- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- e2-18021-918/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Legal Balance” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. P. 115,85 Eur negrąžinto kredito, 10,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 221,03 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 11,39 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio, 48,40 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
Nurodė, kad vartojimo kredito davėjas UAB „Ferratum“ (nuo 2016-09-15 UAB „Halex“) ir atsakovė V. P. 2013 m. kovo 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 115,85 Eur vartojimo kreditas. 2016-07-22 UAB „Ferratum“ su AB „Ferratum Finance“ sudarė paskolos sutarčių perkėlimo sutartį, kuria pastaroji perėmė visą paskolų sutarčių portfelį. 2019-05-09 UAB „Ferratum Finance“ su UAB „Credit day“ sudarė subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į V. P. skolą. 2019-05-10 UAB „Credit day“ ir UAB „Legal Balance“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria perleido ieškovui reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovę.
Atsakovei adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas laikomi įteiktais 2020 m. birželio 2 d., įteikus juos viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį (t. y. iki 2020 m. birželio 16 d.) atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp UAB „Ferratum“ ir atsakovės V. P. 2013 m. kovo 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 115,85 Eur vartojimo kreditas, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. balandžio 21 d. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. 2016-07-22 UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ sudarė sutartį dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kurios pagrindu UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą UAB „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį (sutarties 1.3 p.). Šios sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2019-05-09 tarp UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit Day“ sudaryta subrogacijos sutartis, kurios pagrindu reikalavimo teisė į skolininkus, tuo pačiu ir į atsakovės skolą, buvo perleista UAB „Credit Day“ (subrogacijos sutarties 1.2 p.). 2019-05-10 tarp UAB „Credit Day“ ir ieškovo UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2019-05/01, kuria AB „Credit Day“ perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovės skolą. 2019 m. birželio 6 d. atsakovei išsiųstas pranešimas apie kreditorius pasikeitimą.
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė kreditą ar/ir kredito kainą (palūkanas) būtų grąžinusi pradiniam kreditoriui ar ieškovui sutartyje nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Vadinasi, atsakovei, nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovės civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovei buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Atsakovė vartojimo kredito sutarties nevykdė, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 2 dalimi, iš jos priteistina ieškovui 115,85 Eur negrąžinto kredito suma, 10,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 221,03 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. sausio 6 d. Iš pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2013 m. balandžio 21 d.
Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų priteisimo po sutarties pasibaigimo prieštarauja aukščiau išdėstytiems sutarčių pasibaigimo principams, todėl negali būti tenkinamas.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinis kreditorius ir atsakovė vartojimo kredito sutarties 10.1 punktu susitarė, jog klientei laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėjimų, ji įsipareigoja mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nagrinėjamu atveju delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 11,39 Eur delspinigių yra pagrįstas todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku grąžinti gautą paskolą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (137,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 38 proc. reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų – 24,09 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,86 Eur) sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 95 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovės V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 85 ct) negrąžinto kredito, 10,72 Eur (dešimt eurų ir 72 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 11,39 Eur (vienuolika eurų ir 39 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (137,96 Eur), skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 24,09 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 09 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.