Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. 2S-645-264/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
2S-645-264/2020
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00060-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Suinteresuotas asmuo
M. M., I. S.
Pareiškėjas
D. J.
Kategorijos
  • 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-645-264/2020Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00060-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4482-359/2020 pagal pareiškėjo D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. M., I. S. dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis D. J. pateikė teismui prašymą skirti M. M. 300 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną nuo raginimo įteikimo dienos – 2019 m. gegužės 31 d., išieškotojai I. S..

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio D. J. kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-15113-558/2015 dėl bendravimo tvarkos nustatymo skolininkui M. M.. Skolininkui 2019 m. gegužės 31 d. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, kuris grįžo neįteiktas. Skolininkui 2019 m. gegužės 31 d. raginimas buvo viešai paskelbtas informacinėje sistemoje www.anstoliai.lt. Antstolis 2019 m. birželio 18 d. raginimą persiuntė į M. M. darbovietę (duomenys neskelbtini), tačiau raginimas grįžo neįteiktas. Raginimas 2019 m. liepos 3 d. buvo persiųstas el. paštu skolininkui. Išieškotoja 2019 m. liepos 8 d. pranešė, kad 2019 m. liepos 3 d. 21.00 val., pati nuvyko į Stirnių malūną atsiimti sūnaus. Išieškotoja 2019 m. liepos 16 d. pranešė, kad 2019 m. liepos 13 d. vaikas buvo grąžintas 22.30 val. Išieškotoja 2019 m. liepos 29 d. pranešė, kad 2019 m. liepos 29 d. vaikas buvo paimtas 9.45 val. ir buvo grąžintas 21.50 val., 2019 m. liepos 24 d. vaikas grąžintas išieškotojai 18.15 val. Išieškotoja 2019 m. rugpjūčio 8 d. pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. vaikas buvo paimtas 9.10 val. ir grąžintas 21.15 val. Išieškotoja 2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. vaikas buvo grąžintas 20.00 val. Išieškotoja 2019 m. rugsėjo 2 d. pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. vaikas buvo grąžintas 19.00 val. Antstolis 2019 m. liepos 17 d. susisiekė su skolininku M. M. ir skolininkui nurodė laikytis nustatytos tvarkos ir laiku paimti bei grąžinti vaiką namo. Antstolis 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. liepos 23 d. paskambino skolininkui ir pakartotinai ir priminė bendravimo tvarką, t. y. laiku paimti ir grąžinti sūnų. 2020 m. sausio 8 d. antstolis D. J. telefonu paskambino I. S., kuri nurodė, kad M. M. nesilaiko teismo sprendimo, vaiko laiko negrąžina, nurodė, kad 2020 m. sausio 9 d. M. M. turi pasiimti vaiką 16.00 val. ir grąžinti 18.00 val., nurodė, kad vaiko lauks namuose. 2020 m. sausio 8 d. antstolis D. J. telefonu paskambino M. M. ir informavo jį, kad reikia laikytis nustatytos teismo tvarkos. 2020 m. sausio 8 d. 16.45 val. antstolis D. J. išvyko iš kontoros bei 17.45 val. buvo adresu, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo išieškotoja I. S., jos mama, sesuo bei tėvas. 18.00 val. vaiko niekas neparvežė, todėl buvo laukiama toliau. 19.00 val. suskambėjo durų skambutis į namus grįžo sūnus J., kurį parvežė tėtis bei paleido prie kiemo vartų. I. S. informavo, kad M. M. draudžiama užeiti į kiemą bei palydėti vaiką iki namų durų, kadangi kyla konfliktai. 2020 m. sausio 9 d. antstolis surašė aktą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi antstolio D. J. pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas paskyrė skolininkui M. M. už antstolio reikalavimų nevykdymą, t. y. už tai, jog suinteresuotas asmuo M. M. laiku negrąžino nepilnamečio sūnaus suinteresuotam asmeniui I. S. 2020 m. sausio 8 d. (trečiadienį) nuo 16.00 val. iki 18.00 val., kaip tai numatyta 2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi nustatytoje bendravimo tvarkoje, vienkartinę 150,00 Eur baudą, mokėtiną išieškotojai I. S..

4. Teismas nurodė, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 0117/19/00668/1 esančio 2020 m. sausio 9 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-20-117-620, matyti, kad antstolis 2020 m. sausio 8 d. 17.45 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame akte antstolis nustatė tokias aplinkybės: 18.00 val. vaiko niekas neparvežė, todėl buvo laukiama toliau. 19.00 val. suskambėjo durų skambutis ir į namus grįžo sūnus J., kurį parvežė tėvas bei paleido prie kiemo vartų. Minėtame akte taip pat nustatyta, jog I. S. informavo, kad M. M. draudžiama užeiti į kiemą bei palydėti vaiką iki namų durų, kadangi kyla konfliktai.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju antstolis 2020 m. sausio 8 d. pats nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), užfiksavo sprendimo netinkamo vykdymo faktą ir surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

6. Teismas konstatavo, jog suinteresuotas asmuo M. M. be pateisinamų priežasčių nevykdė antstolio D. J. reikalavimų, nors tą pačią dieną buvo antstolio įspėtas laikytis teismo nustatyto bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. 2020 m. sausio 8 d., negrąžino nepilnamečio sūnaus laiku kaip tai numatyta 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendime ir 2016 m. kovo 10 d., Vilniaus apygardos teismo nutartyje, todėl yra pagrindas skirti baudą, kuri mokėtina išieškotojai I. S. už patirtus nepatogumus skolininkui nesilaikant nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

7. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl skolininkui skirtinos baudos, atsižvelgė į tai, kad skolininkas galimai sistemingai pažeidinėja bendravimo tvarkos sąlygas, kad byloje nėra duomenų, jog pažeidimo pobūdis būtų sukėlęs itin didelių neigiamų pasekmių (žalą), kad bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą skirtina pirmą kartą, į baudos skyrimo tikslus – paskatinti skolininką vykdyti privalomąjį nurodymą tinkamai, o ne jį nubausti.

8. Teismas sprendė, kad antstolio prašomas baudos dydis už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, nepagrįstai suvaržytų M. M. teises, neatitiktų protingumo ir teisingumo reikalavimų. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga skirti vienkartinę baudą, kurios teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti privalomąjį nurodymą dydis už antstolio reikalavimų nevykdymą būtų 150,00 Eur (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismo manymu, vienkartinės baudos paskyrimas šiuo atveju turėtų būti pakankamas užtikrinti tinkamą bendravimo tvarkos vykdymą, o būtent – drausminti skolininką ir skatinti jį nepažeisti bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku sąlygų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir atmesti antstolio D. J. prašymą dėl baudos skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė baudą už skundžiamoje nutartyje nurodytų antstolio D. J. raginimų nevykdymą, nes nei vienas iš antstolio raginimų apeliantui nebuvo įteiktas CPK 657 ir 660 straipsniuose nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Skundžiama teismo nutartimi apeliantui paskirta bauda už tai, jog apeliantas nustatytu terminu negrąžino vaiko į jo gyvenamąją vietą, ši tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-15113-558/2015, kuris iš dalies buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-607- 553/2016, tačiau su tokiu teismo sprendimu apeliantas nesutinka, ir nurodo, jog nustatytos tvarkos nepažeidė ir todėl teismas neturėjo pagrindo apeliantui skirti baudą, nes nustatytos tvarkos aiškinimas, kad į apelianto bendravimo su vaiku laiką turi būti įskaitytas ir vaiko parvežimo namo laikas, ypatingai įvertinant, kad vaiką apeliantas paėmė tik apie 16.30 val., o vaiką namo reikėjo vežti per transporto kamščius, prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams.

1.3. Teismas, nesant jokių patikimų įrodymų, konstatavo, kad apeliantas sistemingai pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką, todėl tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka bylos įrodymų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas yra pažeidęs teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

1.4. Pirmosios instancijos teismas apeliantui baudą paskyrė nepagrįstai, nes apeliantas netrukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimo. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Tai, kad 2020 m. sausio 8 d. vaikas buvo grąžintas namo apie 19.00 val., nei išieškotojos, nei vaiko interesų nepažeidė. Apelianto, kaip tėvo bendravimas su vaiku, negali būti vertinamas kaip pažeidimas. Paskirtas baudos dydis yra neadekvatus ir neprotingai didelis. Netgi jei ir būtų pažeistas vaiko grąžinimo laikas, pažeidimas yra mažareikšmis, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių ir tai yra pirmas pažeidimas. Už tokio pobūdžio smulkius pažeidimus baudos negali būti skiriamos.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Vykdomojoje byloje 2019 m. gegužės 31 d. skolininkui M. M. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, raginimas grįžo neįteiktas. Kadangi skolininkas registruoto laiško neatsiėmė, vadovaujantis CPK 660 straipsniu raginimas buvo paskelbtas viešai informacinėje sistemoje www.antstoliai.lt. Nors raginimas buvo įteiktas tinkamai, antstolis papildomai 2019 m. birželio 18 d. persiuntė raginimą į M. M. darbovietę (duomenys neskelbtini), o 2019 m. liepos 3 d. raginimą persiuntė el. paštu skolininkui, išieškotojos nurodytais adresais: (duomenys neskelbtini).

2.2. Vykdomojoje byloje 2020 m. sausio 9 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20-117-620 ir persiųstas teismui, kaip ir numatyta civilinio proceso kodekse. Pažymėtina, kad su M. M. yra bendrauta telefonu 2019 m. liepos 17 d., taip pat antstolis papildomai paskambino 2020 m sausio 8 d. ir įspėjo, kad jeigu M. M. nevykdys teismo nustatytos tvarkos, tai bus užfiksuota ir antstolis kreipsis į teismą dėl baudos skyrimo. Taip pat pažymėtina, jog M. M. savo skunde taip pat pripažįsta, kad nesilaikė teismo nustatytos tvarkos, t. y. sūnus buvo pristatytas namo 19.00 val.

2.3. Pažymėtina, kad jei M. M. netinka tokia teismo sprendimu vaiko bendravimo tvarka su tėvu, jis gali kreiptis į teismą dėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, nustatant kitokią tėvo su sūnumi bendravimo tvarką, nes teismo sprendimas yra galiojantis ir privalo būti vykdomas jame nurodytomis sąlygomis.

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja I. S. nurodė, kad nesutinka su M. M. pateiktais argumentais atskirajame skunde, nes tai yra bandymas manipuliuoti ir išsisukti nuo atsakomybės. Skundžiamos teismo nutarties interpretavimas yra neleistinas. M. M. nepagrįstai teigia, jog nepažeidė vaiko interesų, nes kelis kartus vaikas buvo ieškotas su policijos pareigūnais. Vaiko negrąžinimas laiku namo nėra mažareikšmis dalykas, tai yra teismo nutarties nevykdymas, vaiko psichinių ir fizinių poreikių nepaisymas, kuris kelia grėsmę mažamečio sūnaus pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui. Taip pat M. M. nepagrįstai teigia, kad vaiko laiku nepristatė namo dėl kamščių gatvėse, nes išieškotoja su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), čia pat vaikas lanko ir darželį-(duomenys neskelbtini)P. Stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), o kamščių čia nebūna.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo paskirta bauda vaiko tėvui už sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl raginimo įteikimo.

14. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai paskyrė baudą už skundžiamoje nutartyje nurodytų antstolio D. J. raginimų nevykdymą, nes nei vienas iš antstolio raginimų apeliantui nebuvo įteiktas CPK 657 ir 660 straipsniuose nustatyta tvarka. Šiuo apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais.

15. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog antstolis D. J. dėl netinkamai vykdomo sprendimo 2019 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, prašydamas skirti M. M. 300,00 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną nuo raginimo įteikimo dienos – 2019 m. gegužės 31 d., išieškotojos I. S. naudai. Iš minėto skundo turinio matyti, jog išieškotoja kreipėsi į antstolį dėl netinkamo sprendimo vykdymo, kadangi M. M. laiku negrąžina vaiko, t. y. netinkamai vykdo sprendimą (nesilaiko bendravimo tvarkos). Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi antstolio D. J. pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė skolininkui M. M. vienkartinę 100,00 Eur baudą. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – netenkino antstolio D. J. prašymo dėl baudos skyrimo skolininkui. Šioje nutartyje teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendime Nr. 2-15113-558/2015 nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, t. y. nustatyta, kur, kokiu laiku (trečiadienį, šeštadienį, sekmadienį ir pan.) skolininkas bendraus su sūnumi. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laikė, kad vykdomajame dokumente nurodyti konkretūs vykdymo terminai, todėl raginimas skolininkui M. M. neturėjo būti siunčiamas. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi pripažino, jog antstolio D. J. atlikti veiksmai dėl raginimo siuntimo ir viešo jo skelbimo skolininkui (šiuo atveju skolininkui M. M.) buvo pertekliniai procesiniai veiksmai. Dėl to atmetė atskirojo skundo argumentus, kad antstolio raginimas skolininkui M. M. nebuvo įteiktas CPK 657 ir 660 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto argumentų pagrįstumas dėl raginimų įteikimo buvo įvertintas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti, plačiau dėl jų nepasisako ir laiko juos nepagrįstais.

Dėl baudos skyrimo.

16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant jokių patikimų įrodymų, konstatavo, kad apeliantas sistemingai pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką, tačiau tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka bylos įrodymų. Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas yra pažeidęs teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Apeliacinės instancijos teismas šiuo apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius.

17. Civilinio proceso kodekso LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. CPK 771 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

18. CPK 771 straipsnio 6 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu). Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

19. Vykdomosios bylos Nr. 0117/19/00668/1 duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-15113-558/2015, kuriame nustatyta skolininko M. M. bendravimo su sūnumi tvarka. Pagal nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktą vaikui sulaukus trejų metų amžiaus iki penkerių metų tėvas kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį šeštadienį arba sekmadienį (šalių susitarimu) turi teisę bendrauti su vaiku nuo 9.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Apie numatomą pasiėmimo dieną ir valandą vaiko tėvas turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 dieną elektroniniu paštu arba SMS žinute. Taip pat tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį jo gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje nuo 16.00 val. iki 18.00 val.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo M. M. be pateisinamų priežasčių nevykdė antstolio D. J. reikalavimų, nors tą pačią dieną buvo antstolio įspėtas laikytis teismo nustatyto bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. 2020 m. sausio 8 d., negrąžino nepilnamečio sūnaus laiku kaip tai numatyta 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendime ir 2016 m. kovo 10 d., Vilniaus apygardos teismo nutartyje, todėl yra pagrindas skirti baudą, kuri mokėtina išieškotojai I. S. už patirtus nepatogumus skolininkui nesilaikant nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

21. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs vykdomosios bylos medžiagą ir pateiktus šalių rašytinius paaiškinimus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantui pagrįstai skyrė baudą. Iš vykdomojoje byloje esančio 2020 m. sausio 9 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-20-117-620 matyti, kad antstolis 2020 m. sausio 8 d. 16.45 val. išvyko iš kontoros bei 17.45 val. buvo adresu, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo išieškotoja I. S., jos mama, sesuo bei tėvas. 18.00 val. vaiko niekas neparvežė, todėl buvo laukiama toliau. 19.00 val. suskambėjo durų skambutis į namus grįžo sūnus J., kurį parvežė tėtis bei paleido prie kiemo vartų. I. S. informavo, kad M. M. draudžiama užeiti į kiemą bei palydėti vaiką iki namų durų, kadangi kyla konfliktai. Be to, iš 2020 m. sausio 9 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-20-117-620 matyti, jog 2020 m. sausio 8 d. antstolis D. J. telefonu paskambino M. M. ir informavo jį, kad reikia laikytis nustatytos teismo tvarkos, tačiau 2020 m. sausio 8 d. apeliantas negrąžino nepilnamečio sūnaus laiku kaip tai numatyta 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendime ir 2016 m. kovo 10 d., Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

22. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Keleto įrodymų vertinimo rezultatą lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie apelianto nėra nuginčyti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skyrė apeliantui baudą, remdamasis 2020 m. sausio 9 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-20-117-620, kuriame nurodytas ir aukščiau minėtas aplinkybes (19 nutarties punktas) užfiksavo pats antstolis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta byloje yra pateikti duomenys, kad antstolis užfiksavo teismo sprendimo nevykdymo faktą t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais konstatavo sprendimo neįvykdymo faktus, kad skolininkas M. M. (vaiko tėvas) vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžina vėluodamas, t. y. nesilaikydamas nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, kurie leidžia spręsti, jog apeliantui bauda už nepilnamečio sūnaus laiku negrąžinimą namo, kaip tai numatyta 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendime ir 2016 m. kovo 10 d., Vilniaus apygardos teismo nutartyje, paskirta pagrįstai. Be to, pažymėtina, jog pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad padarė šį pažeidimą.

24. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad paskirtas baudos dydis yra neadekvatus ir neprotingai didelis.

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog byloje nėra duomenų, jog pažeidimo pobūdis būtų sukėlęs itin didelių neigiamų pasekmių (žalą), kad bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą skirtina pirmą kartą, į baudos skyrimo tikslus, paisydamas proporcingumo principo, padarė teisingą išvadą skirdamas apeliantui vienkartinę 150,00 Eur dydžio baudą išieškotojos I. S. naudai.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies dispoziciją (6 dalies pagal 2017 m. sausio 1 d. CPK redakciją) įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje (6 dalyje pagal 2017 m. sausio 1 d. CPK redakciją) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis), kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

28. Apelianto nurodomi teiginiai, kad netgi jei ir būtų pažeistas vaiko grąžinimo laikas, pažeidimas yra mažareikšmis, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių ir tai yra pirmas pažeidimas, o už tokio pobūdžio smulkius pažeidimus baudos negali būti skiriamos, laikytinas deklaratyviu ir nepakankamu baudos sumažinimui ar panaikinimui dėl pažeidimo mažareikšmiškumo. Apeliantas byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog apeliantas 2020 m. sausio 8 d. būtų bandęs susisiekti su I. S. ir informuoti ją, kad vaiko laiku grąžinti namo negalės ar būtų atlikęs kitus aktyvius veiksmus, siekiant informuoti I. S. apie vaiko grąžinimo namo laiką, vėlavimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, minėti apelianto argumentai negali būti pagrindas neskirti jam baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo vykdymo sąlygų. Skolininko atliekami veiksmai, veiksmų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai skolininkus atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą.

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui M. M., tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui M. M. baudą, pagrįstai vadovavosi 2020 m. sausio 9 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-20-117-620, kuris yra objektyvus įrodymas, patvirtinantis vaiko paėmimo ir grąžinimo faktą bei laiką. Todėl teismas pagrįstai apeliantui paskyrė baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą.

30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, byloje susidariusios 10,41 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš apelianto M. M., atmetus jo atskirąjį skundą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,41 Eur (dešimt eurų 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė