Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2013-10-08 šalys pasirašė prekių priėmimo perdavimo aktą, kuriuo atsakovė priėmė prekę (langus),patvirtino, kad prekės kokybiškos, sukomplektuotos, veikia nepriekaištingai ir perdavimo metu atitinka joms keliamus reikalavimus bei prisiėmė turtinę atsakomybę už prekės saugumą. 2013-11-04 buvo išklausytos atsakovės pastabos, reaguojant į kurias buvo pagamintas ir sumontuotas vieno lango suskilęs rėmas. Taip pat atliekant gaminių garantinį aptarnavimą buvo nemokamai pakeistos nutrūkusios langų guminės tarpinės. Atsakovei 2013-11-06 raštu išaiškinti gaminių konstrukcijos ypatumai, todėl laikytina, kad nuo 2013-11-06 atsakovei kilo pareiga galutinai atsiskaityti už parduotus gaminius ir sumokėti likusius 5213,16 Eur (18000 Lt). Ieškovė baigusi gaminių montavimo darbus apie tai informavo atsakovę, tačiau atsakovė be pateisinamų priežasčių atsisakė atvykti priimti perduodamų darbų ir pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą, todėl ieškovas 2013-12-10 atsakovei registruotu laišku išsiuntė pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktą bei sąskaitą apmokėjimui. 2014-01-17 atsakovė informavo, kad tariamai yra nepašalinti atsakovės nurodyti defektai, todėl ji negali priimti atliktų darbų ir įvertinti jų kokybės. 2014-02-04 atsakovė pateikė prašymą sumažinti kainą, tačiau nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą atsisakyti pasirašyti priėmimo perdavimo aktą, todėl atlikti darbai yra perduoti vienašališkai nuo 2014-01-17. Atsakovė už atliktus montavimo darbus liko skolinga 1448,10 Eur (5000 Lt). Vadovaujantis sutartimi, Atsakovė įsipareigojo mokėti Ieškovei 0,5 % dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną praleistą termino dieną, todėl iš Atsakovės Ieškovės naudai turi būti priteista 13083 Eur delspinigių suma. Iš atsakovės, praleidusios terminą įvykdyti prievolę, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl langų ir atliktų darbų kokybės atsakovė 2013-10-31 raštu kreipėsi į ieškovę, reaguodama į šį raštą ieškovė kai kuriuos trūkumus ištaisė, tačiau nesuderinusi su atsakove įdėjo tarpinę į valgomojo langą. 2013-11-04 susitikimo su ieškove metu atsakovės atstovas V. V. pareiškė pretenzijas dėl atliekamų montavimo darbų ir gaminių konstrukcijos trūkumų, ieškovė sutiko su reikalavimais ir iš naujo užsakė tarpines, tačiau vieno lango tarpinė liko nepakeista. 2014-01-03 vykusio susitikimo metu su ieškove tartasi dėl nuostolių kompensavimo, darbų kainos sumažinimo ir ieškovė žodžiu sutiko dalinai kompensuoti nuostolius sumažinant darbų kainą iki 5213,16 Eur. Liko neištaisyti šie defektai: kreivai įdėti aštuoni langai, penki langai sumontuoti ne 90 laipsnių kampu, nepakeista vieno lango tarpinė į 6 kamerų, valgomojo langas neatitinka šio lango išmatavimų (be atsakovės sutikimo įstatyta tarpinė), visuose languose nekokybiškai sumontuotos langų tarpinės (prispaudimo gumelės), langų L-2, L-4, L-5, L-7 rėmai sugadinti, langai yra nesandarūs, neatitinka jiems keliamų reikalavimų sandarumui, šilumos išsaugojimui, oro skverbčiai ir kt. vadovaujantis teismo ekspertizės akto išvada bei 2016-01-15 atsakovės užsakymu atliktu langų montavimo defektų šalinimo įvertinimu nustatyta, kad trūkumų šalinimas kainuos 9727,10 Eur. Kadangi pusė atsakomybės už langų nuokrypius nuo 90 laipsnių kampo tenka atsakovei, todėl trūkumų ištaisymo kaina mažintina per pusę 4863,55 eurais, iki 7010,87 Eur. Kadangi pagal sutartį likusi nesumokėta kainos dalis yra 3765,06 Eur, todėl atsakovė permokėjo ieškovei 1098,49 Eur. Ieškovės reikalavimas priteisti sutartines netesybas – 0,05 delspinigius yra nesąžiningas atsakovės kaip vartotojos atžvilgiu. Sutartį paruošė ieškovė, joje atsakomybė už sutarties nevykdymą numatyta tik atsakovei. Be to, ieškovės prašomas delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, jis yra didesnis nei skolos dydis. Ieškovė privalo atlyginti neturtinę žalą, nes dėl laiku neatliktų langų montavimo darbų, jų netinkamos kokybės ji patytė didelių nepatogumų ir įtampą. Be to, ieškovė spaudė ją, kad pasirašytų darbų priėmimo – perdavimo aktą, nenorėjo pripažinti savo darbų trūkumų, dėl termino vėlavimo jie negalėjo tęsti kitų darbų. Prašo iš ieškovo priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo.

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 13/08/05 – AL – 13073 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą pagaminti ir sumontuoti užsakytus gaminius per 30 darbo dienų, terminą skaičiuojant nuo Sutarties pasirašymo dienos ir avanso numatyto sutarties 2.2. punkte sumokėjimo, darbus atlikti kokybiškai, pagal Lietuvos Respublikos norminių aktų keliamus standartinius reikalavimus, suteikti garantiją, numatytą 2.3 punkte. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo apmokėti įmonei „Olanus“ sutartą kainą, numatytą sutarties 1.5 punkte, sutarties pasirašymo metu sumokėti 5213,16 Eur kaip išankstinį apmokėjimą, sudaryti visas reikiamas sąlygas pardavėjui langų konstrukcijų matavimui bei montavimui per visą sutarties vykdymo laiką, atlikus gaminių montavimo darbus, sumokėti pardavėjui už pagamintus gaminius visą likusią sumą, numatytą 1.2. punkte (5213,16 Eur); atlikus visus montavimo darbus, priimti ieškovo atliktą darbą ir pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą, po gaminių sumontavimo ir perdavimo, per 14 dienų, sumokėti už gaminių sumontavimą likusią sutarties sumą, numatytą 1.3. punkte (1448,10 Eur). Sutarties suma su PVM – 11874,42 Lt.

Šalys nevienodai vertina tarp jų sutarties pagrindu susiklosčiusius santykius: ieškovė teigia, kad dėl langų užsakymo ir pristatymo susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o dėl langų montavimo – rangos teisiniai santykiai; atsakovė nurodo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

Iš ieškovo atstovo paaiškinimo, liudytojo P. B. parodymų nustatyta, kad atsakovės užsakytus langus pagamino ne G. O. įmonė „Olanus“, o Lenkų įmonė “Abakus Okna S.A”. Ieškovė yra šios lenkų įmonės atstovas Lietuvoje. CK 6.645 straipsnyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kaip atskiriamos rangos ir pirkimo-pardavimo sutartys, kai atliekami tam tikri darbai, susiję su parduodamu daiktu – kai atliekamų darbų vertė yra nedidelė, palyginus su perkamo daikto verte, tai sutartis pripažįstama pirkimo-pardavimo sutartimi. Šioje normoje reglamentuojamas rangos sutarties kvalifikavimas į pirkimo-pardavimo sutartį, neišskiriant atskirų rangos rūšių (vartojimo rangos, statybos rangos, projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos ir kt.). Iš sutarties matyti, kad langų montavimo darbai sudarė tik 12 procentų visos sutarties kainos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad ieškovė yra įmonė, kurios viena iš veikos sričių yra plastikinių langų pardavimas bei montavimas, o J. P. langai buvo parduoti ir sumontuoti kaip fiziniam asmeniui, ji langus įsigijo gyvenamajam namui, kas įrodo, kad įsigijo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti laikytina, kad sutarties turinys atitinka vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, apibrėžtą CK 6.350 straipsnio 1 dalyje. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2014-03-12 nutarimu Nr. 10-197, tarp šalių sudarytą sutartį taip pat priskyrė vartojimo sutartims. Nors pardavėjas įsipareigojo atlikti parduotų langų montavimo darbus, ši sutarties sąlyga nagrinėjamu atveju nereiškia rangos sutarties.

Dėl atsakomybės už langų dydį bei nuostolių atlyginimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė nereiškė pretenzijų ieškovui bei ieškinyje nekelia reikalavimo dėl parduotų langų kokybės. Svarstant klausimą ar vartotojai (atsakovei) ieškovas perdavė daiktą kurio savybės atitiko sutartį byloje kyla ginčas tik dėl užsakytų langų dydžio. Atsakovė patikslintu priešieškiniu savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia tuo, kad ji turėjo įrengti papildomą 30 mm grindų išlyginamąjį cemento skiedinio sluoksnį. Tvirtina, kad ieškovė blogai išmatavo visus gyvenamojo namo langus. Jie buvo pagaminti 3 cm trumpesni, dėl to išlyginant grindis ji patyrė 2986,94 Eur nuostolių. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka.

Vadovaujantis Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos taisyklių (ST 2491109.01.2008) „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“, kurias galima vertinti kaip kokybės reikalavimus įprastai taikomus langų montavimui, 5.3 punktu pastato statytojui nustatoma pareiga padaryti metro atžymą, kuria remiantis atliekami tolimesni numatomų pagaminti gaminių matmenų nustatymai. Kaip matyti iš atsakovės, liudytojo Ž. C., liudytojo A. O. parodymų, atsakovė kaip statytoja tokios atžymos nepadarė. Langai buvo matuojami grindų aukštį nustatant pagal Ž. C. sudėtas statybines medžiagas. Atsakovė dalyvavo vykdant matavimus, matavimo metu neprieštaravo, dėl tokio matavimo būdo. Iš ieškovo atstovo, liudytojo A. O. parodymų nustatyta, kad langų eskizai, matmenys buvo derinami su atsakove keletą kartų, paruošti keli projektai. Atsakovė šios aplinkybės neneigia. Atsakovė teigė, kad 2013-08-05 eskiziniame projekte pastebėjusi neatitikimus, informavo apie tai ieškovo atstovą, kuris ištaisęs pateikė derinti 2013-08-06 projektą. Šias aplinkybes patvirtina ir 2013-08-05 užsakymas Nr. OAL- 13071, kuriame buvo nurodyti kiti langų matmenys. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė galutinius langų matavimus suderino 2013-08-06 užsakyme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas laiko, kad atsakovė pati aktyviai dalyvaudama matavimo bei projektų derinimo procese turėjo galimybę kontroliuoti kaip ir kokiais būdais atliekami matavimai, nurodyti nuo kurios ribos šiuos matavimus atlikti bei patikrinti ar projekte suderinti langų dydžiai atitinka jos interesus.

Nors trečiasis asmuo V. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nei atsakovė nei jis neturi specialių žinių dėl langų matavimo ir užsakomų pagamintų langų matavimo teisingumo patikrinti negalėjo, todėl laikyti atsakovę atsakinga už netinkamus langų matmenis neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų, teismas laiko, kad tokia pozicija neatitinka įstatymuose numatytų sutarčių vykdymo principų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors atsakovė neturi specialių žinių, reikalingų statybos darbams, tačiau ji savo pasirinkimu statybos darbams prižiūrėti nesamdė statybos techninio prižiūrėtojo, o statybos darbus prižiūrėjo ir jiems vadovavo pati, padedama trečiojo asmens V. V., kuris taip pat neturi specialių žinių šioje srityje. Tokiu atveju atsakovė prisiėmė pareigą atlikti su statybos priežiūra susijusius veiksmus (tarp jų ir padaryti metro atžymą), bei riziką dėl netinkamai atliktų statybos darbų priežiūros veiksmų. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Sąžiningai atlikdama savo kaip statytojos pareigas bei elgdamasi vadovaujantis protingumo kriterijumi atsakovė, suderindama ir pasirašydama užsakymą privalėjo įsitikinti, kad matavimai atlikti tinkamai, teisingai įvertinus grindų aukštį bei prieš priimdama jai pristatytas prekes jas patikrinti. Nors atsakovė teigia, kad ji netikrino eskiziniame projekte nurodytų langų matmenų, tačiau ji savo parašu patvirtino, kad matmenys suderinti, taigi ji prisiėmė riziką esant neatitikimui.

2013-10-08 prekės (-ių) priėmimo-perdavimo aktu nustatyta, kad atsakovė priėmė jai pristatytus langus bei patvirtino, kad gautos prekės yra kokybiškos, sukomplektuotos, nepriekaištingai veikia ir perdavimo metu atitinka jai keliamus reikalavimus. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto Nr. 15-08/01 teismo ekspertizės metu atlikus kontrolinius matavimus langų matmenys pagal sutarties priedą praktiškai atitiko. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad ieškovas pristatė atsakovei prekę atitinkančią sutarties nuostatas.

Atsakovė savo reikalavimą dėl nuostolių, patirtų dėl papildomų betonavimo darbų išlyginant grindis, grindžia ieškovo kalte netinkamai išmatuojant langus. Kadangi nustatyta, kad ieškovas atsakovei pardavė langus pagal sutartimi patvirtintus dydžius bei nenustatyta ieškovo kaltė netinkamai atliekant išmatavimą, atsakovės reikalavimas dėl 2986,94 Eur nuostolių priteisimo iš ieškovės atmestinas.

Dėl montavimo darbų trūkumų.

Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos šalių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 13/08/05-AL-1373, ieškovas įsipareigojo ne tik pagaminti bet ir sumontuoti langus. Ieškovo atstovo, liudytojo R. B. parodymais nustatyta, kad langų montavimą gyvenamajame name atliko R. B.. Ieškovė 2013-10-08 su R. B. sudarė Rangos sutartį Nr. 13-10-08 pagal kurią R. B. įsipareigojo sumontuoti įsigytus langus J. P. statomame gyvenamajame name, esančiame Pamiškių g. 2, Tauragė, o ieškovė įsipareigojo kontroliuoti rangovo atliekamų darbų kokybę ir priimti rangovo atliktus darbus.

Nors atsiliepime į atsakovės patikslintą ieškinį R. B. nurodė, kad darbus atliko kokybiškai ir vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, tačiau atsakovė bei trečiasis asmuo V. V. nurodo, jog darbai atlikti nekokybiškai. Iš 2013-10-31 rašto, dėl atliktų darbų kokybės atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodydama šiuos trūkumus: netinkamai išmatuoti langai, L15 lango suskaldytas durų rėmas, kai kurios langų sujungimo tarpinės su nutrūkusiomis gumomis, nuskeltas stiklo kampas bei laiptinės langų ir darbo kambario langų sujungimai ne tokie kaip užsakyta – tik vienos kameros. 2013-11-06 raštu nustatyta, kad ieškovės direktorė G. O. atsakydama į atsakovės raštą nurodė, kad defektai pašalinti – L15 durų rėmas pagamintas iš naujo, pakeistos langų tarpinės, dėl gaminių konstrukcijų susitikimo su gamintojo atstovu metu V. V. duoti išsamūs paaiškinimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ieškovė 2013-12-10 raštu išsiuntė atsakovei 2013-12-09 langų montavimo darbų perdavimo – priėmimo aktą ir sąskaitą galutiniam apmokėjimui. Atsakovei nesumokėjus, ieškovė šiuos dokumentus atsakovei pakartotinai išsiuntė 2014-01-14. 2014-01-17 atsakovė ieškovui pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, nurodė, kad ne visi defektai ištaisyti, todėl tokių darbų priimti ir pasirašyti dėl kokybės ji negali. Ji nurodė, kad langai apibraižyti, stiklo prispaudimo gumelės paglemžtos, 4 langų sujungimo kampas ne 90 laipsnių. 2014-01-27 raštu Nr. 1420/27-01 ieškovė nurodė ieškovei apmokėti įsiskolinimą iki 2014-02-05. Atsakovė J. P. 2014-02-04 pateikė pretenziją ieškovui dėl langų bei montavimo darbų kokybės ir prašė sumažinti langų bei darbų kainą. Minėtoje pretenzijoje nurodyti šie langų montavimo trūkumai: pažeisti langų rėmai, paglemžtos stiklo prispaudimo gumelės, 4 langų sujungimo kampas neatitinka 90 laipsnių. Taip pat pretenzijoje nurodoma, kad pradelsti langų pristatymo ir montavimo terminai. Kaip matyti iš ieškovės 2014-02-11 atsiliepimo į atsakovės pretenziją, 2014-02-10 atlikti suremontuotų darbų serviso darbai, juos atliekant atsakovė dalyvavo. Iš langų gamintojo “Abakus Okna S.A” akto matyti, kad 2014-02-10 atlikti guminių tarpinių pakeitimo darbai, pakeista 10 tarpinių. Šį aktą atsakovė pasirašė. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. B..

Ieškovės atstovas teigė, kad visi langų bei montavimo darbų trūkumai buvo pašalinti, tačiau šias aplinkybes paneigia 2015-08-28 teismo ekspertizės aktas Nr. 15-08/01, kuriuo nustatyti šie langų trūkumai: L-2 – įtrūkęs lango rėmas, nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-4 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, spalvoto lango rėmo kraštinė „šerpetoja“, vizualiai matyti spalvoto lango rėmo mechaniniai pažeidimai, L-5 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, vizualiai matyti spalvoto lango rėmo mechaniniai pažeidimai, L-5 ir L-6 langų rėmų jungimo kampas 95o, L-6 - nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-7 - nekokybiškai sumontuotos tarpinės, vizualiai matyti spalvoto lango rėmo mechaniniai pažeidimai, L-8 - nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-9 - nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-9 ir L-10 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 8mm/500 mm, L-10 - nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-9 ir L-10 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 8mm/500 mm, L-11 - nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-11 ir L-12 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 5mm/500 mm, L-12 - nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-11 ir L-12 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 5mm/500 mm, L-15 - nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-15 ir L-16 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 3mm/500 mm, L-16 - nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-15 ir L-16 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 3mm/500 mm, L-17 - nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-17 ir L-18 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 5mm/500 mm, L-18 - nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-17 ir L-18 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 5mm/500 mm. Pažymėtina, kad ekspertas nustatė, kad langai atlieka savo funkcinę tiesioginę paskirtį, tačiau užfiksuoti minėti langų montavimo trūkumai.

Atsakovė su eksperto išvadomis sutikdama tik iš dalies, teismui pateikė 2016-01-12 UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pastato sandarumo (pralaidumo orui) matavimo ataskaitą, kurioje pateikiama išvada dėl jos statomo namo sandarumo. Kaip matyti iš šios ataskaitos, sandarumo reikalavimai keliami tik A, A+ ir A++ klasių gyvenamosios, administracinės, mokymo ir gydymo paskirčių pastatams. Atsakovė teismui nepateikė duomenų įrodančių, kad jos statomas namas teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasei, kuo remiantis statomam namui būtų keliami sandarumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai teismas, vertindamas langų montavimo trūkumus, pastato sandarumo nevertina, todėl nesivadovauja minėta ataskaita apimtyje dėl namo sandarumo. Tačiau teismas atsižvelgia į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktą statinio konstrukcijų vizualinio įvertinimo tyrimą, kuriuo nustatyti šie langų montavimo trūkumai (dėl langų išmatavimo teismas pakartotinai nepasisako): langai sumontuoti nesilaikant Lietuvos statybininkų asociacijos reg. Nr. 2013-11-21 įsakymo Nr. 45, matyti langų mechaniniai pažeidimai, vizualiai matosi įtrūkęs lango rėmas, L-12 ir L-11 langų mazgai ir sujungimai nelygūs. Pažymėtina, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ tyrimas apima ne tik sutartimi nustatytų montavimo darbų kokybę, į išvadą patenka ir trūkumai atsiradę dėl išorinės bei vidinės apdailos (ar jos nebuvimo) už ką buvo atsakinga atsakovė. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertas A. S..

Taigi įvertinus aptartą bylos medžiagą, šalių, liudytojų pasisakymus teismas konstatuoja, kad bylos medžiaga nustatyti šie montavimo trūkumai: nekokybiškai sumontuotos tarpinės, langai sumontuoti neišlaikant 90 laipsnių kampo, nelygūs L-12 ir L-11 langų mazgai ir sujungimai, langai turi mechaninių pažeidimų, šerpetoja, įskilęs vieno lango rėmas.

Ieškovės atstovas nurodė, kad lango rėmo įtrūkimas, šerpetojimas, lango rėmų pažeidimai, atsirado jau po langų montavimo darbų perdavimo. Liudytojo R. B. parodymais nustatyta, kad 2014-02-10 ištaisius defektus su atsakove buvo apžiūrėti visi langai ir ji nepateikė jokių pretenzijų nei dėl šerpetojimo nei dėl mechaninių lango pažeidimų. Liudytojas A. O. parodė, kad sumontavus langus buvo paliktos apsauginės plėvelės siekiant apsaugoti langus nuo mechaninių pažeidimų atliekant apdailos darbus. Kadangi tokie pažeidimai kaip šerpetojimas, lango rėmo įtrūkimas bei mechaniniai pažeidimai yra aiškiai matomi, jiems nustatyti nereikalingos specialios žinios, teismas laiko, kad, jei minėti trūkumai buvo ieškovei ištaisius defektus 2014-02-10, atsakovė pasirašydama 2014-02-10 aktą, kuriuo priėmė defektų šalinimą, turėjo dėl to pareikšti pretenziją, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai teismas laiko neįrodyta, kad langų šerpetojimas bei mechaniniai pažeidimai atsirado darbų montavimo metu, o ne po jų, todėl ieškovė nelaikytina atsakinga už šiuos defektus.

Ieškovė sutartimi su atsakove įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai, pagal LR norminių aktų keliamus standartinius reikalavimus. Be to, LR CK 6.363 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas daikto instaliavimas, įrengimas ar montavimas ir daiktą instaliavo, įrengė ar sumontavo pardavėjas arba jo pasitelkti tretieji asmenys, bet koks dėl netinkamo daikto instaliavimo, įrengimo ar montavimo atsiradęs trūkumas prilyginamas daikto kokybės trūkumui. Kadangi sutartyje numatytas ne tik langų pagaminimas bei pristatymas, bet ir montavimo darbai, ieškovas šiuo atveju laikytinas atsakingu už kokybiškai atliekamus darbus.

Langų montavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.05.20:2006. Minėto reglamento 37 str. numatyta, kad langai ir išorinės durys pastatuose turi būti montuojami pagal gamintojo arba kitas jo nurodytas ir viešai paskelbtas instrukcijas. Liudytojas R. B. nurodė, jog “Abakus Okna“ S.A ir ieškovė bendradarbiauja jau 9 metus, kiekvieną kartą pristatydama gaminį “Abakus Okna“ S.A ieškovei atskirai nepateikia instrukcijos, tačiau yra anksčiau pateikęs vieną bendrą instrukciją, bei praneša kiekvieną kartą kai daromi instrukcijos pakeitimai. Kaip matyti, iš “Abakus Okna“ paskelbtos instrukcijos vertimo (kad ši instrukcija taikoma “Abakus Okna“ langams įskaitant ir ieškovės atsakovei parduotus ir sumontuotus langus, patvirtino šios įmonės atstovas R. B.) 13 skyriaus „Lango montavimas“ 3 dalies, į sieną tvirtinamas rėmas privalo išlaikyti horizontaliąją ir vertikaliąją lygiuotę, leistina paklaida – 1mm/1m rėmo ilgio, bet ne daugiau kaip 3 mm per visą ilgį. Liudytojas A. O. nurodė, jog būtent dėl šios lygiuotės nesilaikymo atsirado nuokrypis nuo 90 laipsnių kampo. A. O. nepaneigė, jog buvo įmanoma sumontuoti langus vienodai prispaudžiant prie sienos (išlaikant lygiuotę), netgi nurodė, jog vienas langas buvo taip sumontuotas, tačiau dėl namo konstrukcijos šitaip montuojant išsikišo kampas, todėl trečiasis asmuo V. V. liepė jį permontuoti nevienodai prispaudžiant kraštus. Būtent dėl to atsirado nuokrypis nuo 90 laipsnių kampo. Kaip matyti iš eksperto išvados, kampinių langų nuokrypiai nuo 90 laipsnių kampo sietini su lango angos įrengimo ypatumais. Trečiojo asmens R. B. parodymais nustatyta, kad dėl langų montavimo iškilusias problemas jis derino su įmonės „Olanus“ savininke ir atsakovės sugyventiniu V. V. ir kaip jie nuspręsdavo taip ir įdėdavo langą. Liudytojas A. O. teigė, kad langų montavimo metu nebuvo išlaikytas kampinių langų 90 laipsnių kampas, nes tokio montavimo būdo pageidavo atsakovės sugyventinis V. V.. Trečiasis asmuo V. V. patvirtino, kad kiekvienu atveju dėl langų montavimo buvo deramasi su juo, jis sutiko, kad langai būtų įdėti ne 90 laipsnių kampu, nes ieškovo atstovė nurodė, kad jam kompensuos nuostolius. Liudytojas P. B. patvirtino, kad ieškovės atstovai derino su gamintoju langų montavimo būdus. Aptartais įrodymais nustatyta, kad montavimo darbai buvo atlikti nukrypstant nuo gamintojo pateiktos instrukcijos reikalavimo, pageidaujant V. V.. Byloje nėra duomenų, kad tokį sutikimą davė ir atsakovė, ar kad ji buvo tinkamai informuota apie tokį nukrypimą. Nors šalių paaiškinimais nustatyta, kad namo statybos darbais asmeniškai rūpinosi ne tik atsakovė bet ir jos sugyventinis V. V., tačiau sutarties projektus bei sąlygas ieškovė derino būtent su atsakove bei sutartį su ieškove pasirašė tik atsakovė, o ne trečiasis asmuo V. V.. Nors trečiasis asmuo V. V. ir prižiūrėjo langų montavimo darbus, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad jis buvo teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas be užsakovės (atsakovės) žinios savarankiškai priimti sprendimus dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ar nukrypimo nuo langų montavimo instrukcijos. LR CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Etnomedijos intercentras“ v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-535/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad ieškovė, būdama šios srities profesionalė, privalėjo prieš pažeisdama langų gamintojo instrukcijoje nustatytas langų montavimo taisykles tai suderinti ne tik su trečiuoju asmeniu, bet ir su pačia atsakove, paaiškinti galimas tokio montavimo pasekmes, tačiau to nepadarė, todėl yra atsakinga ir už šį montavimo trūkumą.

Dėl delspinigių.

Ieškovė su reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad atsakovė patirtos neturtinės žalos neįrodė, be to iš dalies pati yra kalta dėl patirtų nepatogumų, kadangi ji vengė priimti ieškovės atliktus darbus, dėl to atlikti darbai perduoti vienašališkai.