- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1248-538/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- O. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. F., Palangos miesto 1-ojo notaro biuro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą dėl išlaikymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. F., Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjos tėvo P. K. mirties dieną, jai buvo reikalingas išlaikymas.
2. Nurodė, kad visada buvo darbinga, dirbo (duomenys neskelbtini) 11 m., tačiau prieš dvejus metus po gimdymo jai labai pablogėjo sveikata. Serga (duomenys neskelbtini). Nedarbinga buvo beveik aštuonis – devynis mėnesius. Sveikata blogėjo, į darbą grįžti nebegalėjo. Susituokė 2005 m., šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta skyrybų procesas. Turi keturis vaikus. 2017 m. vasarą liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje grįžo į Lietuvą pas tėvus. Galėjo kreiptis į vaikų tėvą dėl išlaikymo vaikams teikimo, tačiau jai būtų mokėję mažiau socialinių pašalpų. Su savo tėvu nebendravo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2018-05-07 sprendimu pareiškimą atmetė. Panaikino 2018-01-09 Plungės apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas byloje įpareigoti notarę A. B. sustabdyti paveldėjimo bylą, užvestą po P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo.
4. Teismas konstatavo, kad P. K. mirties dieną pareiškėjai nebuvo reikalingas išlaikymas, nes pareiškėja savo tėvo P. K. mirties dieną buvo išlaikoma valstybės, ir ji neįrodė, jog valstybės jai teiktos socialinės paramos neužteko jos ir jos vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai nepakankant pajamų šiems poreikiams patenkinti, ji turėjo galimybę kreiptis dėl išlaikymo priteisimo iš sutuoktinio bei anksčiau pradėti ieškoti darbo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-05-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Teismas vertino tik suinteresuoto asmens V. F. išdėstytus argumentus, kad jos vaikai padėjo materialiai, nes neva pensijos jai ir apeliantės tėvui nepakakdavo.
5.2. Pažymi, kad apeliantės tėvas didelių sveikatos problemų neturėjo, gaudavo pensiją, mano, kad būtent jis prižiūrėdavo ir rūpindavosi sergančia V. F..
Atsiliepimas
5.3. V. F. atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad apeliantės tėvo laidotuvėmis rūpinosi bei davė pinigų jos vaikai, paneigia pateikti rašytiniai įrodymai, kad buvo gauta pašalpa iš Sodros, taip pat teismo posėdžio metu V. F. nurodė, kad gavo dvi pensijas už P. K., tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė.
5.4. Teismas neteisingai interpretavo būtinųjų poreikių lentelėje nurodytas būtinąsias pragyvenimo išlaidas. Apeliantei nėra įrodinėjimo naštos šiuo konkrečiu klausimu, kadangi būtinosios pragyvenimo išlaidos yra visuotinai suprantamas dalykas.
5.5. Pažymi, kad pareiškime nurodyta būtinų išlaidų suma sudarė visą apeliantės šeimos biudžetą, t. y. gautas pajamas 796,76 Eur tenkančias keturiems asmenims, kas sudaro 199,20 Eur sumą vienam šeimos nariui.
5.6. Teismas neatsižvelgė, kad jei apeliantė būtų kreipsis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, būtų sumažėjęs (duomenys neskelbtini) valstybės teikiamas pašalpos dydis dėl mažamečių vaikų išlaikymo.
Šalies argumentai
5.7. Apeliantė turėjo sveikatos problemų, tą patvirtino ir teismas, nurodydamas kad apeliantė serga (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad pastovių vaistų vartojimas yra būtinas.
5.8. Teismas neįvertino, kad apeliantės butas yra vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje ji turi galimybę gyventi kartu su mažamečiais vaikais, tačiau apeliantė minėto turto parduoti neturi galimybės, o apeliantei priklausančio automobilio vertė yra nedidelė.
5.9. Teismas neteisingai vertino, kad apeliantė turėjo pateikti duomenis, kokias pašalpas gauna šiuo metu, kadangi vadovaujantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, turi būti vertinama, tik ar apeliantės tėvo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas.
5.10. Teismas neteisingai vertino, kad pripažinimas, jog apeliantei reikia išlaikymo, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, remiantis vien tuo, kad apeliantė su tėvu nebendravo, juo nesidomėjo, nesirūpino juo ir jo laidotuvėmis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. F. prašo skundą atmesti.
7. Nurodo, kad teismas, remdamasis pateiktais teismui rašytiniais įrodymais ir byloje surinkta medžiaga, pagrįstai nevertino pareiškėjos turtinės padėties kaip sunkios, nes pareiškėja turi nekilnojamąjį turtą, automobilį, gauna pašalpas iš valstybės. Mano, kad teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantė neišnaudojo visų turimų galimybių užtikrinti tinkamą savo ir savo vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą. Pažymi, kad apeliantė turi sutuoktinį, kuris privalo išlaikyti savo mažamečius vaikus. Mano, kad teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentą, kad dėl mažamečių vaikų išlaikymo nesikreipė į teismą dėl depresijos, nes šiuo atveju apeliantei kreiptis į teismą dėl išlaikymo fakto nustatymo depresija nesutrukdė. Pažymi, kad apeliantė ne tik kad nepasirūpino materialinio išlaikymo iš vaikų tėvo priteisimu, bet ir neieškojo darbo, darbo Lietuvoje pradėjo ieškoti tik 2018-02-02, kai įsiregistravo į darbo biržą, nors į Lietuvą grįžo 2017 metų pavasarį, per šį laikotarpį apeliantė buvo nedarbinga tik du kartus nuo 2018-02-19 iki 2018- 02-28 ir nuo 2018-03-22 iki 2018-04-06.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
9. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sąlygų teisei į privalomąją palikimo dalį atsirasti egzistavimo (CK 5.20 straipsnio 1 dalis).
11. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos O. M. tėvas P. K.. Jis visą savo turtą testamentu paliko savo sugyventinei suinteresuotam asmeniui V. F.. Pareiškėjai nėra ir nebuvo nustatytas neįgalumas, tačiau pareiškėja turi sveikatos problemų: serga (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nustojo dirbti nuo (duomenys neskelbtini) po gimdymo. 2017 m. vasarą (liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje) grįžo gyventi į Lietuvą. Vėl darbo ieškoti pradėjo nuo (duomenys neskelbtini), įsiregistravusi į Lietuvos darbo biržą. Pareiškėja turi keturis vaikus, šiuo metu jau pilnametis pareiškėjos sūnus N. M. studijuoja universitete. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė, nurodyta viešame registre, yra 10687 Eur, taip pat 2669/10000 dalys palėpės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A2p), vidutinė rinkos vertė, nurodyta registre - 3520, 2669/10000 dalių vertė - 939,49 Eur, 1994 m. automobilis „F. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinę rinkos kainą pareiškėja įvardija 250 Eur. Pareiškėjos gaunamas pajamas jos tėvo mirties dieną sudarė (duomenys neskelbtini) valstybės mokamos pašalpos: 122,18 Eur pašalpa vaikams, 260,71 Eur pašalpa vienišoms mamoms, 413,89 Eur vaikų pašalpos dėl per mažų pajamų, iš viso 796,78 Eur.
12. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad P. K. mirties dieną pareiškėjai O. M. nebuvo reikalingas išlaikymas, nes pareiškėja savo tėvo P. K. mirties dieną buvo išlaikoma valstybės, ir ji neįrodė, jog valstybės jai teiktos socialinės paramos neužteko jos ir jos vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti.
13. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl išlaikymo apeliantei reikalingumo, tai yra, dėl apeliantės turtinės padėties, dėl galimybių įsidarbinti ir dirbti, taip pat netinkamai vertino suinteresuoto asmens V. F. ir jos vaikų paramą pareiškėjos tėvui, taip pat ir išlaidas, kurias suinteresuotas asmuo išleido laidotuvėms. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
14. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą.
15. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016). Įstatymų leidėjas, nustatydamas išlaikymo reikalingumą, kaip vieną iš juridinę reikšmę turinčių faktų, lemiančių teisės į palikimo privalomąją dalį atsiradimą, detaliau neatskleidė šios sąvokos turinio. Kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, taikydamas CK 5.20 straipsnio 1 dalį, ją kartu aiškina, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
16. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos gaunamas pajamas jos tėvo mirties dieną sudarė (duomenys neskelbtini) valstybės mokamos pašalpos: 122,18 Eur pašalpa vaikams, 260,71 Eur pašalpa vienišoms mamoms, 413,89 Eur vaikų pašalpos dėl per mažų pajamų, iš viso 796,78 Eur, kaip nurodė pati apeliantė, kiekvienam žmogui tenka po 199,20 Eur. Pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto (buto su palėpės dalimi) vidutinė rinkos vertė jos tėvo mirties dieną sudarė 11 626,49 Eur. Taip pat pareiškėja turi transporto priemonę 1994 m. automobilį „F. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinę rinkos kainą pareiškėja įvardija 250 Eur. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo vertinti pareiškėjos turtinės padėties kaip sunkios.
17. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėja neišnaudojo visų turimų galimybių užtikrinti tinkamą savo ir savo vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą.
18. Pareiškėja nepateikė duomenų apie savo sutuoktinio gaunamas pajamas. Nors pareiškėja nurodė, kad Airijoje vyksta santuokos nutraukimo procesas ir kad jos sutuoktinis neprisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau pareiškėja nesinaudoja įstatymo suteikta jai teise prisiteisti iš vaikų tėvo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Vien pareiškėjos argumentai, nepateikus jokių šiuos argumentus patvirtinančių duomenų, kad jos sutuoktinis neprisideda prie bendro šeimos ūkio ir vaikų išlaikymo, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pareiškėja negauna jokios paramos iš sutuoktinio ir nepilnamečius vaikus išlaiko viena. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja yra darbinga, taigi gali susirasti darbą ir pagerinti savo finansinę padėtį. Nors ieškovė ir nurodė, kad serga psoriaze, depresija, yra padidėjęs kraujo spaudimas, jai reikalingi vaistai, tačiau nepateikė duomenų, kad dėl šių ligų ji negali dirbti ir padidinti savo pajamas (CPK 178, 185 straipsniai). Pagal contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
19. Pažymėtina, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirtis – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms ir nurodytai kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pareiškėja atitinka materialinės padėties požiūriu silpniausio šeimos nario statusą, nes neįrodė, kad palikėjo mirties dieną neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalinga palikėjo išlaikymo.
20. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, iš pareiškėjos valstybei priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 175,50 Eur dydžio išlaidos už suinteresuotam asmeniui V. F. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš O. M. 175,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės pajamas.