Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bolle Container LT“ atstovams advokato padėjėjams J. Z. ir D. J., atsakovo S. K. atstovui advokatui G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Bolle Container LT“ ieškinį atsakovui S. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1. Ieškovė UAB „Bolle Container LT“ kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovo S. K. 140 016,18 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra ieškovės steigėjas ir buvo vieninteliu akcininku. 2012 m. liepos 20 d. atsakovas dalį (60 %) ieškovės akcijų perleido Vokietijos įmonei Bolle Holding GmbH, atsakovui priklauso 40 % vardinių paprastųjų ieškovės akcijų. Pagrindinė ieškovės veikla - konteinerių nuoma ir su tuo susijusios paslaugos. Atsakovas nuo ieškovės įsteigimo momento iki 2012 m. liepos 8 d. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, tačiau paaiškėjus atsakovo netinkamam elgesiui, kuris prieštaravo ieškovės interesams, atsakovas buvo atšauktas iš ieškovės direktoriaus pareigų. Nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi, piktnaudžiavo savo, kaip bendrovės vadovo, padėtimi, naudojo bendrovės turtą savo asmeninėms reikmėms, painiojo savo asmeninius ir bendrovės interesus, buvo nelojalus bendrovei, švaistė bendrovės turtą, atliko kitus veiksmus, kurie prieštaravo bendrovės interesams, ir padarė ieškovei žalos už 140 016,18 Eur.

2.1. Dėl 91 909,06 Eur žalos. Atsakovas, neturėdamas ieškovės akcininkų susirinkimas, turinčio išimtinę teisę nustatyti bendrovės vadovui atlyginimą, tris kartus pasididino savo darbo užmokestį: nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuo 1 035,00 Lt (299,76 Eur) pasididino iki 2 300,00 Lt (666,13 Eur), nuo 2015 m. sausio 1 d. nuo 2 300,00 Lt (666,13 Eur) iki 6 800,00 Lt (1 969,42 Eur), nuo 2016 m. sausio 1 d. nuo 6 800,00 Lt (1 969,42 Eur) iki 11 300,00 Lt (3 272,71 Eur). 2020 m. liepos 8 d. visuotinio kreditorių susirinkimo metu, kuomet buvo svarstomas atsakovo atleidimo iš pareigų klausimas, atsakovas pateikė 2012 m. birželio 24 d. darbo sutartį, kurioje atsakovo atlyginimo didinimas buvo numatytas į ateitį. Tokiu būdu atsakovas siekė pateisinti savo darbo užmokesčio padidinimą nesilaikant ieškovės įstatuose nustatytos tvarkos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepagrįstai pasididintą darbo užmokesčio sumą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d. Minėtu laikotarpiu atsakovui nepagrįstai buvo išmokėta 76 906,04 Eur suma. Ieškovė minėtu laikotarpiu taip pat patyrė 15 003,02 Eur išlaidas dėl mokesčių Sodrai, kurios buvo susijusios su atsakovo neteisėtai pasididintu darbo užmokesčiu. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d. ieškovė dėl atsakovo neteisėto darbo užmokesčio pasididinimo patyrė iš viso 91 909,06 Eur žalą.

2.2. Dėl 14 957,12 Eur žalos. Atsakovas bendrovėje 2019 m. gegužės 3 d. įdarbino savo sutuoktinę S. K. , nustatė jai nepagrįstai didelį darbo užmokestį ir tokiu būdu supainiojo asmeninius ir bendrovės interesus. Tokiais veiksmais atsakovas ieškovei padarė 14 957,12 Eur dydžio žalą. Atsakovo žmona buvo įdarbinta transporto vadybininkės pareigose, jos įdarbinimas buvo fiktyvus, atsakovo žmona bendrovėje neatliko jokių funkcijų, jos išsilavinimas neatitiko transporto vadovo pareigybei įstatymu keliamų reikalavimų. Atsakovo žmonai buvo nustatytas 682,00 Eur darbo užmokestis, kurį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atsakovas padidino iki 2 430 Eur. Toks darbo užmokestis buvo gerokai didesnis nei kitų bendrovės darbuotojų darbo užmokestis. Atsakovas ieškovės lėšomis apmokėjo S. K. egzamino ir pasiruošimo egzaminui išlaidas - 127,40 Eur. Po to, kai Bolle Holding GmbH pareiškė nepritarimą S. K. darbui bendrovėje, atsakovas 2020 m. sausio 29 d. nutraukė darbo sutartį su savo sutuoktine. Ieškovei padaryta žala dėl atsakovo žmonos įdarbinimo sudaro 14 957,12 Eur, kur 8 243,20 Eur yra išmokėtas darbo užmokestis ir 6 346.52 Eur su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai bei 367,40 Eur mokymo išlaidos. Atsakovas pažeidė CK 2.87 str. įtvirtintą lojalumo pareigą.

2.3. Dėl 4 600 Eur žalos. Atsakovas buvo 2006 m. rugsėjo 19 d. įsteigtos UAB „Just Baltikum“ vadovas ir akcininkas. Atsakovas savo valdomai UAB „Just Baltikum“ už nepagrįstai mažą kainą pardavė ieškovei priklausantį turtą ir tokiais veiksmais padarė ieškovei 4 600 Eur žalą. 2017 m. rugsėjo 30 d. tarp UAB „Bolle Container LT“ ir UAB „Apželdinimas“ buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. BL-01-16-11-21, pagal kurią UAB „Apželdinimas“ iš ieškovės išsinuomojo du jūrinius konteinerius. Kiekvieno jūrinio konteinerio mėnesio nuomos kaina - 65 Eur (be PVM), nuomos kaina už abu jūrinius konteinerius - 130 Eur/mėn. (be PVM). 2018 m. rugsėjo 28 d. atsakovas ieškovės vardu UAB „Just Baltikum“ pardavė tris konteinerius už bendrą 1 750 Eur sumą (be PVM) Šių konteinerių pardavimas buvo ieškovei nenaudingas ir nuostolingas sandoris, nes: 2018 m. spalio 1 d. atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, su UAB „Apželdinimas“ ir su sau pačiam priklausančia įmone UAB „Just Baltikum“ sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė (teisių perleidėjas) perdavė UAB „Just Baltikum“ (teisių perėmėjui) visas teises pagal su UAB „Apželdinimas“ sudarytą 2017 m. rugsėjo 30 d. nuomos sutartį. 2018 m. spalio 15 d. UAB „Just Baltikum“ su UAB „Apželdinimas“ sudarė Konteinerių nuomos sutartį Nr. KN/01/181015, pagal kurią UAB „Just Batikum“ išnuomojo UAB „Apželdinimas“ tuos pačius Jūrinius konteinerius, kuriuos 2018 m. rugsėjo 28 d. nusipirko iš ieškovės. 2018 m. spalio 15 d. nuomos sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad jūrinių konteinerių (kiekvieno) vertė yra 2 950 Eur (bendra vertė - 5 900 Eur). Taigi, atsakovas, būdamas UAB „Bolle Container LT“ direktoriumi kitai savo paties vadovaujamai įmonei UAB „Just Baltikum“ už nepagrįstai žemą kainą pardavė du konteinerius už bendrą 1 300 Eur kainą, tačiau netrukus pats nurodė, kad šių konteinerių bendra vertė - 5 900 Eur. Atsakovas siekė asmeninės naudos ir atliko priešingus ieškovės interesams veiksmus - už neprotingai žemą kainą savo paties valdomai UAB „Just Baltikum“ pardavė ieškovės turtą. Atsižvelgiant į kainos, už kurią buvo parduoti konteineriai ir jų realios vertės skirtumą, ieškovei padaryta žala vertinama 4 600 Eur.

2.4. Dėl 28 550 Eur žalos. Atsakovas UAB „Akrilita“ pardavė 18 jūrinių konteinerių už nepagrįstai žemą kainą, padarydamas ieškovei 28 550,00 Eur dydžio žalą. UAB „Bolle Container LT“ su Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomuoju pulku (toliau - Lietuvos kariuomenė) buvo sudariusi 2018 m. sausio 20 d. nuomos sutartį Nr. BL-01-18-01-20 dėl 18 jūrinių konteinerių nuomos, kurių numeriai: Nr. JURAS FXLU840868; Nr. JURAS FXLU840908; Nr. JURAS FXLU840860;Nr. JURAS NONU206055;Nr. JURAS NONU231202; Nr. JURAS NONU200240; Nr. JURAS NONU046403; Nr. JURAS NONU206052; Nr. JURAS NONU231167; Nr. JURAS FCBC843419; Nr. JURAS TTNU243129; Nr. JURAS RSGU294759; Nr. JURAS EISU385023; Nr. JURAS RSGU129280; Nr. JURAS EMCU360048; Nr. JURAS FCBU843329; Nr. EGHU311946; J Nr. CATU293998 ir kurių vertė be PVM yra 45 000 Eur (kiekvieno jūrinio konteinerio vertė atskirai - po 2 500 Eur be PVM). Ši vertė buvo nurodyta priėmimo - perdavimo akte prie nuomos sutarties Nr. BL-01-18-01-20. Lietuvos kariuomenė minėtus jūrinius konteinerius ieškovei grąžino 2018 metų balandžio mėnesį, o 2018 m. gegužės 14 d. atsakovas pardavė šiuos jūrinius konteinerius UAB „Akrilita“ už bendrą 16 450 Eur (be PVM) kainą. Parduotų konteinerių kainos nurodytos faktūrose: jūrinis konteineris, inventorinis Nr. JURAS FXLU840868 kaina - 1 070 Eur; Nr. JURAS FXLU840908 - 1 070 Eur; Nr. JURAS FXLU840860 - 1 070 Eur; Nr. JURAS NONU206055 - 980 Eur; Nr. JURAS NONU231202 - 990 Eur; Nr. JURAS NONU200240 – 1 090 Eur; Nr. JURAS NONU046403 - 940 Eur; Nr. JURAS NONU206052 - 770 Eur; Nr. JURAS NONU231167 - 790 Eur; Nr. JURAS FCBC843419 - 1 120 Eur; Nr. JURAS TTNU243129 - 820 Eur; Nr. JURAS RSGU294759 - 820 Eur; Nr. JURAS EISU385023 - 710 Eur; Nr. JURAS RSGU129280 - 820 Eur; Nr. JURAS EMCU360048 - 730 Eur; Nr. JURAS FCBU843329 - 1 090 Eur; Nr. EGHU311946 - 830 Eur; Nr. CATU293998 - 740 Eur. 2018 m. gegužės 15 d. nuomos sutartyje kiekvienas jūrinis konteineris jau buvo įvertinas 2 500 Eur be PVM suma. Atsižvelgiant į tokią jūrinių konteinerių vertę, jų pardavimo įmonei UAB „Akrilita“ kaina turėjo sudaryti 45 000,00 Eur be PVM (2 500,00 x 18 vnt.). Ieškovei nėra žinoma kokiu teisiniu pagrindu iš ieškovės UAB „Akrilita“ nupirktus konteinerius Lietuvos kariuomenei išnuomojo UAB „Just Baltikum“, tačiau ši aplinkybė nekeičia fakto, kad: 1) atsakovas, veikdamas kaip ieškovės vadovas, jūrinius konteinerius pardavė už itin žemą kainą; 2) atsakovas, veikdamas kaip UAB „Just Baltikum“ vadovas, jūrinius konteinerius išnuomojo Lietuvos kariuomenei, deklaruodamas jau žymiai didesnę jūrinių konteinerių vertę. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo sprendimas parduoti konteinerius UAB „Akrilita“ buvo nuostolingas ieškovei, padaryta 28 550,00 Eur dydžio žala. Atsakovas sudarė ieškovei nenaudingus sandorius, tuo pačiu siekdamas asmeninės naudos: už neprotingai žemą kainą pardavė ieškovės turtą (konteinerius) savo vadovaujamai UAB „Just Baltikum“. Atsakovas už neprotingai žemą kainą UAB „Akrilita“ pardavė ieškovės turtą (konteinerius). Vėliau atsakovas tą patį turtą savo vadovaujamos UAB „Just Baltikum“ vardu išnuomojo Lietuvos Kariuomenei, nurodydamas jau daug didesnę jūrinių konteinerių vertę. Sudarydamas minėtus sandorius atsakovas siekė asmeninės naudos. Atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, neišvengė interesų konflikto, supainiojo asmeninį ir ieškovės turtą. Be to, atsakovas neįvykdė pareigos informuoti ieškovės akcininko Bolle Holding GmbH apie aplinkybes dėl interesų konflikto bei nurodyti jo pobūdžio (CK 2.87. str. 6 d.).

2.5. Dėl procesinių palūkanų. Ieškovei iš atsakovo turi būti priteistos 5 % dydžio procesinės palūkanos CK 6.210 str. 1 d. pagrindu.

3. Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Atskirsdama į atsiliepimo į ieškinį teiginius ieškovė nurodė papildomus argumentus:

3.1. Dėl atsakovo darbo užmokesčio. Atsakovo darbo užmokestis ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra išskirtas ar kitaip aiškiai atspindėtas. Balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje, kuriuos atsakovas el. paštu siųsdavo akcininkui, atsakovo darbo užmokestis atskirai nenurodytas. Todėl atsakovo teiginiai, neva padidintas atlyginimas atsakovui buvo mokamas oficialiai, nurodant jo dydį žiniaraščiuose, apskaičiuojant ir sumokant privalomus mokesčius valstybei, atlyginimas apskaitytas ieškovės apskaitoje, yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės. Atsakovas ilgą laiką ieškovei nesugebėjo pateikti savo Darbo sutarties. Savo darbo sutartį atsakovas pateikė tik 2020 m. liepos 8 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, kai buvo sprendžiamas jo atšaukimo iš vadovo pareigų klausimas. Atsakovas nereagavo į ieškovės akcininko raginimus pateikti visų 2019 metais bendrovėje dirbusių asmenų darbo sutartis. Atsakovas savo darbo užmokestį didinosi savavališkai, tam nesant ieškovės akcininko Bolle Container GmbH pritarimo, atlyginimas buvo padidintas „į priekį“. Nei vienoje kitoje su ieškovės darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje nebuvo įtvirtintas išankstinis darbo užmokesčio didinimas. Tokia praktika bendrovėje apskritai nebuvo taikoma. Atsakovas savo darbo užmokestį pasididino pažeisdamas ieškovės įstatų 26.3. punktą, kuriame įtvirtinta išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė rinkti ir atšaukti ieškovės vadovą, nustatyti jam atlyginimą. Atsakovo nurodoma kasacinio teismo praktika šioje byloje neaktuali. Atsakovas cituoja bylas, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Tai, kad ieškovė šiuo metu reikalauja atlyginti tik dalį žalos dėl savavališko darbo užmokesčio pasididinimo nereiškia, kad ieškovė pripažįsta ir / ar neginčija atsakovo darbo užmokesčio savavališko pasididinimo teisėtumo kitais laikotarpiais. Ieškinio dalyko formulavimas yra išimtinė ieškovės teisė. Atsakovas piktnaudžiauja teise, siekia sukurti savo darbo užmokesčio didinimo teisėtumo įspūdį ir taip apeiti ieškovės įstatuose nustatytą tvarką.

3.2. Dėl atsakovo sutuoktinės įdarbinimo. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad S. K. nereikėjo atitikti profesinė kompetencijos reikalavimų. Ištrauka iš S. K. kvalifikacijos pažymėjimo patvirtina, kad ji sėkmingai išlaikė egzamino, būtino gauti profesines krovinių vežimo kelių transportu kompetencijas pažymėjimą pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, nustatantį bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles. Iš S. K. darbo sutarties akivaizdu, kad jos funkcijos buvo tiesiogiai susijusios transporto vadybos veikla, todėl S. K. privalėjo turėti tokią teisę suteikiantį dokumentą (kvalifikacijos pažymėjimą). Darbo sutarties sudarymo metu S. K. tokio dokumento neturėjo: S. K. darbo sutartis buvo sudaryta 2019 m. gegužės 3 d., o kvalifikacijos pažymėjimą S. K. gavo tik 2019 m. rugpjūčio 9 d. Atsakovui teigiant, kad S. K. neturėjo atlikti transporto vadybininko funkcijų, tampa apskritai neaišku, kokioms funkcijoms atlikti S. K. buvo priimta į darbą. Atsakovas nenurodė, ką realiai S. K. veikė bendrovėje. Atsakovas ginčija aplinkybę, jog S. K. bendrovėje buvo įdarbinta fiktyviai, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Įdarbinęs S. K. , atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas neinformavo ieškovės akcininko Bolle Holding GmbH apie tai, kad jis bendrovėje įdarbino savo sutuoktinę, nors tokia atsakovo pareiga numatyta įstatyme (CK 2.87 str.). Bendrovės įstatų 39 punktas yra bendro pobūdžio nuostata, analogiškai įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. Tai tėra bendro pobūdžio bendrovės vadovo pareiga. Tačiau bendrovės vadovas šią pareigą (kaip ir bet kurią kitą) privalo atlikti sąžiningai ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė ne tuo, kad jis bendrovėje įdarbino savo sutuoktinę, bet tuo, kad 1) atsakovas savo sutuoktinę įdarbino fiktyviai; 2) apie sutuoktinės įdarbinimą neinformavo bendrovės akcininko Bolle Holding GmbH; 3) mokėjo savo sutuoktinei nepagrįstai didelį atlyginimą; 4) bendrovės lėšomis dengė savo sutuoktinės mokymus; 5) nurodytais veiksmais atsakovas supainiojo savo asmeninius ir bendrovės interesus.

3.3. Dėl atsakovo sudarytų sandorių. Atsiliepime nurodyti argumentai, kad sudaryti sandoriai nėra neteisėti, yra tik atsakovo gynybinė pozicija. Normaliai rinkoje veikiantis juridinis asmuo nesudarinėja sau nenaudingų sandorių ir sutartyje (nesvarbu, ar tai nuomos, pirkimo pardavimo, paskolos ar kitokia sutartis) nurodo tikrovę atitinkančius duomenis. Todėl atsakovui teigiant, kad su UAB „Apželdinimas“ sudarytoje nuomos sutartyje Nr. KN/01/01/181015 nurodyti duomenys neatitinka tikrovės iš esmės reiškia, jog UAB „Just Baltikum“ ir UAB „Apželdinimas“ minėtą Nuomos sutartį sudarė nesąžiningai ir slėpė tikrąją konteinerių vertę. Atsakovas teigdamas, kad nuomos sutartyje nurodyta turto vertė neatitinka realios jų vertės, tačiau pats nepateikia įrodymų, patvirtinančių kitokią konteinerių vertę. Atsakovo padaryta 28 550 Eur žala ieškovei yra įrodyta rašytiniais įrodymais. Konteinerių grąžinimas buvo užfiksuotas priėmimo perdavimo akte prie nuomos sutarties Nr. BL-01-18-01-20, iš kurio matyti, kad grąžintų konteinerių vertė - 45 000 Eur (be PVM). Tačiau jau 2018 m. gegužės 14 d. atsakovas šiuos konteinerius pardavė UAB „Akrilita“ už 16 450 Eur (be PVM).

II. Atsakovo procesinių dokumentų esmė

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas S. K. prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

1.1. Dėl 91 909,06 Eur žalos. Ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas. Nei įstatymuose, nei teisminėje praktikoje nėra nurodyta, kad tik rašytine forma įformintas sprendimas gali patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo įvykimo ir/arba priimto sprendimo faktus, o jo nebuvimas visais atvejais savaime lemia besąlygišką išvadą, jog sprendimo nebuvo. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006) darytina išvada, kad tam tikrais atvejais visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo formalus nepriėmimas, jei akcininkai faktiškai yra pritarę gaunamam darbo užmokesčio dydžiui, per se nebūtinai lemia (tik) išvadą, kad vadovas padidintą darbo užmokestį gavo neteisėtai. Ieškovės visi akcininkai visą atsakovo darbo sutarties galiojimo laiką žinojo apie atsakovo gaunamą darbo užmokesčio dydį, numatytą 2012 m. birželio 24 d. Darbo sutartyje su atsakovu, bei tokiam darbo užmokesčio dydžiui pritarė, įrodo susiklosčiusios faktinės aplinkybės. Padidintas atlyginimas atsakovui buvo mokamas oficialiai, nurodant jo dydį žiniaraščiuose, apskaičiuojant ir sumokant privalomus mokesčius valstybei. Atsakovui mokamas darbo užmokestis apskaitytas bendrovės apskaitoje, atsispindi ieškovės finansinės apskaitos dokumentuose, balansuose, pelno mokesčio ataskaitose, kurias tvirtino visi akcininkai. Visą laiką, kai buvo mokamas atsakovui atlyginimas, nei vienas iš akcininkų nereiškė dėl to prieštaravimų, nors apie tai ir žinojo. Tai, kad ieškovė reikalauja priteisti neva nepagrįstai pasididintą darbo užmokesčio sumą tik laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d., rodo, jog ieškovė iš dalies pripažįsta 2012 m. birželio 24 d. Darbo sutartyje nustatytą darbo užmokesčio didinimo tvarką, tačiau neaišku kodėl nuo 2016 m. sausio 1 d. tokia tvarka ieškovės laikytina neteisėta. Atsakovo darbo užmokestis nebuvo neprotingai didelis. Ieškovė neginčija darbo užmokesčio dydžio, jo nustatymo pagrindo, tačiau darbo sutarties pagrindu nustatytą ir išmokėtą darbo užmokestį laiko žala.

1.2. Dėl 14 957,12 Eur žalos. Pagal ieškovės įstatų 39 punktą atsakovo, kaip bendrovės administracijos vadovo, atlikti veiksmai priimant į darbą S. K. negali būti vertintini kaip neteisėti. Iš 2019 m. gegužės 3 d. Darbo sutarties sudarytos su S. K. matyti, jog jos pareigos „faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti vežėjo transporto veiklai, tai yra vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, tvarkyti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrąją apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovinius transporto priemonėms ir prižiūrėti eismo saugos procedūras“. Iš šių darbo funkcijų aprašymo matyti, jog S. K. nereikėjo atitikti profesinės kompetencijos reikalavimų, nurodytų 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies d punkte, nes ji nebuvo įdarbinta transporto vadybininke, kurios pareigybė aprašyta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 81 str. 7 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad S. K. buvo įdarbinta fiktyviai. Nagrinėjamu atveju atsakovas, sudarydamas darbo sutartį su S. K., neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl tenkinti ieškinį šioje dalyje nėra jokio pagrindo. Įstatymai nedraudžia darbdaviui apmokėti už paslaugas, kurios skirtos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.

1.3. Dėl 4 600 Eur ir 28 550 Eur žalos. Nuomos sutartyje, su UAB „Apželdinimas“ nurodyta išnuomoto turto vertė neatspindi realios turto rinkos vertės. Kokią (ir ar) realią žalą ieškovė patyrė dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. parduotų jūrinių konteinerių į bylą nėra pateikta, todėl ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas. Ieškovė šiam ieškinio reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. nei šių konteinerių įsigijimo dokumentų, nei duomenų iš apskaitos dokumentų. Nuomos sutartyse su kontrahentais nurodomos nuomojamų daiktų kainos nebuvo pagrindžiamos jokiais dokumentais, o kaina nurodoma tam, kad nuomotojai būtų lengviau įrodinėti patirtus nuostolius tais atvejais, jeigu išnuomotas daiktas būtų prarastas ar sugadintas. Vadovas negali užtikrinti, kad įmonė nuolat veiks pelningai ir kad visi sudaromi sandoriai jai bus naudingi. Dėl to net ir nuostolingo sandorio bendrovei sudarymas savaime nėra pagrindas bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Ieškovės parduoti konteineriai buvo eksploatuojami eilę metų ir intensyviai.

1.4. Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės. Ieškovė nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų ar įrodymų, jog atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Ieškovė ieškinį pareiškė tik todėl, kad atsakovas nesutiko pagrindiniam akcininkui perleisti savo akcijų dalies už itin mažą kainą, t. y. pareikštu ieškiniu yra siekiama spausti atsakovą sudaryti nuostolingą sandorį. Ieškovė analogiškų motyvų pagrindu yra pateikusi pareiškimą Kauno AVPK KP ENTS, kuriame nurodė, kad ieškinyje nurodytais veiksmais atsakovas padarė nusikaltimą.

5. Triplike atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė tokius argumentus:

2.1. Dėl atsakovo darbo užmokesčio. Ieškovė neginčija fakto, kad ieškovės finansines atskaitomybes tvirtindavo akcininkai. Pelno (nuostolio) ataskaitose nurodytos bendrosios ir administravimo išlaidos, į kurias patenka ir direktoriaus darbo užmokestis. Ieškovo akcininkai finansinės atskaitomybės rinkinius tvirtino susirinkimuose, t. y. jie žinojo apie bendrovės išlaidas, tarp kurių direktoriaus atlyginimas sudarė ženklią dalį. . Aplinkybė, jog atsakovas nepateikė savo Darbo sutarties, iš karto pareikalavus ieškovei, nepagrindžia ieškovės keliamos versijos dėl Darbo sutarties tikrumo. Ieškovė neginčija 2012 m. birželio 24 d. Darbo sutarties. 2012 m. birželio 24 d. Darbo sutarties sudarymo metu atsakovas buvo vienintelis ieškovės akcininkas, todėl jam darbo užmokestis buvo nustatytas akcininko, kaip ir numato bendrovės įstatų 26.3 punktas. Tai, kad Bolle Holding GmbH, tapęs ieškovo akcininku, tariamai nesidomėjo kontroliuojamo juridinio asmens ūkine veikla, negali būti argumentas, jog atsakovas buvo nesąžiningas ir piktnaudžiavo savo padėtimi. Bolle Holding GmbH aštuonerius metus nekėlė klausimo dėl atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus, vykdomų pareigų netinkamumo, nesvarstė klausimo, jog atsakovą reikia atleisti iš pareigų dėl netinkamo bendrovės valdymo, o šiuo metu dėsto, jog Darbo sutartis su atsakovu netikra, atlyginimas jam buvo mokamas per didelis ir pan., tokie ieškovės argumentai rodo ne atsakovo nesąžiningą ar neteisėtą elgesį, o ieškovės piktnaudžiavimą teise. Ieškovė nenurodė koks teisės aktas buvo pažeistas sudarant 2012 m. birželio 24 d. Darbo sutartį.

2.2. Dėl sutuoktinės įdarbinimo. Ieškovės transporto vadybininkų kvalifikacijos kėlimas buvo įprastas bendrovės veikloje ir atsakovo sutuoktinei nebuvo sudaromos kokios nors išskirtinės sąlygos kelti kvalifikaciją. Kad atsakovo sutuoktinė nebuvo įdarbinta fiktyviai patvirtina pažymos su UAB „Minaltra“, UAB „Danilus“, kuriose pažymėta, jog užsakymai dėl pervežimų, jų maršrutų, gauti iš UAB „Bolle Container Lt“ buvo derinami su S. K.. Ieškovė reikalauja pateikti iš atsakovo tokius įrodymus, kuriais pati disponuoja. Bendrovėje yra dokumentai susiję su bendrovės pervežimų užsakymais. Ieškovė teigdama, jog įdarbinęs S. K. bendrovėje atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nepateikė nei vieno teisinio argumento, kuris pagrįstų tokį teiginį. Ieškovės įstatuose nėra jokių apribojimų, papildomų sąlygų bendrovės vadovui įdarbinti savo šeimos narius.

2.3. Dėl bendrovės atsakovo atsakomybės. Dėl sandorių. UAB „Akrilita“ bei UAB „Just Baltikum“ buvo parduoti eilę metų intensyviai eksploatuoti ir nudėvėti konteineriai. Ieškovė nepateikė parduotų konteinerių įsigijimo dokumentų, nes jie atskleistų konteinerių eksploatavimo laiką ir ieškinio motyvų nepagrįstumą. Sprendžiant dėl atsakovo veiksmų, sudarant neva nuostolingus sandorius, neteisėtumo, kaip vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, esminę reikšmę turi ne tai, ar nurodyti sandoriai ieškovui nuostolingi, bet tai, ar atsakovas, juos sudarydamas, nepažeidė įstatymuose konkrečiai nustatytų pareigų. Ieškovė deklaratyviai nurodo, jog atsakovo elgesys buvo nesuderinamas su CK 2.87 str. numatytais principais, tačiau tokių savo argumentų nepagrindė leistinais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, jog sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žalos, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį būtų priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, jog protingas ir apdairus bendrovės vadovas tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, bendrovės vadovas prisiimtų neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Ieškovė privalėjo nurodyti kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, apibrėžti žalą (nuostolius) priežastinį ryšį ir kaltę, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Byloje nustatyta, kad UAB „Bolle Container LT“ (toliau – Bendrovė) juridinių asmenų registre įregistruota 2012-06-25. Atsakovas S. K. yra ieškovės UAB „Bolle Container LT“ steigėjas ir buvo vieninteliu akcininku. 2012 m. liepos 20 d. atsakovas dalį (60 %) ieškovės akcijų perleido Vokietijos įmonei Bolle Holding GmbH, atsakovui priklauso 40 % vardinių paprastųjų ieškovės akcijų. Pagrindinė ieškovės veikla - konteinerių nuoma ir su tuo susijusios paslaugos. Atsakovas nuo ieškovės įsteigimo momento iki 2012 m. liepos 8 d. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, tačiau 2020-07-08 neeilinio akcininkų susirinkimo metu buvo atšauktas iš Bendrovės direktoriaus pareigų.

7. Ieškovė ieškinio pareiškimu prašo priteisti iš atsakovo S. K. 140 016,18 Eur žalos atlyginimo ir nurodo, kad atsakovas, būdamas Bendrovės direktoriumi, piktnaudžiavo savo, kaip Bendrovės vadovo padėtimi. Atsakovas naudojo turtą savo asmeninėms reikmėms, painiojo savo asmeninius ir Bendrovės interesus, buvo nelojalus Bendrovei ir atliko kitus veiksmus, kurie prieštaravo Bendrovės interesams. Ieškovė nurodo, kad atsakovas padarė ieškovei žalą dėl savavališkai pasididinto sau darbo užmokesčio, dėl savo sutuoktinės S. K. įdarbinimo ir jai nustatyto nepagrįstai didelio darbo užmokesčio ir dėl sudarytų nenaudingų sandorių, kuriais buvo prarastas Bendrovės turtas.

8. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

9. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtinta juridinio asmens organų narių pareiga juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014).

10. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad įmonės vadovo atsakomybė kyla, inter alia, kai nustatomas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos lojalumo pareigos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

11. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Dėl darbo užmokesčio pasididinimo ir 91 909,06 Eur dydžio žalos

12. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, neturėdamas ieškovės akcininkų susirinkimas, turinčio išimtinę teisę nustatyti bendrovės vadovui atlyginimą, tris kartus pasididino savo darbo užmokestį: nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuo 1 035,00 Lt (299,76 Eur) pasididino iki 2 300,00 Lt (666,13 Eur), nuo 2015 m. sausio 1 d. nuo 2 300,00 Lt (666,13 Eur) iki 6 800,00 Lt (1 969,42 Eur), nuo 2016 m. sausio 1 d. nuo 6 800,00 Lt (1 969,42 Eur) iki 11 300,00 Lt (3 272,71 Eur). 2020 m. liepos 8 d. visuotinio kreditorių susirinkimo metu, kuomet buvo svarstomas atsakovo atleidimo iš pareigų klausimas, atsakovas pateikė 2012 m. birželio 24 d. darbo sutartį, kurioje atsakovo atlyginimo didinimas buvo numatytas į ateitį, t.y. nesilaikant ieškovės įstatuose nustatytos tvarkos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepagrįstai pasididintą darbo užmokesčio sumą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d., nes jam nepagrįstai buvo išmokėta 76 906,04 Eur suma. Ieškovė nurodo, kad minėtu laikotarpiu taip pat patyrė 15 003,02 Eur išlaidas dėl mokesčių Sodrai, kurios buvo susijusios su atsakovo neteisėtai pasididintu darbo užmokesčiu. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d. ieškovė dėl atsakovo neteisėto darbo užmokesčio pasididinimo patyrė iš viso 91 909,06 Eur žalą.

13. Į bylą pateikta 2012-06-24 atsakovo su UAB „Bolle Container LT“ sudaryta darbo sutartis (ieškinio priedas Nr. I-16), pagal kurią atsakovui nustatytas mėnesinis darbo užmokestis: nuo darbo sutarties sudarymo – 1035 Lt (299,76 Eur); nuo 2013-08-01 – 2300 Lt (666,13 Eur); nuo 2015-01-01 – 1800 Lt (1 969,42 Eur); nuo 2016-01-01 – 11 300 Lt (3 272,71 Eur). Kadangi darbo sutarties sudarymo metu atsakovas buvo vienintelis ieškovės akcininkas, todėl jam darbo užmokestis pagrįstai buvo nustatytas vieninteli akcininko, kaip ir numato Bendrovės įstatų 26.3 punktas.

14. UAB „Bolle Container LT“ yra du akcininkai – atsakovas ir Vokietijos įmonė Bolle Holding GmbH, kuriai S. K. 2012-07-20 perleido 60 procentų akcijų. Teismas sprendžia, kad apie atsakovui mokamą atlyginimo dydį, nustatytą 2012-06-24 Darbo sutartyje abiems akcininkams buvo žinoma, nes atlyginimo dydis buvo nurodomas žiniaraščiuose, apskaičiuojant ir sumokant mokesčius valstybei, darbo užmokestis buvo apskaitomas Bendrovės finansinės apskaitos dokumentuose, balansuose, pelno mokesčio ataskaitose, kurias tvirtino abu akcininkai. Nei vienas akcininkas per visą darbo užmokesčio atsakovui mokamą laikotarpį nereiškė dėl to pretenzijų, nors apie mokamą atlyginimo dydį žinojo.

15. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006) darytina išvada, kad tam tikrais atvejais visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo formalus nepriėmimas, jei akcininkai faktiškai yra pritarę gaunamam darbo užmokesčio dydžiui, per se nebūtinai lemia (tik) išvadą, kad vadovas padidintą darbo užmokestį gavo neteisėtai. Ieškovės visi akcininkai visą atsakovo darbo sutarties galiojimo laiką žinojo apie atsakovo gaunamą darbo užmokesčio dydį, numatytą 2012 m. birželio 24 d. Darbo sutartyje su atsakovu, bei tokiam darbo užmokesčio dydžiui pritarė, ką įrodo aukščiau aptartos faktinės aplinkybės, todėl teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nustatytą darbo užmokestį gavo neteisėtai.

16. Nors ieškovė reikalauja priteisti atsakovo pasididintą darbo užmokestį tik už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2020-07-08, tačiau ankstesnio darbo užmokesčio dydžio ir jo nustatymo pagrindo neginčija. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovui nustatytas darbo užmokesti nebuvo neprotingai didelis. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad ieškovė UAB „Bolle Container LT“ nežinojo apie atsakovui nustatytą ir mokamą darbo užmokesčio dydį ir jam nepritarė, todėl šioje reikalavimo dalyje ieškinio pareiškimas netenkinamas.

Dėl sutuoktinės įdarbinimo ir 14 957,12 Eur dydžio žalos

17. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 3 d. Bendrovėje buvo įdarbinta atsakovo sutuoktinė S. K. transporto vadybininkės pareigos (ieškinio priedas Nr. I-4). Ieškovės nuomone, jos įdarbinimas buvo fiktyvus, nes S. K. bendrovėje neatliko jokių funkcijų, be to, ir jos išsilavinimas neatitiko transporto vadovo pareigybei įstatymu keliamų reikalavimų. Atsakovo žmonai buvo nustatytas 682,00 Eur darbo užmokestis (darbo norma – 5 darbo dienos po 2 darbo valandas), kurį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atsakovas padidino iki 2 430 Eur už 8 darbo valandų darbą per 5 darbo dienų darbo savaitę. Toks darbo užmokestis buvo gerokai didesnis nei kitų bendrovės darbuotojų darbo užmokestis. Atsakovas ieškovės lėšomis apmokėjo S. K. mokymo išlaidas – 367,40 Eur. Po to, kai Bolle Holding GmbH pareiškė nepritarimą S. K. darbui bendrovėje, atsakovas 2020 m. sausio 29 d. nutraukė darbo sutartį su savo sutuoktine. Ieškovė nurodo, kad Bendrovei padaryta žala dėl atsakovo žmonos įdarbinimo sudaro 14 957,12 Eur, kur 8 243,20 Eur yra išmokėtas darbo užmokestis ir 6 346.52 Eur su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai bei 367,40 Eur mokymo išlaidos.

18. Kasacinis teismas, spręsdamas bendrovės vadovo atsakomybės klausimą dėl sutuoktinės įdarbinimo yra nurodęs, kad lojalumo pareigos pažeidimas gali būti konstatuotas nustačius, kad sutuoktinės atliekamos funkcijos neatitinka bendrovės veiklos tikslų, darbo užmokestis (jo priedai) komerciškai nepagrįstas, neatitinka rinkos vidurkio, mokamas skatinant tik vieną konkretų darbuotoją, tai daroma nesilaikant bendrovės įstatų ar kitų dokumentų arba kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

19. Ieškovė teigia, kad S. K. neturėjo reikalingos kvalifikacijos, nes Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8¹ str. 7 dalyje nurodyta, kad Transporto vadybininkas privalo atitikti profesinės kompetencijos reikalavimą, nurodytą 2009-10-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies d punkte (turėti profesinę kompetenciją.

20. Iš 2019 m. gegužės 3 d. Darbo sutarties sudarytos su S. K. matyti, jog jos pareigos „faktiškai ir nepertraukiamai vadovauti vežėjo transporto veiklai, tai yra vadovauti kelių transporto priemonių eksploatavimui ir priežiūrai, tvarkyti transporto sutartis ir dokumentus, tvarkyti bendrąją apskaitą, paskirstyti užduotis vairuotojams ir krovinius transporto priemonėms ir prižiūrėti eismo saugos procedūras“, tačiau byloje nesant duomenų apie S. K. faktiškai atliktą darbą teismas neturi galimybės nuspręsti apie profesinės kompetencijos reikalingumą minėtai pareigybei.

21. Atsakovas su tripliku pateikė UAB „Danilus“ ir UAB „Minaltra“ raštus, kuriuose nurodoma, kad abi bendrovės laikotarpiu nuo 2019-05-06 iki 2020-01-29 UAB „Bolle Container“ teikė pervežimo paslaugas. Užsakymai dėl pervežimų, jų maršrutų buvo gauti iš UAB „Bolle Container LT“ transporto vadybininkės S. K. , kuri pervežimo organizavimo klausimus spręsdavo atvykusi į UAB „Danilus“ ir UAB „Minaltra“ ofisą. Tačiau teismo nuomone, iš šių raštų turinio nėra galimybės nuspręsti apie Simonos Kraičiūnienės dirbtą laiką ir atliktų darbų apimtį, už kurį jai buvo mokamas atlyginimas. UAB „Bolle Container LT“ neturi jokių duomenų, įrodančių S. K. atliktus darbus, be to, nurodė, kad darbuotojai jos nėra matę Bendrovės patalpose, ji nėra davusi jokių nurodymų vairuotojams, neturėjo darbo elektroninio pašto nei darbo telefono, nors tai buvo įprasta darbo praktika Bendrovėje. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. N. (Bendrovėje dirbanti buhaltere). Atsakovas į bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų apie S. K. darbo funkcijų pagal Darbo sutartį atlikimą ar kitokių funkcijų, susijusių su įmonės veikla, vykdymą.

22. Teismas sutinka su ieškovės nurodyta faktine aplinkybe, kad atsakovei buvo nustatytas per didelis darbo užmokestis ir jis buvo gerokai didesnis nei kitų Bendrovės darbuotojų. Anksčiau Bendrovėje dirbusiam transporto vadybininkui, laikotarpiu nuo 2016-10-18 iki 2019-03-25 buvo nustatytas 497 Eur darbo užmokestis, kuris vėliau padidintas iki 641 Eur (ieškinio priedas Nr. I-5). Be to, atsakovo sutuoktinei praėjus vos 4 mėnesiams nuo darbo sutarties sudarymo, jai darbo užmokestis 2019-09-01 buvo padidintas beveik keturis kartus – iki 2 430 Eur, t.y. komerciškai nepagrįstas, nes Bendrovėje dirbusiam projektų vadovui buvo nustatytas tik 1 053 Eur dydžio atlyginimas (ieškinio priedas Nr. I-6). Be to, atsakovas Bendrovės lėšomis apmokėjo S. K. mokymus – 367,40 Eur, ką patvirtina (ieškinio priedai Nr. 12, 13).

23. Iš aukščiau aptartų duomenų matosi, kad atsakovas Bendrovėje įdarbino savo sutuoktinę, kuri Bendrovėje faktiškai nedirbo, nustatė jai nepagrįstai didelį darbo užmokestį, taip pat Bendrovės lėšomis nepagrįstai apmokėjo mokymosi išlaidas, kas leidžia konstatuoti, kad tokiais neteisėtais veiksmais S. K. pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintą lojalumo pareigą, supainiojo asmeninius ir bendrovės interesus ir šiais veiksmais padarė Bendrovei 14 957,12 Eur žalą.

Dėl sudarytų sandorių bei 4600 Eur ir 28 550 Eur žalos

24. Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo valdomai UAB „Just Baltikum“ (ieškinio priedai Nr. I-9, I-10) už nepagrįstai mažą kainą pardavė ieškovei priklausantį turtą ir tokiais veiksmais padarė ieškovei 4 600 Eur žalą. 2017 m. rugsėjo 30 d. tarp UAB „Bolle Container LT“ ir UAB „Apželdinimas“ buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. BL-01-16-11-21, pagal kurią UAB „Apželdinimas“ iš ieškovės išsinuomojo du jūrinius konteinerius. Kiekvieno jūrinio konteinerio mėnesio nuomos kaina - 65 Eur (be PVM), nuomos kaina už abu jūrinius konteinerius - 130 Eur/mėn. (be PVM). 2018 m. rugsėjo 28 d. atsakovas ieškovės vardu UAB „Just Baltikum“ pardavė tris konteinerius už bendrą 1 750 Eur sumą (be PVM) (ieškinio priedas Nr. I-11). 2018 m. spalio 1 d. atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, su UAB „Apželdinimas“ ir su sau pačiam priklausančia įmone UAB „Just Baltikum“ sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį (ieškinio priedas Nr. I-12), pagal kurią ieškovė (teisių perleidėjas) perdavė UAB „Just Baltikum“ (teisių perėmėjui) visas teises pagal su UAB „Apželdinimas“ sudarytą 2017 m. rugsėjo 30 d. nuomos sutartį, o 2018 m. spalio 15 d. UAB „Just Baltikum“ su UAB „Apželdinimas“ sudarė Konteinerių nuomos sutartį Nr. KN/01/181015 (ieškinio priedas Nr. I-13), pagal kurią UAB „Just Batikum“ išnuomojo UAB „Apželdinimas“ tuos pačius Jūrinius konteinerius, kuriuos 2018 m. rugsėjo 28 d. nusipirko iš ieškovės. 2018 m. spalio 15 d. nuomos sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad jūrinių konteinerių (kiekvieno) vertė yra 2 950 Eur (bendra vertė - 5 900 Eur). Ieškovės nuomone, kadangi atsakovas būdamas UAB „Bolle Container LT“ direktoriumi kitai savo paties vadovaujamai įmonei UAB „Just Baltikum“ už nepagrįstai žemą kainą pardavė du konteinerius už bendrą 1 300 Eur kainą, tačiau netrukus pats nurodė, kad šių konteinerių bendra vertė - 5 900 Eur, todėl atsižvelgiant į kainos, už kurią buvo parduoti konteineriai ir jų vertės, nurodytos nuomos sutartyje skirtumą, ieškovė padarytą žalą vertina 4 600 Eur (5 900 Eur – 1 300 Eur).

25. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Akrilita“ pardavė 18 jūrinių konteinerių. UAB „Bolle Container LT“ su Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomuoju pulku (toliau - Lietuvos kariuomenė) buvo sudariusi 2018 m. sausio 20 d. nuomos sutartį Nr. BL-01-18-01-20 dėl 18 jūrinių konteinerių nuomos, kurių numeriai: Nr. JURAS FXLU840868; Nr. JURAS FXLU840908; Nr. JURAS FXLU840860;Nr. JURAS NONU206055;Nr. JURAS NONU231202; Nr. JURAS NONU200240; Nr. JURAS NONU046403; Nr. JURAS NONU206052; Nr. JURAS NONU231167; Nr. JURAS FCBC843419; Nr. JURAS TTNU243129; Nr. JURAS RSGU294759; Nr. JURAS EISU385023; Nr. JURAS RSGU129280; Nr. JURAS EMCU360048; Nr. JURAS FCBU843329; Nr. EGHU311946; J Nr. CATU293998 ir kurių vertė be PVM yra 45 000 Eur (kiekvieno jūrinio konteinerio vertė atskirai - po 2 500 Eur be PVM). Ši vertė buvo nurodyta priėmimo - perdavimo akte prie nuomos sutarties Nr. BL-01-18-01-20 (ieškinio priedas Nr. I-17). Lietuvos kariuomenė minėtus jūrinius konteinerius ieškovei grąžino 2018 metų balandžio mėnesį, o 2018 m. gegužės 14 d. atsakovas pardavė šiuos jūrinius konteinerius UAB „Akrilita“ už bendrą 16 450 Eur (be PVM) kainą (ieškinio priedas Nr. ieškinio priedas Nr. I-14). 2018 m. gegužės 15 d. S. K. , veikdamas kaip UAB „Just Baltikum“ direktorius su Lietuvos kariuomene sudarė nuomos sutartį, pagal kurią kiekvienas jūrinis konteineris jau buvo įvertinas 2 500 Eur be PVM suma (ieškinio priedas Nr. I-15). Ieškovės nuomone, atsakovas, veikdamas kaip ieškovės vadovas, jūrinius konteinerius pardavė už itin žemą kainą, šis sprendimas buvo nuostolingas bendrovei, nes pardavus konteinerius Bendrovė neteko galimybės jų nuomoti, todėl prašo priteisti iš atsakovo 28 550 Eur dydžio žalą (45 000 Eur – 16450 Eur ).

26. Atsakovas nesutinka, kad sudarytais sandoriais ieškovei buvo padaryta žala, nes ieškovė į bylą nepateikė konteinerių įgijimo dokumentų, kitokių finansinės paskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie konteinerių vertę. Atsakovo nuomone, nuomos sutartyse nurodyta turto vertė negali būti vertinama kaip reali turto vertė.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-141-407/2021, kurioje nurodyta, kad turto balansinė vertė dažnai nėra lygi turto realiai vertei, kadangi rinkos vertė turėtų parodyti kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti, o buhalterinė vertė tiesiog parodo, kokia to turto vertė esamu momentu pagal įmonės finansinę apskaitą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, reglamentuojančio turto arba verslo vertės nustatymo principus, 2 str. 10 p., turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Atsižvelgiant į tai kasacinis teismas yra nurodęs, jog realūs turto pardavimo sandoriai gali būti teismo vertinami kaip vienas iš įrodymų konkretaus turto rinkos vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020).

28. Ieškovė konteinerių rinkos vertę įrodinėja šiais sandoriais: 2018-10-15 nuomos sutartimi ir jos priedu bei perdavimo priėmimo aktu prie 2018 m. sausio 20 d. nuomos sutarties (ieškinio priedai Nr. I-13, Nr. I-17), kuriuose ieškovė nurodžiusi konteinerių vertę ir šalys, pasirašydamos nuomos sutartis, patvirtino būtent tokią konteinerių vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas išvadai, kad konteinerių rinkos vertė atitiko tą vertę, kuri nurodyta minėtose nuomos sutartyse.

29. Kaip minėta, sandorių sudarymo metu atsakovas S. K. buvo ne tik UAB „Bolle Container LT“ akcininkas ir vadovas, bet ir UAB „Just Balticum“ akcininkas ir vadovas. Naudodamasis šiomis aplinkybėmis, siekdamas sau asmeninės naudos atsakovas sudarė Bendrovei nenaudingus sandorius. Atsakovas pažeidė lojalumo pareigą, neišvengė interesų konflikto, supainiojo asmeninį ir Bendrovės turtą. Atsakovas šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos informuoti Bendrovės akcininko Bolle Holding GmbH apie aplinkybes dėl interesų konflikto bei nurodyti jo pobūdžio (CK 2.87 straipsnio 6 dalis). Kadangi atsakovas S. K. veikė aplaidžiai, savo asmeniniais, o ne bendrovės interesais, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jis atliko neteisėtus veiksmus ir dėl bendrovei nenaudingų sandorių bei turto neišsaugojimo padarė ieškovei 33 150 Eur žalą.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovas dėl sutuoktinės įdarbinimo ir nepagrįstai padidinto atlyginimo, jai neatliekant darbo funkcijų pagal Darbo sutartį, padarė ieškovei 14 957,12 Eur žalą, o dėl ieškovei nenaudingų sandorių padarė 33 150 Eur žalą, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 48 107,12 Eur žalos atlyginimo. Kitoje reikalavimo dalyje ieškinio pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Dėl ieškovės UAB „Bolle Container LT“ patirtų bylinėjimosi išlaidų

32. Ieškovė už ieškinį 2021-07-31 mokėjimo nurodymu Nr. 2052 sumokėjo 2 570 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 9 693,13 Eur advokato pagalbos išlaidas. Ieškovei byloje atstovavo bnt H. advokatų profesinės bendrijos advokatas F. H. ir advokato padėjėjai advokato padėjėjas D. bei J. Z.. Ieškovė savo patirtoms advokato pagalbos išlaidoms pagrįsti pateikė 2021-07-31 PVM sąskaitą - faktūrą APB 2021.07-10 - 7 229 Eur sumai ir 2021-10-31 PVM sąskaitą - faktūrą APB 2021.10-26, 2 464,13 Eur sumai, 2021-08-18 mokėjimo nurodymą Nr. 121 - 7 229 Eur sumai ir 2021-11-09 mokėjimo nurodymą Nr. 180 - 2 464,13 Eur sumai. Prašyme nurodė, kad 9 693,13 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas sudaro 47,5 val. bendros trukmės teisinės paslaugos: 1) procesinių dokumentų rengimas (ieškinys, dublikas); 2) komunikacija su ieškove dėl bylos; 3) susipažinimas su bylos medžiaga (atsiliepimas į ieškinį, triplikas, šių dokumentų priedai); 4) teismų praktikos analizė; 5) pasirengimas bylos nagrinėjimui.

33. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

34. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijose) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

35. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės advokatas ir advokato padėjėjai 2021-08-11 parengė ieškinį, 2021-10-13 dubliką, 2021-11-11 prašymą dėl liudytojo iškvietimo, 2021-11-25 prašymą dėl dokumentų prijungimo, 2021-12-08 baigiamąją kalbą, dalyvavo šiuose teismo posėdžiuose, kurių pagal Rekomendacijų 9 p. nurodymus suapvalinta trukmė atitinkamai yra: 2021-11-25 posėdžio – 3 val., 2021-12-08 posėdžio – 1,5 val.

36. Pagal Rekomendacijas už aukščiau nurodytų procesinių dokumentų parengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose galimas tokio dydžio maksimalus advokato atlyginimas: 7 787,82 Eur (2,5x1517,40+(1,5+0,4+0,1+0,1)x1566,40+(3+1,5)x0,1x1566,40) (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.17, 8.19 punktai), kur 1 517,40 Eur yra 2021 m. pirmo ketvirčio, o 1 566,40 Eur yra 2021 m. antro ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

37. Ieškovės prašoma priteisti advokato išlaidoms atlyginti suma viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų advokato atlyginimo dydį, todėl ieškovei atlygintina advokato pagalbos išlaidoms apmokėti suma mažintina nuo 9 693,13 Eur iki 7 787,82 Eur. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 025 Eur (2300+(140016,18-100000)x1%)x75%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Už ieškovę už ieškinį bnt H. advokatų profesinė bendrija sumokėjo 2 570 Eur žyminį mokestį. Ieškovei atstovavusiai advokatų kontorai grąžintina 545 Eur (2570-2025) permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Dėl atsakovo S. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų

38. Atsakovas prašė iš ieškovės priteisti 1 331 Eur advokato pagalbos išlaidas, kurias sudarė 605 Eur užmokestis už atsiliepimo į ieškinį ir 726 Eur už tripliko parengimą. Atsakovui byloje atstovavo Advokatų profesinės bendrijos „D. ir B.“ advokatas G. D.. Atsakovo patirtos išlaidos yra pagrįstos 2021-11-16 sąskaita Nr. INV-2021-0220 – 1 331 Eur sumai ir 2021-11-16 mokėjimo nurodymu – 1 331 Eur sumai. Sąskaitoje Nr. INV-2021-0220 nurodyta, kad atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimui advokatas sugaišo iš viso 11 valandų. Atsakovo advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo 1 693,64 Eur (6x0,1x 1517,40+5x0,1x1566,40) ((Rekomendacijų 8.19 punktas).

39. Priimtu sprendimu yra patenkinta 34,36% (48107,12/140016,18x100) ieškinio reikalavimų, atmesta 65,64 % (100-34,36) ieškinio reikalavimų, todėl ieškovė turi teisę į 3 371,68 Eur ((7787,82+2025)x34,36%), o atsakovas turi teisę į 873,67 Eur (1331x65,64%) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40. Atsižvelgiant į tai, kad šalių reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra priešpriešiniai ir vienarūšiai, todėl taikytinas šių reikalavimų sumų įskaitymas, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2 498,01 Eur (3 371,68-873,67) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) ieškovei UAB „Bolle Container LT“ (j. a. k. 302808414) 48 107,12 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius šimtą septynis eurus 12 centų) žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Bolle Container LT“ (j. a. k. 302808414) iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) 2 498,01 Eur (du tūkstančius keturis devyniasdešimt aštuonis eurus 1 centą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Bolle Container LT“ atstovei bnt H. advokatų profesinei bendrijai (j. a. k. 302233547) 545,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) 2021 m. liepos 31 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 2052 per akcinę bendrovę „Swedbank“ už ieškovę sumokėto žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.