Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. Orlovos įmonės „Olanus“ ir atsakovės J. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1072-799/2016 pagal ieškovės G. Orlovos įmonės „Olanus“ ieškinį atsakovei J. P., tretieji asmenys V. V., R. B., dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo bei atsakovės J. P. priešieškinį ieškovei G. Orlovos įmonei „Olanus“, tretieji asmenys V. V., R. B., dėl nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atliktų darbų kainos sumažinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Atsakovė J. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir prašo jo metu kaip liudytoją apklausti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atstovą G. B., siekiant išsiaiškinti lokalinėje sąmatoje pateiktus defektų šalinimo skaičiavimus, atlikto tyrimo būdus (metodus) bei rezultatus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pagrindo kviesti kaip liudytoją UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atstovą G. B. nėra, nes tyrimo išvados pateiktos UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ parengtoje pastato sandarumo (pralaidumo orui) matavimo ataskaitoje ir jų teismui pakanka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo bei iš dalies tenkino atsakovės priešieškinį dėl nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atliktų darbų kainos sumažinimo.Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-08-05 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 13/08/05-AL-13073, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą pagaminti ir sumontuoti užsakytus gaminius per 30 darbo dienų, terminą skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos ir avanso, numatyto sutarties 2.2 punkte, sumokėjimo, darbus atlikti kokybiškai, pagal Lietuvos Respublikos norminių aktų keliamus standartinius reikalavimus, suteikti garantiją, numatytą 2.3 punkte. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo apmokėti įmonei „Olanus“ sutartą kainą, numatytą sutarties 1.6 punkte, sutarties pasirašymo metu sumokėti 5 213,16 Eur, kaip išankstinį apmokėjimą, sudaryti visas reikalingas sąlygas pardavėjui langų konstrukcijų matavimui bei montavimui per visą sutarties vykdymo laiką, atlikus gaminių montavimo darbus, sumokėti pardavėjui už pagamintus gaminius visą likusią sumą, numatytą 1.2 punkte (5 213,16 Eur); atlikus visus montavimo darbus, priimti ieškovės atliktą darbą ir pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, po gaminių sumontavimo ir perdavimo, per 14 dienų, sumokėti už gaminių sumontavimą likusią sutarties sumą, numatytą 1.3 punkte (1 448,10 Eur). Sutarties suma su PVM – 11 874,42 Eur. Nustatyta, kad atsakovės užsakytus langus pagamino ne G. Orlovos įmonė „Olanus“, o lenkų įmonė „Abakus Okna S. A“. Ieškovė yra šios lenkų įmonės atstovė Lietuvoje.Nustatyta, kad ieškovė pristatė ir perdavė atsakovei pagal prekių priėmimo–perdavimo aktą užsakytus gaminius bei sumontavo juos atsakovei priklausančiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė sumokėjo sutartą avansą – 5 213,16 Eur (18 000 Lt), tačiau perdavus ir sumontavus gaminius nesumokėjo likusios sumos. Tauragės rajono apylinkės teisme 2014-02-20 priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš atsakovės priteista skola. Atsakovė iš dalies įvykdė reikalavimą ir po teismo įsakymo išdavimo 2014-02-20 pavedimu sumokėjo 2 896,20 Eur (10 000 Lt) skolos, tačiau liko skolinga 3 765,06 Eur sumą, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su patikslintu priešieškiniu, kuriuo pakeitė priešieškinio dalyką ir prašo sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą nuo 41 000 Lt (11 874,42 Eur) iki 24 207,13 Lt (7 010,87 Eur), t. y. 16 792,86 Lt arba (4 863,55 Eur), ir priteisti iš ieškovės 3 792,87 Lt (1 098,49 Eur) permoką, nes darbai buvo atlikti nekokybiškai, taip pat prašo priteisti 2 986,94 Eur nuostolių ir 1 737,72 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl langų montavimo defektų ir kainos mažinimo

Nustatyta, kad langų montavimą gyvenamajame name atliko R. B.. Ieškovė 2013-10-08 su R. B. sudarė rangos sutartį Nr. 13-10-08, pagal kurią R. B. įsipareigojo sumontuoti įsigytus langus J. P. statomame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo kontroliuoti rangovo atliekamų darbų kokybę ir priimti rangovo atliktus darbus.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės atstovas langus sumontavo neišlaikydamas tarp jų 90 laipsnių kampo ir esant kelių milimetrų nukrypimams nuo vertikalės bei horizontalės. Teismas padarė išvadą, kad už šį nukrypimą yra atsakinga ieškovė, nes tokį langų montavimo būdą suderino tik su V. V., bet ne su J. P., todėl 1 791,34 Eur suma sumažino ieškovės atliktų darbų kainą, t. y. nuo 3 765,06 Eur iki 1 973,72 Eur. Iš byloje esančių aplinkybių ir trečiojo asmens V. V. paaiškinimų matyti, kad trečiasis asmuo V. V. tiek savo atsiliepime, tiek duodamas paaiškinimus teisme pripažino faktą, kad jis išreiškė sutikimą tik dėl vieno kampinio lango (L-9, L-10) sumontavimo nesilaikant 90 laipsnių kampo, nes jo pakeitimo nauju langu finansinės ir laiko sąnaudos būtų buvusios didelės. Kadangi pirmasis sumontuotas kampinis langas (L-9, L-10) buvo nestandartinių, didelių gabaritų, sunkus, buvo nutarta palikti tą langą, jo neplėšti, iš naujo negaminti bei neperdėti. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo netikėti nurodytais paaiškinimais (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl visų kitų kampinių langų montavimo nesant 90 laipsnių kampo nei trečiasis asmuo V. V., nei J. P. sutikimo nedavė. Kitų kampinių langų defektai (90 laipsnių kampo nebuvimas) paaiškėjo vėliau, darbų priėmimo metu ir jie buvo nurodyti atsakovės J. P. 2014-01-17 ir 2014-02-04 pretenzijose ieškovei. Tai patvirtina faktą, kad atsakovė reikalavo ištaisyti tokį langų montavimo trūkumą ir nesutiko su tokiu kampinių langų įrengimu.Apeliaciniame skunde ieškovė G. Orlovos įmonė „Olanus“ pateikia motyvus dėl būtinumo V. V. laikyti teisėtu atsakovės atstovu, kuris namo statybos metu ir kilus ginčui dėl darbų kokybės faktiškai atstovavo užsakovei, vadovavo darbams ir savarankiškai sprendė su statyba susijusius klausimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. V. galima laikyti teisėtu atsakovės J. P. atstovu, nes pati J. P. iš esmės neginčijo ir neginčija apeliacinės instancijos teisme, jog V. V. veikė jos vardu teisėtai ir jos įgaliotas. Tačiau nurodytos aplinkybės nėra esminės ir nepanaikina ieškovės atsakomybės dėl netinkamai atliktų darbų kokybės.

CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).2015-08-28 teismo ekspertizės akte Nr. 15-08/01 yra nustatyti šie langų trūkumai: L-2 – įtrūkęs lango rėmas, nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-4 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, spalvoto lango rėmo kraštinė „šerpetoja“, vizualiai matyti spalvoto lango rėmo mechaniniai pažeidimai, L-5 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, vizualiai matyti spalvoto lango rėmo mechaniniai pažeidimai, L-5 ir L-6 langų rėmų jungimo kampas 95 laipsnių, L-6 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-7 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, vizualiai matyti spalvoto lango rėmo mechaniniai pažeidimai, L-8 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-9 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-9 ir L-10 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 8mm/500 mm, L-10 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-9 ir L-10 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 8mm/500 mm, L-11 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-11 ir L-12 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 5mm/500 mm, L-12 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-11 ir L-12 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 5mm/500 mm, L-15 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-15 ir L-16 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 3mm/500 mm, L-16 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-15 ir L-16 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 3mm/500 mm, L-17 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-17 ir L-18 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 5mm/500 mm, L-18 – nekokybiškai sumontuotos tarpinės, L-17 ir L-18 langų rėmų jungimo kampo nukrypimas 5mm/500 mm (t. 2, b. l. 85). Pažymėtina, kad ekspertas nustatė, jog langai atlieka savo funkcinę tiesioginę paskirtį, tačiau užfiksuoti minėti langų montavimo trūkumai. Eksperto išvadoje nurodyta, kad būtina pašalinti nurodytus trūkumus: 4 ne 90 laipsnių kampu sumontuotus langus permontuoti, atlikti suspaustų tarpinių išlyginimą. Nurodo, kad bendra trūkumų ištaisymo kaina – 1 791,34 Eur (t. 2, b. l. 53, 86). Atsakovė, su eksperto išvadomis sutikdama tik iš dalies, teismui pateikė 2016-01-12 UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pastato sandarumo (pralaidumo orui) matavimo ataskaitą, kurioje pateikiama išvada dėl jos statomo namo sandarumo. Atsakovė įrodinėja, kad eksperto nurodytų trūkumų šalinimas kainuoja ne 1 791,34 Eur, o 9 727,10 Eur. Nustatyta, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ tyrimas apima ne tik sutartimi nustatytų montavimo darbų kokybę, išvadoje vertinami ir trūkumai, atsiradę dėl išorinės bei vidinės apdailos (ar jos nebuvimo), už kuriuos yra atsakinga pati atsakovė. Pažymėtina, kad byloje ginčas kilo dėl langų montavimo darbų kokybės, o ne dėl pastato sandarumo. Pastato sandarumas priklauso ne nuo langų sumontavimo kokybės, o nuo langų apdailos darbų atlikimo kokybės. Ginčas byloje dėl paties lango ar jo rėmo konstrukcijos sandarumo taip pat nėra kilęs ir nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad langų montavimo trūkumų šalinimas kainuoja 9 727,10 Eur. Be to, nurodyta suma neatitinka protingumo principo atsižvelgiant į tai, kad visų langų ir jų sumontavimo kaina sudaro tik 11 874,42 Eur. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, yra įstatyme nurodytas civilinės deliktinės atsakomybės be kaltės atvejis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo (vartotojas) įrodo tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (produkto (paslaugos) nekokybiškumą), žalos faktą ir jos dydį ir priežastinį ryšį tarp produkto nekokybiškumo ir atsiradusių nuostolių (CK 6.295 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010, 33). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atliktų darbų trūkumas – kampinių langų sumontavimas ne 90 laipsnių kampu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp paslaugų nekokybiškumo ir atsiradusios žalos – būtinybės ištaisyti šį defektą. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės atstovas V. V. pageidavo visus langus montuoti neišlaikant 90 laipsnių kampo, laikytinos neįrodytomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu 2015-08-28 teismo ekspertizės akte Nr. 15-08/01 nurodyta 1 791,34 Eur suma sumažinti atsakovės skolą ieškovei. Konstatuotina, kad iš atsakovės ieškovei pagrįstai priteista 1 973,72 Eur suma už langus ir jų sumontavimą (3 765,06 – 1 791,34).

Dėl sutartinių santykių kvalifikavimo ir delspinigių skaičiavimo

Apeliantės nevienodai vertina tarp jų sutarties pagrindu susiklosčiusius santykius: ieškovė teigia, kad dėl langų užsakymo ir pristatymo susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o dėl langų montavimo – rangos teisiniai santykiai. Atsakovė nurodo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Sutarties kvalifikavimo klausimas iš esmės svarbus sprendžiant priteistinų delspinigių dydžio klausimą. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo koreguoti priteistinų delspinigių dydį, kadangi langai buvo pristatyti daug anksčiau nei 2014-02-10 ir pareiga už juos visiškai atsiskaityti taip pat atsirado daug anksčiau, t. y. nuo langų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo.Iš sutarties matyti, kad langų montavimo darbai sudarė tik 12 procentų visos sutarties kainos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovė yra įmonė, kurios viena iš veikos sričių yra plastikinių langų pardavimas bei montavimas, o J. P. langai buvo parduoti ir sumontuoti kaip fiziniam asmeniui, ji langus įsigijo gyvenamajam namui, t. y. įsigijo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties turinys atitinka vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, apibrėžtą CK 6.350 straipsnio 1 dalyje. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimis CK 6.350–6.370 straipsnių prasme kvalifikuojamos pirkimo–pardavimo sutartys, kurios: pirma, atitinka bendruosius vartojimo sutarties požymius: prekes ar paslaugas perka fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ir paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams poreikiams); prekes ar paslaugas parduoda verslininkas (asmuo, veikiantis verslo ar profesiniais tikslais); antra, kurių dalykas yra kilnojamasis daiktas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2014-03-12 nutarimu Nr. 10-197 tarp šalių sudarytą sutartį taip pat priskyrė vartojimo sutartims (t. 1, b. l. 43–46).Nors pardavėja įsipareigojo atlikti parduotų langų montavimo darbus, ši sutarties sąlyga nagrinėjamu atveju tik reiškia, kad pirkimo–pardavimo sutartis turi rangos sutarties požymių.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pareiga visiškai atsiskaityti su ieškove tiek už langus, tiek už jų montavimą jai atsirado nuo montavimo trūkumų ištaisymo 2014-02-10, todėl pagrįstai priteisė delspinigius už laikotarpį nuo 2014-02-10 iki 2014-02-20. Ieškovė neturi pagrindo reikalauti priteisti delspinigius nuo langų pristatymo dienos, nes iš esmės ieškovei nebaigus montavimo darbų sutartis nebuvo įvykdyta – atsakovė negalėjo langais naudotis pagal paskirtį. Atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad teismas nepagrįstai nepripažino sutarties sąlygos, nustatančios pirkėjai delspinigius, negaliojančia vadovaudamasis CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaip prieštaraujančios sąžiningumo kriterijams. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl nurodytos sąlygos teisėtumo, delspinigių dydis buvo sumažintas iki 243,50 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pirmosios instancijos teismo motyvų dėl delspinigių priteisimo nekartoja.

Dėl nuostolių atsakovei priteisimo (2 986,94 Eur)

Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 2 986,94 Eur nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo langų išmatavimo (papildomo grindų sluoksnio išpylimo būtinumo). Nustatyta, kad ginčo sutartimi ieškovė įsipareigojo pristatyti ir pagaminti langus pagal atsakovės užsakymą (sutarties 1.1 punktas), o ne pagal pastato techninį projektą. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė neperdavė ieškovei pastato techninio projekto, jis nebuvo sutarties priedas, todėl matavimų atlikimo metu juo ieškovė nesivadovavo. Iš teismo ekspertizės akto Nr. 15-08/01 išvados matyti, kad „pasirašydama langų pirkimo–pardavimo sutartį J. P. užsakė pagaminti ne kaip numatyta pagal techninį projektą medinius, bet plastikinių konstrukcijų langus. Sutarties priede užsakyme 2013-08-06 suderino numatomų pagaminti langų matmenis, neatitinkančius techninio projekto brėžiniuose 2011/212-TP-01-AS-21 ir 2011/212-TP-AS-22 nurodytų matmenų. Tokiu būdu, naudodamasi statytojos teisėmis, J. P. pakeitė techninio projekto sprendinius, susijusius su langų įrengimu, todėl 2013-08-06 užsakyme – langų ir durų plastikinių profilių sąmata, nurodytų langų ir durų matmenys neprivalo atitikti statinio techninio projekto nurodytų langų matmenų“ (t. 2, b. l. 44). Atsakovė, kreipdamasi dėl langų užsakymo, žinojo, kad pastatas pastatytas nukrypstant nuo techninio projekto. Atsakovė J. P. taip pat suprato, kad grindys bus įrengiamos ne pagal techninio projekto reikalavimus – šildomos grindys bus įrengiamos visame pastate. Todėl ieškovės atstovas, atvykęs į objektą, negalėjo žinoti ir nežinojo atsakovės sumanymo dėl būsimų grindų rūšies (šildomos ar ne), sandaros (atskirtų grindų elementų ir jų storio) ir aukščio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atstovas atliko klaidingus matavimus. Byloje nustatyta, kad visi langai buvo pagaminti būtent tokių parametrų, kuriuos suderino atsakovė, nurodyta aplinkybė patvirtinta teismo ekspertizės akte. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad gaminiai buvo išmatuoti teisingai, o matavimai atlikti nuo atsakovės ir jos atstovo nurodyto nulinio grindų lygio, t. y. vietos, kurioje baigsis grindų danga ir turi prasidėti lango apatinis rėmas. Iš ieškovo atstovo liudytojo A. O. parodymų nustatyta, kad langų eskizai, matmenys buvo derinami su atsakove keletą kartų, paruošti keli projektai. Atsakovė šios aplinkybės neneigia. Atsakovė teigė, kad 2013-08-05 eskiziniame projekte pastebėjusi neatitikimus, informavo apie tai ieškovės atstovą, kuris ištaisęs pateikė derinti 2013-08-06 projektą. Šias aplinkybes patvirtina ir 2013-08-05 užsakymas Nr. OAL-13071, kuriame buvo nurodyti kiti langų matmenys. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė galutinius langų matavimus suderino 2013-08-06 užsakyme. Atsakovė pati aktyviai dalyvaudama matavimo bei projektų derinimo procese turėjo galimybę kontroliuoti, kaip ir kokiais būdais atliekami matavimai, nurodyti, nuo kurios ribos šiuos matavimus atlikti, bei patikrinti, ar projekte suderinti langų dydžiai atitinka jos interesus.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai 1 737,72 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl laiku neatliktų langų montavimo darbų, jų netinkamos kokybės ji patyrė didelių nepatogumų ir įtampą. Be to, atsakovės nurodymu, ieškovė spaudė ją, kad pasirašytų darbų priėmimo–perdavimo aktą, nenorėjo pripažinti savo darbų trūkumų, dėl termino vėlavimo jie negalėjo tęsti kitų darbų. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį priešieškinio reikalavimą iš dalies ir priteisė atsakovei iš ieškovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu ieškovė G. Orlovos įmonė „Olanus“ prašė šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti. Atsakovė J. P. prašė priešieškinio reikalavimą tenkinti ir priteisti 1 737,72 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; kt.). Deliktinės atsakomybės už netinkamos kokybės prekių ir paslaugų teikimą taikymo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.299 straipsnyje įtvirtintą žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principą neturtinė žala turi būti atlyginama ne tik kaip sveikatos sužalojimu asmens patirtų skausmo, išgyvenimų padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos kokybės paslaugos suteikimu tiesioginė žala asmens sveikatai nėra padaroma, bet apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės (CK 6.250 straipsnis); reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nesvarbu, turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė dėl netinkamos kokybės darbų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių, ir įvertino jos patirtą neturtinę žalą 300 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas atsakovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą atitinka aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas. Atliekamų darbų kokybę turėjo garantuoti ir už ją atsakinga yra ieškovė, kaip pardavėja vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje (CK 6.350 straipsnio 1 dalis), byloje nenustatyta jokių ieškovės veiksmų ar neveikimo, kurie galėtų būti vertinami kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, turėjęs įtakos nekokybiškų prekių (langų) ir paslaugų langus sumontuojant įsigijimui ir suteikiantis įstatymų nustatytą pagrindą mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliantė (atsakovė) prašo padidinti patirtos neturtinės žalos dydį iki 1 737,72 Eur, tačiau nurodytas neturtinės žalos dydis nėra proporcingas pažeidimui ir neatitinka neturtinės žalos dydžių analogiškose bylose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ir atlikęs įskaitymą priteisė iš atsakovės ieškovei 1 925,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, jog ieškovės patirtos teisinės išlaidos (iš viso 8 853,16 Eur) rekomenduojamą dydį viršija 254,65 Eur, be to, ieškovė į bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai įskaičiuoja ir advokato kelionės išlaidas – iš viso 517,90 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino iki 8 080,36 Eur ir atlikęs įskaitymą priteisė ieškovei iš atsakovės 1 925,56 Eur.Atsakovė J. P. nurodo, kad ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti mažinama, nes ieškovės pareikšto reikalavimo dydis yra mažesnis nei ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), reikalavimus. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė ilgas civilinės bylos nagrinėjimas ir bylos pobūdis. Civilinėje byloje priimtas Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-15 nutartimi buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo neįtraukus į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, darbus atlikusio subrangovo R. B. Civilinėje byloje buvo atliekama ekspertizė, kurios kaina – 1 303,29 Eur, byla du kartus nagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Šalys nesiekė taikaus susitarimo byloje, todėl pralaimėjusi šalis turi prisiimti pareigą atlyginti susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai apeliacinės instancijos teisme yra atmetami, bylinėjimosi išlaidos šalims apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl skolos, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atliktų darbų kainos sumažinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.