Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Liudytoja apklausta notarė J. Š. nurodė, kad prieš metus ar du į jų biurą kreipėsi kreditorius A. T. nurodydamas, kad neranda dokumentų. Tuomet buvo pradėta ieškoti archyvinių dokumentų. Kadangi iki 2018 m. dokumentus yra atidavę archyvui, todėl ji negalėjo nueiti biure pasižiūrėti dokumentų, todėl ieškojo tų dokumentų per archyvų sistemas, kai sudaro, atsiuntė paskolos sutartį. Nurodė, kad pas notarę buvo likęs hipotekos sandorio priedas, gavus tą informaciją perdavė atsakovui. Dėl paties sandorio, kiek pamena nurodė, kad tai notarės pažįstamas yra tik ieškovės sūnus, nes jis jos klientas. Dėl paskolos sutarties į notarę kreipėsi ieškovės sūnus, kurį notarė pažįsta iš seniau, t. y. jis keletą kartų buvęs notarės biure, ieškovė pas ją biure gal yra buvusi kokius du – tris kartus, gal įgaliojimą rašiusi. Nurodė, kad E. B. yra jos klientas, taip pat jų vaikai kartu sportuoja, tačiau bendrauja formaliai. Nurodė matanti, kad paskolos sutartyje yra patvirtinimas, kad pinigus gavo, todėl tikėtina, kad pinigus gavo. Patvirtino, kad jie tikrai klausia ar pinigus gavo, nes turi viskas sutapti, patikrina ar gauti pinigai, o fiziškai ar mama, ar sūnus gavo pinigus, jie nežino, tokio fakto jie netvirtina. Negali pasakyti kiek konkrečiai asmenų buvo atvykęs tą dieną pasirašyti paskolos sutarties, tačiau tikėtina, kad ieškovės sūnus su mama. Kadangi šios sutarties pasirašymą inicijavo sūnus, todėl tikėtina, kad pasirašant sutartį taip pat dalyvavo. Nurodė, kad paskolos sutartį dažniausia ruošia pati notarė. Ji matė, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) metų gimimo, paklausia visų aplinkybių: kaip, kokia suma, kuriam laikui, kokiomis sąlygomis, su palūkanomis ar be palūkanų, kokį turtą įkeičia. Nurodė, kad buvo pateikta konkreti informacija apie įkeistiną turtą, kuris bus įkeistas, kaip garantas. Patvirtino, kad sutartis ruošė notarų biuras. Pažymėjo, kad neleidžia ruošti klientams tokių sutarčių. Negalinti nurodyti kas atsakė į jos užduodamus klausimus, ar sūnus, ar pati ieškovė, t. y. kaip, kokia suma, kuriam laikui, kokiomis sąlygomis, su palūkanomis ar be palūkanų, kokį turtą įkeičia. Ateina daug žmonių, su kuriais pabendrauji, tačiau neužsirašai. Bet kokiu atveju, pasirašius galutinį variantą, derini su visomis šalimis pasirašymą. Nurodė, kad pinigų perdavimo fakto nematė, klausė paskolos gavėjos ar gavo paskolos pinigus (tokią sumą). Pažymėjo, kad nepaklausus neleidi pasirašinėti, visada klausia ar gauti pinigai, ar supranta, kad pasirašo tokiai sumai. Nurodė, kad praėjo nemažai laiko ir visko konkrečiai neatsimena, prisimena, kad Z. tikrai kalbėjo. Jeigu pati nekalbėjo, nerašė, tai būtų neatliktas veiksmas, t. y. nepasirašyta sutartis. Pažymėjo, kad Z. buvo kalbinama atliekant veiksmą standartiškai, kaip ir visi asmenys atliekantys veiksmus. Jeigu ji suprato, kad skolinasi ir įkeičia savo turtą kaip garantą, tad grąžins skolą, tai žinoma, kad Z.suprato, nes jie visi kaip taisyklė po savaitės aiškina, kad nesuprato, todėl siekiant vengti tokių situacijų jie ir aiškina ir kalba, tai jų didžioji dalis darbo. Tikėtina, kad buvo ir sūnus, tačiau kadangi pasirašė pati ponia, todėl didelis dėmesys buvo skiriamas ir jai siekiant išsiaiškinti ar supranta, kad skolinasi, ar supranta, nebuvo tokia sena moteris (ne 80-90 metų), tačiau vis tiek buvo duodamas dėmesys siekiant paprastais žodžiais išaiškinti, kad žmogus suprastų dėl ant ko jis pasirašo, kokios pareigos, pasekmės bus. Paskolos gavėjai tikrai nesakė ir neaiškino, kad hipotekos sutarties pasirašymas tik formalumas ir nesukels pasekmių. Visas teises ir pareigas skolininkei išaiškino, tai jos pareiga. Neprisimena kas už paslaugas notarų biure sumokėjo. Kas skolinasi, kas įkeičia turtą tas ir apmoka notaro paslaugas, sutartyje tokia pati sąlyga įrašyta. Sutartyje įrašytas punktas, kad pinigai paskolos davėjui priklauso nuosavybės teise, tikrinami santuokiniai dalykai, tačiau patikrinti pačius pinigus nebuvo notarės pareiga, nes pildomos deklaracijos kur nurodo šaltinį, 2015 m. netikrino ir nežiūrėjo, nes tokios pareigos nebuvo. Archyvo neturi, turi tik paskolos ir hipotekos sutartis, neturi duomenų, todėl negali pasižiūrėti ar buvo tikrinta ar pinigai nuosavybės teise priklauso atsakovui.

Liudytojas E. B. nurodė, kad sandoris buvo 2015 metais, draugas T. H. supažindino su A. T.. Nurodė, kad jam reikėjo pinigų automobilių bizniui, išsiaiškino, kad A. gali paskolinti pinigų už procentus, jam viskas tiko. Jis norėjo, kad paskolintų be įkeitimų, A. sakė, kad ir galima, tačiau vėliau pasakė, kad skolina per pažįstamus, todėl nereikia gąsdintis įkeitimų, dėl visko susitars. Kadangi jis nieko savo vardu neturėjo, įkalbėjo mamą, kad mama įkeistų savo namus. Taip ir padarė. Jis pasakė A., kad mamos vardu darys įkeitimą, jis atsakė, kad jam nėra jokio skirtumo. A. tiko toks variantas. Jis mamai pasakė, kad pažįstami žmonės, kad tikrai viskas bus gerai, paaiškino, kad tai tik detalės, kad reikia pasirašyti, tačiau tikrai nieko blogo nenutiks, kadangi tuo metu jam su bizniu viskas gerai ėjosi, tai sakė, kad tikrai viskas bus gerai. Iki 2019 m. 7 – 10 mėn. jis padavė A. paskutinę sumą. Nurodė, kad iki to laikui jis visada A. mokėdavo, jeigu vieną mėnesį nesumokėdavo, tai kitą mėnesį dvigubai paduodavo. Kai jis nustojo mokėti, negalėjo mokėti dėl problemų, A. pradėjo kalbėti kaip bus toliau, o pas jį dar įvyko trauma, jis sakė, kad grąžins, kad parduos automobilį ir grąžins pinigus, tačiau vis tempė, tempė. Nurodė, kad tarp jo ir A. buvo žodinė sutartis, kad jis kas mėnesį po 1160 Eur paduos A. grynais pinigais, iki 2019 m. rudens visada paduodavo. Nurodė, kad jis paduodavo arba A. pačiam, arba per H. Nurodė, kad jis su A. žodžiu buvo susitarę, kad bus mokami procentai, todėl jis mokėjo procentus. Jis nieko nesirašė, tačiau kiekvieną mėnesį nuo 10 iki 15 dienos sumokėdavo pinigus. Čia buvo procentai už paslaugą, kuriuos jis mokėjo visą laiką nuo paimtos paskolos datos (nuo kitos dienos) iki 2019 metų liepos, ar vėliausiai 10 mėn., ir jis sumokėjo apie 60 000 Eur, gal kiek mažiau. Nurodė, kad po sutarties pasirašymo, kitą dieną jis iš A. gavo pinigus. Nurodė, kad pas notarę jis buvo kartu su motina. Nurodė, kad pas notarę buvo jis kartu su motina, taip pat buvo A. ir H. Mamai jis viską buvo pasakęs prieš tai, notarų biure pinigų nebuvo, notarė tik paklausė ar sutinkat, tuomet jis mamai pasakė, kad viskas gerai, kad reikia pasirašyti, mama pasirašė, o pinigus jis gavo kitą dieną. Nurodė, kad 1160 Eur buvo mokamos palūkanos. Nurodė, kad laiko, kad jis yra skolingas A. tą sumą kurią paėmę, o jis visą laiką mokėjo palūkanas, o skola 45 000 Eur dar nėra grąžinta. Kai mama sužinojo iš antstolių, kad skola negrąžinta, jis ramino mamą, dėl to suprastėjo mamos sveikata, ji sunkiai priėmė tuos dalykus, ji galvojo, kad jis senai viską sumokėjęs. Nurodė, kad ketina grąžinti A. skolą, jis dabar turi registravęs įmonę, pradeda veiklą. Dėl kokių palūkanų buvo tartasi negali tiksliai pasakyti, taip skaičiavo tada, kad gaudavosi 1160 Eur per mėnesį. Nurodė, kad jam reikėjo pinigų, surado žmogų, kuris gali paskolinti, kuris paprašė įkeiti turtą, tuomet jis paprašė mamos pagalbos. Pirkdamas – parduodamas automobilius jis sumokėdavo atsakovui palūkanas, pinigus paduodavo arba A. arba per H. Iki pinigų pasiskolinimo ir šios problemos su H. santykiai buvo geri, draugiški, dabar ne priešai, tačiau ir neartimi draugai. Jis mano, kad yra skolingas A. T. 45 000 Eur dydžio skolą. Kadangi tą dieną, kai pasirašė sutartį pinigų nebuvo, todėl notarė paklausė mamos „ar jūs sutinkate? Ar jūs tikrai pasirašote? notarė perklausė kelis kartus, ar sutinka, ar viskas gerai, ar viskas sutarta“ ir mama pasirašė. Notarė klausė mamos apie pinigų gavimą, po mano užtikrinimo, mama notarei atsakė, kad pinigus gavo. Nurodė, kad A. T. nėra jo prašęs motinos telefono numerio. Nurodė, kad ir jis pats su A. telefonu mažai bendravęs. Jis niekada A. nedavė Z. telefono numerio. Po paskolos sudarymo tiesiogiai A. neklausė kada bus grąžinta paskola. Kai jis baigė mokėti po 1160 Eur, t. y. 2019 m., tuomet A. per H. paklausė dėl paskolos grąžinimo, ar žinutę buvo parašęs, tačiau tiksliai neprisimena, bet dažniau per draugą H. Prieš pasirašant paskolos sutartį 2015 m., jam teko įkalbėti mamą pasirašyti sutartį, jis mamai sakė, kad 100 proc. nebus problemų, kad tai per draugą, kad tas pasirašymas ir įkeitimas tik formalumas. Mama jo klausė ar tikrai įsitikinęs, kad grąžins, mama sutiko tik dėl to, kad aš sūnus, nes šiaip pas mamą, niekada nebuvo skolų. Jis suderino vizitą pas notarą, jis taip pat atsivežė ieškovę į notarų biurą, jie abu kartu buvo visą sandorio sudarymo laiką. Mama adekvatus žmogus, tačiau ji nežinojo sandorio detalių, kam jis ima paskolą, jis sakė mamai, kad skolinasi pinigus automobilių verslo plėtojimui. Į notarės užduodamus klausimus jis nurodydavo, o mama atsakydavo. Dėl pinigų gavimo momento ir fakto, pinigus jis gavo po sutarties pasirašymo. Sandoris įvyko apie 11 -13 val., atvyko jis su mama, jis su A. nebuvo užėjęs į kitą patalpą aptarti sandorio sąlygų, iš anksto buvo sutarę sąlygas. A. buvo su H. Nurodė, kad jis už tai, kad turi tuos pinigus – 45 000 Eur, mokėdavo atsakovui procentus, po 1160 Eur per mėnesį.

Liudytojas T. H. nurodė, kad ieškovę Z. jis pažįstantis per jos sūnų E., o A. draugas pažįstamas, jis buvo sportininkas, o A. buvo jo rėmėjas. Nurodė, kad jis su E. susipažino sporto klube prieš kokius 20-25 metus, jie lanko bendrą būrelį. Su kolega jis atidarė sporto salę ir nuo tada E. lankėsi pas juos. Su A. susipažino taip pat prieš 20-25 m., pradėjo bendrauti, tapo jo rėmėju. E. jam sporto salėje pasakė, kad E. su šeima, t.y. mama turi verslą, pasakė, kad reikia pinigų, ir paklausė ar gali padėti šiuo klausimu. E. pasakė, kad už šią paslaugą jis jam suras gerą mašiną. Tuomet susitikus su A., kuris kaip tik tuo metu ieškojo sau mašinos, paklausė ar A. galėtų paskolinti pinigų ir pasakė, kad už tai tie žmonės jam galės padėti. Tuomet jie susitiko visi trys, A. su E. apsikeitė telefonais. Kai E. mama skolinosi pinigus, A. paprašė, kad jis atvažiuotų pas notarą pasirašymui, jis paklausė kodėl, o A. sakė, kad tai jo pažįstamas. A. atvežė pinigus ir padavė E. mamai, prie jo jie pinigus paskaičiavo, dar jis A. paklausė kodėl jis čia reikalingas, A. pasakė, kad „tik pabūk“. A. prie jo padavė pinigus, jie pinigus skaičiavo ir tuomet nuėjo į kambarį pasirašyti sutarties. Z. buvo kartu su E., jie buvo 4 asmenys, t. y. jis A., Z. ir E. Jie skolinosi šeimos verslui, bet E. mama buvo atsakinga ir prisiėmė atsakomybę sau. 45 000 Eur A. paskolino Z., buvo skolinami gryni pinigai. Jis dalyvavo ir pasirašant sutartį. Notarė Z. klausė daug ko, išvardijo visus straipsnius, daug ko klausė, Z. patvirtino suprantanti sutartis ir straipsnius. Z. niekas nevertė pasirašyti sutarties. Z. niekas neįkalbinėjo pasirašyti sutarčių. Jis žino, kad pinigai nebuvo grąžinti A. Jis paskambino vieną kartą Z., ji tuomet pasakė, kad jie pinigus grąžins. Dar kartą jis E. buvo susitikęs sporto salėje ir klausė kada grąžins pinigus, sakė, kad jam prieš A. nesmagu. Prašė niekur jo nekišti, žino, kad pinigai negrąžinti. Jis kartą skambino Z., jos telefono numerį jam buvo davęs E. Nurodė, kad jis nėra gavęs iš E. jokių pinigų, kurie turėjo būti perduodami A. dėl nurodytos paskolos. Jis yra matęs Z. gyvai, kai buvo nuvykęs pas E. į namus, (duomenys neskelbtini). Jis pasisveikino su Z., toje aplinkoje buvo Z.. Nurodė, kad dabar neturi Z. telefono numerio, nes keitė savo telefono numerį. Su E. nebendrauja dabar, nuo 2023 m. sausio – vasario. Nurodė, kad jis imdavo iš E. po 60-70 Eur, tačiau už sporto salę. Nurodė, kad nemokėjo jam E. pinigų, t.y. 1160 Eur. prieš 7-9 metus buvo pas notarą (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo. Viduje buvo Z., A., jis ir E.. Užėjo į kabinetą, atsisėdo atskirai į kabinetą, kur A. padavė pinigus, A. padėjo pinigus ant stalo prieš E. mamą, buvo gryni pinigai, jis ištraukė ir padėjo ant stalo, šalia notaro kabineto, notaras nedalyvavo. Jie užėjo į notarės kabinetą, notarė paklausė kas atvyko, išvardijo visus, nurodė eiti į šalia esantį kabinetą, buvo jie keturi asmenys ir lydėjo moteris, kuri nuvedė į kabinetą, ta moteris pabuvo ir išėjo, tada A. padėjo pinigus ant stalo, tada Z. ir E. suskaičiavo pinigus, tuomet atėjo ir pakvietė užeiti į kabinetą pas notarą, visi kalbėjo, juokėsi. Perdavė 45 000 Eur, nežino ar ta paskola atlygintinė ar neatlygintinė. Notarė jo nieko neklausė, A. paprašė dalyvauti, nes tai jo pažįstamas, jis tikėjosi kad E. padės jam surasti mašiną. Jis nežino ar A. grąžinta bent dalis pinigų. Jis vieną kartą stambino Z., jis jai prisistatė „T.“. E. žadėjo surasti jam gerą mašimą, jeigu jis padės surasti pinigų šeimos verslui. Jis nežino koks tai buvo šeimos verslas, jis žinojo, kad jie užsiėminėjo su mašinomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jų visa šeima t. y. B.. Kad Z. dalyvavo tame versle, jam tai pasakė jos sūnus E. E. pasakė, kad ieško paskolos jo šeimos verslui. E. sakė, kad ieško paskolos šeimos verslui.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir ieškovės teismo posėdyje išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti bei ieškovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

CK 1.74 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti notarine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą notarinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra atitinkamos paskolos sutartys, kurių formą reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

Paskolos sutartimi šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Iš CK 6.870 straipsnyje nurodytos sutarties sampratos seka, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento, todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023).

Pirma, ieškovė prašo 2015 m. gegužės 22 d. paskolos sutartį pripažinti nesudaryta, įrodinėdama trimis aplinkybėmis: 1) kad ieškovė negavo paskolos dalyko – pinigų, 2) kad atsakovas neturėjo finansinių galimybių paskolinti ieškovei sutartyje nurodytos lėšų sumos (45 000 Eur), 3) kad atsakovas niekada su ieškove nebendravo (nei iki sutarčių pasirašymo, nei po sutarčių pasirašymo), nė karto nuo sutarties sudarymo iki 2022 m., nesikreipė į ieškovė dėl skolos grąžinimo.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 15 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 25 punktas).

Atsižvelgiant į minėtą formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, jog tai, kad pateiktoje teismui šalių pasirašytoje, notaro patvirtintoje paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad pinigus ieškovė gavo iš atsakovo prieš pasirašant šią sutartį ir tapo jai perduotų pinigų savininke, yra pakankamas pagrindas preziumuoti, jog sutartis buvo sudaryta ir pinigus ieškovė gavo. Taigi, pati sutartis yra ir pinigų perdavimą įrodantis dokumentas, patvirtintas abiejų sutarties šalių parašais.

Ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas, pirma įrodinėja, kad negavo paskolos dalyko – pinigų, dėl ko paskolos sutartis turi būti pripažinta nesudaryta.

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, liudytojo E. B. (ieškovės sūnaus) parodymų, E. B. reikėjo pinigų verslo plėtojimui (automobilių pirkimo – perpardavimo verslui) ir jis ieškojo žmogaus galinčio jam padėti, t. y. paskolinti pinigų. Jo draugas, liudytoju apklaustas, T. C., supažindino E. B. su atsakovu, kuris tuo metu galėjo padėti, t. y. galėjo paskolinti 45 000 Eur, tačiau atsakovas sutiko paskolinti prašomą sumą pinigų tik įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Kadangi E. B. savo vardu registruoto turto neturėjo, tuomet kreipėsi į motiną, t. y. ieškovę, pagalbos. Po ilgų įkalbinėjimų, ieškovė besąlygiškai pasitikėdama savo sūnumi, sutiko jam padėti. Teismo posėdyje apklausta ieškovė jau pačioje pradžioje duodama paaiškinimus nurodo, kad „sūnus pradėjo prašyti, kad ji sutiktų paimti paskolą užstatydama nekilnojamąjį turtą“. Taip pat nurodo, kad „ji neskaitė už kokią sumą pasirašo, už namo užstatymą pasirašo, į sumą nežiūrėjo, jai gal vėliau sūnus pasakė, kad suma daugiau nei 40 000 Eur, pinigų ji nematė, nematė, kad sūnus butų išsivežęs pinigus“.

Tačiau pati ieškovė, įrodinėdama aplinkybę, kad „jokių pinigų jai niekas neperdavė prieš pasirašant sutartį“, duodama paaiškinimus teisme nurodo, kad „ji pinigų neėmė, sūnus ėmė, o ji tų dalykų netvarko“. Taigi, ieškovės nurodyti argumentai, kad jai „pinigų niekas neperdavė“, paneigiami pačios ieškovės parodymais teismo posėdyje, patvirtinančiais, kad pinigai buvo perduoti. Ieškovė aiškiai nurodo, kad nors ji pinigų neėmė, tačiau ėmė sūnus. Taigi, tikėtina, kad ieškovė besąlygiškai pasitikėdama sūnumi, kurio įkalbėta ir sutiko pasirašyti sutartis, patikėjo sūnui E. B. ir pinigų paėmimą iš atsakovo, kaip pati nurodžiusi „ji pinigų neėmė, sūnus ėmė, o ji tų dalykų netvarko“. E. B., apklaustas liudytoju, patvirtino aukščiau nustatytas aplinkybes, ir aiškiai nurodė, kad „pinigus jis gavo kitą dieną“. Nors tiek ieškovės, tiek atsakovo, tiek liudytojų aplinkybės aiškinantis pinigų perdavimo faktą skiriasi (ieškovė nurodo negavusi pinigų, atsakovas ir liudytojas T. C. nurodo, kad pinigai nuo perduodami notarų biuro patalpose iki pasirašant sutartis, liudytojas E. B. nurodo, kad pinigus jis gavo kitą dieną), tačiau tai nepaneigia fakto, kad vis dėl to paskolos sutarties dalykas – pinigai buvo perduoti, ką patvirtina paskolos sutarties punktas. Taip pat liudytoja apklausta notarė J. Š. aiškiai nurodė, kad pinigų perdavimo fakto nematė, tačiau klausė paskolos gavėjos ar gavo paskolos pinigus, kokią sumą. Pažymėjo, kad „to nepaklausus, neleidžia pasirašinėti, visada klausia ar gauti pinigai, ar supranta, kad pasirašo tokiai sumai“. Taip pat nurodė, kad „Z. tikrai kalbėjo, kad tikėtina, kad sutarties pasirašymo metu dalyvavo ieškovės sūnus, tačiau kadangi pasirašė pati ponia, todėl didelis dėmesys buvo skiriamas ir jai siekiant išaiškinti ar supranta, kad skolinasi, nebuvo tokia sena moteris (ne 80-90 metų), tačiau vis tiek buvo duodamas dėmesys siekiant paprastais žodžiais išaiškinti, kad žmogus suprastų dėl ko ir ant ko jis pasirašo, kokios pareigos, pasekmės bus“. Taigi, akivaizdu, kad pinigų perdavimo faktas tarp šalių buvo įvykęs. Taigi, atmestini ieškovės argumentai, kad ji pinigų negavo.

Taip pat ieškovė įrodinėja aplinkybę, kad atsakovas neturėjo finansinių galimybių paskolinti ieškovei sutartyje nurodytos lėšų sumos (45 000 Eur).

Ieškovės atstovas nurodo, kad atsakovo pateikti duomenys (metinė pajamų deklaracija ir šeimos turto deklaracija už 2015 metus) paneigia atsakovo galimybes paskolinti ieškovei 45 000 Eur. Iš metinės pajamų deklaracijos matyti, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudarė 400 Eur, todėl jis tokios sumos ieškovei paskolinti negalėjo. Nors iš šeimos turto deklaracijos matyti, kad tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė yra deklaravę turimas lėšas grynais pinigais, taip pat deklaravę dvi paskolas grynais pinigais, tačiau nėra deklaravę paskolos sutarties, sudarytos su ieškove.

Atsakovas duodamas paaiškinimus teisme yra nurodęs, kad su draugu yra įsteigę pelningai veikiančią įmonę, tais metais, kai buvo sudaroma paskolos sutartis su ieškove, įmonė buvo išmokėjusi dividendus. Paaiškino, kad šis nedeklaruotas sandoris, tikėtina, dėl įsivėlusios klaidos. Atsakovo atstovas nurodęs, kad kadangi paskola nėra grąžinta, šią klaidą ištaisyti galima - sandorį deklaruojant tuomet, kai bus grąžinti pinigai.

Ieškovė taip pat įrodinėja aplinkybę, kad atsakovas niekada su ieškove nebendravo (nei iki sutarčių pasirašymo, nei po sutarčių pasirašymo), nė karto nuo sutarties sudarymo iki 2022 m., nesikreipė į ieškovę dėl skolos grąžinimo.

Ieškovė patvirtino, kad besąlygiškai pasitikėdama sūnumi, tikėjo, kad sūnus moka paskolą.

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek duodamas paaiškinimus teisme nurodęs, kad suvestas bendro pažįstamo T. C., ieškovės sūnus E. B. teiravosi ar atsakovas jo motinai galėtų paskolinti 40 000 – 50 000 Eur sumą, atsakovas nurodė, kad tokią sumą galėtų paskolinti tik užtikrinus sudarytą paskolos sutartį. Taip pat nurodė, kad po sudarytų sandorių, jis kartais su ieškovės sūnumi susitikdavo pas bendrus pažįstamus, ir 2015 m. rugsėjo mėnesį vėl susitikus jis paklausė E. B. ar jo motina galės grąžinti skolą sutartyje nurodytu laiku, E. B. jam nurodęs, kad laiku paskolos grąžinti negalės, prašė skolos terminą pratęsti. Po E. B. dar keletą kartu buvo jo prašęs pratęsti skolos terminą, vis nurodydamas kitas priežastis, o jis sutikdavęs pratęsti skolos grąžinimo terminą. Taip pat atsakovas skambino ieškovo motinai ir teiravosi kada bus grąžinta paskola.

Liudytojas T. C. nurodęs, kad jis kartą skambino ieškovei ir klausė kada bus grąžinti pinigai. Taip pat susitikus ieškovės sūnų E. B. klausė kada grąžins pinigus.

Liudytojas E. B. patvirtino, kad jis ne kartą prašęs atsakovo pratęsti skolos grąžinimo terminą.

Nors atsakovas ir liudytojas T. C. nurodę aplinkybes, kad jie yra skambinę ieškovei ir klausę jos kada bus grąžinta paskola, tačiau atsakovo bei liudytojo T. C. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, liudytojų parodymai.

Tačiau tiek atsakovas, tiek liudytojai E. B. ir T. C. patvirtino, kad klausimai dėl skolos grąžinimo buvo sprendžiami per ieškovės sūnų E. B., todėl darytina išvada, kad atsakovas, tiesiogiai su ieškove nebendravo, tačiau visus skolos grąžinimo klausimus (skolos grąžinimo termino pratęsimo klausimus) derindavo su ieškovės sūnumi E. B., kuris savo motiną (ieškovę) buvo įtikinęs, kad skola yra mokama, taip pat praėjus daug laiko ieškovė tikėjusi, kad sūnus senai viską sumokėjęs.

Ieškovės taip pat prašo (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį pripažinti negaliojančia dėl apgaulės, įrodinėdama, kad jos sūnus E. B. susitaręs su atsakovu, kuriam buvo nesvarbu kieno ir koks turtas bus įkeistas, apgaulės būdu pasikvietė ieškovę į notarės kontorą pasirašyti tik įkeitimo sandorio, o notarės kontoroje jai buvo įteikta pasirašyti paskolos sutarties dokumentai.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji buvo suklaidinta savo sūnaus E. B. ir atsakovo. Ieškovė buvo įtikinta, kad paskolos sutartis ir hipotekos sandoris yra sudaromi tik dėl formalumų, kad ieškovės atžvilgiu jokie išieškojimai nebus pradėti ir nebus reikalaujama jokių pinigų ar juo labiau taikomi areštai, kadangi ieškovei faktiškai jokie pinigai nebuvo perduoti. Atsakovas jokių pretenzijų nereiškė net septynerius metus, ieškovė buvo įsitikinusi, kad, kaip ir jai buvo nurodyta nuo pat pradžių, šių dokumentų pasirašymas buvo tik formalumas. Nurodo, kad ieškove buvo pasinaudota dėl jos garbaus amžiaus ir besąlyginiu pasitikėjimu sūnumi. Atsakovas taip pat elgėsi nesąžiningai ir apgaudinėdamas ieškovę, siekdamas vienintelio tikslo, įgyti turto įkeitimą, o vėliau, kaip ir buvo padaryta, inicijuoti išieškojimą bei galiausiai turto perėmimą. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, kadangi niekuomet jokių pinigų paskolos sutarties pagrindu nesuteikė, tačiau kreipėsi į notarą ir antstolį, dėl tariamai neįvykdytų prievolių. Nurodo, kad ieškovė buvo apgauta tiek sūnaus E. B., tiek atsakovo. Nurodo, kad paskolos sutartis ir hipotekos sandoris sudarytas tame pačiame notarų biure, pateikiant juos ieškovei kaip vieno sandorio dokumentų paketą.

Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu argumentu, kadangi neatliko jokių veiksmų, t. y. nei įkalbinėjo ieškovę paimti paskolą, nei įkeisti turtą.

Liudytoju apklaustas E. B. nurodė, kad jam reikėjo pinigų ir jis išsiaiškino, kad atsakovas gali paskolinti pinigų. Nors jis norėjo skolintis pinigus iš atsakovo be įkeitimo, tačiau vėliau atsakovas nurodęs, kad skolins prašomą pinigų sumą su turto įkeitimu. Nurodė, kad jis savo vardu neturėjo turto,0 kurį būtų galima įkeisti, todėl įkalbėjo mamą. Taip pat nurodė, kad jis pasakė atsakovui, kad mamos vardu darys turto įkeitimą, o atsakovas atsakęs, kad jam nėra jokio skirtumo.

Taigi, darytina išvada, kad ieškovė nuo pat pradžių aiškiai suprato ko sūnus jos prašo, t. y. paimti paskolą įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Aiškiai nurodė, kad ji ilgai nesutiko su tokiu sūnaus prašymu, kaip pati nurodžiusi „iš pradžių nesutiko, labai priešinosi, nes visada tokie dalykai <...>“. Taigi, ieškovė ne tik aiškiai suvokė, kad sūnus prašo paimti paskolą įkeičiam turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau iš karto suvokė ir galimas kilti pasekmes, tačiau sūnaus įkalbėta, ką nurodo ir akcentuoja tiek ieškinyje, tiek duodama paaiškinimus teisme, besąlygiškai sūnumi pasitikėdama, sutiko paimti paskolą įkeičiant nekilnojamąjį turtą, tikint sūnaus žodžiais, kad viskas bus gerai.

Ieškovės atstovas teigia, kad ieškovė dėl savo garbaus amžiaus nesuvokė ir nesuprato sutarčių esmės.

Taigi akivaizdu, kad paskolos sutarties ir įkeitimo sandorio esmę ir iš jos kylančias pasekmes, tame tarpe ir informaciją, kad yra sudaroma tiek paskolos sutartis, tiek įkeitimo sandoris, o ne tik įkeitimo sandoris, sandorio sudarymo metu nuosekliai išaiškino notarė J. Š., kuri, davusi priesaiką, buvo apklaustas teismo posėdyje. Notaras yra asmuo, kuriam keliami itin aukšti tiek profesiniai, tiek moralės reikalavimai, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jis vykdo tik savo darbines funkcijas. Kadangi ieškovė ir iki sandorių patvirtino notarų biure aiškiai suprato ko sūnus jos prašo ir kokios pasekmės gali kilti, t. y. paimti paskolą įkeičiant nekilnojamąjį turtą, tačiau dar kartą paskolos sutarties ir įkeitimo sandorio esmę ir iš šių sutarčių kylančias pasekmes ieškovei išaiškino notarė, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas apgaulės būdu pasikvietė ieškovę į notarės kontorą pasirašyti tik įkeitimo sandorio, o notarės kontoroje jai buvo įteikti pasirašyti ir paskolos sutarties dokumentai ir tai yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.