Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-347-1097/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
2S-347-1097/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21025-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Pareiškėjas
T. B.
Kreditorius
akcinė bendrovė Šiaulių bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-347-1097/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21025-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolis Vytautas Mitkus, išieškotoja akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis Vytatutas Mitkus vykdomojoje byloje Nr. 0240/17/00939 (toliau – vykdomoji byla) vykdo 41 5651,01 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą suinteresuoto asmens – hipotekos kreditoriaus – išieškotojo AB Šiaulių banko naudai iš pareiškėjui T. B. priklausančio hipoteka išieškotojui įkeisto turto: žemės sklypo, pastato–gyvenamojo namo, pastato–garažo, pastato–pirties, kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, esančių Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini). (toliau – Turtas). 2022 m. gegužės 12 d. antstolis vykdomojoje byloje Turto rinkos vertei nustatyti skyrė ekspertizę (toliau – Ekspertizė). 2022 m. rugsėjo 15 d. Ekspertizės akte nustatyta, kad Turto vertė yra 357 000 Eur. Nesutikdamas su nustatyta Turto rinkos verte, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 27 d. pateikė antstoliui prieštaravimą (skundą), prašydamas paskirti pakartotinę Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio nustatyta Turto kaina neatitinka realios rinkos vertės ir akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo interesus. Pareiškėjas pateikė antstoliui UAB „Marleksa“ 2022 m. kovo 18 d. parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (toliau – UAB „Marleksa“ vertinimas), kuria Turtas buvo įvertintas 391 000 Eur. Pareiškėjo teigimu, pastaruoju metu nekilnojamojo turto vertė Vilniaus regione nuolat kilo ir dabartinė Turto rinkos vertė yra ne mažesnė nei 450 000 Eur.

2. Antstolis Vytautas Mitkus 2022 m. spalio 10 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nustatyta Turto rinkos verte. UAB „Marleksa“ 2022 m. kovo 18 d. ataskaitoje Turtas įvertintas 34 000 Eur daugiau nei teismo eksperto pateiktame ekspertizės akte, t. y. skirtumas tarp dviejų vertinimų yra mažiau nei 20 proc., o teismo eksperto atliktas vertinimas yra 6 mėnesiais naujesnis. Be to, UAB „Marleksa“ atliktame vertinime nebuvo atsižvelgta į privažiavimą prie vertinamo Turto, t. y. kad Turtas yra apie kilometrą nutolęs nuo pagrindinio kelio, o kelias – neasfaltuotas ir neprižiūrimas. Antstolio teigimu, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu. Šiuo atveju Turtas buvo parduodamas ne vienose varžytynėse ir netgi parduodant Turtą už 330 000 Eur varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Turto vertės ekspertizę atliko ekspertas, vertinimas atliktas individualiai apžiūrėjus Turtą. Ekspertizės aktas nėra nuginčytas, todėl antstolis neturi pagrindo juo nesivadovauti. Pažymėjo, kad vykdymo procese turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai, t. y. antstolio pareiga yra nustatyti ne didžiausią ar mažiausią galimą, o teisingą turto vertę. Nuo teisingo turto įkainojimo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo – išieškotoja AB Šiaulių bankas, atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo prieštaravimą. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų ar skaičiavimų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie Turto vertės pasikeitimą po 2022 m. rugsėjo 15 d. Ekspertizės akto surašymo dienos ir / ar apie Turto vertinimo procedūros pažeidimą. Pažymėjo, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, o Turtas buvo parduodamas ne vienose varžytynėse ir net parduodant už 330 000 Eur varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas UAB „Marleksa“ vertinimą pateikė antstoliui tik kartu su skundu, nors vertinimas atliktas 2022 m. kovo 18 d. Išieškotojos vertinimu, prašydamas paskirti pakartotinę Turto vertės ekspertizę, pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, iš esmės siekia vilkinti vykdymo procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo T. B. skundą (prieštaravimą) dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas sprendė, kad antstolis, atsisakydamas skirti pakartotinę Turto rinkos vertės ekspertizę, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o pakartotinės ekspertizės skyrimas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas ir sudarytų sąlygas vilkinti vykdymo procesą bei nepagrįstai pažeistų išieškotojos interesą atgauti jai priteistą skolą.

5. Teismas nustatė, kad antstolis Vytautas Mitkus hipotekos kreditoriaus AB Šiaulių banko naudai vykdomojoje byloje Nr. 0240/17/00939 vykdo Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės Neringos Matulionienės 2017 m. balandžio 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. NM-2862 dėl 414 791,16 Eur skolos, 319,89 Eur notaro išlaidų, sutartinių palūkanų pagal kreditavimo sutartį, ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko – pareiškėjo T. B.. Vykdymo procese antstolis 2017 m. rugpjūčio 1 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį Turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, pirtį ir kiemo statinius, esančius Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 12 d. patvarkymu antstolis paskyrė Turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui (ekspertui) K. K.. Ekspertas 2022 m. rugsėjo 15 d. parengė Ekspertizės aktą Nr. 22-09-15KK, kuriuo nustatė, kad Turto rinkos vertė yra 357 000 Eur. Pareiškėjas su nustatyta Turto rinkos verte nesutiko ir 2022 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į antstolį su skundu (prieštaravimu), prašydamas paskirti pakartotinę ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti.

6. Teismas nenustatė pagrindo abejoti eksperto K. K. kompetencija ir tinkamumu atlikti Turto vertės nustatymo ekspertizę ar Ekspertizės akto išvadoje nurodytos Turto rinkos vertės teisingumu. Teismas nurodė, kad Ekspertizę atlikę ekspertas turi galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą Vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą, taip pat įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Teismas atsižvelgė į tai, kad Ekspertizės aktas parengtas beveik pusmečiu vėliau, nei pareiškėjo pateiktas turto vertinimas, todėl eksperto nustatyta Turto vertė laikytina aktualesne ir labiau atspindinčia realią vertę. Be to, eksperto ir UAB ,,Marleksa“ nustatytas turto vertės skirtumas yra tik apie 8,7 proc., todėl laikytinas neesminiu ir nesudarančiu pagrindo abejoti eksperto nustatyta Turto verte. Teismas taip pat pažymėjo, kad vykdymo procese objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, o šiuo atveju vykdomojoje byloje paskutinės skelbtos antrosios Turto varžytynės neįvyko, nes neatsirado nė vieno pirkėjo, nors Turtas buvo pardavinėjamas už 330 000 Eur kainą (60 proc. nustatytos Turto vertės).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą tenkinti ir įpareigoti antstolį Vytautą Mitkų paskirti pakartotinę Turto: žemės sklypo, pastato–gyvenamojo namo, pastato–garažo, pastato–pirties, kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių, esančių Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), vertinimo ekspertizę.

8. Grįsdamas atskirąjį skundą, pareiškėjas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė remdamasis iš esmės tik tuo, kad Ekspertizė buvo atlikta pusę metų vėliau nei buvo atliktas UAB „Marleksa“ vertinimas. Pareiškėjo teigimu, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, o pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai ir tokia kaina, kuri būtų maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Turto įkainojimas turi atitikti galimas realias turto rinkos kainas ir optimaliai atitikti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgė į tai, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai, nepagrįstai suteikė prioritetą kreditoriaus interesui, ir, nesuteikdamas galimybės tinkamai įvertinti Turto vertės, pažeidė pareiškėjo (skolininko) interesus.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, spręsdamas, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog antstolio paskirtos ekspertizės nustatyta Turto vertė neatitinka realios rinkos vertės. Pareiškėjas, atskiruoju skundu ginčydamas teismo nutartį, argumentuoja, kad teismas pareiškėjo skundą atmetė remdamasis iš esmės tik tuo, kad ekspertizė buvo atlikta pusę metų vėliau nei buvo atliktas UAB „Marleksa“ vertinimas, kad pareiškėjo skundą teismas išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgė į tai, jog vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai ir maksimaliai artima rinkos kainai.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso reglamentuojančios teisės normos reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-701/2023 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018). CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta; remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

14. CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje numatytas išimtis. CPK 681 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai, todėl antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

15. CPK 682 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Gavęs išieškotojo ar skolininko pateiktus prieštaravimus dėl turto vertės antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo ir, atitinkamai, skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90-2009).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Tačiau nustatydamas, ar turto pardavimo kaina yra mažesnė, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, todėl antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant, ar turtas iš varžytynių parduodamas už mažesnę nei pagal įstatymą nustatytą kainą, skirtumas tarp turto pardavimo iš varžytynių kainos ir kainos, kuria įkainotas turtas, turi būti esminis. Orientacinis kainų skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu ar didesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė ar didesnė, negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1732-779/2022; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2078-643/2022).

17. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties bei atskirojo skundo turinį, pripažintina, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolis, spręsdamas dėl pakartotinės ekspertizės netikslingumo ir remdamasis Ekspertizės akte nustatyta Turto verte, nepažeidė teisinio reglamentavimo nuostatų ir nenukrypo nuo teismų praktikoje formuluojamų reikšmingų kriterijų šiems klausimams spręsti.

18. Pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad antstolio paskirtas ekspertas turėjo Ekspertizei atlikti reikiamą kvalifikaciją, eksperto naudotų Turto vertinimo metodų pareiškėjas neginčija ir nenurodo argumentų dėl Ekspertizės akto (eksperto atlikto tyrimo) ydingumo. Taigi, teismas pagrįstai nenustatė pagrindo abejoti eksperto kompetencija, tinkamumu atlikti Turto vertinimą ir, atitinkamai, ekspertizės išvadoje nurodytos Turto rinkos vertės teisingumu.

19. Antra, nesutikimą su Ekspertizės akte nustatyta Turto rinkos verte (357 000 Eur) pareiškėjas grindžia pateikdamas UAB „Marleksa“ 2022 m. kovo 18 d. parengtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje Turtas įvertintas 391 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog antstolis nepagrįstai atsisakė vykdomojoje byloje skirti pakartotinę ekspertizę ar jog Turto vertė nustatyta neteisingai. Turto vertė rinkoje yra nuolat kintantis rodiklis, todėl eksperto K. K. 2022 m. rugsėjo 15 d. atliktas Turto vertinimas pagrįstai laikytas patikimesniu Turto vertei nustatyti, nei pusę metų anksčiau –2022 m. kovo 18 d. – atliktas UAB ,,Marleksa“ vertinimas. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, eksperto ir UAB ,,Marleksa“ nustatytų Turto verčių skirtumas nelaikytinas esminiu ir nekelia abejonių antstolio sprendimo remtis ekspertizės išvadomis dėl Turto vertės pagrįstumu. Minėta, kad, nustatant, ar turtas iš varžytynių parduodamas už mažesnę nei pagal įstatymą nustatytą kainą, skirtumas tarp turto pardavimo iš varžytynių kainos ir kainos, kuria įkainotas turtas, turi būti esminis. Orientacinis kainų skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu ar didesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė ar didesnė, negu byloje nustatyta turto rinkos kaina. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju skirtumas tarp eksperto K. K. nustatytos 357 000 Eur Turto vertės ir skolininko pasitelkto UAB „Marleksa“ turto vertintojo nurodytos 391 000 Eur Turto vertės sudaro apie 8,7 proc. Taigi, pagal teismų praktiką toks skirtumas laikytinas neesminiu ir savaime nesudaro pagrindo abejoti antstolio pasitelkto eksperto nustatyta Turto verte.

20. Trečia, nesutikimą su nustatyta Turto rinkos verte pareiškėjas grindžia nurodydamas, jog pastaruoju metu nekilnojamojo turto vertė Vilniaus regione nuolat kilo, todėl dabartinė Turto rinkos vertė yra ne mažesnė nei 450 000 Eur. Tačiau pareiškėjas nepateikia jokių faktinių duomenų (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuriais pagrįstų šią prielaidą, jog Turto vertė yra išaugusi iki 450 000 Eur. Kaip jau buvo nurodyta, skolininko pateikiami prieštaravimai dėl netinkamo areštuoto turto vertės nustatymo turi remtis ne tik jo subjektyvia nuomone apie pasikeitusią turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus. Pareiškėjas tokių skaičiavimų ar duomenų teiginiams apie išaugusią Turto vertę pagrįsti nepateikė.

21. Ketvirta, kaip buvo minėta ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdymo procese objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytinės, pradinė Turto pardavimo kaina – 752 000 Eur (v. b. l. 111–112). 2018 m. sausio 4 d. varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytinėse nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. l. 118–120). 2018 m. gegužės 28 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytinės, pradinė Turto pardavimo kaina – 640 000 Eur (v. b. l. 161). 2018 m. birželio 27 d. varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. l. 162–164). 2018 m. rugpjūčio 20 d. varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. l. 173–175). 2018 m. lapkričio 30 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytinės, pradinė Turto pardavimo kaina – 556 000 Eur (v. b. l. 191), 2019 m. balandžio 29 d. – pradinė Turto pardavimo kaina – 556 000 Eur (v. b. l. 213–214). 2019 m. gegužės 29 d. varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. l. 215–217). 2019 m. birželio 12 d. buvo paskelbtos antrosios varžytynės, pradinė Turto pardavimo kaina – 417 000 Eur (v. b. l. 223–224). 2019 m. liepos 15 d. varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. l. 225–228). 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, pradinė Turto pardavimo kaina – 472 000 Eur (v. b. l. 242). 2019 m. rugsėjo 20 d. varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. l. 245–246). 2019 m. gruodžio 11 d. buvo paskelbtos antrosios varžytynės, pradinė Turto pardavimo kaina – 354 000 Eur (v. b. l. 250–251). 2020 m. sausio 14 d. varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. l. 257–259). 2020 m. liepos 28 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, pradinė Turto pardavimo kaina – 440 000 Eur (v. b. l. 291). 2021 m. vasario 17 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, pradinė Turto pardavimo kaina – 440 000 Eur (v. b. l. 308). 2021 m. kovo 19 d. varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. l. 314–315). 2021 m. balandžio 2 d. buvo paskelbtos antrosios varžytynės, pradinė Turto pardavimo kaina – 330 000 Eur (v. b. l. 316). 2021 m. gegužės 5 d. varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. l. 332–335). Taigi, Turtą ne kartą bandyta parduoti už pareiškėjo įvardijamą ar artimą jai kainą, tačiau varžytynės neįvykdavo neatsiradus pirkėjų. Paskutinės varžytynės neįvyko, nors pradinė kaina buvo nustatyta 330 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, nėra prielaidų manyti, kad Turto ekspertizės akte nustatyta jo vertė neatitiktų rinkos kainos ir optimaliai nesuderintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų.

22. Kaip jau buvo nurodyta, pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti pagrįstą išvadą, jog Ekspertizės aktu nustatyta Turto vertė galimai neatitinka realios Turto rinkos vertės, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, atsisakydamas skirti pakartotinę Turto rinkos vertės ekspertizę, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o pakartotinės ekspertizės skyrimas, taip pat ir atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš Turto vyksta jau nuo 2017 m. pabaigos, nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, sudarytų sąlygas nepagrįstai vilkinti vykdymo procesą bei pažeistų išieškotojo interesą gauti savo reikalavimo patenkinimą.

23. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas klausimą sprendė formaliai ir remdamasis vienu argumentu dėl ekspertizės bei pareiškėjo pateikto turto vertinimo atlikimo laiko. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas detaliai aptarė nustatytas faktines aplinkybes ir, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų (ne)pagrįstumo, įvertino tiek ekspertizės ir turto vertinimo atlikimo laiką, tiek eksperto kvalifikaciją ir ekspertizės akto tinkamumą, tiek šiuose vertinimuose nustatytų turto verčių skirtumą, tiek Turto varžytynių rengimo procesą, tiek pareiškėjo pateiktus duomenis skundui pagrįsti.

24. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė