- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-1638-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12742-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18021-918/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. P. 115,85 Eur negrąžinto kredito, 10,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 221,03 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 11,39 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio, 48,40 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Nurodė, kad:
1.1. vartojimo kredito davėjas UAB „Ferratum“ (nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. UAB „Halex“) ir atsakovė V. P. 2013 m. kovo 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 57187, kuria atsakovei buvo suteiktas 115,85 Eur vartojimo kreditas. 2016 m. liepos 22 d. UAB „Ferratum“ su AB „Ferratum Finance“ sudarė paskolos sutarčių perkėlimo sutartį, kuria pastaroji perėmė visą paskolų sutarčių portfelį;
1.2. 2019 m. gegužės 9 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ferratum Finance“ su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Credit day“ sudarė subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į V. P. skolą. 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ ir UAB „Legal Balance“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovę.
2. Atsakovei adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas laikomi įteiktais 2020 m. birželio 2 d., įteikus juos viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį (t. y. iki 2020 m. birželio 16 d.) atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas sprendė, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės V. P. 115,85 Eur negrąžinto kredito, 10,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 11,39 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (137,96 Eur), skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 24,09 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad:
3.1. tarp UAB „Ferratum“ ir atsakovės V. P. 2013 m. kovo 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 57187, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 115,85 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. balandžio 21 d. Atsakovė vartojimo kredito sutarties nevykdė, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 2 dalimi, iš jos priteisė ieškovei 115,85 Eur negrąžinto kredito ir 10,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos;
3.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai);
3.3. atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir į tai, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2013 m. balandžio 21 d., teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 221,03 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. sausio 6 d. priteisimo po sutarties pasibaigimo prieštarauja aukščiau išdėstytiems sutarčių pasibaigimo principams, todėl negali būti tenkinamas;
3.4. atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 10.1 punktu) bei į tai, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti 11,39 Eur delspinigius (už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d.) laikė pagrįstu ir jį tenkino;
3.5. ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkino, iš atsakovės priteisdamas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (137,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis);
3.6. patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 38 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovei priteisė 24,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-18021-918/2020 dalyje dėl mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties įvykdymo pasibaigimo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo: priteisti ieškovei iš atsakovės V. P. 221,03 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovės V. P. 63,40 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovei iš atsakovės V. P. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Nurodė, kad:
4.1. skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas netenkino apeliantės ieškinio dalyje dėl 221,03 Eur mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos priteisimo bei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Teismas grindė sprendimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką;
4.2. pažymėjo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną, tiek reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną, tiek ieškinio pateikimo teismui dieną ir net likus dvidešimt trims dienoms iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos vis dar galiojo priešingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palūkanas skaičiuoti iki visiško prievolės įvykdymo dienos;
4.3. apeliantei nebuvo suteiktas protingumo kriterijus atitinkantis terminas, kuriuo apeliantė kartu su savo atstovais būtų galėjusi išanalizuoti naujai sukurtą precedentą, pateikti patikslintą ieškinį, kuriuo būtų keičiama motyvuojamoji dalis, performuluojami reikalavimai, ar atsisakoma dalis jų, kad ieškinys nebūtų tenkinamas iš dalies ir būtų priteisimos visos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos;
4.4. kadangi apeliantė turi teisę reikalauti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo (Sutarties 10.1 punktas) reikalavimą priteisti palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį po sutarties pasibaigimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujuoju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu ir nenustatydamas apeliantei termino ieškinio trūkumams pašalinti, turėjo vertinti, kaip reikalavimą taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę ir ex officio apeliantei vietoje mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys atsakovei V. P. dėl skolos, pagrįstumo ir teisėtumo.
8. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 221,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stine?s teise?ju? kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civiline?je byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, neatsižvelgdamas į šio precedento sukūrimo laiką, ieškinio pateikimo laiką, vartojimo kredito sutarties sudarymo laiką, precedento argumentaciją bei iki šio precedento galiojusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
9. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, kaip precedentų, todėl gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra galutinės, neskundžiamos ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinio teismo išaiškinimai dėl įstatymų bei kitų teisės aktų taikymo ir aiškinimo yra privalomi bendrosios kompetencijos teismams nuo jų priėmimo dienos, nepriklausomai nuo teisinių santykių atsiradimo ar ieškinio teismui pateikimo metu galiojusių išaiškinimų; išaiškintos normas taikytinos taip, kaip jos turėjo būti suprantamos nuo įsigaliojimo momento.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020 ir joje sukurtas precedentas, susijęs su mokėjimo palūkanų skaičiavimu, tapo privalomas visiems Lietuvos Respublikos teismams nuo precedento sukūrimo. Šioje byloje skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas už akių priimtas 2020 m. birželio 17 d., todėl priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020 nurodytais išaiškinamais ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 221,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos.
11. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pasiūlydamas įvertinti Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stine?s teise?ju? kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civiline?je byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus, o nenustatęs termino ieškinio trūkumams pašalinti, ieškinio reikalavimą priteisti 221,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, vertinti kaip reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę ir ex officio ieškovei vietoje mokėjimo (pelno) palūkanų priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Šiems apeliantės argumentams teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo teismų praktika, buvo priimta 2020 m. gegužės 25 d., o skundžiamas sprendimas už akių priimtas tik 2020 m. birželio 17 d., todėl, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, iki sprendimo už akių priėmimo turėjo galimybę pati susipažinti su Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais, juos įvertinti bei patikslinti ieškinio reikalavimus arba, nusprendus, kad laiko nepakanka, kreiptis į teismą dėl termino patikslintiems reikalavimams pareikšti suteikimo.
13. Pažymėtina, kad proceso dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. Dispozityvumo principas reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Ieškinį reiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
14. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyką ar faktinį pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui draudžiama tapti šalies advokatu, patarti šalims, kokius gynimo būdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/1999; 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė priteisi iš atsakovės 221,03 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Šį apeliantės reikalavimą teismas išnagrinėjo ir dėl jo priėmė sprendimą, vadovaudamasis sprendimo priėmimo metu galiojusiu kasacinio teismo išaiškinimu. Šiuo atveju, ieškovė nėra vartotoja, kurios teisių gynimo specifiką reglamentuota CPK normos, todėl ieškovės teisės turėjo būti ginamos pagal bendruosius civilinio proceso principus. Atsižvelgdama į tai bei vadovaudamasi civilinio proceso dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principais (CPK 13, 17 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex oficio prašymą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kvalifikuoti kaip prašymą atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir vietoj mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanas.
15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad ieškovė ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jai įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jos teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 20 punktas). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog skundžiamo sprendimo už akių priėmimas apribotų ieškovės teisę pateikti naują ieškinį dėl civilinės atsakomybės skolininkei taikymo.
16. Nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.