Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno Šilainių poliklinikai, tretiesiems asmenims ADB „Gjensidige“, R. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Dėl įrodymų priėmimo

Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos elektroninės ambulatorinės kortelės kopijas, 2017 m. birželio 8 d. apeliantės atliktą dantų būklės nuotrauką, 2015 m. sausio 27 d. garso įrašo kopiją. 2018 m. balandžio 19 d. apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė gydytojos J. D. darbo laiko grafiką.Taip pat apeliantė 2018 m. gegužės 15 d. kartu su prašymu dėl naujų įrodymų priėmimo pateikė VšĮ VUL Žalgirio klinikos 2017 m. sausio 24 d. medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, 2017 m. kovo 7 d. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos išrašą, apeliantės epikrizę, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos išrašą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų išrašą iš medicininių dokumentų Nr. A-5863460, 2017 m. gegužės 30 d. neurochirurgo išrašą, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų išrašus iš medicininių dokumentų, UAB InMedica medicinos dokumentų išrašą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašus/siuntimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. spalio 11 d. medicininę pažymą Nr. 3768 dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ir ugdymo įstaigą, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vidaus ligų gydytojo konsultaciją, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. vasario 8 d. pažymą apie apeliantės gydymą Nr. RP-(1.45)-31, apeliantės medicininę knygelę Nr. 104, apeliantės 2016 m. gruodžio 30 d. prašymą Kauno apygardos teismui, 2017 m. vasario 24 d. Kauno kolegijos pažymą Nr. 5, 2014 m. rugsėjo mėn. mokėjimo nurodymą, Kauno kolegijos studijų pažymėjimą Nr. PS-50, apeliantės 2017 m. birželio 5 d. skundą Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2016 m. birželio 1 d. nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 1.1-102374, receptų ir kvitų kopijas.Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.2018 m. gegužės 15 d. prašyme dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliantė apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad šiuos įrodymus buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, tačiau šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nepriėmė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu daug kartų teikė įrodymus, įskaitant ir dalį įrodymų pateiktų apeliacinės instancijos teismui 2018 m. gegužės 15 d. Nors apeliantė prašyme teismui nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jos pateiktus įrodymus atsisakė priimti, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad kartu su apeliantės 2016 m. gruodžio 30 d. pateiktu prašymu pridėti įrodymai buvo priimti byloje teisėjos rezoliucija (2 t., b. l. 114–122). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino faktines aplinkybes ir šalių ginčą išsprendė kitaip nei tikėjosi apeliantė nepatvirtina esminio apeliantės procesinių teisės pažeidimo, dėl kurio būtų pagrindas priimti apeliantės pateiktus įrodymus apeliacinėje instancijoje, kurioje įrodymų priėmimas yra ribotas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė nenurodė jokių (net minimalių) argumentų, kokias esmines ginčui aplinkybes patvirtins šios nutarties 14 punkte įvardyti įrodymai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus įrodymus apeliacinėje instancijoje atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl medicininės, rašysenos ir dokumentinės ekspertizės skyrimo

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad dalies pateiktų byloje dokumentų nėra pasirašiusi. Šiai aplinkybei patvirtinti yra reikalinga byloje paskirti rašysenos ir dokumentinę ekspertizę. Taip pat apeliantė prašo paskirti byloje medicininę ekspertizę. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo galimybių bylai esminėms aplinkybėms nustatyti ir nesikreipė į specialių žinių turinčius asmenis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę tikslinga skirti tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Tokiu atveju, kai prašymas skirti byloje ekspertizę grindžiamas tik spėlionėmis ir abejonėmis, o ne pagrįstu įsitikinimu, kad tam tikrų byloje kilusių klausimų išsiaiškinimui yra būtinos specialios žinios, teismas turi pagrindą prašymo skirti ekspertizę netenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-576/2013; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškusi prašymo dėl rašysenos ir dokumentinės ekspertizės byloje skyrimo apskritai, nors nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios pirmojoje instancijoje apeliantė buvo atstovaujama advokatės, todėl apie tokią galimybę jai turėjo būti žinoma. Vadinasi, apeliantei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekilo abejonių dėl apeliantės pasirašytų dokumentų atsakovei tikrumo.Nors patikslintame ieškinyje ieškovė prašė paskirti 36 ir 37 dantų medicininę ekspertizę (2 t., b. l. 24–27), tačiau 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu apeliantės advokatė Vytautė Linaburgienė, atstovaudama apeliantę, nurodė, kad pasitarusi su savo atstovaujamąja nepalaiko patikslintame ieškinyje pareikšto prašymo paskirti byloje medicininę ekspertizę ir nurodė, kad galima baigti bylą nagrinėti teismo posėdyje (2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 29 min. 12 sek. iki 1 val. 29 min 24 sek.) (3 t., b. l. 58). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, apeliantės prašymo motyvais, įvertinęs įrodymų visumą, taip pat aplinkybę, kad tokį prašymą reiškė tik viena iš šalių, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų pakanka išvadoms dėl ginčo esmės padaryti, todėl, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principais, netenkina apeliantės prašymų skirti medicininę, rašysenos ir dokumentinę ekspertizes (CPK 212 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sudarė procesines sąlygas medicininės, dokumentinės ir rašysenos ekspertizės atlikimui bei klausė apeliantės, ar ji turi papildomų prašymų (2017 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 val. 29 min. 14 sek. iki 10 val. 29 min. 16 sek. (3 t., b. l. 7); 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 15 val. 48 min. 10 sek. iki 15 val. 51 min. 7 sek. (3 t., b. l. 60), tačiau apeliantė šia teise nesinaudojo ir tokių prašymų nereiškė, o pastarųjų prašymų patenkinimas apeliacinėje instancijoje užvilkintų bylos nagrinėjimą, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą apeliacinėje instancijoje apeliantė grindžia būtinybe apklausti medicininę, rašysenos ir dokumentinę ekspertizę atlikusius specialistus ir ekspertus. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Nors dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti teismui motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės buvo detaliai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, savo nesutikimą su teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu apeliantė išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje poreikis atsirado dėl ekspertizę atlikusių specialistų ir ekspertų apklausos, tačiau apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliantės prašymo dėl medicininės, rašysenos ir dokumentinės ekspertizės byloje skyrimo, apeliantės argumentai dėl žodinio bylos nagrinėjimo laikytini taip pat neaktualiais. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl apeliantės prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmeta.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nurodydama, kad dėl atsakovės darbuotojos gydytojos R. A. neteisėtų veiksmų atsirado žala apeliantės sveikatai. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir šioje nutartyje nurodytą teismo praktiką).Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė 2014 m spalio 17 d. kreipėsi į atsakovę dėl skaudančio danties gydymo. Apeliantė nebuvo patenkinta jai suteikta gydymo paslaugų kokybe, todėl 2015 m. sausio 15 d. pateikė atsakovei skundą Nr. 2-9-9 (1 t., b. l. 29–30). Atsakovė, įvertinusi apeliantės nusiskundimus dėl trečiojo asmens gydytojos R. A. suteiktų gydymo paslaugų kokybės, ieškovės 2015 m. sausio 15 d. skunde Nr. 2-9-9 išdėstytas aplinkybes ir įvertinusi pacientės buvusią ir esamą klinikinę odontologinę situaciją, pasiūlė pacientei sudaryti susitarimą dėl odontologinių paslaugų teikimo (37–38 danties) poliklinikoje, kurį apeliantė 2015 m. sausio 27 d. pasirašė (1 t., b. l. 31). Apeliantė sutiko su minėtame susitarime įvardintų paslaugų atlikimu ir įsipareigojo nereikšti jokių pretenzijų dėl 2015 m. sausio 15 d. pareikšto skundo Nr. 2-9-9 (susitarimo l.6 punktas).VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje 2015 m. sausio 15 d. šalių susitarimo pagrindu apeliantei buvo atliktos šios odontologinės paslaugos: 1) 2015 m. sausio 27 d. atlikta profesionali burnos higiena, kurios reikėjo pooperaciniam laikotarpiui pagerinti, nes dantų apnašos ir akmenys blogino burnos ertmės būklę. 2) 2015 m. vasario 14 d. gydytojas endodontologas atliko 37 danties šaknų kanalų pergydymą galimoms atokiosioms komplikacijoms išvengti. 3) 2015 m. vasario 26 d. gydytoja periodontologė atliko periodontologinę lopo operaciją. Apeliantės ir atsakovės susitarimo 1.3.4. punkte buvo numatyta atlikti apeliantės 37 danties vainiko restauraciją pagal indikacijas (po endodontinio gydymo), tačiau ši gydymo paslaugų dalis apeliantei neatlikta, nes nuo 2015 m. kovo 5 d. apeliantė odontologijos centre nesilankė (2 t., b. l. 89–96). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2016 m. kovo 24 d. sprendime Nr. 56-34 konstatavo, kad apeliantė kreipėsi į komisiją dėl 2015 m. sausio 27 d. šalių sudaryto susitarimo nevykdymo. Komisija, susipažinusi su atsakovės pateikta medžiaga, nustatė, kad prieš gydant 37 dantį pacientė pasirašė sutikimą intervencinei procedūrai „Danties šaknies chemomechaninis paruošimas“, kuriame buvo supažindinta su visomis galimomis komplikacijomis, įskaitant ir alergine reakcija, kuri ir įvyko, ir kurios padarinius atsakovė siekė pašalinti, vykdydama 2015 m. sausio 27 d. susitarimą. Komisijos vertinimu, remiantis gydytojų specialistų atsakymais, 2015 m. sausio 27 d. susitarimas buvo įvykdytas, nes 2016 m. sausio 29 d. atliktoje 37 danties nuotraukoje matyti 37 danties šaknų kanalų užpildas homogeniškas, viršūninė apydančio būklė be pakitimų, kaulinių destrukcijos židinių 37 danties šaknų viršūnių srityje bei tarpšaknyje nestebima, radiologinis tyrimas leido komisijai vertinti, kad 37 danties šaknų kanalai sugydyti tinkamai. Taip pat komisija sprendime konstatavo, kad poliklinikoje buvo pradėta vykdyti pooperacinė priežiūra, tačiau nuo 2015 m. kovo mėnesio apeliantė apskritai nustojo lankytis poliklinikoje, t. y. su poliklinikos specialistais nustojo bendradarbiauti. Be kita ko, komisija pažymėjo, kad žala pareiškėjos sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas poliklinikoje nebuvo padaryta, o gydymo eigoje (2014 m. pabaigoje) ne dėl poliklinikos personalo, o dėl individualios pacientės organizmo alerginės reakcijos kilusių komplikacijų šalinimas apeliantei poliklinikoje atliktas tinkamai ir tiek, kiek tam sudarė sąlygas pati pacientė (1 t., b. l. 11–14). Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. ataskaitoje Nr. D17-181-(1.27.) ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakyme Nr. T4-252 konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2015 m. kovo 5 d. apeliantei VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (2 t., b. l. 73–78). Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2016 m. sausio 29 d. protokole Nr. 01 taip pat nėra konstatuota, kad teikiant medicinos paslaugas apeliantei buvo padaryti pažeidimai (1 t., b. l. 16–17).Dėl apeliantės argumentų, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės ir jos darbuotojos R. A. veiksmų neteisėtumo, turėjo nustatyti aplinkybę, ar tikrai sveikatos priežiūros paslaugos apeliantei buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo pastangas pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2016 m. sausio 29 d. protokole Nr. 01 (1 t., b. l. 16–17), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. kovo 24 d. sprendime Nr. 56-34 (1 t., b. l. 11–14) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. ataskaitoje Nr. D17-181-(1.27.) bei 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakyme Nr. T4-252 (2 t., b. l. 73–78) nėra konstatuotos aplinkybės, kad dėl kokių nors atsakovės netinkamų ar neteisėtų veiksmų kilo žala apeliantės sveikatai. Priešingai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendime konstatavo, kad dalis paslaugų apeliantei nesuteikta dėl jos nesilankymo poliklinikoje nuo 2015 m. kovo 5 d. ir organizmo reakcijos į tam tikrus medikamentus, dėl kurių naudojimo apeliantė pasirašė sutikimą. Tokiu atveju laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad dėl trečiojo asmens R. A. neteisėtų veiksmų atsirado žala apeliantės sveikatai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. ataskaitoje Nr. D17-181-(1.27.) ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakyme Nr. T4-252 nurodytos aplinkybės nėra paneigtos ir nuginčytos. Nors apeliantė apeliaciniame skunde ir nurodė, kad dėl atsakovės darbuotojos neteisėtų veiksmų ji tapo nedarbinga, tačiau byloje pateiktoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 1 nurodyta, kad 40 proc. dydžio darbingumo lygis apeliantei nustatomas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. (2 t., b. l. 176). Duomenų, kurie patvirtintų apeliantės darbingumo lygį vėlesniu laikotarpiu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Šalys neginčija byloje faktinės aplinkybės, kad paskutinį kartą apeliantė lankėsi VšĮ Šilainių poliklinikoje dar 2015 m. kovo 5 d., todėl aplinkybė, kad būtent dėl atsakovės veiksmų apeliantė tapo 40 proc. nedarbinga, t. y. praėjus daugiau kaip 1,5 metų po apsilankymo pas atsakovę, laikytina abejotina. Taip pat laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad dėl netinkamai apeliantės sugydytų 37 danties šaknies kanalų, dėl laiku nenustatyto organizme atsiradusio uždegimo, dėl dirginančio medžiagos nutekėjimo į apeliantės gerklę buvo priverstinai pašalinti 36 ir 37 apeliantės dantys. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų komisijos 2016 m. sausio 29 d. protokole Nr. 1 atsakant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos antrą klausimą „Ar 37 danties gydymas turėjo įtakos atsiradusiai 36 ir 38 danties simptomatikai?“ ir trečią klausimą „Ar 37 danties gydymas turi įtakos 36 ir 38 danties gijimui?“ nurodoma, kad 37 danties gydymas įtakos su 36 danties simptomatika negalėjo turėti bei 37 danties gydymas 36 ir 38 dantų gijimui įtakos neturi (1 t., b. l. 16–17).Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2016 m. kovo 24 d. sprendime Nr. 56-34 taip pat konstatavo, kad 36 ir 38 dantys, dėl kurių pretenzijas reiškė apeliantė, poliklinikoje nebuvo gydyti. Gydytojų specialistų teigimu, 37 danties gydymas įtakos su 36 danties simptomatika negalėjo turėti. Komisijos nuomone, susipažinus su gydytojų specialistų konsultavusių komisiją, išvadomis, gautais dokumentais, darytina išvada, kad gydymo eigoje naudotos medžiagos yra sertifikuotos ES ir jos įtakos bendrinei pacientės sveikatos būklei negalėjo turėti, aprašyti vietiniai periodonto pakitimai 37 ir 38 dantų tarpdantyje galėjo atsirasti 37 danties endodontologinio gydymo metu. Kaip jau nurodyta anksčiau šioje nutartyje, komisija taip pat sprendime konstatavo, kad žala apeliantės sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta, o dėl individualios pacientės organizmo alerginės reakcijos, kilusių komplikacijų šalinimas atliktas tiek, kiek tam sudarė sąlygas pati pacientė (1 t., b. l. 11-14). Įvertinus visas bylos aplinkybes, laikytina, kad apeliantei atsakovė suteikė paslaugas tiek, kiek tam sudarė sąlygas pati apeliantė. Laikytina, kad apeliantė neįrodė atsakovės padarytos žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo bei kaltės, t. y. nepagrindė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtinas ir tas aspektas, kad apeliantė savo iniciatyva nusprendusi nuo 2015 m. kovo 5 d. nepriimti atsakovės gydymo paslaugų, taip pat nebuvo pakankamai rūpestinga, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Kita vertus, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantės lankymasis savo nuožiūra kitose gydymo įstaigose ir savarankiškas sprendimas nebendradarbiauti su atsakove prie apeliantės sveikatos gerinimo neprisidėjo.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų komisijos išvadas, kurių pagrindų priėmė skundžiamą sprendimą, o šios išvados prieštarauja kitiems byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, t. y. kitų odontologų pateiktoms rekomendacijoms ir apeliantės sveikatos būklės situacijos vertinimui.Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).Nors apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų komisijos išvadas, kuriomis remdamasis priėmė skundžiamą sprendimą, tačiau šiuo apsektu pažymėtina, kad priimdamas sprendimą teismas vertino ir kitus įrodymus esančius byloje. Taip pat šalių paaiškinimus bei liudytojų R. V. ir A. A. parodymus, kurie buvo apklausti liudytojais 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdyje apeliantės iniciatyva (3 t., b. l. 6–14).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas gydymo įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai išnagrinėjo bylą pagal apeliantės ieškinio faktiniu pagrindu apibrėžtas ribas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų komisijos nare buvo tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotas asmuo R. V., kuri buvo apklausta liudytoja 2017 m. birželio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu. Ši liudytoja dirba Kauno senamiesčio odontologijos klinikoje kartu su atsakovės atstove S. M., kuri tiesiogiai dalyvavo derybose apeliantei ir atsakovei sudarant 2015 m. sausio 27 d. susitarimą. R. V. yra tiesiogiai suinteresuotas asmuo bylos baigtimi, todėl teismas jos išvadomis negalėjo vadovautis. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Vien apeliantės nurodyti argumentai, kad R. V. dirba kartu su S. M. vienoje gydymo įstaigoje patys savaime nepatvirtina R. V. suinteresuotumo šios bylos baigtimi.Kaip jau nurodyta šioje nutartyje anksčiau, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi ne vien 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų komisijos išvadomis, tačiau ir kitais įrodymais esančiais byloje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmų komisijos 2016 m. sausio 29 d. protokole Nr. 1 nurodyta, kad komisijos sudėtį sudarė pirmininkė gydytoja odontologė R. K., gydytoja endodontologė R. V., gydytojas periodontologas A. A., kurie komisijos išvadas patvirtino savo parašais (1 t., b. l. 16–17). Vadinasi, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų komisijos išvados nebuvo padarytos remiantis vienasmenišku R. V. sprendimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016; 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.Kadangi šalys bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl joms bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.