Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4.; 2.3.4.8.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.4.1.3.

2018 m. gruodžio 18 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. M., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir periodinių išmokų priteisimo vaiko išlaikymui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti, kad atsakovas R. M. yra nepilnamečio P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o jis yra jo sūnus; 2) priteisti iš atsakovo 180,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. P., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 12 d. iki P. P. pilnametystės, išlaikymo išmokų gavėja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. P.; 3) nustatyti P. P. gyvenamą vietą su ieškove A. P. pagal jos gyvenamą vietą; 3) priteisti iš atsakovo R. M. ieškovės A. P. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė su atsakovu R. M. pradėjo bendrauti nuo 2017 metų gegužės mėn. pabaigos, nuo 2017 m. liepos mėn., iki 2017 m. gruodžio 26 d. gyveno kartu Kauno mieste. Nuo 2017 m. gruodžio 26 d. santykius nutraukė, tarpusavyje susipykus. Ieškovė išvyko iš Kauno ir grįžo gyventi pas senelį ir savo motiną. Ieškovei (duomenys neskelbtini), gimė sūnus P. P. Gimus sūnui Pauliui, atsakovas buvo informuotas, kad gimė sūnus, atsakovui buvo pasiūlyta sutvarkyti tėvystės klausimo formalumus, tačiau atsakovas pareiškė, kad jis be teismo sprendimo nesutiks tvarkyti šio klausimo. Motyvavo, kad jam kyla įtarimas, ar tai jo sūnus. Sūnaus Pauliaus gimimo liudijime tėvas nėra įrašytas, pavardė įrašyta pagal motinos pavardę – P.. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina sūnų, gaus po 30,00 Eur kompensaciją už vaiką, kurią mokės Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi. Ieškovei vienai išlaikyti sūnų yra sunku, laikinai su sūnumi ieškovė gyvena panaudos pagrindais pas senelius, sustiprėjus kūdikiui ir ieškovės sveikatai, planuoja keltis gyventi į Alytaus miestą, nuomotis butą. Sūnaus Pauliaus išlaikymui mėnesiui išleidžia vidutiniškai iki 400,00 Eur, visas išlaidas šiai dienai padengti padeda jos tėvai ir senelis. Nepilnamečio sūnaus P. P. gyvenamą vietą ieškovė nori nustatyti su ja, pagal jos gyvenamą vietą, kadangi sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2017 m. Kūčių kartu su atsakovu gyveno Kaune, pas atsakovo mamą, nuomojame bute. Ieškovė tuo metu dirbo prekybos centre „Akropolis“. Ji pasiūlė atsakovui Kūčias važiuoti švęsti pas jos tėvus į kaimą, tačiau atsakovas pasiūlė jai važiuoti vienai, pailsėti ir pagalvoti ar dar nori būti kartu su juo. Būdama kaime, antrą Kalėdų dieną ji parašė atsakovui žinutę, jog buvo jam reikalinga tik dėl pinigų. Atsakovas jai atrašė, kad ji gali daugiau pas jį nebegrįžti, kadangi jis, jo mama ir sesuo yra labai pikti, kad ieškovė jam parašė, jog ji reikalinga jam tik dėl pinigų. Nuo to laiko ji pas atsakovą negrįžo. Atsakovas 2018 m. liepos 12 d. gimus vaikui, pradėjo reikalauti DNR tyrimo, nurodė, kad jeigu tyrimas pasitvirtins jis nebėgs nuo atsakomybės. Daugiau su atsakovu nebendravo. Po pirmo teismo posėdžio atsakovas parašė žinutę, kad ieškovė vaiko išlaikymui teisiasi labai didelę sumą, dėl to ji neturi sąžinės, vaiką gimdė tik dėl pinigų ir kažkada už tai atsiims. Neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, tai gali daryti kada tik nori, tačiau iki šiol jis atvažiavęs pas vaiką, nebuvo. Vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga apie 400,00 Eur. Šias išlaidas sudaro vaikui perkami mišinukai, košės, sauskelnės, vaistai, drabužiai, kuriuos ji perka dėvėtų drabužių parduotuvėse bei kiti vaikui auginti reikalingi daiktai. Šiuo metu jos pajamas sudaro tik už vaiką mokami 30,00 Eur, kadangi buvo per mažai išdirbusi, tai motinystės pašalpa jai nėra mokama. Sūnų padeda išlaikyti jos tėtis gyvenantis užsienyje, mama bei seneliai pas kuriuos šiuo metu gyvena, seneliai daugiausia prisideda maistu. Nuo šių metų gruodžio 3 d. ji išsinuomojo butą Alytuje, todėl patirs dar didesnes išlaidas, nes reikės mokėti už buto nuomą ir komunalinius mokesčius, šias išlaidas šiuo metu apmoka ieškovės tėtis.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad tai, jog šalys gyveno kartu, todėl yra tikimybė, kad atsakovas gali būti P. P. tėvu. Neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sutinka nustačius tėvystę teikti po 120,00 Eur išlaikymą mėnesiui. Paaugus vaikui išlaikymo suma bus tikrai mokama didesnė, ką garantuoja ir įstatymas kai pasikeičia vaiko poreikiai ar tėvų turtinė padėtis. Atsakovas neturi jokio registruotino turto, dirba trys metai Lietuvos pašte ir kasmėnesines pajamas sudaro 341,00 Eur į rankas atskaičius mokesčius. Ši suma reikalinga jo asmeniniams poreikiams, būsto išlaikymui: nuomai, komunaliniams patarnavimams ir vaiko išlaikymui jeigu bus patvirtinta tėvystė.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra priešlaikinis ir nesavalaikis, kadangi ieškovė visiškai nesiėmė priemonių tarp dviejų asmenų derinti interesus, ieškoti kompromiso ir būdo. Negalima primesti savo nuomonės kitam žmogui, juolab, kad žmonės buvo nesusituokę, gyveno – negyveno kartu ir ieškovė net prašė atsakovo mamos nesakyti, kad laukiasi. Visa tai pateisina atsakovo abejones įteisinti tėvystę. Atlikus DNR ekspertizę, atsakovas išsklaidė savo įtarimus ir jis pripažįsta tėvystę ir šioje dalyje ginčo nėra, ir negali būti pripažįstama, kad atsakovas yra atsakingas už visą bylos vedimą, už visas bylinėjimosi išlaidas. Dėl išlaikymo atsakovas sutinka iš dalies, tačiau negalima sureikšminti vienos ieškovės interesų. Ieškovė taip pat turėtų prisiimti atsakomybę pirkdama tokias tyreles vaikui, kurias gali paruošti kiekviena mama. Ieškovę išlaiko kiti artimieji, tačiau pripažįsta, kad atsakovas dirba pašte, gyvena iš darbo užmokesčio, nuomojame bute ir jis neturi galimybių tokius pinigus, nepaisant to, kad jis yra tėvas. Abiejų tėvų pareiga yra subalansuoti išlaidas ir žiūrėti, kaip tas išlaidas sumažinti, sutaupyti ir tam tikrų išlaidų išvengti. Tuo tarpu apie ieškovę tas nepasakytina, kadangi vaikas nesulaukęs vienų metų, o ieškovė ruošiasi nuomotis būstą. Ieškovės pateikti kvitai nepatvirtina, kad tai yra jos išlaidos, tos išlaidos dubliuojasi ir nuperkamas toks mišinukų kiekis, kurio nesuvartosi per du mėnesius, mišinukai yra skirtingos rūšies, kas kūdikiams yra nepatartina ir nevartotina. Atsakovui kyla abejonių ir dėl lojalumo kortelių. Šiuo metu kalbama apie kūdikio išlaikymą, todėl kyla klausimas kiek ieškovei reikės pinigų kai kūdikiui bus dešimt ar penkiolika metų. Būtų teisingas ir racionalus sprendimas, atsakovui prisidedant 130,00 Eur iki balandžio mėnesio yra pakankama suma, kol pasikeis padėtis. Ieškovei yra palankios aplinkybės, padeda jos artimieji. Atsakovas tokių aplinkybių, neturi. Ieškovės nurodytos patirtos išlaidos, išvedant vidurkį metams paremtos prielaidomis, kadangi tokių išlaidų ieškovė neturėjo ir dar tokių išlaidų nebuvo. Atsakovas įgijo apdailininko specialybę ir ieško galimybės išeiti iš pašto ir dirbti pagal specialybę, tačiau šiuo metu šias galimybes apsunkina tai, kad atsakovas tik baigęs mokslus neturi darbinės praktikos. Atsakovo gaunamas pajamas šiuo metu sudaro 375 Eur, todėl atsakovas sutinka, kad iš jo šiuo metu būtų priteista 130,00 Eur suma. Atsakovas, kol kas nebuvo sūnaus aplankęs, su juo nėra bendravęs. Kadangi, ginčo dėl bendravimo su vaiku šiuo metu nėra, atsakovas bendravimo tvarkos neprašo nustatyti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą kurioje nurodė, kad institucija neturi jokių duomenų, kad ieškovė A. P. netinkamai rūpintųsi sūnumi, pažeistų vaiko teises ar veiktų priešingai vaiko interesams. Institucijos nuomone vaiko P. P. gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiktų vaiko poreikius ir vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeistų. Siekiant kad vaikas nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, mano, kad iš vaiko tėvo turi būti priteista ieškovės A. P. prašoma išlaikymo suma.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, paaiškino kad šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena Mažonių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav. Ieškovė gyvena sodyboje, kuri yra vienkiemis, toli nuo kelio, todėl suprantamas ieškovės noras išsikelti gyventi į miestą. Vaiko teisių skyriaus atstovams aplankius ieškovę buvo nustatyta, kad vaikas turi visus reikalingus daiktus, vaikas prižiūrimas ir juo rūpinamasi. Neįsivaizduoja, kaip be ieškovės giminaičių pagalbos taip vaikas būtų prižiūrimas, nes vaiko tėvas prie to neprisideda. Institucijos nuomone, tėvai turėtų dėti visas pastangas, kad vaikas valgytų kuo geresnį maistą, gautų kuo geresnius drabužius ir daiktus, kurie jam reikalingi augti ir tobulėti. Pritaria, kad atsakovas būtų pripažintas vaiko tėvas, gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri jį prižiūri ir tinkamai juo rūpinasi bei iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisiama ieškovės prašoma suma.

Liudytoja L. P., teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ieškovės motina. Dukra su sūnumi šiuo metu gyvena pas dukros senelius. Ji kiek gali stengiasi padėti dukrai gimus sūnui, perka drabužėlius, maistą, vaistus, padeda nuvykti pas gydytojus. Dukrai kiek gali padeda dukros seneliai, taip pat jos tėvas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei A. P. 2018 m. liepos 12 d. gimė sūnus P. P., vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą, neįrašyti. Šalys gyvena atskirai, 2018 m. liepos 12 d. gimęs sūnus P. P. gyvena su ieškove. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės sūnui P. P. tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku, nėra.

I. Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Spręsdamas vaiko tėvystės nustatymo klausimą, teismas pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais (CK 3.3 straipsnis) ir atsižvelgia į vaiko teisę žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis).

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2017 m. pavasario iki 2017 m. gruodžio mėn. gyveno kartu. Ieškovė 2018 m. liepos 12 d. susilaukė sūnaus P. P. Atsakovo atstovės paaiškinimais, atsakovas suabejojo, kad yra nepilnamečio vaiko tėvas, dėl ieškovės elgesio, todėl išsklaidyti abejonėms siekė atlikti DNR ekspertizę. Pažymėtina, kad tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Nagrinėjamu atveju atlikus DNR ekspertizę atsakovas neginčija fakto, kad yra P. P., gimusio 2018 m. liepos 12 d., tėvas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai jog po DNR ekspertizės atlikimo, atsakovas tėvystę pripažįsta, ginčo tarp šalių dėl tėvystės vaikui nustatymo neliko, pripažintina, kad atsakovas R. M. yra P. P. biologinis tėvas, o P. P. yra atsakovo sūnus.

II. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsni), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvena atskirai, ieškovė su sūnumi gyvena Druskininkų savivaldybėje, atsakovas Kauno mieste, vaikas nuo gimimo gyvena su mama, byloje tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo sūnumi, yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tarp jų susiformavęs stiprus emocinis ryšys ir išsivystęs psichologinis vaiko prieraišumas, tėvas sūnaus nėra matęs ir jo lankęs, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir institucijos teikiančios išvadą atstovė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, P. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

III. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tarp šalių esminis ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydžio. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti nepilnamečiui vaikui iš atsakovo 180,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas sutinka vaikui mokėti 130,00 Eur išlaikymą iki 2019 m. balandžio mėnesio, vėliau po 180,00 Eur. Ieškovė ir jos atstovė su tokia pozicija atsakovo pozicija nesutiko, ieškovės ir jos atstovės nuomone iš atsakovo turėtų būti priteistinas išlaikymas nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystės po 180,00 Eur į mėnesį.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 26 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui ieškovė nurodo, kad sūnaus poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga suma yra 370 Eur, per metus – 4 440,00 Eur. Šią sumą per mėnesį sudaro: maistui – 180 Eur; drabužiai (kelnės (žieminės, rudeninės, vasarinės, šortai), apatiniai rūbeliai, kojinės, pėdkelnės, galvos apdangalai, pirštinės, šalikai) – 15,00 Eur; avalynė (žieminiai batai, rudeninė/pavasarinė avalynė) – 10,00 Eur; žieminiai drabužiai (striukė, paltas, megztiniai, švarkelis) – 16,60 Eur; žaislai, lavinimo reikmenys (minkšti žaislai ir kitos priemonės lavinimui) – 10,00 Eur; vaistai, tyrimai, vitaminai, kitos medicininės prekės, kelionės į gydymo įstaigą išlaidos – 20,00 Eur; kūno priežiūros priemonės (muilas, šampūnas, sauskelnės ir kitos asmens higienos priemonės) – 38,30 Eur; buities prekės (skalbimo, valymo priemonės) – 8,33 Eur; kūdikio baldai, vežimas žiemai, vasarai, kūdikio nešyklė, patalynė ir kt. – 41,60 Eur; išlaidos būstui – 30 Eur.

Bylos duomenimis ieškovės po sūnaus gimimo gautas pajamas sudarė 2018 m. liepos mėn., gauta 76,00 Eur vienkartinė išmoka nėščiai moteriai ir 418,00 Eur vienkartinė išmoka vaikui, 2018 m. rugpjūčio mėn., 19,37 Eur vienkartinė išmoka vaikui bei 2018 m. rugsėjo mėn., 30,02 Eur vienkartinė išmoka vaikui. Kitų pajamų ieškovė šiuo metu negauna, bylos duomenimis nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas dirba AB Lietuvos paštas, jo gaunamas užmokestis į mėnesį sudaro apie 375,00 Eur. Bylos duomenimis atsakovas kitų pajamų išskyrus darbo užmokestį negauna, nekilnojamojo turto, neturi.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei neturint pajamų, o atsakovui visiškai neteikiant išlaikymo sūnui, šalių sūnų praktiškai išlaiko ieškovės artimieji, t. y. ieškovės motina, tėvas, seneliai. Atsakovo atstovė nurodo, kad ieškovės situacija yra palankesnė, kadangi ieškovei gali padėti išlaikyti sūnų artimieji, tačiau teismas su tokiais atsakovo atstovės argumentais nesutinka. Kaip jau pirmiau minėta šiame sprendime pareigą išlaikyti vaiką privalo jo tėvai ir tai yra tiek ieškovės, tiek atsakovo pareiga. Tai, kad šiuo metu ieškovei negaunant jokių pajamų, prie šalių sūnaus išlaikymo prisideda ieškovės artimieji, jokiu būdu negali pagrindas atsižvelgti į šias aplinkybes, sprendžiant išlaikymo priteisimo dydį iš atsakovo, kuris yra vaiko tėvas. Pažymėtina, kad ieškovės artimieji išlaikyti šalių sūnų nei prievolės nei pareigos neturi ir tai priklauso tik nuo jų geranoriškumo. Ieškovės artimiesiems jų valia ar nuo tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių nutraukus pagalbą ieškovei, susiklostytų tokia situacija, kad šalių vaikas liktų be materialinio išlaikymo, tokiu būdu būtų pažeistos prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos ir gynimo principas.

Atsakovas nesutikdamas su ieškovės prašomu priteisti išlaikymu, motyvuoja, kad jo gaunamas atlyginimas yra mažas, t. y. 375,00 Eur, iš jo jam tenka nuomotis būstą, mokėti komunalinius mokesčius bei tenkinti kitus kasdienius poreikius, todėl kol ieškosi kito darbo sutinka mokėti po 130,00 Eur į mėnesį ir atsakovo bei jo atstovės vertinimu, toks išlaikymo dydis šiuo metu yra pakankamas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad šiuo metu atsakovas pagal įgytą specialybę ieškosi apdailininko darbo, tačiau dėl darbo patirties stokos, susirasti darbą pagal įgytą specialybę nepavyksta. Visgi, jokie įrodymai, patvirtinantys šias atsakovo atstovės nurodytas aplinkybes, teismui nepateikti. Todėl teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo sūnui atsižvelgia į atsakovo gaunamas pajamas, į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas. Be to, įvertinama ir tai, jog ieškovė gyvena kartu su sūnumi ir būtent jai neišvengiamai tenka didesnė finansinė našta, susijusi su vaiko nuolatinio, kasdieninio, materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Atsakovas sūnaus nuo pat gimimo nėra net aplankęs, prie sūnaus priežiūros, jo lavinimo ar kokiu nors kitu būdu, visiškai neprisideda, net ir po DNR ekspertizės atlikimo žinodamas, kad yra biologinis vaiko tėvas. Kaip nepagrįsti atmestini atsakovo atstovės argumentai, jog ieškovės patirtos išlaidos išvedant vidurkį metams, paremtos prielaidomis, kadangi tokių išlaidų neturėjo ir dar tokių išlaidų nebuvo. Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas į ateitį. Nors ieškovės nurodytos išlaidos ne visos pagrįstos objektyviais įrodymais, tačiau pripažinti, kad jos yra neracionalios ir nereikalingos, nėra pagrindo. Nėra jokių požymių, kad vaikui reikalinga išlaikymo suma galėtų sumažėti ir ji neabejotinai vaikui augant, vystantis ir didėjant jo poreikiams gali tik didėti. Be to, spręsdamas dėl reikalingo vaikui išlaikymo dydžio teismas vertina ne tik formaliai pateiktą būtiniausių lėšų vaikui išlaikyti sąrašą, bet vadovaujasi pirmiau šiame sprendime minėta kasacinio teismo praktika ir įvertina kitas reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes.

Įvertinus šalių sūnaus amžių (5 mėn.), jo poreikius, atsakovo ir ieškovės gaunamas pajamas pripažintina, kad nagrinėjamu atveju 320,00 Eur išlaikymo dydis sūnui, teismo sprendimo priėmimo metu atitinka minimalius vaiko poreikius, proporcingumo ir protingumo principus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui P. P. periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki P. P. pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 – 2 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, 11 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu atsakovas pajėgus ir gali teikti tokio dydžio išlaikymą ir jam lieka pakankamai pajamų (375 – 160 = 215 Eur) jo poreikių užtikrinimui. Šalių paaiškinimais atsakovas gyvena su mama ir seserimi nuomojame bute, todėl atsakovui nekyla prievolė vienam dengti buto nuomos ir komunalinius mokesčius, kitoks situacijos vertinimas pažeistų atsakovo sūnaus teises ir teisėtus interesus. Be to, kaip minėta atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, gyvena Kauno mieste, kuriame susirasti kitą darbą perspektyvos yra didelės, todėl teismo vertinimu turi visas sąlygas ir galimybes susirasti geriau apmokamą darbą.

IV. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi, vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsniu, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo nuo gimimo, t. y. nuo 2018 m. liepos 12 d. Ieškovė ieškiniu prašo išlaikymą vaikui priteisti nuo jo gimimo dienos. Teismas pažymi, kad sumos nepilnamečių vaikų išlaikymui gali būti priteisiamas tik nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Sumos, kurių vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neteikė vaiko išlaikymui iki kreipimosi į teismą dienos, pripažintinos kaip išlaikymo įsiskolinimas. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai išlaikymas nebuvo teikiamas, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas šalių sūnui nebuvo reikalingas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo R. M. priteistinas sūnui išlaikymo įsiskolinimas po 160,00 Eur kas mėnesį už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. įskaitytinai (kadangi nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. priteisiamas išlaikymas) iš viso – 211,60 Eur (98,06 Eur už 2018 m. liepos mėn. (19 d.), + 113,54 Eur už 2018 m. rugpjūčio mėn. (22 d.)).

Nepilnamečio sūnaus P. P. išlaikymui skirtas lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad, pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovo atstovė paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, teismo prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovas po DNR ekspertizė atlikimo pripažino ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, kadangi atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl tėvystės. Teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Atsakovas net ir esant neginčijamiems įrodymams, kad yra vaiko tėvas veiksmų dėl tėvystės pripažinimo neatliko, motyvuodamas, kad tai atliks teismas, taip atsakovas išvengs papildomų išlaidų, į teismo posėdį, kai sprendžiami su jo sūnumi susiję klausimai neatvyko, pavesdamas tai atlikti savo advokatei. Šiuo konkrečiu atveju vertinant paties atsakovo elgesį viso vykstančio proceso metu darytina išvada, kad atsakovas pasyviai siekė rasti alternatyvų šio kilusio ginčo sprendimo būdą. Tačiau teismas įvertinęs atsakovo elgesį konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nėra pagrindo.

Pagal teismui pateiktus 2018 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 0995340, 2018 m. rugpjūčio 14 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 0995344, 2018 m. gruodžio 5 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 0995284, ieškovė turėjo 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, t. y. iš viso ieškovė patyrė 575,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovės prašomos priteisti 575,00 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 88,89 procentai ieškinio reikalavimo iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkinto reikalavimo daliai priteistina 511,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas už reikalavimą mokėtinas 58,20 Eur (43,20 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (160,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) + 15,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (211,60 Eur x 3 proc.)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai). Taip pat iš atsakovo priteistinos 9,10 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o P. P. yra atsakovo R. M. sūnus.

Nustatyti yra P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui P. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki P. P., gimusio 2018 m. liepos 12 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 211,60 Eur (du šimtus vienuolika eurų 60 ct) už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d.

Paskirti ieškovę A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 511,11 Eur (penkių šimtų vienuolikos eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 58,20 Eur žyminį mokestį ir 9,10 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 67,30 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.