Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens – Valstybės, atstovaujamos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, tretiesiems asmenims R. K., Valstybei, atstovaujamai Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos, išvadą duodanti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl draudimo taisyklių sąlygos pripažinimo negaliojančia, draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas R. Č. ieškiniu prašo pripažinti Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (2014 m. rugpjūčio 1 redakcija) 5.1.3 punkto sąlygą, įpareigojančią draudėją apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti policijai, jeigu transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė nei 1 200 Eur, negaliojančia, kaip neatitinkančią sąžiningumo reikalavimų, priteisti iš atsakovo ERGO Isurance SE Lietuvos filialo R. K. naudai 3709,56 Eur draudimo išmoką bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei priteisti jam iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje (elektroninės bylos priedo lapas (toliau – b.l.) 2-7, I tomas) nurodė, kad 2016 m. spalio 27 d. jis su atsakovu ERGO Insurance Lietuvos filialas sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (Transporto priemonės draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri pripažintina vartojimo sutartimi, pagal kurią Kasko draudimu laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. spalio 30 d., nuo visų rizikų apdraudė transporto priemonę „AUDI A8“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią trečiajam asmeniui R. K., kuri pagal Sutartį yra naudos gavėja. Sutartis po apmokėjimo buvo atsiųsta jam elektroniniu paštu. Tokiu būdu pas tą patį draudiką Transporto priemonių draudimo sutartis (taip pat ir šio automobilio) jis sudarinėja jau daugiau nei trejus metus. 2016 m. lapkričio 16 d. apie 5 val. ryto kelyje Prienai – Vilnius, neprivažiavus Aukštadvario, vairuodamas automobilį, jis kliudė netikėtai į važiuojamąją kelio dalį išbėgusį laukinį gyvūną. Po susidūrimo gyvūnas nubėgo į mišką. Su kuo nors susisiekti tuo metu jam nebuvo galimybių, nes telefonas buvo išsikrovęs, o ir pravažiuojančių automobilių ankstyvą rytą nebuvo. Apžiūrėjus automobilį iš išorės, atrodė, kad sugadinimai nėra dideli (nežymiai apgadintas kairės pusės žibintas, sparnas, bamperis, išbėgo freonas, nebuvo priekinio valstybinio numerio ženklo), o atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu buvo apgadintas tik automobilis, jis buvo įsitikinęs, kad policijos dalyvavimas registruojant į įvykį nėra būtinas, todėl susiklosčiusioje situacijoje nusprendė važiuoti toliau. Grįžęs ir pasikrovęs telefoną, nufotografavo apgadintą automobilį. Tą pačią dieną apie įvykį telefonu Nr. 1887 informavo atsakovą bei elektroniniu paštu išsiuntė nustatytos formos pranešimą apie draudžiamąjį įvykį. Nesulaukęs skambučio iš atsakovo, jis 2016 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į UAB „Vasiliauskai“ autoservisą, kad specialistai sudarytų automobilio remonto sąmatą ir ją suderintų su atsakovu. Galutinė automobilio remonto sąmata – 3709,56 Eur su PVM. Po keleto dienų, susisiekus su atsakovu, jis buvo informuotas, kad atsakovas nepadengs visos automobilio remonto sumos, nes žalos suma viršija 1200 Eur, o esant draudžiamajam įvykiui, kai padaryta žala yra didesnė nei 1200 Eur, privaloma kviesti policiją, todėl atsakovas už automobilio remontą galėtų kompensuoti tik iki 1200 Eur. 2016 m. gruodžio 6 d. jis atsakovui pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo. Atsakydamas į pretenziją, atsakovas pateikė 2016 m. gruodžio 16 d. raštą dėl pretenzijos žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dar kartą pakartojo savo poziciją, jog Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punktas įpareigoja draudėją apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti policijai, jeigu transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė nei 1200 Eur. Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas nevykdė 5.1.2 - 5.1.13 punktuose numatytos draudėjo pareigos draudžiamojo įvykio atveju. Visgi, jis įsitikinęs, kad Taisyklių 5.1.3 punktas nesąžiningas jo, kaip vartotojo, atžvilgiu. Vienašališkai nustatydamas reikalavimą tuo atveju, jei transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė nei 1200 Eur, draudikas įspraudžia draudėją į griežtus rėmus, t. y. esant draudžiamam įvykiui, draudėjas nedelsiant privalo nustatyti visus su draudžiamuoju įvykiu susijusius transporto priemonės sužalojimus (sugadinimus) ir įvertinti jų dydį pinigine išraiška, bei nustatęs, kad žala viršija 1200 Eur, kviesti policiją. Taisyklėse nėra apibrėžta ir konkretizuota, kaip ir kokiu būdu, esant aptariamai Taisyklių 5.1.3 punkte įtvirtintai sąlygai, tiksliai įvertinti, kokia transporto priemonei padaryta žala. Nenustatyti ir kriterijai, kuriais remiantis draudėjas įvykio vietoje galėtų tai padaryti. Įvertinti padarytą žalą gali tik asmenys, esantys tos srities specialistais, t. y. asmenys, turintys specialųjį išsilavinimą ir specialių žinių (pvz. autoserviso specialistai), o jis (kaip ir dažnas vairuotojas) nėra šios srities specialistas. Be to, visiškai nesuprantama ir neaišku, kodėl būtent esant žalai ne didesnei nei 1200 Eur, policijos iškvietimas į įvykio vietą nėra būtinas, o žalai viršijus nustatytą sumą, policijos dalyvavimas jau yra privalomas, ir kokią įtaką tai turi draudžiamajam įvykiui. Juk aptariamuoju atveju policijos iškvietimas, nepriklausomai nuo žalos dydžio, nepakeis faktinės situacijos bei neturės jokio įtakos žalos dydžiui, o jos dalyvavimas bus tik betikslis formalumas. Todėl mano, kad jam, kaip vartotojui, minėtų Taisyklių vykdymas iš principo yra neįmanomas – tam, kad nustatyti žalos dydį, jis neabejotinai turi vykti arba transporto priemonę transportuoti į specializuotą vietą – servisą. Tokiu atveju jis, kartu su automobiliu, yra priverstas palikti įvykio vietą. Ir, vėliau nustačius, kad žala viršija Taisyklėse nurodytą pinigų sumą, policijos kvietimas yra visiškai betikslis, nes nei jo, nei automobilio autoįvykio vietoje jau nebėra. Tad, vertinant aptariamos Taisyklių sąlygos turinį, jos formuluotę ir išraiškos būdą, akivaizdu, kad ši sąlyga yra siurprizinė ir neatitinka sąžiningumo reikalavimų, bei pažeidžia civilinių teisių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principus, nes, pirma – Taisyklių sąlygos su juo individualiai nebuvo aptartos ir apie jas iš anksto nebuvo informuotas, o jų parengimui negalėjo daryti jokios įtakos, kadangi jos nustatytos iš anksto atsakovo parengtose standartinėse Taisyklėse ir taikomos vienodai visiems draudėjams. Antra – aptariamos sąlygos neįmanoma įgyvendinti, kadangi neįmanoma įvykio vietoje tiksliai nustatyti žalos dydį neturint specialaus išsilavinimo. Trečia – nekonkretizuota, kaip ir kokiu būdu ją įgyvendinti. Ketvirta – nesuprantama, kokią įtaką draudžiamajam įvykiui turi privalomas policijos iškvietimas esant žalai didesnei nei 1200 Eur. Jis, kaip vartotojas, turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas, todėl teismo prašo pripažinti Taisyklių 5.1.3 punkto nuostatas negaliojančiomis, kaip neatitinkančias sąžiningumo reikalavimų, o ieškinyje nurodytą pinigų sumą priteisti trečiojo asmens R. K. naudai.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. Č. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasis ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 16 d. apie 5 val. ryto kelyje Prienai – Vilnius, važiuojant iš namų į Vilnių į asmeninio pobūdžio susitikimą, neprivažiavus Aukštadvario, vairuodamas automobilį „Audi A8“, 2007 metų gamybos, jis kliudė laukinį gyvūną, kokį, negali pasakyti, nes buvo tamsu, viskas įvyko greitai. Gyvūnas buvo nemažas, gali būti, kad tai buvo šernas. Gyvūnas nubėgo, o jis sustojęs apžiūrėjo automobilį. Pasižiūrėjo atidžiai. Pirmiausia jis pamatė, kad sudaužyta automobilio priekinė lempa, t.y. priekinis kairės pusės žibintas, taip pat buvo įtrūkę grotelės. Pasigedo ir automobilio priekinio valstybinio numerio ženklo, jo ieškojo, bet nerado. Vėliau buvo grįžęs į įvykio vietą, ieškojo valstybinio numerio ženklo, bet jo rasti nepavyko. Policijai negalėjo pranešti, nes buvo išsikrovęs jo mobilusis telefonas, o pravažiuojančių automobilių nebuvo. Palaukęs apie 10-15 minučių jis nusprendė vykti namo, nes automobilis buvo apgadintas nežymiai. Jis suprato, kad įvyko eismo įvykis, tačiau buvo girdėjęs, kad jei nėra nukentėjusiųjų, galima apie eismo įvykį nepranešti policijai. Nukentėjusių žmonių nebuvo. Grįžęs namo pamatė, kad įlenktas ir automobilio kairės pusės priekinis sparnas. Grįžęs nuėjo miegoti, nes buvo ankstyvas rytas. Draudimui apie įvykį pranešė dienos metu, susisiekęs trumpuoju numeriu, taip pat paklausė, ar nereikia pranešti policijai. Tuo metu su juo kalbėjusi draudimo bendrovės atstovė pasakė, kad policijai pranešti nereikia. Iš karto draudimui nepranešė, nes žinojo, kad apie eismo įvykį gali pranešti per tris paras, jei nėra nukentėjusiųjų. Sutarties nebuvo skaitęs. Mano, kad jis šiuo atveju elgėsi apdairiai, nes jo akimis automobilis nebuvo ženkliai apgadintas, nukentėjusiųjų nebuvo. Jis nėra ekspertas ir nežino, kiek kainuoja detalės. Be to, jis dar palaukė 10-15 minučių, tikėdamasis, kad pro šalį važiuos automobilių, tačiau tuo metu pro šalį važiuojančių automobilių nebuvo. Jei iš karto po įvykio jis būtų turėjęs galimybę paskambinti, jis būtų skambinęs ir pranešęs trumpuoju numeriu. Kodėl buvo nurodęs skirtingas aplinkybes dėl telefono, nežino, galbūt dėl suklydimo. Kad telefonas išsikrovęs, jis pamatė kelionės pradžioje, važiuodamas, kuomet norėjo parašyti žinutę. Automobilį jis pirko prieš dvejus su puse metų, galbūt 2013 m. spalio 30 d., už 51 000,00 Lt (14770,62 Eur), kokia jo vertė buvo įvykio metu, jis nežino, nes neužsiima prekyba automobiliais. Galbūt automobilio vertė šiai dienai gali būti apie 10 0000 – 12 000 Eur. Jo paties darbas susijęs su statybomis. Įsigijęs automobilį, jis jį iš karto apdraudė ERGO draudimo bendrovėje. Automobilį jis visą laiką draudė ERGO draudimo bendrovėje. Prienų draudėja jam paminėjo, kad jų servisas yra „Vasiliauskai“. Jis, išgabenęs automobilį į automobilių servisą „Vasiliauskai“, paskambino ekspertui ir pranešė, kad automobilis servise, ir ekspertas automobilį apžiūrėjo servise. ERGO draudimas jam draudimo išmokos nemokėjo. Įvykio metu alkoholio jis nebuvo vartojęs, blogai nesijautė. Jis vartoja vaistus, dėl to negali vartoti alkoholio. Ilgos kelionės automobiliu jam yra įprastos. Pirmą kartą draudžiant automobilį, ERGO draudimo Prienų skyriuje, automobilį nufotografavo, apkalbėjo draudimo sąlygas, t.y. kad automobiliui priklauso nemokamas išvežimas, kuro privežimas, stiklo farų dūžiai – be frančizės. Gali būti, kad sutarties pratęsimai vykdavo be jo, nes jis Lietuvoje nebūna, dažniausiai draudimo atstovas baigiantis sutarčiai pranešdavo telefonu ar laišku, būdavo sumokami pinigai, ir sutartis pratęsiama. Tiksliai nepamena, bet mano, kad 2016 m. draudimo sutartį jis sudarė nuvykęs pats į vietą, draudiko atstovė buvo J. G.. Sutarties sudarymo metu J. G. jam neaiškino sutarties sąlygos, numatančios, kad susidūrus su laukiniu gyvūnų, kai žalos dydis viršija 1200 Eur, reikia pranešti policijai. Apie tai jis sužinojo jau po įvykio iš autoserviso meistrų, kuomet iškilo žalos atlyginimo klausimas. Iki šio įvykio jam dar buvo vienas atvejis, kuomet draudimo bendrovė atlygino žalą dėl automobilio stiklo sutrūkimo, buvo pakeistas automobilio stiklas, kurio vertė buvo apie 400 Eur, tuomet jis policijos nekvietė ir draudimo bendrovės atstovas jam nesakė, kad reikia pranešti policijai. Sutarties pratęsimai jam buvo atsiųsti elektroniniu paštu. Gramatiškai sutarties punktas dėl veiksmų susidūrus su laukiniu žvėrimi, jam yra aiškus. Su automobilio savininke jis kartu gyvena 15 metų. Automobilis buvo pirktas ne verslo tikslams, t.y. automobilis yra šeimos automobilis. Automobilio nuomos, panaudos sutarčių jis su K. nesudaręs. Jis dažniausiai būna Rusijoje, kur turi verslą. Būdamas Lietuvoje, jis dažniausiai važinėja su „Audi“ automobiliu. Jis, būdamas Lietuvoje, vykdo individualią veiklą. Vykdant individualią veiklą, jis nebuvo sudaręs sutarčių dėl minėto automobilio, kuras nebuvo nurašomas. Be šio automobilio, jis yra apdraudęs dar ir R. vardu registruotus automobilius „Audi A4“ ir „Subaru Outbek“, jo paties vardu registruotus automobilius – „Crysler“, „VW Kaddy“, taip pat jis yra draugui priklausančio automobilio „BMW“ naudotojas. Galinis automobilio stiklas trūkęs ne dėl ginčo įvykio. Po įvykio remontuotas radiatorius yra kondicionieriaus radiatorius. Lemputė degė dėl freono išėjimo ir žibinto sugadinimo, o ne dėl tepalo trūkumo. Jo paties išsilavinimas – aukštesnysis, susijęs su medžio darbais, įgijęs staliaus kvalifikaciją. Automobilių servisuose, užsiimančiuose automobilių remontu, jis nedirbęs.

Ieškovo atstovas advokatas V. R. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, remdamasis ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškinys yra pagrįstas. Paaiškino, kad Taisyklių pateikimas ieškovui nėra tapatu individualiam sąlygų aptarimui. Apklausus liudytoją, susidarė įspūdis, kad draudėja neprisimena, ar šiuo konkrečiu atveju buvo individualiai aptartos taisyklių sąlygos su klientu, liudytoja nurodė, kad ji tikisi aptarusi sąlygas, dažniausiai jas aptaria. Mano, kad liudytoja nėra nuoširdi, gina savo darbovietės interesus. Todėl negalima teigti, kad taisyklių 5.1.3 punktas su ieškovu buvo individualiai aptartas. Fiziniam asmeniui, kuris nėra teisininkas, nėra tos srities profesionalas, suprasti taisyklių ir būtent minimo punkto esmę, nėra taip paprasta, jo įsitikinimu, sąlyga yra neaiškiai suformuluota, dėl to neaiški, kas yra savarankiškas pagrindas pripažinti sutarties sąlygą negaliojančia. Be to, šiuo punktu akivaizdžiai iškreipiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Minimas Draudimo taisyklių punktas nustato didesnę naštą, negu kad teisės aktai, t.y. negu Kelių eismo taisyklės, kuriose nurodoma, kad tokiu atveju reikia pranešti visų pirma nukentėjusiajam, o jeigu tai yra neįmanoma, pranešti policijai, o ne iškviesti policiją. Kiek jam yra žinoma, policija pagal tokius pranešimus į įvykį niekada nevažiuoja. Taigi, lygiai tos pačios aplinkybės, kurias nurodė ieškovas draudimo bendrovei telefonu, būtų užfiksuotos ir policijos įraše. Taip pat pažymėjo, jog vienoje iš pateiktų nuotraukų užfiksuota užkibę už automobilio apdailos šeriai ar plaukai, todėl abejoti aplinkybe, kad buvo partrenktas laukinis gyvūnas, nėra pagrindo. Remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsniu, pareiga įsitikinti įvykio buvimu, jį tirti, nustatyti žalą nustatyta profesionaliai draudimo šaliai – draudikui. Atsakovo pozicija yra nenuosekli, ir iš to galima daryti išvadą, jog tokiu būdu, neišmokant draudimo išmokos, tiesiog siekiama taupyti įmonės lėšas. Iš pradžių servisui buvo parašyta, kad už automobilio remontą bus sumokėta 1200 Eur, o vėliau, atsiliepime, atsakovas, vadovaudamasis taisyklių ir įstatymo punktu, kuriame nurodyta, kad esant tam tikram taisyklių pažeidimui, draudikas turi teisę arba sumažinti, arba išvis atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nurodė, kad draudimo išmokos nemokės. Tačiau tiek taisyklės, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika numato, kad tokiu atveju reikia įrodinėti asmens kaltę, civilinės atsakomybės sąlygas ir pagal jas žiūrėti ir vertinti, kiek ta draudimo išmoka turi būti mažinama. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu minėtos sąlygos nebuvo įrodinėjamos. Lieka neaišku, kokią įtaką turėjo nepranešimas policijai. Atsakovas pats nurodė, jog negali kategoriškai teigti, jog teiks subrogacinį ieškinį. Nė vienas teisės aktas nenustato, kad reiškiant regresinį ieškinį susidūrimo su laukiniu gyvūnu faktą galima įrodyti tik pranešimu policijai. CPK numato platų įrodymų rūšių sąrašą. Atsakovo atstovas nurodo, kad atsakovui kyla abejonių dėl įvykio aplinkybių, tačiau įrodymų jokių nepateikia, t.y. vadovaujasi prielaidomis ir abejonėmis. Tai rodo elementarų norą nemokėti draudimo išmokos ir taip sutaupyti lėšas. Mano, kad ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip nerūpestingo asmens poelgis – nukentėjusių asmenų nėra, laukinis gyvūnas pabėgo, vizualiai apgadinimai atrodė nedideli. Taisyklių nuostatos yra standartinės sutarties sąlygos, ir net jei jos ir būtų aptartos, pagal asmens pageidavimą jų niekas nekeistų. Asmuo gali tik sudaryti sutartį standartinėmis sąlygomis prisijungimo būdu, arba nesudaryti. Išvadą teikiančios institucijos išvada nemotyvuota, turi būti vertinama kritiškai. Patikslino, jog įvykis įvyko kelio Prienai – Vilnius trisdešimt septintajame kilometre. Ieškovui, nebūnant specialistu, neįmanoma įvertinti žalos, juolab, kad neaišku, kam turi būti padaryta 1200 Eur žala pagal nagrinėjamą draudimo sutartį – automobiliui, ar tretiesiems asmenims.

Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime (b.l. 37-43, I tomas) nurodė, kad 2016 m. spalio 27 d. transporto priemonės „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. spalio 30 d., sudaryta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (galioja nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) pagrindu. Ieškovas, sumokėdamas draudimo įmoką pagal draudimo sutartį, patvirtino, kad yra supažindintas su Taisyklėmis, jam yra įteikta jų kopija, Taisyklių sąlygos Ieškovui yra suprantamai išaiškintos ir Ieškovas yra informuotas apie galimybę dėl draudimo sutarties sąlygų papildomai konsultuotis telefonu 1887. Pažymėjo, kad ieškovas pagal tas pačias Taisykles jau keletą metų draudė „Audi“ pas Atsakovą transporto priemonių draudimu nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. spalio 30 d. draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo 2015 m. spalio 31 d. iki 2016 m. spalio 30 d. draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš sudarant šiame atsiliepimo į ieškinį nurodytas draudimo sutartis, Ieškovas su Taisyklėmis buvo supažindintas ir jų kopiją gavo. Šis faktas yra patvirtintas Ieškovo parašais draudimo liudijimuose, patvirtinančiuose transporto priemonių draudimo sutarčių sudarymą. 2016 m. lapkričio 16 d. Ieškovas telefonu pranešė Atsakovui apie 2016 m. lapkričio 16 d. anksti ryte įvykusį eismo įvykį kelyje Prienai – Aukštadvaris, nurodydamas, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir nepranešė apie jį policijai. Nepranešimo priežastimi įvardino telefono palikimą namuose. 2016 m. gruodžio 6 d. Ieškovas pateikė pretenziją, kuria reikalavo atlyginti žalą (remiantis 2016 m. lapkričio 23 d. UAB „Vasiliauskai“ sudarytą sąmatą, pagal kurią remonto kaina siekė 5059,11 Eur su PVM), o Atsakovas tenkinti pretenziją atsisakė. Nurodė, kad Ieškovas nepagrįstai teigia, kad Taisyklių 5.1.3. punkte numatytas teisinis reguliavimas yra siurprizinis ir neatitinkantis sąžiningumo reikalavimų. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies prasme nesąžininga gali būti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, atitinkanti du vienas kitą papildančius kriterijus: pirma, prieštaraujanti bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, antra, tuo iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalį nesąžiningomis yra pripažįstamos sąlygos, kurios yra neaiškios ir/arba nesuprantamos. Taisyklių sąlygos yra aiškios ir suprantamos. Tiek Taisyklių 5.1.3., tiek 5.1.4. punktų sąlygos, atsižvelgiant į jų lingvistinę konstrukciją, pateikimo būdą ir vietą Taisyklėse (jos yra pateikiamos Taisyklių skyriuje Draudėjo pareigos draudžiamojo įvykio atveju) yra aiškios ir suprantamos. Pareiga pasilikti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie eismo įvykį policijai Ieškovui yra žinoma iš viešojoje teisėje įtvirtinto, o taip pat ir sutartyje numatyto teisinio reguliavimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutarties sąlygos yra pripažįstamos siurprizinėmis, atitinkančios šias sąlygas: standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t.y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant ateityje. Sprendžiant, konkreti sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę, išraiškos būdą. Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, tarp šalių susiklosčiusius santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 222 punkte yra numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Faktinės aplinkybės rodo, kad Ieškovas kliudė laukinį gyvūną. Atsižvelgiant į „Audi“ sugadinimus, yra akivaizdu, kad laukinis gyvūnas buvo bent jau sužalotas. Kadangi laukinio gyvūno savininko atstovo eismo įvykio vietoje nebuvo, ieškovas, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, privalėjo sustoti ir, nepasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, pranešti apie eismo įvykį laukinio gyvūno savininko atstovui ir su jos įgaliotu asmeniu eismo įvykio vietoje užpildyti eismo įvykio deklaraciją, arba pranešti apie eismo įvykį policijai. Aukščiau pateikiamas teisinis reguliavimas pagrindžia, kad ieškovas, turintis teisę vairuoti ir todėl susipažinęs su KET, žinojo apie pareigą susidūrimo su laukiniu gyvūnu atveju pasilikti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie eismo įvykį policijai nepriklausomai nuo „Audi“ sugadinimo masto net ir tuo atveju, jeigu nebūtų susipažinęs su draudimo sutarties sąlygomis. Faktinės aplinkybės taip pat rodo, kad ieškovas, sumokėdamas draudimo įmoką pagal Draudimo sutartį, patvirtino, kad yra supažindintas su Taisyklėmis, jam yra įteikta kopija, Taisyklių sąlygos Ieškovui yra suprantamai išaiškintos ir Ieškovas yra informuotas apie galimybę dėl draudimo sutarties sąlygų papildomai konsultuotis telefonu 1887. Šiame kontekste taip pat yra svarbi aplinkybė, kad Ieškovas draudė „Audi“ transporto priemonių draudimu keletą metų pagal tas pačias draudimo sutarties standartines sąlygas. Ieškovo parašas draudimo liudijimuose, kuriais yra patvirtinamas minėtų draudimo sutarčių sudarymas, taip pat liudija, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, Ieškovas su Taisyklėmis buvo supažindintas ir jų kopiją gavo. Šios aplinkybės, jau ne kartą įvertintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, papildomai patvirtina, kad Ieškovui buvo žinomos Taisyklių 5.1.3. ir 5.1.4. punktuose numatytos pareigos, todėl Ieškovui Taisyklių 5.1.3. ir 5.1.4. punktuose nustatytas teisinis reguliavimas nebuvo siurprizinis. Taisyklių 5.1.3. ir 5.1.4. punktuose numatytas teisinis reguliavimas, priešingai nei teigia Ieškovas, neprieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir juo yra nustatoma draudiko (Atsakovo) ir draudėjo (Ieškovo) interesų pusiausvyra, t.y. draudėjas (Ieškovas) apdraudžia turtinius interesus, susijusių su Audi valdymu ir naudojimu, ir įsipareigoja užtikrinti draudiko (Atsakovo) interesą eismo įvykio atveju įsitikinti draudimo apsaugos pagrįstumu ir sumažinti savo nuostolius dėka subrogacijos instituto. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - DĮ) 98 straipsnio 2 ir 3 dalimis, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. CK 6.1015 straipsnyje yra numatyta draudiko (Atsakovo) teisė pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo už žalą atsakingam asmeniui ir šios teisės įgyvendinimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, jog draudikui, reiškiančiam subrogacinį reikalavimą, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, inter alia, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Remiantis aukščiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Atsakovas (būdamas apdairus ir rūpestingas draudimo paslaugų teikėjas), reikšdamas subrogacinį reikalavimą eismo įvykio kaltininkui, privalo subrogacinį reikalavimą pagrįsti objektyviais įrodymais, pavyzdžiui, policijos surašytais dokumentais ir pan. Teigė, kad Atsakovas, suteikdamas draudimo apsaugą Ieškovui, pagrįstai tikėjosi, kad Ieškovas vykdys jam paskirtas sutartines pareigas (DĮ 92 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir Atsakovas galės tinkamai užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes, ištirti eismo įvykį draustumo aspektu ir nepraras galimybės pareikšti subrogacinį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui. Taisyklių 5.1.3. ir 5.1.4. punktais ir yra įgyvendinamas aukščiau minėtas teisinis reguliavimas. Apibendrinant aukščiau pateikiamą teisinį reguliavimą, numatytą tiek Taisyklėse, tiek viešojoje teisėje (viešojoje teisėje yra numatyta pareiga tokiais atvejais pasilikti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie eismo įvykį policijai nepriklausomai nuo automobilio sugadinimų apimties), yra teigtina, kad Ieškovo elgesys neatitiko rūpestingo ir apdairaus analogiškomis aplinkybėmis vairuotojo standarto. Ieškovas, pranešdamas apie eismo įvykį Atsakovui telefonu, nurodė, kad yra sugadintas bamperis, kairės pusės žibintas, priekinis sparnas ir radiatorius, nes išbėgo iš jo skystis (garso įrašo 2:35 min.). Atsižvelgiant į sugadinimus, protingas ir apdairus vairuotojas, vairuojantis aukštos klasės automobilį „Audi A8“, turėjo numatyti, kad žalos dydis gali viršyti 1200 Eur, ir vykdyti Taisyklių 5.1.3. ir 5.1.4. punktuose numatytas pareigas. Taip pat net ir tuo atveju, jeigu dėl žalos dydžio vis dėl to kiltų abejonės, protingas ir apdairus vairuotojas, siekdamas išvengti neigiamų turtinių pasekmių, analogiškomis aplinkybėmis vykdytų minėtas viešojoje teisėje ir sutartyje numatytas pareigas. Pažymėjo, kad kyla pagrįstos abejonės dėl Ieškovo negalėjimo pasinaudoti mobiliu telefonu ir pranešti apie eismo įvykį policijai: vienu atveju, t.y. pranešdamas apie eismo įvykį, Atsakovui telefonu teigia, kad telefoną buvo palikęs namuose (garso įrašo 3:15 min.), o ieškinyje teigia, kad telefonas buvo išsikrovęs. Ieškovas, pranešdamas apie įvykį Atsakovui, pats nurodė, kad jis jau pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nors tiek pagal aukščiau minėtus viešosios teisės aktus, tiek pagal draudimo sutartyje numatytą teisinį reguliavimą privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir informuoti apie eismo įvykį policiją. Dėl šios priežasties Atsakovo darbuotojas neprivalėjo priminti Ieškovui jo pareigos pranešti apie eismo įvykį policijai. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Ieškovas pažeidė Taisyklių 5.1.3. ir 5.1.4. punktuose numatytas pareigas sąmoningai. Dėl šios priežasties Atsakovas prarado galimybę ištirti eismo įvykio aplinkybes (ar nebuvo kitų aplinkybių, neatitinkančių nedraudžiamojo įvykio požymių, užfiksuoti eismo įvykio vietą) ir pateikti galimą subrogacinį reikalavimą laukinių žvėrių savininkui. Ieškovas reikalauja žalos atlyginimo 3.709,56 Eur (įskaitant PVM), remdamasis 2016 m. gruodžio 14 d. UAB „Vasiliauskai“ remonto sąmata. Pagal Taisyklių 7.1.3. punktą draudimo išmoka, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (PVM), yra mokama, jeigu yra tenkinamos šios abi sąlygos: a) transporto priemonė yra faktiškai suremontuota ir už remonto paslaugas yra sumokėtas PVM; b) Draudėjas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus neturi teisės į PVM atskaitą. Draudimo liudijime, kuris patvirtina Draudimo sutarties sudarymą, yra numatyta 125 Eur dydžio išskaita. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad „Audi“ yra faktiškai suremontuota ir už remonto paslaugas yra sumokėtas PVM, todėl jo reikalaujamas žalos dydis, pritaikius 125 Eur išskaitą, negali viršyti 2 940,75 Eur.

Atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas G. A. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, vadovaujantis atsiliepime išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovas draudikui apie autoįvykį pranešė telefonu praėjus 10 valandų, į policiją nesikreipė. Ieškovas, pranešdamas telefonu apie įvykį, patvirtino, kad praneša apie eismo įvykį, t.y. ieškovas žinojo, kad įvykis yra eismo įvykis. Panešimo metu nurodyta, kad sugadintas sparnas, žibintas, išbėgęs freonas. Mano, kad ginčo sutarties sąlyga yra gramatiškai aiški ir suprantama, tai patvirtino ir pats ieškovas, ginčo dėl to nėra. Taip pat mano, kad minima sutarties sąlyga nėra netikėta, nes ji ieškovui turi būti žinoma iš Kelių eismo taisyklių, kuriose nustatyta, kad jeigu sugadintas turtas, o jo savininko įvykio vietoje nėra, reikia susisiekti su savininku arba kreiptis į policiją. Faktinės aplinkybės, jog sugadintas sparnas, žibintas, rodo, kad buvo susidūrimas, ieškovas taip pat nuodo, kad susidūrė su laukiniu gyvūnu, tokiu atveju ieškovas turėjo sustoti ir kviesti policiją. Aplinkybės dėl telefono irgi nėra aiškios. Ieškovas dėl kažkokių priežasčių nepranešė nei policijai, nei draudikui. Draudikas turi visą parą dirbantį servisą, todėl yra galimybė konsultuotis, operatorius priima sprendimą, atsižvelgiant į apgadinimus, automobilio markę. Šiuo atveju automobilis yra prabangus, ir nors jis ne naujas, jo dalys yra brangios. Operatorius tokiu atveju būtų nurodęs iškviesti policiją. Įrodymai patvirtina, kad taisykles ieškovas gavo, su jomis susipažino, sąlygos jam buvo išaiškintos, be to, ieškovas draudė automobilį nuo 2013 metų, 2013 metų sutartyje yra ieškovo parašas ir nuoroda, kad su taisyklėmis susipažino ir jas gavo. Sutartis buvo tęsiama nuo 2014 iki 2015 metų, nuo 2015 iki 2016 metų. Visur yra parašai, kad ieškovas susipažinęs su draudimo taisyklėmis, jas gavo, sąlygos yra aiškios ir suprantamos. Be to, ieškovas draudžia ir daugiau automobilių, jų draudimo sutartyse yra nuorodos, kad su taisyklėmis susipažino ir jas gavo, taigi, mano, kad ieškovas buvo supažindintas su taisyklėmis ir žinojo teisinį reguliavimą, bet dėl kažkokių priežasčių nevykdė savo pareigų. Pareiga iškviesti policiją reikalinga įsitikinti, ar įvykis tikrai įvyko, taip pat dėl asmens blaivumo ir kitų aplinkybių, dėl kurių įvykis gali būti pripažįstamas nedraudžiamuoju. Taip pat draudikas praranda teisę į subrogacinį reikalavimą, nes neužfiksuotas pats įvykis. Nustačius, kad įvykis įvyko dėl laukinio gyvūno savininkės valstybės kaltės, būtų galima pareikšti subrogacinį reikalavimą valstybei. Atsakovo nuomone, ieškovas turi didelę patirtį ne tik sudarant prabangių automobilių draudimo sutartis, bei ir jas vykdant, t.y. jis yra turėjęs draudiminių įvykių. Ieškovas pats tvarkydavo prabangių automobilių draudžiamųjų įvykių dokumentus, matė sumas, todėl tikrai galėjo suprasti, kad apgadinimų remontas gali siekti 1200 Eur. Jau vien išbėgęs freonas viršija 1200 Eur sumą tokiam automobiliui. Tuo labiau, kad pagal Kelių eismo taisykles, šiuo atveju, nepriklausomai nuo sugadinimų, privaloma kviesti policiją. Patikslina, kad Kelių eismo taisyklėse numatyta pranešti policijai apie eismo įvykį, o ne iškviesti policiją, policija sprendžia, vykti į įvykį, ar ne. Būna, kad vyksta, būna, kad ir nevyksta. Remiantis šiomis aplinkybėmis, prašo ieškinį atmesti. Ieškovo pretenzija buvo atmesta dėl to, kad jis nepranešė policijai. Automobilio apgadinimų ekspertizė nebuvo atlikta. Atsižvelgiant į automobilio sugadinimus, vienareikšmiškai teigti, kad buvo susidūrimas su gyvūnu, negalima, nes nurodytas ir radiatoriaus remontas. Žmonės dažniausiai dėl neblaivumo nekviečia policijos, o praneša vėliau. Šiuo atveju, tokių duomenų neturima ir draudimo įmonė negalėjo tuo įsitikinti. Ieškovas puikiai suprato, kad 1200 Eur žala turi būti padaryta automobiliui. Remiantis LAT praktika, sprendžiant dėl draudimo išmokos mažinimo, nėra svarbu draudėjo civilinė atsakomybė, nes susiklosto sutartiniai santykiai, todėl taikomas CK 6.59 straipsnis, kuriame numatytas draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, ir juo remiantis galima numatyti draudimo išmokos mažinimo atvejus. Bylos nagrinėjimo metu pasakyta, kad AUDI automobilis buvo naudojamas ir verslo tikslais. LAT praktikoje yra pasisakyta, kad jeigu fizinis asmuo automobilį naudoja verslo tikslais, jis negali būti ginamas kaip vartotojas, todėl mano, kad ieškovas negali gintis vadovaudamasis vartotojų teisų apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis. Draudimo taisyklės yra skelbiamos internete. Neprotinga prašyti paaiškinti visus taisyklių punktus, nes taisyklės yra didelės apimties – 20 puslapių. Ieškovas dėl BMW automobilio stikliukų vagystės kažkodėl pranešė policijai, nors Kelių eismo taisyklėse nenurodyta, kad dėl vagystės reikia pranešti policijai. Ši sąlyga yra tame pačiame taisyklių 5.1 punkte, kažkodėl ieškovas dėl automobilio BMW vykdė pareigą pranešti policijai, o susidūrimo su laukiniu gyvūnu atveju nevykdė. Palaiko savo poziciją, kad ši pareiga ieškovui žinoma iš viešosios teisės aktų. Negali žinoti, kaip pasielgs policija tokiu atveju. Bent jau didesnė tikimybė, kad asmuo policijai praneš teisingas aplinkybes. 2013 metų sutartis patvirtina, kad sutartį sudarė ne B., o J. G., nes yra antspaudas ir parašas. O ji minėjo, kad bent jau pirmą kartą klientui viską nuodugniai išaiškina. Mano, kad minimas Taisyklių punktas atitinka sąžiningumo reikalavimus ir interesų pusiausvyrą. Draudėjas sumoka draudimo įmoką ir įsipareigoja elgtis pagal sutarties sąlygas, už tai įgydamas draudiminę apsaugą bei įgydamas pareigas. Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad galima nustatyti sutartines pareigas. Apdairus ir rūpestingas vairuotojas, turėdamas abejonių, ar reikia kreiptis į policiją, nejudėtų iš įvykio vietos, bet kreiptųsi į draudiką, kuris turi visą parą veikiantį servisą. Šiuo atveju aplinkybė, kad negalėjo paskambinti, abejotina. Taip pat tai, kad draudikui pranešta tik dieną, kelia abejonių dėl įvykio aplinkybių. Ieškovui nepranešus policijai apie įvykį, neįmanoma įsitikinti, ar draudžiamasis įvykis buvo, ar jo nebuvo. Draudimo įstatymo 98 straipsnyje nurodyta, kad draudikas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką ar ją mažindamas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę (ieškovas kaltas, kad telefonas buvo išsikrovęs), draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu (šiuo atveju priežastinis ryšys yra) ir žalą (šiuo atveju žala nemaža – 3800 Eur). Draudimo išmokos mažinimo klausimai nurodyti draudimo taisyklių 4.4.2 punkte, taipogi tai buvo minima atsakovo rašte į ieškovo pretenziją.

Trečiasis asmuo Valstybė, atstovaujama Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos atsiliepimu prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Atsiliepime (b.l. 182-185, I tomas) nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pateikto ieškinio neįmanoma suprasti, kuriame tiksliai ginčo kelio ruože įvyko eismo įvykis, t. y. nėra nurodytas tikslus eismo įvykio vietos kilometras, iš ko būtų galima spręsti apie tame kelio ruože nustatytas/įrengtas saugaus eismo priemones ir kt. Ieškovo atstovas tik žodžiu nurodė, kad tai trisdešimt septintasis kilometras, tačiau yra būtina tiksli įvykio vieta, siekiant įvertinti, ar toje vietoje yra gyvūnų migracijos takai. Nors ieškovas teigia, kad vairuodamas automobilį kliudė netikėtai į važiuojamąją kelio dalį išbėgusį laukinį gyvūną, kuris nubėgo į mišką, tačiau nenurodo, koks tai buvo gyvūnas. Kelių direkcijai kyla pagrįstų abejonių, kad ieškovas, važiuodamas lapkričio mėnesį tamsiu paros metu, galėjo nustatyti, kad kliudė laukinį gyvūną, kadangi, lapkričio mėnesis orų sąlygomis yra bene prasčiausias mėnuo iš visų dėl savo greitos oro sąlygų kaitos, darganų, prasto matomumo ir kt. Valstybė gali atlyginti tik už laukinių gyvūnų padarytą žalą, o naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų šeimininkas. Taip pat kelia abejonių ieškovo teiginys, kad su kuo nors susisiekti tuo metu jam nebuvo galimybių, nes telefonas buvo išsikrovęs, o ir pravažiuojančių automobilių ankstyvą rytą nebuvo. Ginčo kelias yra priskirtas valstybinės reikšmės magistraliniams keliams, kurio vidutinis metinis paros eismo intensyvumas yra daugiau kaip 5000 automobilių. Ieškinyje nėra pateikta jokių įrodymų – nei statistikos apie įvykusius eismo įvykius su laukiniais gyvūnais tame kelio ruože, nei toje vietoje nustatytą/nenustatytą laukinių gyvūnų migracijos kelią, nei kitų, todėl Kelių direkcija negali pateikti savo argumentų šiuo klausimu. Sprendžiant konkretų žalos kilimo ir jos atlyginimo klausimą tik įvertinus konkrečios autoįvykio vietos avaringumą, galėtų būti sprendžiama, ar tas kelio ruožas yra avaringas ir ar reikėjo jame įrengti atitinkamas technines priemones. Iš ieškovo pateiktos medžiagos niekaip negalima suprasti konkretaus kelio ruožo realios avaringumo situacijos bei realių laukinių gyvūnų migracijos mastų. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato, kad keliai turi būti atitveriami vielos tinklo atitvarais. Vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų teisėtumą, turi būti atsižvelgta ir į nuosavybės objekto ypatumus. Valstybei, kaip laukinės gyvūnijos savininkei, negali kilti atsakomybės dėl nepakankamo ar visiško šios populiacijos nekontroliavimo CK 6.267 straipsnio pagrindu. Laisvėje gyvenančio gyvūno neįmanoma visiškai kontroliuoti ir valdyti. Laukinis gyvūnas, gyvenantis savo natūralioje gamtinėje aplinkoje, negali būti nuosavybės teisės objektas, nes tokiu gali būti tik tas daiktas, kuriuo savininkas gali naudotis, disponuoti ir valdyti. Laukinis gyvūnas, esantis natūralioje gamtinėje aplinkoje, deliktinės atsakomybės prasme nuosavybės teise niekam nepriklauso. Įspėjamieji kelio ženklai statomi vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencija, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuva, bei Lietuvos standartu LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, kurio 3.2.38 punktas numato, kad kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ statomas prieš kelio ruožą, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių. Teisės aktai nenumato kelio ruožo, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių, sąvokos. Todėl įspėjamojo kelio ženklo reikalingumas nustatomas įvertinus konkretaus kelio ruožo savitumą, eismo įvykių periodiškumą ir kitas aplinkybes. Tam, kad nustatyti įspėjamojo kelio ženklo būtinumą atitinkamame kelio ruože, būtina atlikti tyrimą, tam tikrą laiką stebėti eismo situaciją, sąlygas. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį kelio ženklą, nes tokiu atveju nebūtų laikomasi tokių kelio ženklų sistemos, kadangi laukiniai gyvūnai atskirais atvejais gali pasirodyti bet kurioje vietoje. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis valstybės pareigas eismo saugumo užtikrinimo srityje – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 11 straipsnyje „Saugių eismo sąlygų užtikrinimas keliuose” nustatyta, kad saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Įgyvendinant šias įstatymo nuostatas priimtas susisiekimo ministro įsakymas „Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo” (2011 m. birželio 7 d. Nr. 3-342, įsigaliojo 2011 m. birželio 12 d.). Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos tikslas – apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sąvoką ir, atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo srautų parametrus ir atsitikusius eismo įvykius, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį. Atsižvelgiant į turimus bylos duomenis daro išvadą, jog eismo įvykio vietoje galimai laukinio gyvūno išbėgimas į kelią buvo daugiau atsitiktinumas, pavienis reiškinys, todėl Kelių direkcija neturėjo pagrindo imtis ypatingų atsargumo priemonių, siekiant užkirsti kelią laukinio gyvūno patekimui į kelią. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad valstybė netinkamai reguliavo arba nereguliavo laukinių gyvūnų populiacijos, kad kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvūnų migracijos takai. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Kelių direkcija būtų pažeidusi kelių ženklinimo tvarką, kitų teisės aktų reikalavimus; nepateikta jokių duomenų (tyrimų, kompetentingų institucijų ar pareigūnų išvadų), kurių pagrindu būtų galima teigti, jog tame kelio ruože turėjo būti įrengti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai ar kitos priemonės. Į įvykio vietą ieškovas turėjo kviesti policiją, kuri nustato konkrečią įvykio vietą, kelio būklę, oro sąlygas, yra užvedama administracinė procedūra, nustatoma vairuotojo atsakomybė. Tai, kad ieškovas nekvietė policijos, ar nepranešė, yra ieškovo klaida. Nėra žinoma atvejų, kad policija nevyktų į eismo įvykio vietą, pareigūnai būna ir liudytojais bylose.

Trečiasis asmuo R. K. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 88-89, I tomas) su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo R. K. neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Išvadą duodančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pareiškimu prašė vadovautis pateikta išvada ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant b.l. 4,5, II tomas), todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos atstovui. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017-07-28 išvadoje Nr. 10-1071 (b.l. 190-192, I tomas) konstatavo, kad nagrinėjamos draudimo sutarties 5.1.3 bei 5.1.4 punktų sąlygos savaime nėra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu. Išvadoje taip pat nurodė, kad verslininkas turi teisę nusistatyti paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką, neprieštaraujančią teisės aktų nuostatoms. Nagrinėjamu atveju taisyklių, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis, 5.1.3 ir 5.1.4 punktuose nurodytos bendrosios elgesio taisyklės, kuriomis vartotojas privalo vadovautis atsitikus draudžiamajam įvykiui, t.y. pagal šiuos punktus įvykus autoįvykiui (pavyzdžiui, transporto priemonei susidūrus su laukiniais gyvūnais), vartotojas turi pareigą įvertinti padarytos žalos dydį ir nustačius, jog padaryta žala viršija 1200 Eur, kviesti policiją. Vertinat taisyklių 5.1.3 ir 5.1.4 punktų sąžiningumą, būtina įvertinti ir taisyklių 4.2 ir 4.2.1 punktų nuostatas, kadangi sutarties sąlygos vertinamos ne atsietai, tačiau sistemiškai, atsižvelgiant į jų visų tarpusavio ryšį. Taisyklių 4.2 ir 4.2.1 punktuose nustatyta, jog „Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmokų arba jos nemokėti, jeigu: draudėjas nevykdė 5.1.2 -5.113, 5.2 – 5.4. 7.1.6 punktuose numatytų pareigų ir tvarkos. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis, draudikas, gavęs vartotojo pranešimą apie įvykį, vertina, ar kiekvienu konkrečiu atveju vartotojo atlikti veiksmai atitiko taisyklių nuostatas, t. y. ar į įvykio vietą buvo iškviesta policija, taip pat, ar vartotojas vertino bei ar galėjo tiksliai įvertinti padarytos žalos dydį ir tik tada priima sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo (neišmokėjimo) ar mažinimo. Šios elgesio taisyklės vidutiniam, protingai atidžiam ir apdairiam vartotojui yra išdėstytos aiškiai ir suprantamai.

Liudytoja J. G. teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba ERGO draudime draudimo vadybininke. Į jos pareigas įeina draudimo sutarčių sudarymas. Ieškovas jai žinomas apie 10 metų, kaip ERGO klientas. Su juo buvo sudarytos sutartys dėl keleto automobilių draudimo, taip pat ir kitų sutarčių. Yra buvę draudiminių įvykių. Apie metus laiko sutartys yra elektroninės, jos nepasirašomos, sutarties patvirtinimas atliekamas sumokant pinigus. Pagal bendrovėje nustatytą tvarką sutartis gali būti siunčiama elektroniniu paštu, per Lietuvos paštą, taip pat asmeniškai įteikiama klientui. Sutartyje kaip draudimo bendrovės atstovas nurodytas direktorius S. J., tačiau sutartį su klientu sudarė ji. Dėl sutarčių pratęsimo su ieškovu dažniausiai bendrauja telefonu. Sutarčiai artėjant į pabaigą telefonu su ieškovu sutarė dėl sutarties pratęsimo. Ieškovas, kiek pamena, pats sumokėjo grynais, atvykęs į bendrovę. Draudimo taisykles bei draudimo polisą įteikė ieškovui. Sudarant sutartį kiekvieną kartą stengiasi priminti esminius sutarties ir taisyklių punktus, tame tarpe ir kada kreiptis į policiją, tačiau taisyklės plačios, visų punktų neapibrėši. Šiuo atveju, 2016 m. spalio 27 d. sudarant draudimo sutartį, ji nepamena, ar klientui ji pakartojo sutarties punktus, bet tai yra sutarties pratęsimas, ne pirmą kartą automobilis draudžiamas, todėl esminės sutarties sąlygos klientui buvo minėtos. Ji tikisi, kad klientui pirmą kartą sudarant draudimo sutartį, buvo aiškinta, jog kai žala viršija 1200 Eur daugeliu atvejų reikia kviesti policiją. Pirmą kartą su klientu automobilio draudimo sutartį sudarė jos kolega B., kuris šiuo metu bendrovėje nedirba. Ji perėmė jo sutartis, kad pratęsti sutartis, konsultuoti klientus. Ji turi 18 metų draudimo sutarčių sudarymo patirtį. Taip pat turi ir klientų konsultavimo draudiminių įvykių atvejų patirtį. Sulaukia klientų skambučių kaip elgtis draudiminių įvykių atveju. Klientus supažindina su draudimo taisyklėmis, pateikiant klientui rašytinį taisyklių variantą, ir trumpai supažindinant klientą, kokiais atvejais įvykis pripažįstamas draudiminiu, o kokiais – nepripažįstamas, kokiais atvejais reikia kviesti policiją, o kokiais galima nekviesti policijos, bent jau bando išskirti kelis pagrindinius punktus – taisyklės plačios, visų jų punktų neskaito. Draudimo taisyklių sąlyga, kad susidūrus su laukiniais gyvūnais, kai žala neviršija 1200 Eur, atsirado maždaug prieš 10 metų. Po įvykio ieškovas ją informavo, kad atsitiko įvykis, klausė rekomendacijų, kur kreiptis. Ji ieškovui paaiškino, kad jis gali kreiptis į Vasiliauskų servisą. Klientas turi jos mobilaus telefono numerį. Ji tiksliai nežino, ar įvykio metu ERGO draudimo bendrovė buvo pratęsusi sutartį su servisu „Vasiliauskai“. Įvykio metu Prienų rajone nebuvo kitų servisų, su kuriais bendradarbiavo ERGO draudimo kompanija.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad draudėjas R. Č. 2013 m. spalio 30 d. su draudėju ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (draudiko įgaliotas asmuo – J. G.) sudarė transporto priemonės „AUDI A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. spalio 30 d. sutartį (b.l. 44-62, I tomas). Dėl draudžiamo automobilio „AUDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio stiklo keitimo į neoriginalų (žalos Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio data 2014 m. rugsėjo 21 d.) atsakovas sumokėjo 415,03 Eur (b.l. 133, I tomas), o šio automobilio dvi padangos ir ratlankio remontas buvo įvertinti 317,39 Eur (žalos Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio data 2016 m. spalio 8 d.) (b.l. 136-137, I tomas).

Draudėjas R. Č. su atsakovu ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2016 m. spalio 27 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (Transporto priemonės draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią Kasko draudimu laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2017 m. spalio 30 d. nuo visų rizikų apdraudė transporto priemonę „AUDI A8“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) naudos gavėjas sutartyje nurodytas R. K. (b.l. 8, I tomas). Minėtame draudimo liudijime yra nuoroda į Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 030, kurios galioja nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. Transporto priemonės draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, nurodyta, jog R. Č., sumokėdamas draudimo įmoką (ar pirmąją jos dalį), patvirtina, kad susipažino su individualiai aptartomis draudimo sutarties sąlygomis, sutinka, kad šios sąlygos būtų draudimo sutarties dalimi, ir sudaro šią draudimo sutartį, taip pat, kad jis yra supažindintas su ERGO Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030, įsigaliojusiomis nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d., ir jam yra įteikta jų kopija; šių taisyklių sąlygos jam yra suprantamai išaiškintos ir/ar jis yra informuotas apie galimybę dėl draudimo sutarties sąlygų papildomai konsultuotis telefonu 1887. 2016 m. lapkričio 16 d. 15 val. 18 m. R. Č. pranešė, jog 2016 m. lapkričio 16 d. 5 va. Kelyje Prienai-Aukštadvaris, netoli Aukštadvario, vairuojant transporto priemonę „AUDI A8“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į kelią išbėgo gyvūnas, kurį jis kliudė, įvykio metu fiziškai nukentėjusių asmenų nėra, įvykis policijoje neregistruotas, eismo įvykio deklaracija nepildyta, įvykio metu apgadintas automobilio kairės pusės žibintas, sparnas, bamperis, išbėgo freonas, nėra priekinio valstybinio numerio ženklo (b.l. 9, I tomas). Iš UAB „Vasiliauskai“ 2016 m. gruodžio 14 d. automobilio „AUDI A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Remonto sąmatos Nr. Audi A8 07 matyti, kad bendra automobilio „AUDI A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbų vertė – 3 709,56 Eur (b.l. 12-15, 16-17, I tomas). ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nusprendė atsisakyti mokėti draudimo išmoką, remdamasis tuo, kad draudėjas neįvykdė draudimo sutarties dalimi esančių Draudimo taisyklių 5.1.3 punkte numatytos pareigos apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti policijai, jei transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė kaip 1 200 Eur, ir, vadovaudamasis Draudimo taisyklių 4.2.1 punktu nustatyta draudiko teise atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas nevykdo 5.1.2 - 5.1.13 punktuose numatytų draudėjo pareigų draudžiamojo įvykio atveju (b.l. 18-19, I tomas). ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30 4.2.1 punkte nustatyta, kad draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas nevykdė 5.1.2 - 5.1.13, 5.2 - 5.4, 7.1.6 punktuose numatytų pareigų ar tvarkos, sprendimą dėl draudimo išmokos sumažinimo priima draudikas, motyvuotai paaiškindamas priežastis, ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartį turintiems teisę į draudimo išmokas. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 30 5.1.3 punkte be kita ko nustatyta, kad, atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo nedelsiant parnešti policijai, jei eismo įvykio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir šių asmenų eismo įvykio vietoje nėra; ši sąlyga nėra taikoma, kai transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra mažesnė nei 1 200 Eur, be to, taip pat ir tuo atveju, kai transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė nei 1 200 Eur. UAB „Vasiliauskai“ 2017 m. sausio 18 d. išrašė R. K. PVM sąskaitą faktūrą VAS Nr. 0935 už automobilio „AUDI A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbus (b.l.146, I tomas). Kasos pajamų orderio kvitas VAS Nr. 0000214 patvirtina, kad už remonto darbus pagal UAB „Vasilauskai“ 2017 m. sausio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą VAS Nr. 0935, yra apmokėta (b.l. 147, I tomas). Iš Transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog draudėjas R. Č. 2015 m. kovo 30 d. su draudėju ERGO Insurance SE Lietuvos filialas sudarė transporto priemonės „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2016 m. kovo 30 d. sutartį (b.l. 132, I tomas). Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2017 m. liepos 3 d. Prašymo priimti rašytinius įrodymus, 2015 m. balandžio 24 d. automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės apžiūros – defektų akto (b.l. 126, I tomas), 2015 m. birželio 22 d. Pranešimo apie draudimo išmoką už „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 128, I tomas), UAB „Autofortas“ 2015 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitos faktūros AF Nr. 018685 (b.l. 127, I tomas) bei 2015-05-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato rašto (b.l. 141, I tomas) matyti, jog draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pagal Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 143, I tomas) sumokėjo draudėjui R. Č. dėl 2015 m. balandžio 24 d. įvykio (t.y. galinio vaizdo veidrodėlių (2 vnt.) vagystės) 1573,59 Eur (b.l. 128, I tomas), apie įvykį policijos įstaigai pranešta (b.l. 124, I tomas). Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2017 m. liepos 3 d. Prašymo priimti rašytinius įrodymus, 2015 m. gruodžio 23 d. automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės apžiūros – defektų akto (b.l. 123, I tomas), 2017 m. kovo 2 d. Pranešimo apie draudimo išmoką už BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 131, I tomas), UAB „Autofortas“ 2016 m. sausio 11 d. PVM sąskaitos faktūros AF Nr. 020566 (b.l. 130, I tomas) bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato rašto (b.l. 142, I tomas) matyti, jog draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pagal Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo draudėjui R. Č. dėl 2015 m. gruodžio 23 d. įvykio (galinio vaizdo veidrodėlių (2 vnt.) vagystės) 1 445,71 Eur, apie įvykį pranešta policijos įstaigai. Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog draudėjas R. Č. 2009 m. kovo 30 d. su draudėju ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (draudiko įgaliotas asmuo – J. B.) sudarė transporto priemonės „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 5 d. iki 2010 m. balandžio 4 d. sutartį (b.l. 143-, I tomas). Dėl draudžiamo automobilio „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio buvo išmokėta draudimo išmoka į R. Č. sąskaitą (žalos Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio data 2010 m. kovo 13 d.) (b.l. 144, I tomas).

Dėl Transporto priemonių draudimo sutarties (2016 m. spalio 27 d. Transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties

Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą, taip pat taikomos ir tuo atveju, kai fizinis asmuo sudaro sutartį dvigubo naudojimo tikslais, t. y. vartojimo ir verslo tikslais, tačiau, atsižvelgiant į visas su sutartimi susijusias aplinkybes, verslo tikslai nevyrauja (CK 6.228³ straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Taigi, civilinėje teisėje vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus (vartojimo sutartis – tai sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti).

Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normomis, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius. Pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais).

Nustačius minėtus požymius šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių ir, atsižvelgiant į tai, ginčo santykiui greta bendrųjų sutarčių teisės normų turi būti taikomos specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.

Nagrinėjamu atveju, Transporto priemonės draudimo sutartis (2016 m. spalio 27 d. Transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus, kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis), nes draudikas R. Č. yra fizinis asmuo, draudimo paslaugas pagal sutartį teikia juridinis asmuo - ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, draudimo sutartimi apdraustas automobilis „AUDI A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra šeimos automobilis, naudojamas ieškovo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, duomenų, kad automobilis naudojamas su ieškovo ar trečiojo asmens R. K. verslu ar prekyba, amatu ar profesija susijusiais tikslais, byloje nėra, be to, draudiminio įvykio atveju naudos gavėju nurodytas fizinis asmuo R. K..

Ieškovo sudarytą draudimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo sutartį, ginčo santykiui greta bendrųjų sutarčių teisės normų taikytini vartojimo sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos, kai transporto priemonės draudimo sutartyje yra individualiai neaptartų sąlygų (CK 6.228⁴ straipsnis).

Dėl supažindinimo su standartinėmis Transporto priemonės draudimo sutarties (2016 m. spalio 27 d. Transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) sąlygomis tinkamumo bei ginčo sąlygos pripažinimo siurprizine

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punkto sąlygos, pagal kurią, atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo nedelsiant parnešti policijai, kai transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė nei 1200 Eur, pripažinimo siurprizine draudimo sutarties sąlyga.

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su standartine draudimo sutarties sąlyga, t.y. su Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (galiojusių nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) 5.1.3 punktu, ginčo sutarties sąlyga yra nepakankamai aiški, nes taisyklėse nėra apibrėžta ir konkretizuota kaip ir kokiu būdu, esant aptariamai taisyklių 5.1.3 punkte įtvirtintai sąlygai, tiksliai įvertinti, kokia transporto priemonei padaryta žala, nenustatyti ir kriterijai, kuriais remiantis draudėjas įvykio vietoje galėtų tai padaryti, todėl ginčo sutarties sąlyga yra netikėta (siurprizinė), ir kad dėl to atsakovas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (galiojusių nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.) 4.2.1 punkto pagrindu.

Kaip minėta, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.1 punkte nustatyta, kad draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas nevykdė 5.1.2 - 5.1.13, 5.2 - 5.4, 7.1.6 punktuose numatytų pareigų ar tvarkos, sprendimą dėl draudimo išmokos sumažinimo priima draudikas, motyvuotai paaiškindamas priežastis, ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartį turintiems teisę į draudimo išmokas, o ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punkte be kita ko nustatyta, kad, atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo nedelsiant parnešti policijai, jei eismo įvykio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir šių asmenų eismo įvykio vietoje nėra; ši sąlyga nėra taikoma, kai transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra mažesnė nei 1200 Eur, be to, taip pat ir tuo atveju, kai transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė nei 1200 Eur, o taip pat draudėjas turi pareigą pranešti apie kiekvieną draudiminį įvykį policijai, kaip to reikalauja įvykio valstybėje galiojantys teisės aktai.

Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-397/2001; Nr. 3K-3-546/2003; Nr. 3K-3-518/2008; Nr. 3K-3-78/2010; kt.). Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu.

Draudimo sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu, tai yra pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (draudimo taisykles).

CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines taisykles, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi šio kodekso 6.185-6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko atitinkamos draudimo rūšies taisyklių pagrindu, tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas ar polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185-6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). CK 6.992 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ginčo Transporto priemonių draudimo taisyklių 14.2 punkte, reglamentuojančiame draudiko pareigą sudaryti sąlygas draudėjui susipažinti su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis ir išduoti draudimo liudijimą bei draudimo rūšies taisyklių kopiją. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).

CK 6.186 straipsnyje reglamentuota, jog negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos, t. y. tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. Sprendžiant, ar sąlyga yra netikėta (siurprizinė) ar ne, reikia atsižvelgti į jos turinį, formuluotę bei išraiškos būdą (CK 6.186 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šių nuostatų tikslas – nustatyti papildomas garantijas šaliai, kuri sudaro sutartį prisijungimo būdu pagal kitos šalies parengtas standartines sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant, ar konkreti sutarties sąlyga gali būti pripažinta siurprizine, turi būti vertinama, ar 1) pagal sąlygos turinį, formuluotę ir išraiškos būdą sąlyga yra pakankamai aiški ir 2) ar ji šaliai buvo pakankamai atskleista. Ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstytas aiškiai, gali būti sprendžiama pagal tai, ar esminės nuostatos yra išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar daug nuostatų apima sąlyga, ar kiekviena iš jų detaliai aptarta. Gali turėti reikšmės tai, kiek situacijų yra aptariama konkrečioje sąlygoje, kuo viena aptariama situacija skiriasi nuo kitos, ar nurodomos kiekvienos situacijos pasekmės ir kt. Analizuojant išraiškos būdą gali turėti reikšmės tai, ar sąlygos nuostata tiesiogiai suformuluota ir išreikšta taisyklėse, ar ne (pavyzdžiui, ji spėjama ar išvestinė iš kitų sąlygų arba išvada apie jos turinį gali būti daroma tik po kelių sąlygų analizės), ar reikšmingos nuostatos pateikiamos nuosekliai vienoje taisyklių dalyje, ar keliose vietose ir dėl to apsunkina susipažinimą ir tinkamą turinio suvokimą, ar nuostata išreikšta valstybine kalba, ar tokiu pat šriftu kaip ir kitos taisyklių sąlygos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-689/2006, 3K-3-691-313/2015). Be to, turi būti atsižvelgiama į prisijungusios sutarties šalies patirtį, susiklosčiusius šalių santykius, kitas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-518/2008, 3K-3-114/2014, 3K-3-691-313/2015). Taigi CK 6.186 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik tada, kai yra dvi sąlygos: pirma, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis neįvykdė CK 6.185 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis; antra, sąlygos, su kuriomis prisijungusi šalis aiškiai nesutinka, yra netikėtos, t. y. tokios, kurių ji negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-518/2008, 3K-3-691-313/2015).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai teigia Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punkto sąlygas esant netikėtomis (siurprizinėmis), nes nėra abiejų pirmiau nurodytų sąlygų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas sudarė tinkamas galimybes ieškovui susipažinti su standartinėmis draudimo Taisyklėmis ir nurodyta ginčijama jų sąlyga, todėl laikytina, kad jos ieškovui buvo tinkamai atskleistos. Nors atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kaip profesionalus draudikas, nepateikė įrodymų, kad įteikė ieškovui Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 kopiją, tačiau byloje ginčo dėl to nėra. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas gavo draudimo sutarties kopiją. Šios aplinkybės ieškovas neginčijo. Teismo posėdyje ieškovas R. Č. nurodė, kad draudimo sutarties neskaitė, kas taip pat netiesiogiai patvirtina, kad draudimo taisyklių kopiją ieškovas gavo. Liudytoja J. G. teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog Draudimo taisykles bei draudimo polisą įteikė ieškovui. Be to, 2016 m. spalio 27 d. Transporto priemonės draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuoroda į Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 030 bei nuoroda draudžiamojo įvykio atveju skambinti tel. Nr. 1887. Šio liudijimo kopiją ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui, iš ko darytina išvada, kad jis gavo ir Transporto priemonės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 27 d. Transporto priemonės draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nuoroda į Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 030, kuriuos galioja nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. Transporto priemonės draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, nurodyta, jog R. Č., sumokėdamas draudimo įmoką (ar pirmąją jos dalį), patvirtina, kad susipažino su individualiai aptartomis draudimo sutarties sąlygomis, sutinka, kad šios sąlygos būtų draudimo sutarties dalimi, ir sudaro šią draudimo sutartį, taip pat, kad jis yra supažindintas su ERGO Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030, įsigaliojusiomis nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d., ir jam yra įteikta jų kopija; šių taisyklių sąlygos jam yra suprantamai išaiškintos ir/ar jis yra informuotas apie galimybę dėl draudimo sutarties sąlygų papildomai konsultuotis telefonu 1887. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas yra apie 10 metų atsakovo klientas, liudytoja J. G. nurodė, kad draudimo taisyklių nuostata, nurodyta 5.1.3 taisyklių punkte, galioja apie 10 metų, taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas automobilį „AUDI A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. spalio 30 d. kasmet (t.y. ketverius metus iki ginčo draudiminio įvykio) draudžia ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, be to, ieškovas su ERGO Insurance SE Lietuvos filialas yra sudaręs ir daugiau transporto priemonių Kasko draudimo sutarčių (pvz. 2009 m. kovo 30 d. dėl transporto priemonės „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 5 d. iki 2010 m. balandžio 4 d. sutartis; 2015 m. kovo 30 d. transporto priemonės „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2016 m. kovo 30 d. sutartis), kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ieškovui tinkamai atskleidė standartines draudimo sutarties sąlygas, o ieškovas turėjo visas sąlygas ir pakankamai laiko susipažinti su standartinėmis Transporto priemonių draudimo sutarties sąlygomis.

Nesutiktina, jog ieškovas negalėjo protingai tikėtis ginčo sutarties salygą būsiant draudimo sutartyje dar ir dėl to, jog šiuo atveju ieškovo pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai nustato ir viešosios teisės normos. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilio „AUDI A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra R. K., o ne ieškovas, R. K. eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje nebuvo, ieškovas neturėjo galimybės R. K. nedelsiant pranešti apie eismo įvykį. Be to, pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, ieškovas galimai kliudė laukinį gyvūną, kuris, atsižvelgiant į „Audi“ sugadinimus, galimai buvo sužalotas, o laukinio gyvūno savininko atstovo eismo įvykio vietoje nebuvo ir ieškovas neturėjo galimybės apie eismo įvykį nedelsiant pranešti laukinio gyvūno savininkui. Dėl to ieškovas, įvykus ginčo eismo įvykiui, remiantis viešosios teisės normomis, t.y. Kelių eismo taisyklių 222 punktu, nustatančiu, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, turėjo pareigą apie eismo įvykį pranešti policijai, nepriklausomai nuo padarytos žalos dydžio.

Nesutiktina su ieškinio argumentais, jog ginčo sutarties sąlyga yra nepakankamai aiški, nes taisyklėse nėra apibrėžta ir konkretizuota kaip ir kokiu būdu, esant aptariamai taisyklių 5.1.3 punkte įtvirtintai sąlygai, tiksliai įvertinti, kokia transporto priemonei padaryta žala, nenustatyti ir kriterijai, kuriais remiantis draudėjas įvykio vietoje galėtų tai padaryti.

Analizuojant ginčo sąlygos turinį, formuluotę, išraiškos būdą, įvertinus tai, jog Transporto priemonių draudimo taisyklių 5.1.3 punkto nuostatos išreikštos valstybine kalba, ginčo sąlygos nėra spėjamos, o tiesiogiai ir nedviprasmiškai suformuluotos taisyklėse, formuluotės išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, visos sutarties nuostatos, kokiais atvejais apie įvykį nedelsiant praneština policijai, išdėstytos nuosekliai, vienoje taisyklių dalyje, ginčo sąlygoje aptariamų situacijų skaičius nėra didelis – 5.1.3 punkte aptariamos 9 situacijos, iš kurių 5 sąlygos susijusios su eismo įvykio metu padaryta žala, be to, aptariamose situacijose, kuriose draudėjo pareiga pranešti policijai siejama su žalos dydžiu, žalos dydis yra nurodytas vienodas – 1200 Eur, spręstina, kad ginčo sąlygos pagal jų turinį, formuluotę ir išraiškos būdą yra pakankamai aiškios, ieškovas turėjo galimybę suprasti, kokioms situacijoms esant jis turi pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog gramatiškai sutarties punktas dėl veiksmų susidūrus su laukiniu žvėrimi jam yra aiškus. Taip pat teismo nuomone ginčo sutarties sąlygos dėl susidūrimo su laukiniu gyvūnu yra pakankamai konkretizuotos – jos negali būti kiekvienu atveju suprantamos skirtingai ar aiškinamos plečiamai ir dėl to būti pritaikytos iš esmės visiems atvejams. Ieškovas, turėdamas abejonių dėl žalos dydžio, turėjo pranešti apie įvykį policijai, arba bent jau pasikonsultuoti dėl tolesnio savo elgesio su draudimo bendrove.

Nors ieškovas nurodo, kad ginčo sutarties sąlygos neįmanoma įgyvendinti, kadangi neįmanoma įvykio vietoje tiksliai nustatyti žalos dydį neturint specialaus išsilavinimo, tačiau šis argumentas nagrinėjamu atveju atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas, nors ir neturi specialaus išsilavinimo transporto priemonių detalių vertės nustatymo srityje, tačiau jis turėjo patirties vykdant draudimo sutartis, antai, bylos duomenimis, draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pagal Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo draudėjui R. Č. dėl 2015 m. gruodžio 23 d. įvykio 1 445,71 Eur vien tik dėl 2 galinio vaizdo veidrodėlių (2 vnt.) vagystės; dėl 2015 m. balandžio 24 d. įvykio (t.y. dėl to paties automobilio galinio vaizdo veidrodėlių (2 vnt.) vagystės) – 1573,59 Eur. Ieškovas, būdamas protingas ir apdairus asmuo, brangios transporto priemonės valdytojas, atsižvelgiant į draudiminę patirtį bei transporto priemonės sugadintų detalių skaičių (teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad eismo įvykio vietoje jis pamatė, kad sudaužyta automobilio priekinė lempa, t.y. priekinis kairės pusės žibintas, taip pat buvo įtrūkę grotelės, išbėgęs freonas), pagal savo subjektyvų suvokimą turėjo ir galėjo suvokti, kad tokios transporto priemonės detalės yra brangios, o padarytos žalos dydis gali viršyti 1200 Eur. Taip pat ieškovas galėjo konsultuotis su draudimo bendrove draudimo telefonu, ši galimybė nurodyta ir draudimo polise. Ieškovas ginčo draudimo sutartį sudarė pats asmeniškai, polisas jam buvo asmeniškai įteiktas. Ir nors ieškovas nurodo, kad neturėjo galimybės pranešti policijai dėl susiklosčiusių aplinkybių (buvo išsikrovęs jo mobilusis telefonas, dėl ankstaus paros meto nebuvo pro šalį važiuojančių automobilių), tačiau, teismo vertinimu, ieškovas šioje situacijoje elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, nes turėjo galimybę nepasitraukęs iš įvykio vietos ilgesnį laiką palaukti ir sustabdęs pravažiuojantį automobilį paprašyti pagalbos pranešant apie eismo įvykį tiek policijai, tiek pasikonsultuoti su draudimo bendrove, tuo labiau, kad eismo įvykis įvyko ne nuošaliame kelyje, bet kelyje, kuriame vyksta intensyvus eismas, o paros metas nebuvo vėlus. Ieškovas nurodė, kad po įvykio jis pravažiuojančių automobilių palaukė tik 15 minučių. Teismo nuomone, ieškovo elgesys įvykus draudiminiam įvykiui šiuo atveju neatitiko protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens standartų.

Minėta, Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyta su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareiga, tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai, o Transporto priemonių draudimo taisyklių 5.1.3 punkte be kita ko numatyta, kad draudėjas turi pareigą pranešti apie kiekvieną draudiminį įvykį policijai, kaip to reikalauja įvykio valstybėje galiojantys teisės aktai. Taigi, šiuo atveju, minėta, ieškovas turėjo pareigą apie eismo įvykį pranešti policijai, nepriklausomai nuo padarytos automobiliui žalos dydžio, todėl teigti, jog ginčo sąlyga dalyje dėl ieškovo pareigos pranešti apie eismo įvykį policijai negalėjo būti ieškovo protingai numatyta bei tikėtina, nėra pagrindo.

Vadovaujantis aukščiau minėtu, konstatuotina, kad nėra pagrindo ieškovo nurodytos sutarties 5.1.3 punkto ginčo sąlygos, pagal kurią atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo nedelsiant parnešti policijai, kai transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė nei 1200 Eur, vertinti kaip siurprizinės, nes ji sutartyje išdėstyta aiškiai ir suprantamai, sutarties sąlygos ieškovui buvo tinkamai atskleistos, o ieškovo pareiga apie eismo įvykį pranešti policijai šiuo konkrečiu atveju numatyta ir Kelių eismo taisyklių 222 punkte.

Dėl Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punkto ginčo sąlygos pripažinimo nesąžininga

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ir dėl Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punkto sąlygos, pagal kurią atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo nedelsiant parnešti policijai, kai transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė nei 1200 Eur, pripažinimo nesąžininga draudimo sutarties sąlyga.

Ieškovas nurodo, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punkto ginčo sąlyga yra nesąžininga jo kaip vartotojo atžvilgiu, nes išreikšta neaiškiai ir nesuprantamai (taisyklėse neapibrėžta, kaip ir kokiu būdu tiksliai įvertinti, kokia transporto priemonei padaryta žala, nenustatyti ir kriterijai, kuriais remiantis draudėjas įvykio vietoje galėtų tai padaryti), šio reikalavimo neatitinkančios vartojimo sutarties sąlygos yra laikomos nesąžiningomis remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalimi, be to, aptariamos sąlygos įvykio vietoje neįmanoma įgyvendinti, kadangi neįmanoma įvykio vietoje tiksliai nustatyti žalos dydį neturint specialaus išsilavinimo, o dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis), todėl ginčo sutarties sąlyga yra nesąžininga.

Ieškovo sudaryta draudimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, todėl ginčo santykiui greta bendrųjų sutarčių teisės normų taikytini vartojimo sutarčių aiškinimo ir silpnesniosios sutarties šalies apsaugos standartai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos, kai transporto priemonės draudimo sutartyje yra individualiai neaptartų sąlygų (CK 6.228⁴ straipsnis).

CK 6.228⁴ straipsnis, nustatantis nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir sąžiningumo kontrolę, ir yra specialioji, tik vartojimo sutartims taikoma norma, CK nuostatų, įtvirtinančių bendruosius sąžiningumo reikalavimus, atžvilgiu. Šiame straipsnyje nustatyto nesąžiningų sąlygų kontrolės instituto paskirtis – atkurti sutarties šalių derybinę pusiausvyrą ir užtikrinti sutarčių laisvės principo įgyvendinimą, taip apsaugant vartotoją. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.288⁴ straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys.

Bendroji nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos samprata suformuluota 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse (toliau – Nesąžiningų sąlygų direktyva arba Direktyva) 3 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Iš esmės analogiška sąvokos apibrėžtis yra įtvirtinta CK 6.228⁴ straipsnyje, kuriame nustatyta, kad negaliojančiomis gali būti pripažintos sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Vertinant sutarties sąlygos sąžiningumą neturi būti apsiribojama vien tipinių (standartinių) sutarčių sąlygų kontrole, įstatyme vartojama sąvoka „individualiai neaptarta sutarties sąlyga“ yra platesnė nei „standartinė sutarties sąlyga“ ir apima visas sutarčių sąlygas, kurios buvo vienašališkai įtvirtintos, nesant tarp sutarties šalių tinkamų derybų, net jei jos panaudotos tik vienoje sutartyje. Taigi į CK 6. 228⁴ straipsnio reguliavimo apimtį patenka standartinės sutartys, standartinės sutarčių sąlygos, taip pat kitos sutarčių sąlygos, jeigu vartotojas neturėjo realių galimybių daryti įtakos jų turiniui ir jos nebuvo individualiai suderėtos.

Taigi, nesąžininga gali būti pripažinta individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, atitinkanti du vienas kitą papildančius kriterijus: pirma, prieštaraujanti bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, antra, tuo iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Pavyzdiniai esminio šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimo vartotojo nenaudai požymiai pateikiami CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytame nesąžiningų sąlygų sąraše, kuris pagal savo esmę vertintinas kaip trečiasis, santykinis, sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijus. Be to, CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai, o šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis). Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).

Sąžiningumo sąvokos turinys teisės normose neapibrėžtas, jis atskleidžiamas teismų praktikoje. Sąžiningumo principo taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Sąžiningumas (bona fides) teismų praktikoje vertinamas kartu taikant du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia reikalavimą elgtis protingai, rūpestingai, teisingai, laikantis bonus pater familias elgesio standarto. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas vertinamas per asmens vidinį santykį su realybe, psichikos būseną konkrečioje situacijoje. Pagal bendrąją civilinės teisės taisyklę sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdys yra CK 6.67 straipsnis, kuriame įtvirtintos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje pateikiamas nesąžiningomis laikomų vartojimo sutarčių sąlygų sąrašas pagal savo teisinę prigimtį taip pat yra nesąžiningumo prezumpcijų rinkinys.

Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Reikalavimas, kad vartojimo sutarčių sąlygos būtų rašomos aiškia, suprantama kalba ir vartotojui faktiškai būtų suteikiama galimybė išnagrinėti visas sąlygas, įtvirtintas Nesąžiningų sąlygų direktyvos preambulėje (preambulės 22 pastraipa), ši norma yra įgyvendinta nacionalinėje teisėje, minėta - CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje, joje nustatant, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Aiškumo reikalavimas reiškia, kad sutarčių sąlygos turi būti parengtos suprantamai, nedviprasmiškai, aiškiai ir tiksliai. Suprantamumo reikalavimas reiškia, kad sutarčių sąlygos turi būti tokios, kad vartotojas gebėtų suprasti jų tikrąją prasmę.

Sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį bei atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą.

„Vidutinis vartotojas“ realiai neegzistuoja. Tai – hipotetinė sąvoka, kurios samprata suformuluota ETT bylose dėl klaidinančios reklamos ir plėtojama nacionalinių teismų praktikoje. ,,Vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (ETT 2003 m. balandžio 8 d. Sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 punktas, 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 punktas, 1998 m. liepos 16 d. Sprendimas G. S. ir T. C-210/96, Rink. p. I-4657, 31, 37 punktai ir kt.).

Teisės aktuose „vidutinio vartotojo“ sąvoka pirmą kartą įtvirtinta 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004. Direktyvos preambulės 18 pastraipoje konstatuota, kad ši direktyva, remdamasi proporcingumo principu ir siekdama efektyviai įgyvendinti joje numatytas nuostatas, pagal Teisingumo Teismo aiškinimą naudoja vidutinį vartotoją, kuris yra gana gerai informuotas ir gana atidus bei apdairus, kaip standartą, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius bei kalbinius veiksnius, bet numato nuostatas, kuriomis siekiama užkirsti kelią vartotojų, kurių savybės daro juos ypač pažeidžiamus dėl nesąžiningos komercinės veiklos, išnaudojimui. Ši direktyva nacionalinėje teisėje įgyvendinta priėmus Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą. Šiame įstatyme įtvirtinta vidutinio vartotojo sąvokos apibrėžtis, pagal kurią vidutinis vartotojas – tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Įstatymo 2 straipsnio 13 dalis).

Nagrinėjamu atveju, Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punkto ginčo sąlyga, pagal kurią, atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo nedelsiant parnešti policijai, kai transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė nei 1200 Eur, laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga, nes jis parengimui ieškovas negalėjo daryti įtakos, tuo labiau, kad minimos sąlygos nustatytos iš anksto atsakovo parengtoje standartinėje sutartyje, todėl ginčo santykiui taikytinos nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos, numatytos CK 6.228⁴ straipsnyje.

Teismas, šiame sprendime pasisakydamas dėl ginčo sutarties sąlygų nepripažinimo siurprizinėmis, sprendė, jog ginčo sutarties sąlygos yra skaidrios, t.y. aiškios ir suprantamos ieškovui kaip vidutiniam vartotojui, be to, vartotojui faktiškai buvo suteikta galimybė išnagrinėti Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 sąlygas, taigi teigti, kad ginčo sutarties sąlygos yra nesąžiningos remiantis CK 228⁴ straipsnio 4 dalimi nėra pagrindo.

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąjį sąžiningumo kontrolės kriterijų individualiai neaptartos vartojimo sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio nuostatas vartojimo sutarties šalių interesų pusiausvyra nesąžiningų sąlygų aspektu vertinama tik vartotojo teisių požiūriu (sutarties sąlygų atitiktis verslininko teisėms ir teisėtiems interesams šio instituto pagrindu nevertinamas). Esminis vartotojo teisių ir interesų pažeidimas – vertinamasis požymis. Ar vartojimo sutarties sąlyga iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, teismas turi spręsti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į orientacinius požymius, nustatytus CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. Aštuoniolika nesąžiningomis laikytinų vartojimo sutarčių sąlygų nurodyta CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalyje. Tai pavyzdinis (orientacinis/indikacinis) nesąžiningų sutarčių sąlygų katalogas, kurio nuostatos turi specialiųjų, santykinių sąžiningumo vertinimo kriterijų reikšmę. Šiame sąraše įtvirtintos sutarčių sąlygos, kurias įstatymas preziumuoja nesąžiningomis vartotojams, tačiau įvertinus konkrečias faktines aplinkybes ši prezumpcija gali būti paneigta. Pareiga paneigti nesąžiningumo prezumpciją tenka priešingai ginčo (vartojimo sutarties) šaliai – verslininkui.

Nesąžiningų sąlygų sąraše nurodytose sutarčių sąlygose įtvirtinti nesąžiningumo požymiai: vartotojo sutartinių ir įstatyminių teisių ribojimas ar panaikinimas, vartotojo teisių į teisminę gynybą ribojimas, neproporcingos vartotojo atsakomybės nustatymas, vienašališku sutartinių teisių suteikimas verslininkui, kai vartotojui tokios teisės nesuteikiamos, verslininko civilinės atsakomybės ribojimas ir pan. CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų sąrašas nėra baigtinis, nes teismui suteikiama teisė pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka CK 6. 228⁴ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus (CK 6. 228⁴ straipsnio 3 dalis). Dėl indikacinio nesąžiningų sąlygų sąrašo pobūdžio yra pasisakęs ETT byloje Komisija prieš Švediją. ETT išaiškino, kad Direktyvoje įtvirtintas nesąžiningų sąlygų sąrašas yra indikacinio pobūdžio (nebaigtinis) ir jame esančios sąlygos nebūtinai turi būti pripažintos nesąžiningomis. Sąlyga, esanti šiame sąraše, neprivalo visais atvejais būti pripažinta nesąžininga ir, priešingai, o sąlyga, kurios nėra minėtame sąraše, gali vis dėlto būti pripažinta nesąžininga. Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar konkreti sąlyga yra nesąžininga, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir Direktyvoje nustatytus kriterijus (2000 m. gegužės 7 d. Sprendimas, C-478/99, Rink. p. I-4147, 20 punktas). Vadovaujantis šiuo ETT išaiškinimu, nacionalinis teismas neprivalo sąlygos pripažinti nesąžininga vien dėl to, kad ji įtvirtinta nesąžiningų sąlygų sąraše, išskyrus atvejus, kai nacionalinė teisė griežčiau reglamentuoja vartotojų teisių apsaugą šioje srityje.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas laikosi pozicijos, jog ginčo individualiai neaptarta draudimo taisyklių sąlyga iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija.

Pažymėtina, jog teismo vertinimu, ginčo sutarties sąlyga neatitinka nė vienos nesąžiningomis laikytinų vartojimo sutarčių sąlygų, nurodytų CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. Minėta, šis nesąžiningomis laikytinų vartojimo sutarčių sąlygų sąrašas yra indikacinio pobūdžio, dėl to nesąžinga sutarties sąlyga gali būti pripažinta ir nepatenkanti į nesąžiningų sutarties sąlygų sąrašą sąlyga, jei ji iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Ieškovo teigimu, aptariamos sąlygos įvykio vietoje neįmanoma įgyvendinti, kadangi neįmanoma įvykio vietoje tiksliai nustatyti žalos dydį neturint specialaus išsilavinimo, tačiau šį argumetą teismas paneigė pasisakydamas dėl ginčo sutarties sąlygos pripažinimo siurprizine.

Sutiktina su atsakovo argumentais, jog Taisyklių 5.1.3. ir 5.1.4. punktuose numatytas teisinis reguliavimas, neprieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir juo yra nustatoma draudiko (Atsakovo) ir draudėjo (Ieškovo) interesų pusiausvyra, t.y. draudėjas (Ieškovas) apdraudžia turtinius interesus, susijusių su Audi valdymu ir naudojimu, ir įsipareigoja užtikrinti draudiko (Atsakovo) interesą eismo įvykio atveju įsitikinti draudimo apsaugos pagrįstumu ir sumažinti savo nuostolius dėka subrogacijos instituto. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 ir 3 dalimis draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. CK 6.1015 straipsnyje yra numatyta draudiko (Atsakovo) teisė pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo už žalą atsakingam asmeniui ir šios teisės įgyvendinimo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, jog draudikui, reiškiančiam subrogacinį reikalavimą, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, inter alia, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Be to, minėta, ir viešojoje teisėje yra numatyta pareiga tokiais atvejais pasilikti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie eismo įvykį policijai nepriklausomai nuo automobilio sugadinimų apimties.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti ginčo sutarties sąlygą nesąžininga remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2-4 dalyse nurodytais pagrindais, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (2014 m. rugpjūčio 1 redakcija) 5.1.3 punkto sąlygą, įpareigojančią draudėją apie kiekvieną draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti policijai, jeigu transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė nei 1200 Eur, negaliojančia, kaip neatitinkančią sąžiningumo reikalavimų, atmestinas.

Dėl draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką nustačius draudėjo draudimo sutartimi tenkančių pareigų nevykdymą

Byloje ginčas kilo dėl to, ar turto draudimo atveju, draudėjui pranešus apie draudžiamąjį įvykį draudikui ir paaiškėjus, kad draudėjas neįvykdė Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punkte jam priskirtos draudimo sutartimi pareigos, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką.

Minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad draudėjas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, nustatęs, kad draudikas R. Č., įvykus draudiminiam įvykiui, nevykdė Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punkte nustatytos pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai, vadovaudamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 4.2.1 punkte nustatyta teise sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas nevykdė 5.1.2 - 5.1.13, 5.2 - 5.4, 7.1.6 punktuose numatytų pareigų, nusprendė draudimo išmokos draudėjui nemokėti. Ginčo, kad ieškovas nevykdė Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punkte nustatytos pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme reglamentuojama draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti tvarka: draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, o atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7–8 dalys). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad draudiko teisės mažinti draudimo išmoką įgyvendinimo nėra pagrindo laikyti civilinės atsakomybės draudėjui taikymu. Draudimo įstatyme nustatytos aplinkybės, į kurias draudikas turi atsižvelgti priimdamas sprendimą mažinti išmoką (draudėjo kaltė, sutarties sąlygų pažeidimo sunkumas ir priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu bei žalos dydis), reiškia ne sąlygas draudėjo civilinei atsakomybei prieš draudiką atsirasti, o kriterijus, kurie lemia draudimo išmokos mažinimą ir jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinės bylose Nr. 3K-3-521/2004, 3K-3-316/2013).

Aptariamu įstatymo teisiniu reglamentavimu neįtvirtinta draudiko teisė besąlygiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl draudėjo draudimo sutarties sąlygų pažeidimų. Tai, ar atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką ar ją sumažinti, draudikas sprendžia turėdamas įvertinti išaiškintas aplinkybes ir duomenis apie draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, pažeidimo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Taigi ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis teisę į draudimo išmoką, nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys, kai kurie neturi įtakos draudžiamajam įvykiui ar žalos dydžiui. Pirmiau aptartų Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 - 8 dalių normų paskirtis – riboti draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką.

Atsakovo teigimu, nurodytos draudėjo pareigos nevykdymas buvo pakankamas teisinis pagrindas draudikui atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką. Su tokia atsakovo pozicija teismas negali sutikti, nes išvada apie draudiko teisėtą atsisakymą mokėti visą draudimo išmoką padaryta neįvertinus visų Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje išvardytų kriterijų, lemiančių draudiko teisę atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką ar ją sumažinti. Konstatuotina, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje nurodyti kriterijai lemia tai, kad visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui). Apdraustos transporto priemonės susidūrimo su laukiniu gyvūnu atveju, kai padaryta žala didesnė nei 1200 Eur, nepranešimas policijai apie eismo įvykį, savaime nepatvirtina šios pareigos nevykdymo ir draudžiamojo įvykio atsitikimo, žalos atsiradimo priežastinio ryšio. Žalingi padariniai būtų atsiradę nepriklausomai nuo to, ar ieškovas būtų pranešęs policijai apie įvykį, ar nepranešęs. Tarp sutarties pažeidimo ir įvykio nėra faktinio priežastinio ryšio. Atsakovas nepateikė įrodymų, buvus aplinkybių, kurioms esant eismo įvykis pripažintinas nedraudiminiu įvykiu, ar kurioms esant draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis, CK 6.1014 straipsnis). Esant minėtoms aplinkybėms, nepranešimas apie eismo įvykį policijai vertintinas kaip draudėjo nerūpestingumas, pasunkinęs draudikui galimybę išaiškinti apdrausto turto sugadinimo aplinkybes, tačiau toks nerūpestingumas nesudaro teisinio pagrindo visiškai atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Visiškas draudiko atsisakymas mokėti draudimo išmoką pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalį būtų neproporcinga priemonė atsižvelgiant į draudimo sutarties pažeidimo pobūdį, draudėjo kaltę, pažeidimo ir draudžiamojo įvykio bei žalos atsiradimo priežastinio ryšio nebuvimą.

Įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, sutarties pažeidimo reikšmingumą (dėl jo draudėjas prarado galimybę išsiaiškinti apdrausto turto sugadinimo aplinkybes), bei tai, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 5.1.3 punkte numatyta paeiga pranešti policijai siejama su žalos dydžiu, viršjančiu 1200 Eur, darytina išvada, jog šiuo atveju yra pagrindas proporcingai mažinti draudimo išmoką iki 1200 Eur (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis), todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl draudimo išmokos priteisimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina 1200 Eur dydžio draudimo išmoka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 88) straipsnyje nurodytos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (CPK 79 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinio parengimą sumokėjo 640,00 Eur (b.l. 24-25, I tomas), už advokato paslaugas – 600,00 Eur (b.l. 114a, 148-149, I tomas, 7-8, II tomas). Iš viso ieškovas patyrė 1 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu neturtinis reikalavimas atmestas ir patenkinta 32,35 procentų ieškovo turtinio reikalavimo, laikytina, kad iš viso patenkinta 16 procentų ieškovo reikalavimų, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t.y. ieškovui iš atsakovo priteistina 198,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Pagal CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu atleistas nuo už ieškinį mokėtino 152,00 Eur dydžio (3709,56*0,03+41,00 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 24,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 9,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, iš dalies tenkinus ieškinį, paskirstomos abiem ginčo šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. valstybei iš ieškovo priteistina 7,82 Eur (9,31 Eur x (100-16) /100) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o atsakovui tenkanti 1,49 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma iš atsakovo valstybei nepriteistina, atsižvelgiant į tai, jog ši suma mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 93, 96, 98, 259, 269-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, buveinės adresas Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, trečiajam asmeniui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 00 ct) draudimo išmoką, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, buveinės adresas Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, ieškovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 198,40 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,82 Eur (septinis eurus 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, buveinės adresas Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, valstybei 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.