. vieną kartą per savaitę bendrauja su nepilnamečiu D. J. toje įstaigoje, kurioje nepilnametis D. J. lanko psichologo paslaugas, dalyvaujant psichologui. Tėvas su nepilnamečiu D. J. lanko psichologo konsultacijas tol, kol psichologas nurodys, kad daugiau tėvo ir sūnaus emocinio ryšio stiprinimui konsultacijos nėra reikalingos.Atsakovas E. J. vasaros atostogų metu bendrauja su nepilnamečiais vaikais 14 dienų (nebūtinai iš eilės). Apie ketinimą pasiimti nepilnamečius vaikus, E. J. informuoja jų globėją H. S. ne trumpiau nei prieš 10 dienų bet kokiomis ryšio priemonėmis. Įpareigojo ieškovą H. S. nedelsiant, bet visais atvejais ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną, informuoti E. J. apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, kontaktinių duomenų (telefono, SKYPE ir pan.) pasikeitimą, taip pat atsitikus vaikams arba vienam iš jų nelaimingam atsitikimui ar jam susirgus, vaikui (arba abiem vaikams) patekus į stacionarinę gydymo įstaigą.

Apeliaciniu skundu atsakovas E. J. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. skundžiamą sprendimo dalį ir ieškovo H. S. ieškinį atmesti, atsakovo E. J. priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apelianto vertinimu, vaikų ir tėvo atskyrimo institutas byloje teismo taikytas nesant teisinio pagrindo. Teismas vertino atsakovo pareigų vykdymą ne aktualiu laikotarpiu, bet praeityje. Taikant CK 3.179 str. numatytą institutą, nustatinėjamos objektyvios priežastys, atsiradusios ne dėl tėvo kaltės, dėl kurių tėvas negali gyventi kartu su vaikais ir dėl to reikia nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, tuo tarpu skundžiamame teismo sprendime nurodytos priežastys yra susijusios su atsakovo kalte ir yra subjektyvios. Tačiau kaip teismas sprendime konstatavo, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas dėl savo kaltės netinkamai vykdytų tėvo valdžią. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokios konkrečiai yra objektyvios priežastys ir kaip jos turėtų pasikeisti, kad atsakovas galėtų gyventi kartu su vaikais. Teismas visiškai nevertino specialistų nuomonių ir pasiūlymų dėl atsakovo gebėjimo savarankiškai auginti savo vaikus. Taikius atskyrimo institutą, yra ribojamas tėvo ir vaikų bendras šeimos gyvenimas, jų bendravimas. Teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. sausio 6 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų, kuriuose yra pripažinta, kad laikinosios globos pagrindai yra išnykę. Taip pat teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016 m. sausio 11 d. rašto Nr. A51-2262/16(2.132.8-AD15), kuriame nurodyta, kad E. J. bendradarbiauja su centro socialine darbuotoja vykdant susitarimus dėl bendros veiklos siekiant pokyčių, lanko psichologo konsultacijas, dirba, yra motyvuotas ir pasirengęs vaikus auginti pats, namuose vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. 2016 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus Globos ir įvaikinimo poskyrio vyresnioji specialistė R. R. teismui paaiškino priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta laikyti, kad laikinosios globos pagrindai yra išnykę, tačiau šie liudytojos parodymai teismo apskritai sprendime nevertinti, nors turi didelę teisinę reikšmę ginčui. Teismas neįvertino socialinės darbuotojos A. L.-Šakalinės 2015 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. A121-28094/15(2.1.19-SR2), kuriame nurodyta, kad atsakovas reiškia norą matytis, bendrauti ir auginti savo vaikus savarankiškai, yra linkęs bendradarbiauti, atsižvelgia į specialistų rekomendacijas. Pagal socialinės darbuotojos rekomendaciją, atsakovas lankė psichologo konsultacijas Vilniaus miesto socialinės paramos centre, kurio 2015 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 8-1161(1.5) yra nurodyta, kad atsakovas, bendraudamas su vaikais, suvokia jų emocinius poreikius ir jautriai į juos reaguoja, išlaiko bendravimo su vaiku ribas, namuose yra įvedęs vaikams suprantamas ir jų amžių atitinkančias taisykles. Atsakovas 2016 m. sausio 12 d. – kovo 22 d. dalyvavo tėvystės įgūdžių lavinimo programoje, jam išduotas tai patvirtinantis pažymėjimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. spalio 20 d. akte Nr. A715-5353/15(2.13.2.31-AD15) yra nurodyta, kad atsakovo namuose yra tvarkinga, švaru, jauku, daug įvairių žaislų vaikams, ugdymo priemonių. Taigi, bylą nagrinėjęs teismas sprendime visiškai nevertino šių reikšmingų įrodymų, nors jų reikšmė tokios kategorijos bylose yra labai didelė. Teismas sprendime nenurodė jokių argumentų, dėl kurių atmetė šiuos įrodymus ar jų nevertino (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Neįvertinus šių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų, teismo sprendimo argumentai dėl šeimos gyvenimo gerbimo ribojimo, dėl atskyrimo instituto taikymo nepagrįsti svariais ir įtikinamais argumentais. Teismas sprendime didžiausią dėmesį skyrė įvykiams praeityje ir atsakovo kaip tėvo pareigų vykdymui nuo 2010 metų, vertinant ieškinyje nurodytas 2010 – 2014 metų aplinkybes. Tačiau kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Teismas, vertindamas, kaip atsakovas finansiškai rūpinasi vaikais, motyvavo, kad rūpinimasis vaikais pasireiškė epizodiškai, atsakovas neišlaikė sergančios žmonos. Tokias išvadas teismas padarė vertindamas byloje pateiktą 2009 – 2014 metų atsakovo žmonos S. J. „Swedbank“ sąskaitos išrašą. Tačiau teismas sprendime nuosekliai nevertino aplinkybių, kad 2010 – 2014 metais atsakovas kartu su žmona ir vaikais vykdavo kartu laikinai gyventi į Norvegiją (tai patvirtina kelionės bilietai), kur atsakovas šeimą išlaikė, todėl esant artimiems šeimos santykiams, finansinės operacijos dėl tarpusavio ir vaikų išlaikymo nebuvo fiksuojamos. Teismas neįvertino atsakovo pateiktų DNB banko sąskaitos išrašų, iš kurių matyti, kad atsakovas atliko mokėjimus savo žmonai „už vaikus“. Konvertavus valiutą, matyti, kad atsakovas 2014 metais kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui skyrė vidutiniškai po 1500 Lt. Teismas nevertino, kad atsakovas 2014 m. vasario 7 d. UAB „Medicinos banke“ išsikeitė 54 000 NOK valiutą į 21 978 Lt ir ją panaudojo šeimos interesais, palikdamas pinigines lėšas žmonai, maistui, vaikams, pragyvenimui, žmonos ligos gydymui. Teismas neįvertino, kad pagal atsakovo pateiktus pirkimo kvitus, atsakovas gerino buitį, įrenginėjo butą, pirko vaikams ir šeimai reikalingus buities daiktus, kas taip pat laikytina finansiniu rūpinimuisi vaikais. Vertinant aktualius duomenis, buvusius teismo sprendimo priėmimo metu, atsakovas nuo 2014 iki dabar nuosekliai ir stabiliai pats finansiškai išlaiko savo vaikus.Teismas sprendime pasisakė, kad atsakovas lošė kazino, nors į bylą gautuose Lošimų priežiūros tarnybos bei lošimo bendrovių atsakymuose yra nurodyta, jog atsakovas lošimo namuose nesilankė. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis atsakovo sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, kad atsakovas grynindavo pinigines lėšas didelėmis sumomis ir jas naudojo asmeniniams interesams, o ne buto įrengimui. Tačiau byloje atsakovas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kad tuo metu, kai grynino pinigines lėšas, atsakovas įrenginėjo butą Gabijos g. 87-21, Vilniuje ir pirko stambius pirkinius (baldus, buitinę techniką), todėl išgrynintos piniginės lėšos buvo naudojamos būsto įrengimui, daiktų pirkimui, o ne lošimui.Byloje pateikti vaikų darželio ir mokyklos raštai patvirtina, kad atsakovas domisi vaikais ir jų pasiekimais, atveda dukrą Deimantę į darželį ir pasiima iš jo. Byloje pateiktas „Šeškinės poliklinikos“ medicinos dokumentų išrašas apie D. J. patvirtina, kad 2014 – 2015 metais pas gydytojus sūnų nuvesdavo atsakovas, medicinos išrašas apie D. J. patvirtina, kad 2014 – 2015 metais, ypatingai nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d., kai ieškovas buvo paskirtas vaikų laikinuoju globėju, dukrą pas gydytojus nuvesdavo atsakovas, o ne ieškovas kaip vaikų atstovas. Šiuos veiksmus atsakovas atlieka nuolat, nuo tada, kai grįžo į Lietuvą po žmonos mirties, net ir tuo metu, kai būdavo išvykęs dirbti į Norvegiją, grįžęs Lietuvoje pasirūpindavo vaikų sveikata ir ugdymu. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas už netinkamą tėvo valdžios panaudojimą buvo patrauktas administracinėn atsakomybės pagal ATPK 181 straipsnį. Tai paneigia byloje esantis įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-13314-865/2015, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla prieš atsakovą buvo nutraukta nepadarius ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo. Be to, teismas sprendime rėmėsi administracinio teisės pažeidimų registro išrašu, kuriame nurodyta, jog 2015 m. gegužės 15 d. 1.45 val. atsakovas viršijo leistiną greitį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas naktį paliko vaikus vienus. Tačiau teismas visiškai neįvertino, kad tuo metu vaikų globėja buvo paskirta vaikų močiutė.Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nesusitvarkė su savo kaip tėvo užduotimi rūpintis vaikais, palikdamas juos „girtaujančiai“ motinai ir išvažiuodamas dirbti į Norvegiją. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir daliai teismo sprendimo. Teismas sprendimu pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. kovo 5 d. įsakymai Nr. A30-755 ir A30-754, kuriais vaikų laikinąja globėja buvo paskirta atsakovo mama D. D. M., yra teisėti, priimti įvertinus jos sveikatos būklę, kitas savybes. Įsakymų priėmimo metu nei atsakovas, nei VTAS atstovai neturėjo duomenų apie tai, kad D. D. M. vartotų alkoholi, nes ji alkoholio nevartojo. Teismo sprendime nėra atribotas nuolatinis alkoholio vartojimas nuo vienkartinio 2015 m. rugpjūčio 20 d. įvykio, kurio metu D.i D. M. buvo nustatytas girtumas. Kad vaikų močiutė rūpinosi jais patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta VTAS atstovė R. R.. Teismo sprendimo išvadą taip pat paneigia Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Globojamo vaiko aplankymo aktai, surašyti 2015 m. liepos 21 d. Tokios išvados nepaneigė ir 2016 m. vasario 24 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja M. K., kadangi jo nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos. CPK 189 – 196 straipsniai nenumato, kad klausimų liudytojui neuždavimas reiškia sutikimą su liudytojo parodymais.Teismas sprendimu taikydamas atskyrimo institutą, laikė, kad atsakovo kaltės dėl netinkamo tėvo pareigų vykdymo, nėra. Vadinasi, teismas laikė, kad atsakovas suvokia vaikų poreikius, nes vaikų poreikių nesuvokimas yra laikytinas tėvo kalte. Atsakovas sutinka, kad taikos sutarties sudarymas atitiktų vaikų interesus, nes ieškovas ir atsakovas baigtų bylinėtis, bylos yra pradėtos ir toliau inicijuojamos ieškovo, tačiau taikos sutartimi keliamos sąlygos negali pažeisti atsakovo interesų ir jos niekaip tiesiogiai nesusijusios su vaikų interesais. CK nenumato, kad vaikų interesus atitiktų, jeigu tėvas perleistų savo turimą nekilnojamojo turto dalį, vertinant tai, kad atsakovas savo vaikus finansiškai išlaiko. Atsakovas mano, kad toks turto perleidimas sukeltų daugiau ginčų tarp ieškovo ir atsakovo, nes ieškovas, šiuo metu būdamas teisėtu vaikų atstovu, imtų nurodinėti, kaip turtas turi būti naudojamas, keltų įvairias papildomas sąlygas atsakovui kaip buto gyventojui, o ne savininkui. Todėl atsakovas kaip tik siekdamas išvengti papildomų ginčų, atsisakė perleisti vaikams ½ turto ir tai nelaikytina vaikų poreikių nesuvokimu. Atsakovas ne tik suvokia, bet ir užtikrina vaikų poreikius. Tai patvirtina į bylą pateiktos atsakovo ir jo vaikų nuotraukos laikotarpiu nuo 2010 m. iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo sprendimo motyvai leidžia daryti išvadą, kad teismas ieškovo gebėjimų suvokti vaikų poreikius apskritai nevertino, laikydamas, kad ši aplinkybė byloje nenustatinėtina. Esminis ieškovo trūkumas yra tas, kad ieškovas klaidingai suvokia laikinosios globos tikslą ir nesiekia vaikų grąžinti į šeimą, taigi ieškovas nesuvokia vaikų poreikių. Ieškovas yra susitapatinęs su tėvo vaidmeniu, atsakovo vaikus augina ir auklėja kaip savo vaikus, savo nuožiūra sprendžia dėl atsakovo bendravimo su vaikais laiko ir sąlygų, vaikų užimtumo, sąmoningai siekia sukelti konfliktines situacijas. Ieškovas yra konfliktiškai nusiteikęs atsakovo atžvilgiu. Konfliktiškas ieškovo elgesys atsakovo atžvilgiu patvirtina, kad jis nededa jokių pastangų vaikus grąžinti į šeimą. 2015 m. rugpjūčio 21 d., kai vaikai buvo perduoti ieškovo žinion dėl laikinosios globėjos D. D. M. girtumo, ieškovas 2015 m. rugpjūčio 21 – 23 dienomis pasiėmė vaikus, išjungė telefoną ir slėpė vaikus nuo atsakovo, išsivežė vaikus į atsakovui nežinomą vietą. Ieškovas trukdo atsakovui su vaikais bendrauti pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Ir nevykdo nutartyje jam nustatytų įpareigojimų informuoti atsakovą apie vaikus, nepristato nepilnamečio D. J. į susitikimus pas psichologą. Šios nurodytos aplinkybės paneigia teismo sprendimo išvadą, kad tėvo ir vaikų atskyrimas leidžia vaikams pilnavertiškai bendrauti su tėvu. Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą gyvenimo būdą, elgesį, netinkamą valdžios panaudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, yra padaryta neįvertinus šių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl išvada nepagrįsta, neteisėta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (nuotraukos, Deivido laiškai atsakovui) patvirtina, kad 2010 – 2014 metais atsakovą ir Deividą siejo emocinis ryšys. Psichologės Giedrės Gutautės-Klimienės 2014 m. gruodžio 29 d. Vaiko psichologinės būsenos įvertinime nurodyta, kad Deividas nori gyventu kartu su tėčiu ir sese, o seneliu jam sunku pasitikėti. Psichologės 2015 m. sausio 28 d. Pakartotiniame vaiko psichologinės būsenos įvertinime nurodyta, kad bendraudamas su seneliu jaučia didžiulę įtampą, būtų linkęs išvis nebendrauti su seneliu. Jis labai bijo prarasti tėtį. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl D. J. nurodyta, kad jis pasakojo, jog jaučiasi gerai gyvendamas su tėčiu, jie kartu pramogauja, santykiai šeimoje geri. Tai patvirtina ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Globojamo vaiko 2015 m. liepos 21 d. aplankymo aktas bei atsakovo ir Deivido telefoninių žinučių (SMS) susirašinėjimas.Teismas netinkamai nustatė atsakovo ir Deivido bendravimo pokyčio priežastis. Nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. vaikų globą nustačius ieškovui, teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovui tik du kartus per mėnesį bendrauti su vaikais. Todėl Deivido nenoras bendrauti su atsakovu iš dalies galėjo būti nulemtas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl kurių ženkliai buvo apribota atsakovo galimybė betarpiškai ir dažnai bendrauti su savo vaikais, ypatingai taip staiga pasikeitus tokioms bendravimo sąlygoms – nuo ypatingai dažno bendravimo su tėvu iki nebendravimo ir matymosi su atsakovu dalyvaujant ieškovui ieškovo namuose. Teismas visiškai neįvertino, kad Deivido elgesys ir noras bendrauti su atsakovu pasikeitė staiga, 2015 m. rugpjūčio 24 d., kai vaikai buvo perduoti ieškovo globon. Nuo to momento psichologai, apklausę Deividą, nenustatė nei vienos rimtos priežasties, dėl kurios Deividas nebendrauja su atsakovu. Deivido nurodytos priežastys nesusijusios su teismo sprendime nurodytomis nebendravimo priežastimis, taip pat priežastys yra sąlygotos ieškovo neigiamo požiūrio į atsakovą, ieškovo vaikui perduodamos informacijos apie nagrinėjamą civilinę bylą. Esant tokioms aplinkybėms, Deividas yra išreiškęs nenorą gyventi kartu su atsakovu ir norą gyventi su ieškovu (seneliu). Tai reiškia, kad vaiko išreikštas noras gyventi su ieškovu yra iš esmės paremtas nusistovėjusios tvarkos per paskutinius metus, bet ne kitomis išimtinai su atsakovu ar jo gebėjimais susijusiomis aplinkybėmis.Teismas sprendime, pasisakydamas apie atsakovo bendravimą su vaikais, apie Deivido nenorą bendrauti su tėvu, suabsoliutino, laikydamas, kad abu vaikai nenori bendrauti su atsakovu, kad tarp atsakovo ir abiejų vaikų nėra artimo ryšio, nors sprendime yra konstatuota, kad situacija su dukra yra geresnė. Teismo sprendimas šiuo aspektu yra neteisėtas, nes nevertintas Deimantės ir atsakovo ryšys, Deimantės poreikiai, jos teisė gyventi šeimoje. Teismas sprendime nurodė, kad mažametė Deimantė nesugebėjo konkretizuoti, su kuriuo iš šalių norėtų gyventi, nurodydama, kad gyventi norėtų tiek su tėvu, tiek su seneliu. Nors Deimantės noras yra aiškiai išreikštas ir ji nori gyventi kartu su atsakovu. Teismas nenurodė, o byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas dėl savo kaltės netinkamai vykdytų tėvo valdžią Deimantės atžvilgiu, teismas nenurodė, dėl kokių konkrečiai objektyvių priežasčių atsakovas negali gyventi kartu su Deimante. Atsakovo vertinimu, tikrosios priežastys, dėl kurių teismas atskyrė vaikus nuo atsakovo, yra Deivido nenoras bendrauti su atsakovu. Tačiau ši priežastis negali būti teisiniu pagrindu atskirti Deimantę nuo atsakovo, nes nėra jokių objektyvių priežasčių, individualiai vertinant šio vaiko poreikius, dėl kurių Deimantė negalėtų gyventi kartu su atsakovu. Toks teismo sprendimo motyvas prieštarauja EŽTT praktikai šiuo klausimu.Procesas šioje byloje labai ilgai užtruko, atsakovas neturi galimybių betarpiškai bendrauti su Deividu, negali gyventi su vaikais šeimoje, o nesant teisinių pagrindų atskyrimo instituto taikymui, vaikai teismo sprendimu turėtų būti grąžinami, nes Deivido nurodytos nebendravimo su atsakovu priežastys nesudaro pagrindo taikyti atskyrimo institutą. Priemonių atsakovo ir Deivido ryšiui atkurti jau buvo imtasi (bendravimas pas psichologą, atsakovas aplanko Deividą ieškovo namuose, atsakovas telefonu bendrauja su Deividu beveik kasdien). Todėl laikytina, kad atsakovo ir Deivido ryšys yra pakankamas vaiko raidai ir tolimesniam vystymuisi, žalos vaikui nedaroma, atsakovui ir Deividui tereikia daugiau kartu bendrauti ir gyventi. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus, kad Deivido grąžinimas yra apsunkintas, byloje gali būti atidedamas teismo sprendimo vykdymas, nustatant pereinamąjį laikotarpį. Atsakovas teismui siūlė taikyti pereinamąjį laikotarpį, suteikiant pačiam Deividui aiškumo, kad grįžti į šeimą yra reikalinga ir tai atitinka vaiko interesus, nustatant konkrečios tokio grįžimo sąlygas ir terminus, kad nei šalims, nei vaikams dėl to nekiltų nepatogumų ir išgyvenimų. Nustačius pereinamąjį laikotarpį, galimas teismo sprendimo vykdymo atidėjimas iki bus atkurti atsakovo ir Deivido tarpusavio ryšiai (CPK 284 straipsnis). Bylą nagrinėjęs teismas be teisėto pagrindo šios atsakovo ir vaikų suartinimo priemonės netaikė. Teismas sprendimu taikęs atskyrimo institutą, vaikams nustatė nuolatinę globą (CK 3.255 straipsnis). Vadinasi, įsiteisėjus šiam sprendimui, nebebūtų keliamas tikslas vaikus grąžinti į šeimą, nes toks tikslas būdingas tik laikinajai globai (CK 3.253 straipsnis). Teismas sprendime taikė CK 3.255 straipsnį, pagal kurio 3 punktą vaiko laikinoji globa pasibaigia, kai vaikui nustatoma nuolatinė globa. CK 3.257 straipsnio 3 punktas numato, kad vaikui nuolatinė globa nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų. Teismas sprendime motyvavo, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų yra švelnesnė priemonė negu tėvo valdžios apribojimas, nes nėra atsakovo kaltės, tačiau pagal kilusias pasekmes, nustačius ne laikinąją, bet nuolatinę globą, akivaizdu, kad taikyta sunkesnė priemonė. CK 3.263 straipsnis numato, kad vaiko nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą. Ši civilinė byla buvo pradėta pagal ieškovo ieškinį, kuris nėra CK 3.263 straipsnyje nurodyta institucija, o minėtos institucijos tokio pareiškimo nereiškė. Vadinasi, nuolatinė globa (rūpyba) teismo sprendimu yra nustatyta neteisėtai. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteista po 175 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Teismas nepagrįstai išlaikymą ieškovui priteisė nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014 m. rugsėjo 1 d.). Nuo 2014 m. spalio 9 d., kuomet ieškovui panaikinta laikinoji globa, ieškovas finansiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo iki 2015 m. rugpjūčio 22 d., kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymais Nr. 30-2846 ir Nr. 30-2847 ieškovas buvo paskirstas vaikų laikinuoju globėju. Šiuo laikotarpiu ieškovas nebuvo laikinasis globėjas, teismas vaikus atskyrė nuo tėvo ne nuo ieškinio padavimo teismui momento, bet nuo teismo sprendimo priėmimo (2016 m. gegužės 4 d.). Pažymėjo, kad teismo priteistas 175 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį neatitinka atsakovo turtinės padėties, tenkina ne tik minimalius, bet ir perteklinius vaikų poreikius, kuriuos organizuoja ieškovas. Teismas nenustatinėjo proporcingumo tarp atsakovo gaunamų pajamų ir vaikų poreikių bei vaikų gaunamų išmokų. Teismas priteisė iš atsakovo daugiau negu objektyviai leidžia jo turtinė padėtis. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra itin bloga. Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovo vieno mėnesio darbo užmokestis UAB „Kongreta“ yra 300 Eur, iš kurių kiekvieną mėnesį 350 Eur atsakovas privalo sumokėti vaikų išlaikymui. Taigi, atsakovas privalo sumokėti 50 Eur daugiau negu uždirba, kas yra neprotinga. Vertindamas atsakovo galimybę įsidarbinti geriau apmokamoje darbovietėje, teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas nuo 2008 metų dirbo ir gyveno Norvegijoje ir tik 2015 m. rugpjūčio 22 d. grįžo į Lietuvą, čia neturėjo socialinių ryšių, rekomendacijų darbo rinkoje, atsakovo darbinė patirtis, įgyta Norvegijoje nepritaikytina. Taigi, atsakovas dėl objektyvių priežasčių, turėdamas tik 8 klasių išsilavinimą, šiuo metu Lietuvoje negali uždirbti daugiau negu 300 Eur. Pagal byloje pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. A7406051/15(3.3.2.11-SR7), abiems vaikams kas mėnesį yra mokama po 88,26 Eur našlaičių pensija, kurią, kaip teismo posėdžio metu buvo nustatyta, naudoja ieškovas vaikų išlaikymui. Be to, šiame rašte nurodyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 9 d. ieškovui kiekvieną mėnesį už abu vaikus yra mokama po 63,74 Eur globos (rūpybos) išmoka. Iš viso per mėnesį ieškovas už vaikus gauna ir jų poreikiams naudoja 654 Eur, kai kiekvienam vaikui atitenka po 327 Eur vietoje 175 Eur, t.y. beveik dvigubai daugiau negu priteisė teismas. Teismas nepagrįstai neįvertino ieškovo ir vaikų visų gaunamų pajamų ir jų neįskaitė į iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį. Pasisakydamas dėl vaikų poreikių, teismas nenurodė, kodėl iš minimalias pajamas uždirbančio atsakovo yra reikalinga priteisti išlaikymą vaikams ne tik minimaliems poreikiams tenkinti, bet ir išlaidas už prabangius būrelius apmokėti. Ieškovas, neinformavęs atsakovo, savo valia sudarė sutartį su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl šokių pamokų kitoje šokių mokykloje, o pagal šios mokyklos pažymą, mėnesio abonementas yra 75 Eur. Pažymoje nurodyta, kad Deimantė dėl ligos dažnai praleidžia šokių pamokas, nors sutarties 3.5 punktas numato, kad už praleistas pamokas pinigai negrąžinami. Neprotinga buvo tokio amžiaus vaiką leisti į brangiai kainuojantį būrelį, vertinant, kad Deimantė dėl savo amžiui būdingų vaikiškų peršalimo ligų dažnai serga, dėl ligos praleidžia šokių pamokas, be to, ypatingo talento šokio srityje Deimantė neturi. Teisme paaiškinimus davęs Deividas patvirtino, kad Deimantė nenori lankyti šokių būrelio. Ieškovas, nepasitaręs su atsakovu, nuo 2015 m. gruodžio 8 d. sudarė sutartį su „Vilniaus teniso akademija“ dėl Deivido lauko teniso pamokų, kur pamokos per mėnesį kainuoja po 70 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad į gerokai brangiau kainuojančias šokių ir teniso pamokas ieškovas vaikus pradėjo leisti tik tada, kai atsakovas teismui 2016 m. sausio 15 d. pateikė prašymą sumažinti priteistą laikiną išlaikymą, leidžiant į išlaikymo dydį įskaityti ieškovo ir vaikų gaunamas pašalpas. Teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad pagal internete skelbiamą informaciją, yra gausiai siūloma pigesnių šokių būrelių už 15 – 35 Eur per mėnesį bei lauko teniso pamokų už mažesnę kainą, pvz. 40 – 65 Eur per mėnesį kas iš dalies atitiktų atsakovo gaunamas pajamas. Atsakovas siūlė teismui kiekvieno vaiko išlaikymui priteisti po 100 Eur kas mėnesį, kad ir atsakovui savęs bei savo ir vaikų buto išlaikymui liktų 100 Eur per mėnesį, nes tai yra objektyviai reikalingos išlaidos. Įvertinus ieškovo ir vaikų gaunamas socialines išmokas, vaikų poreikiai nenukentėtų. Apelianto įstikinimu, teismo nustatyta bendravimo tvarka yra minimali, neužtikrinanti galimybės atsakovui dažniau bendrauti su vaikais, su jais gyventi. Nustatant šią tvarką, neatsižvelgta į Deimantės norą dažniau likti nakvoti pas atsakovą. Siekiant atkurti atsakovo ir vaikų tarpusavio santykius, reikalinga leisti atsakovui ir vaikams kiekvieną dieną bendrauti, nes toks yra laikinosios globos tikslas. Kadangi teismas sprendimu neteisėtai nustatė nuolatinę globą, iš teismo nustatytos bendravimo tvarkos matyti, jog teismas nesiekia vaikų grąžinti į šeimą. Neteisėtas teismo sprendimas tuo, kad jame numatyta leisti atsakovui bendrauti su sūnumi Deividu tol, kol psichologas nurodys, kad daugiau tėvo ir sūnaus emocinio ryšio stiprinimui konsultacijos nėra reikalingos. Toks teismo sprendimas yra sąlyginis. Tik ieškovas ir atsakovas gali tarpusavyje kartu nuspręsti, ar reikalingos tolimesnės psichologo konsultacijos. Bendravimo tvarkoje neužtikrinta vaikų teisė leisti jiems bendrauti su močiute D. D. M.. Teismas nepagrįstai neįpareigojo ieškovo vykdyti CK 3.271 straipsnio 6 punkte numatytas pareigas, informuoti atsakovą apie vaikų vystymąsi, sveikatą, mokymąsi, jų buvimo vietą. Teismas nepagrįstai vertino, jog 2015 m. rugpjūčio 24 d. minėtų įsakymų priėmimo dieną nebuvo CK 3.254 straipsnyje numatytų laikinosios globos nustatymo pagrindų. Nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki Vilniaus miesto savivaldybės mero 2016 m. sausio 11 d. rašto Nr. A51-2262/16(2.132.8-AD15) priėmimo, kuriame nurodyta, kad išnyko laikinosios globos nustatymo pagrindai, t.y. per 5 mėnesius iš esmės nepasikeitė jokios aplinkybės, dėl kurių atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebūtų galėjusi 2015 m. rugpjūčio 22 d. į Lietuvą grįžusiam atsakovui nedelsiant grąžinti vaikus. Teismas nepagrįstai nevertino byloje pateikto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2015 m. gruodžio 2 d. pažymos, nurodydamas, kad į šią išvadą neatsižvelgia, nes ji priimta tik pagal atsakovo atstovės pateiktą medžiagą. Kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos turinio, Vaiko teisių apsaugos skyrius teikė informaciją Vaiko teisių apsaugos kontroleriui, kuris atliko tyrimą ne tik iš atsakovo teiktos medžiagos, bet surinkęs ir visapusiškai įvertinęs informaciją. Be to, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nenagrinėjo pažymoje klausimų, dėl kurių buvo ginčas teisme, todėl kontrolierius tuo klausimu turėjo teisę pasisakyti, o teismas privalėjo vertinti šią pažymą, nes joje nustatyta nemažai Vaiko teisių apsaugos skyriaus padarytų pažeidimų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridinis skyrius prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apelianto formuluojamas reikalavimas tenkinti jo priešieškinį nepagrįstas. Pažymėjo, jog priimdamas ginčijamą 2015 m. rugsėjo 21 d. raštą, skyrius buvo saistomas privalomos vykdyti teismo nutarties, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, todėl negalėjo panaikinti įsakymų ir tokiu būdu priimti nutarčiai prieštaraujančio sprendimo. Apelianto reikalavimas įpareigoti savivaldybės administraciją panaikinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymus Nr. 30-2846 ir Nr. 30-2487, kuriais nustatyta laikinoji globa nepilnamečiams vaikams, jiems laikinai likus be globos. Atsakovo vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, jog vaikų grąžinimui pakanka vien tėvo į Lietuvą grįžimo fakto. Kadangi tuo metu skyriui nebuvo pateikta informacija apie atsakovo darbo santykių Norvegijoje pabaigą ir apie darbo santykių pradžią Lietuvoje ar kitokių duomenų, kuriais remiantis skyrius galėjo daryti išvadą, kad atsakovas grįžo ne vaikų aplankyti, o visam laikui. Taigi, skyrius neturėdamas duomenų apie tai, kad išnyko laikinos globos aplinkybės ir vadovaudamasis prioritetiniu vaikų interesų principu nesiėmė vaikų grąžinimo atsakovui organizavimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, vertino Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus išvadą kaip įrodymą ir konstatavo, kad skunduose tarnyboms nebuvo pateikta pakankamai išsamios informacijos, galinčios lemti vienokį ar kitokį sprendimą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas H. S. su juo nesutiko ir prašė atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė prijungti prie bylos ir įvertinti: 1) 2015-06-01 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 17-AT-00990-15;2) 2015-07-01 tarnybinį pranešimą dėl administracinio teisės pažeidimo; 3) 2015-08-25 administracinio teisės pažeidime protokolą Nr. 17P-36646670-15.Ieškovo įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės bei rašytinių įrodymų visuma sudarė teisinį pagrindą tėvo valdžios apribojimui, tačiau ieškovas atsižvelgdamas į tai, jog iš esmės rezultatas, kad nepilnamečiai vaikai gyventu su juo, kol atsakovas atkurs prarastą ryšį su vaikais, sprendimo neskundė. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog iš skundžiamo sprendimo nėra aišku kokios aplinkybės turi pasikeisti, kad atsakovas galėtų gyventi su vaikais. Sprendime teismas aiškiai įvardijo, kad šiai dienai atsakovas nėra pasiruošęs gyventi kartu su savo vaikais ir vienas savarankiškai jais rūpintis. Šią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad ieškovas neįrodė, jog visą laiką rūpinosi ir veikė nepilnamečių vaikų interesais, o priešingai siekė materialinės naudos sau. Pagrindu taikyti tėvo atskyrimą nuo vaikų yra situacija, kuomet dėl susidariusių aplinkybių tėvas nevykdė tėviškų pareigų ir nėra vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio. Taigi, nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad tėvo valdžios apribojimui nepakanka atsakovo kaltės, teismas pagrįstai taikė vaikų atskyrimo nuo tėvo institutą.Apelianto įvardijami įrodymai – 2016 m. sausio 6 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko globos priežiūros aktų išvados, kuriuose konstatuota, kad laikinosios globos pagrindai išnykę yra surašyti remiantis 2015 m. gruodžio 2 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma, kuri šiuo atveju vertintina kritiškai, nes yra surašyta atsakovo atstovės spaudimo įtakoje ir vertinant tik atsakovo pateiktus įrodymus. Apelianto argumentai, dėl sprendime nevertintų liudytojos R. R. parodymų nepagrįsti, kadangi nors ir netiesiogiai teismas juos įvertino sprendžiant atsakovo reikalavimą pripažinti, jog 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymais nustatyta laikinoji globa nepanaikinta neteisėtai. Be to, liudytojos išsakytos aplinkybės susiję išimtinai su laikinosios globos panaikinimo kontekstu, o ne vertinant tėvo valdžios apribojimo ar atskyrimo pagrindų buvimą. Kituose teismo posėdžiuose ta pati liudytoja nurodė, kad vaikams būtinas stabilumas, o ieškovo namuose vaikams sukurtos gyvenimo sąlygos geros. Nesutiktina ir su apelianto argumentais dėl socialinės darbuotojos A. L. – Šakalinės 2015 m. gruodžio 17 d. rašto ir posėdžio metu pateiktų parodymų. Ieškovo nuomone, jie vertinti kritiškai, nes ši socialinė darbuotoja su šeima pradėjo dirbti tik 2015 m. gruodžio mėn. ir reikšmingas aplinkybes galėjo įvertinti nebent tik iš atsakovo pasakojimų. Apelianto nurodomas 2015-12-08 psichologo raštas šiuo atveju taip pat turėtų būti vertintinas kritiškai, nes jis sudarytas vien tik remiantis atsakovo išsakytomis aplinkybėmis bei paaiškinimais, minėtoje konsultacijoje nedalyvaujant nepilnamečiams. Nėra suprantama, kaip galima teigti, jog atsakovas supranta vaikų poreikius, kai apklausos teismo posėdžio metu nesugebėjo nurodyti elementarių su vaikais susijusių aplinkybių, kurias žino net svetimi žmonės. Atsakovas pažymėjo, jog apeliantas remiasi iš esmės tik dviejų specialisčių nuomonėmis, tačiau svarbi yra išvadą teikiančios institucijos išvada, pateikta viso skyriaus vardu, kurioje aiškiai įvardinta, kad atsakovas nejaučia ir nepažįsta savo vaikų, neužtikrina jiems saugumo. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas spręsdamas bylą neturėjo vertinti atsakovo elgesio praeityje ir atsižvelgti tik į bylos nagrinėjimo laikotarpį. Šiuo atveju aktualus laikotarpis turi būti suprantamas kaip tas laiko tarpas, kuriuo pasireiškia tėvų veiksmai, sudarantys pagrindą jiems riboti tėvų valdžią. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju atsirado 2013 m. Jo veiksmai lėmę negalėjimą gyventi su vaikais ir buvo vertinami. Šiuo atveju įvertinta, jog tėvo domėjimasis vaikais atsirado ne po jų motinos mirties, o 2015 m. rudenį, kai nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai apima laikotarpį iki 2013 m., kai vaikų motina susirgo ir trumpą laikotarpį 2014 m. pabaigoje, kai vaikai buvo atiduoti atsakovo globai, su kuria jis nesusitvarkė palikdamas vaikus girtaujančios motinos globai. Niekas neneigia dabartinių atsakovo pastangų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo momentu atsakovas dar nėra pasiruošęs auginti du nepilnamečius vaikus.Nesutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, neva pagrindžiančių, kad atsakovas išlaikė šeimą. Šie įrodymai buvo įvertinti ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Atsakovo teiginius, kad jis nelošia paneigė į bylą pateiktas Olimpyc Casino raštas, banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad pinigai buvo gryninami naktimis, bankomatuose šalia lošimų salonų ir lažybų punktų. Aplinkybę, kad atsakovas turėjo lošimo problemų dar iki žmonos mirties patvirtino ir jo pusseserė M. K.. Klaidingai apeliantas vertina sprendimo motyvus, dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, kadangi byla prieš atsakovą nutraukta nepadarius ATPK 181 str. nustatyto pažeidimo. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Ieškovas pažymėjo, jog teismas išvada, kad atsakovas vaikus nakčiai palikdavo vienus padaryta ne tik remiantis administracinio teisės pažeidimo registro įrašu, pagal kurį 2015 m. gegužės 15 d. 1.45 val. atsakovas viršijo leistiną greitį, bet byloje esančių įrodymų visuma.Ieškovo vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, jog jis nežinojo, kad jo motina vartoja alkoholį. Nors teismas ir pripažino, jog 2015 m. kovo 5 d. įsakymai Nr. A30-755 ir A30-754 priimti teisėtai, tačiau tai nereiškia, jog pripažinus šį faktą buvo nustatyta, kad Diana D. M. alkoholio nevartojo, kai jai buvo nustatyta vaikų globa. Globa jai paskirta vertinant atsakovo pateiktus įrodymus. Kad atsakovas žinojo, jog motina turi problemų su alkoholiu patvirtino ir jo pusseserė M. K., taip pat nepilnametis D. J., o atsakovas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais klaidina teismą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, kad nepasirašyti taikos sutarties projekto ir neperduoti jam nuosavybės teise priklausančios buto dalies vaikams, jam patarė specialistai, atsirado tik po teismo sprendimo. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovas visą laiką tvirtina, jog jį ir Deividą sieja glaudus ryšys, tačiau vertinant turto perleidimo klausimą, nurodo, kad Deividas nenori bendrauti su atsakovu, demonstruoja nepagarbą. Atsakovo pateikiamos nuotraukos neva įrodančios, kad atsakovas supranta vaikų poreikius, apima laikotarpį iki 2013 m. ir trumpą 2014 m. laikotarpį. Atsakovo pateikti lėktuvo bilietai patvirtina, kad atsakovas į Lietuvą grįždavo ne kas savaite, kaip pats nurodo, o kas mėnesį, vis ilgindamas grįžimo laikotarpius. Todėl šios aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovo ir vaikų nebuvo betarpiško bendravimo. Absurdiški atsakovo argumentai, jog teismas nevertino atsakovo gebėjimo suvokti vaikų poreikius, kadangi byloje nėra nei vieno įrodymo, jog ieškovas blogai rūpintųsi nepilnamečiais. Būtent ne siekis riboti atsakovo bendravimą su vaikais, o tai, kad atsakovas nepajėgus rūpintis vaikais, lėmė ieškovo kreipimąsi į teismą. Atsakovo argumentai, jog ieškovas netinkamai vykdo laikinojo globėjo pareigas, trukdo bendrauti su vaikais ir nesiekia vaikų grąžinti į šeimą nepagrįsti. Apelianto nurodoma šioms aplinkybėms pagrįsti psichologės Gintautienės Klimienės išvada yra abejotina, kadangi Lietuvos psichologų asociacijos atsakyme į skundą dėl minėtos psichologės, nurodoma, kad jai pateiktos rekomendacijos dėl kompetencijų tobulinimo. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog atsakovas žinodamas, kad ieškovas 2015 m. sausio 24 d. išvyko į Norvegiją atvykęs į atsakovo namus, kreipėsi į policijos komisariatą, kadangi tokių įrodymų byloje nėra. Byloje esantys įrodymai paneigia ir kitus apelianto argumentus, jog ieškovas sąmoningai siekia trukdyti atsakovui bendrauti su vaikais.Ieškovas pažymi, kad šiuo metu Deividas nenori bendrauti su tėvu, bet koks kontaktas su tėvu jam kelia įtampą. Ieškovui siekiant vykdyti nutartį, 2016 m. balandžio 28 d. ieškovui prievarta nuvedus Deividą į susitikimą su tėvu pas psichologą, jis grįžo įsitempęs, įskaudintas ir net nurodė, kad nori nusižudyti. Dėl šių priežasčių ieškovo vertinimu, negalima versti Deivido bendrauti su tėvu. Ieškovas nurodo, kad vaikų bendravimo su atsakovu neriboja ir leidžia matytis su tėvu tiek, kiek jie pageidauja.Nepagrįsti apelianto argumentai, dėl bendravimo su Deividu aplinkybių ir noro. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Deividas gyvendamas su seneliu jaučiasi saugus, laimingas, atviras, nejaučia baimės ir spaudimo. Atsakovo pateiktos SMS žinutės, įdėmiai jas perskaičius, parodo ne atsakovo deklaruojamus jo ir sūnaus šiltus tarpusavio santykius, o tai, kad atsakovas visiškai nesuvokia ir nesupranta savo vaikų poreikių, yra iš esmės jiems svetimas ir tarpusavio ryšio net nesiekia atkurti. Apklaustas teismo posėdžio metu Deividas nurodė, jog per visą šį laiką nei karto su tėčiu nuoširdžiai nebuvo pasikalbėjęs. Berniukas ne kartą yra nurodęs, jog ieškovas jam su tėčiu matytis nedraudė ir nedraudžia. Todėl priešingai nei bando įrodyti atsakovas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės įtakos atsakovo bendravimui su sūnumi neturėjo ir negalėjo turėti. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad Deivido elgesys su atsakovu pasikeitė staiga, perdavus vaiką ieškovo globon. Neigiamos nuomonės apie tėvą susiformavimui įtakos turėjo išimtinai atsakovo veiksmai, o ne kokios nors kitos atsakovo bandomos nurodyti priežastys.Ieškovas nesutiko su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino Deimantės ir atsakovo ryšio, suabsoliudindamas Deivido nenorą bendrauti su tėvu. Pažymėjo, kad įvertinus bylos aplinkybių visumą, Deimantė nuo atsakovo atskirta ne dėl brolio nenoro bendrauti su atsakovu, o dėl to, jog dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių atsakovas vienas šiuo metu nesugeba tinkamai auginti abiejų savo vaikų. Ieškovo vertinimu, atsakovo ir dukros ryšys nėra toks betarpiškas, kaip bando pavaizduoti atsakovas. Mergaitė eina į susitikimus su tėčiu, jai nepatinka laiką leisti su atsakovo drauge. Po teismo sprendimo priėmimo mergaitė net kelis kartus su atsisakė vykti į susitikimus su tėvu. Atsakovo nurodomos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. liepos 21 d. Globojamo vaiko aktuose nurodytos išvados padarytos remiantis atsakovo žodžiais, kadangi minėtų aplinkybių socialinė darbuotoja nematė ir jose nedalyvavo. Iš grįžusios po susitikimų su atsakovu Deimantės elgesio matyti, kad atsakovas sistemingai nuteikinėja dukrą prieš ieškovą ir brolį ją psichologiškai traumuodamas.Visi atsakovo inicijuoti bendravimo su vaikais ir rūpinimosi jais veiksmai atlikti tik tam, jog būtų galima pateikti teismui raštą, koks atsakovas puikus tėvas. Sprendime aiškiai konstatuota, jog atsakovas šiuo momentu nėra pasirengęs savarankiškai auginti nepilnamečių vaikų ir jais pilnavertiškai rūpintis. Todėl ieškovas mano, jog atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą yra aiškiai nepagrįstas. Nėra aišku, per kiek laiko atsakovas atkurs ryšį su vaikais, ims suprasti jų poreikius bei turės galimybes savarankiškai rūpintis. Iki šios dienos atsakovas nėra vienas buvęs su vaikais, jais rūpinęsis.Ieškovas nesutiko su apelianto pozicija, jog teismo sprendimu nepagrįstai nustatyta nuolatinė globa ieškovui. Pažymėjo, jog įstatymas imperatyviai įtvirtina, jog taikius tėvų ir vaikų atskyrimo institutą turi būti nustatoma nuolatinė globa. Ieškovas sutiko su apelianto argumentu, jog nepagrįstai išlaikymo dydis sprendimu priteistas nuo ieškinio pateikimo dienos, o ne nuo sprendimo įsiteisėjimo momento. Dėl šios priežasties ieškovas ir nesikreipė į antstolį dėl lėšų iš atsakovo išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuolatos su ieškovu pradėjo gyventi tik 2015 m. rugpjūčio 21 d., išlaikymas nuo šios dienos ir turi būti mokamas. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog teismas nevertino proporcingumo tarp atsakovo gaunamų lėšų ir vaikų poreikių. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių ieškojo, bet nerado kito ar geriau apmokamo darbo, siekė kitos veiklos ir pan. Iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad priešingai nei dėsto atsakovas bei kaip teisingai sprendė pirmos instancijos teismas, atsakovas turi visas ir net didesnes galimybes teikti nepilnamečiams priteistą išlaikymą. Atsakydamas į apelianto argumentus, jog teismas priteisdamas išlaikymą neįvertino ieškovo gaunamų išmokų, pažymėjo, kad gaunamą globos išmoką sudaro jau išskaitytas teikiamo išlaikymo dydis. Pažymėjo, kad ieškovui dėl nepilnamečiams pradėto mokėti laikino išlaikymo globos išmoka nebėra mokama, o susidariusi globos išmokos permoka yra išskaitoma iš ieškovo gaunamo tikslinio globos išmokos priedo. Tuo tarpu, jog į vieno iš tėvų teikiamą išlaikymo sumą turi būti įskaičiuota nepilnamečių gaunama našlaičio pensija nėra nurodyta jokiame teisės akte. Ieškovas sutinka su teismo vertinimu, jog iš atsakovo gaunamo 324 EUR išlaikymo abiems vaikams, nepakanka net minimalių nepilnamečių poreikių patenkinimui, ką jau kalbėti apie kitus poreikius. Todėl nemaža dalimi prie nepilnamečių išlaikymo ieškovas prisideda iš savo asmeninių lėšų, dalį sąskaitų už vaikus apmoka ir jų dėdė O. S..Ieškovas taip pat nesutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Pažymėjo, kad atsakovas su dukra Deimante pagal nustatytą bendravimo tvarką turi teisę matytis du kartus per savaitę darbo dienomis, vieną iš jų pasiliekant atsakovo namuose su nakvyne, atsakovui taip pat yra suteikiama teisė su vaikais matytis kas antrą savaitgalį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendravimo su vaikais tvarka neturi trukdyti jų užklasinei veiklai bei pamokų ruošimui. Atkreipė dėmesį, jog net ir pagal dabartinę bendravimo tvarką atsakovas labai dažnai net po valandą vėluoja atvykti pasimatyti su vaikais, esant intensyvesnei bendravimo tvarkai vaikai tėvo turbūt iš viso nesulauktų. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad esminės reikšmės ar Deivido ir atsakovo bendravimas vyks kol psichologas pasakys, jog tokios konsultacijos nebereikalingos ar tai bus nuspręsta abipusiu ne atsakovo ir jo sūnaus ir tėvo sprendimu, reikšmės neturi. Svarbiausia, jog Deividas jaustųsi saugus, laimingas. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog bendravimo tvarkoje turėjo būti nustatytas vaikų močiutės bendravimo su vaikais tvarka, kadangi dėl tokio tvarkos privalėjo kreiptis pati vaikų močiutė. Ieškovas taip pat nesutiko su apelianto argumentais dėl priešieškinio atmetimo nepagrįstumo. Atsakovas priešieškiniu ginčijo 2015-08-24 įsakymų nepanaikinimą į Lietuvą grįžus atsakovui, todėl apie kokius apeliaciniame skunde laikinosios globos nustatymo pagrindus kalba jam nėra suprantama.