Panevėžio apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

3. 2013 m. atsakovas savo žemės sklype pastatė šiltnamį, kuris yra apie 0,70 m. atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Sutikimo ir leidimo šiltnamiui pastatyti atsakovas neprašė. 2014 m. buvo kreiptasi į statybos inspekciją. Kadangi šiltnamis pastatytas be kaimynų sutikimo, atstumas iki sklypo ribos yra neišlaikytas, todėl atsakovas turi pašalinti šiltnamį ne mažesniu kaip trijų metrų atstumu ieškovo žemės sklypo ribos.

6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą A. V. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pagal 2011 m. vasario mėnesio malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektą įrengti malkinės, esančios jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), priešgaisrinę užtvarą (ugniasienę). Atsakovui A. V. teismo sprendimo šioje dalyje neįvykdžius per nustatytą terminą, skirti atsakovui 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

7. Priėmė atsakovo A. V. atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, grąžino atsakovui 56,25 Eur žyminio mokesčio.

8. Priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo naudai iš ieškovo 1 278,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Nustatė, kad R. K. ir A. K. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Atsakovas A. V. asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, gyvenamąjį namą, malkinę ir kiemo statinius. Atsakovas nekilnojamąjį turtą įgijo iš R. K. ir A. K. 2008 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o 2008 birželio 28 d. notariškai patvirtintu pareiškimu sutiko, kad žemės sklypo, turinčio 0,1467 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai R. K. ir A. K. „<...> statytųsi jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje, nustatytoje 2008-06-28 pirkimo – pardavimo sutartyje, registro Nr. DP-3957, rekonstruotų ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą“. Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. birželio 19 d. pažymoje nurodyta, kad statytojo R. K., gyv. (duomenys neskelbtini) nebaigto statyti ūkinio pastato 2I 1/p su garažu, (duomenys neskelbtini) baigtumas yra 93 proc., baigti pagrindiniai statybos darbai, išskyrus langų ir durų įdėjimą, lauko apdailą ir inžinieriniais komunikacijas. Atsakovas A. V. prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priblokavo malkinę, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2011 m. rugsėjo 2 d. R. K. ir A. K. ūkinio pastato rekonstrukciją į vieno buto gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), užbaigė 2014 m. lapkričio 26 d., pateikdami deklaraciją apie statybos užbaigimą.

10. Ieškovas A. K. 2014 m. gruodžio 18 d. raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl atsakovo A. V. pastatytos tvoros ir šiltnamio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo. Inspekcija, atlikusi 2015 m. sausio 8 d. patikrinimą vietoje, 2015 m. sausio 13 d. surašė Statybos patikrinimą nagrinėjant skundą aktą Nr. SPA-38 (toliau – Aktas). Šiame akte buvo nustatyta, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2013 metais pastatytas nesudėtingas I gr. statinys – šiltnamis. Inspekcija 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr. 2D-676 „Dėl nesudėtingų statinių statybos (duomenys neskelbtini)“ A. K. nurodė, jog patikrinti ar šiltnamis pastatytas laikantis nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos negalima, nes nėra pastatytų sklypo riboženklių. Inspekcija pareiškėjui A. K. nurodė, jog vadovaujantis statytojo paaiškinimais šiltnamis I gr. nesudėtingas statinys pastatytas dar 2013 metais.

11. Teismas sprendė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-525-212/2019 (toliau - Apygardos teismo sprendimo), turi prejudicinę galią keliamam ginčui, nes minėtoje byloje tarp tų pačių šalių taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl priešgaisrinių užtvarų įrengimo, tačiau tik pagal tuo metu ieškovu buvusio A. V. ieškinį atsakovams R. ir A. K..

12. Apygardos teismo sprendimo 148 p. nustatyta, kad ieškovas (A. V.) gyvenamąjį namą įgijo iš atsakovų (R. ir A. K.) 2008 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir sutiko, kad atsakovai ūkinį pastatą, tuomet dar buvusį viename žemes sklype su gyvenamuoju namu, rekonstruotų. Akivaizdu, atstumai tarp žemės sklype jau esamų pastatų buvo visiems matomi. Atsakovų ūkinis pastatas su garažu, kurio baigtumas buvo 93 proc., nebuvo perkeltas į kitą vietą, jis nepriartėjo dar labiau prie ieškovo gyvenamojo namo ir nenutolo nuo jo. Taigi, ieškovui buvo žinoma, kad atsakovai esamą ūkinį pastatą rekonstruos. Nežiūrint į tai, ieškovas, prie savo gyvenamojo namo 2011 metais priblokavo malkinę, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra III atsparumo ugniai laipsnio.

13. Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog prie atsakovo gyvenamojo namo 2011 metais priblokuota malkinė yra III atsparumo ugniai laipsnio. Duomenų, jog malkinės techninės charakteristikos, gaisro apkrovos kategorija ir jai statyti panaudotų konstrukcijų atsparumas ugniai po teismo sprendimų priėmimo esmingai pasikeitė, nėra. Šalių teiktais paaiškinimais malkinė išliko nepakitusi, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog malkinė yra priskirtina II atsparumo ugniai laipsniui, nes atsakovo teikiamais duomenimis (Gaisrinės saugos koncepcija) ir paaiškinimais yra bandoma paneigti įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytus faktus bei išnagrinėtose bylose pateiktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, kas nėra ir negali būti kitos nagrinėjamos bylos dalyku.

14. Iš byloje esančio 2011 m. vasario mėnesio malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projekto (ketvirtosios dalies) Gaisrinė sauga matyti, jog projektuojant šį statinį gaisrinio skyriaus plotas nebuvo skaičiuotas, o numatyta kita kompensacinė priemonė – ugniasienė. Malkinės statybos projektas raštiškai suderintas atsakovo. Taip pat malkinės projektas raštiškai suderintas ieškovų. Taigi, visų šalių valia dėl pasirinkto malkinės priešgaisrinės saugos būdo raštiškai suderinta, todėl teismas sprendė, jog tai atitiko šalių interesus ir būtent tokiu būdu turėjo būti išspręsta priešgaisrinė sauga.

15. Aplinkybės ir teiginiai, jog malkinės statybai projektas nebuvo reikalingas ar architektas netinkamai pateikė informaciją, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės, nes projekte buvo raštiškai suderinta abiejų pusių valia, todėl malkinė turėjo būti pastatyta pagal projekte numatytus sprendinius.

16. Apygardos teismo sprendimo 149 p. nustatyta, kad UAB „Romas ir Virgis“ atstovas R. B. nurodė, kad malkinės prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą jis parengė ieškovo prašymu. Teigia, kad projektas buvo rengiamas jau po to, kai malkinė buvo pastatyta ir ieškovas šią statybą norėjo įteisinti. Paaiškino, kad daugiausiai klausimų buvo dėl neišlaikyto 3 metrų atstumo tarp dviejų sklypų, tačiau K. tam neprieštaravo. Malkinės projekte numatyta statyti ugniasienę, tačiau jam žinoma, kad iki šiol jos nėra. Taip pat ieškovui paaiškino, kad jis turėtų statyti ugniasienę tarp pastatų, o ji būtų 7 metrų aukščio, kad gali ir kitaip spręsti gaisrinį saugumą. Patvirtino, kad malkinės šalia gyvenamojo namo statyti buvo negalima, nes tai pažeidžia priešgaisrinio saugumo reikalavimus, kad malkinė turėtų būti nukelta gerokai toliau. Trečiojo asmens paaiškinimų ieškovas neneigė.

17. Teismas nustatė, kad atsakovo malkinė neatitinka šalių suderinto projekto ir ugniasienė nėra įrengta, todėl atsakovas privalo šiuos trūkumus ištaisyti kaip tai numato malkinės projekto sprendiniai.

18. Pagal 2010 m. kovo 25 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-80 patvirtinto Detaliojo plano dėl šalių žemės sklypo padalijimo į du atskirus žemės sklypus aiškinamąjį raštą (3.5 skyrius) numatyta, kad gaisrinė sauga tarp gyvenamųjų namų sprendžiama numatant kompensacines priemones (įrengti ugniasienę arba paskaičiuoti leistino gaisrinio skyriaus plotą). Detalusis planas ir jo sprendiniai raštiškai suderinti ieškovų ir atsakovo.

19. 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte (Bendro aiškinamojo rašto 5 skyrius) atliktas gaisrinio skyriaus ploto paskaičiavimas. 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte padaryta išvada, kad projektuojamo gaisrinio skyriaus plotas yra 475 kv. m, tai yra mažesnis už maksimalų - 858 kv. m. Projektas ieškovų suderintas ir jie pritarė jo sprendiniams.

20. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus reglamentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybos prie VRM direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai.

21. Pagal tuo metu galiojusio teisės akto „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ 93 p. nuostatas (redakcija, galiojusi nuo 2011 01 01 iki 2014 02 01) nebuvo būtina gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo įtraukti į bendrą gaisrinį skyrių, neviršijant tos pačios paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Pagal 93.2. p. priešgaisriniai atstumai tarp P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grupės pastatų ir kitokios paskirties pastatų viename sklype nenormuojami.

22. Teismas nurodė, pagal Taisyklių nuostatas priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių skirtinguose sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija tos pačios paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto.

23. Civilinėje byloje Nr. e2-6-228/2019 esančios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro 2017 m. gegužės 30 d. teismo ekspertizės akte Nr. 65-2(EA) teigiama (atsakymas į antrą klausimą), kad užstatytos žemės plotų ir neužstatytos žemės plotų suma – apie 439,69 m2 ir tai neviršija nustatyto gaisrinio skyriaus ploto, t.y. 1026 m2 . Pagal ekspertizės aktą skaičiavimai atlikti įtraukiant į juos ir pristatytos malkinės plotą.

24. Tokie duomenys neleidžia teigti, jog gaisrinė sauga nėra išspręsta, jos sprendimo būdams šalys yra pritarę ir nėra pakankamo pagrindo teigti, jog gaisrinė sauga turi būti sprendžiama kitomis priemonėmis nei numatyta malkinės bei ūkinio pastato rekonstravimo projektiniuose sprendiniuose, todėl ieškinį tenkino iš dalies.

25. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas per nustatytą terminą, ieškovo naudai atsakovui skyrė 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu ieškovų prašomo 50 Eur dydžio bauda už kiekvieną dieną yra per didelė ir objektyvus pagrindas tokio dydžio baudai nepagrindžiamas.

26. Teismas sprendė, kad atsakovo šiltnamis pastatytas ne vėliau kaip 2013 m. ir visiškai tikėtina, kad šiltnamis pastatytas pirmoje metų pusėje pavasarį, nes logiška, jog didesnis šiltnamio poreikis yra prieš šiltąjį metų laiką – vasarą.

27. Pagal STR 1.05.01:2017 55 punktą – „atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti Reglamento 7 priede.“ STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 dalyje nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi – „statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.“

28. Iš pateiktų fotonuotraukų, teiktų paaiškinimų teismas darė išvadą, jog atsakovo ir ieškovo šiltnamiai pastatyti neišlaikant minėto atstumo nuo sklypo ribos. Nors byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti sklypo ribą tarp šiltnamių, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, jog atstumas išlaikytas taip pat nėra. Esant tokiems duomenims, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovui statant šiltnamį kaimyninio sklypo valdytojo sutikimas buvo privalomas, juolab, kad atsakovas neįrodinėjo aplinkybių dėl atstumo išlaikymo.

29. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje (redakcija nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01) nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

Žemesnės instancijos teismas

31. Todėl teismas negalėjo daryti pagrįstos išvados, jog ieškovas nuo atsakovo šiltnamio pastatymo nesutiko su tuo ir tai laikė jo teisių pažeidimu. Po Inspekcijos pateiktų atsakymų 2015 m. sausio 15 d. ir 2016 m. liepos 8 d. ieškovas beveik 5 metus taip pat nesiėmė jokių kitų priemonių dėl atsakovo šiltnamio pastatymo. Šalių teikti paaiškinimai, duomenys apie kitus vykusius teisminius ginčus tarp šalių leidžia manyti, jog ginčas dėl šiltnamio labiau keliamas dėl kitų tarpusavio nesutarimų. Juolab, kad pačio ieškovo šiltnamis pastatytas panašiu atstumu nuo galimos sklypo ribos ir nėra duomenų, jog susidariusi situacija yra ginčijama atsakovo. Todėl taikant santykių atsiradimo metu galiojusias teisės normas nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas neturi pagrįstos teisės tikėtis, kad jo pagal galiojusius teisės aktus įgytos teisės negali būti įgyvendinamos. Remiantis nurodytais motyvais teismas ieškinį šioje dalyje atmetė.

32. Atsakovo pareikštą priešieškinio atsisakymą priėmė, nes šis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, argumentai, jog gyvenamieji namai ir malkinė sudaro (yra sujungti) į vieną gaisrinį skyrių nurodomi atsikirtimuose, kas yra pagrindas spręsti dėl dalies ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl civilinę bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimų nutraukė.

Žemesnės instancijos teismas

34. Pakeisti teismo sprendimu paskirstytas išlaidas - priteisiant iš ieškovo atsakovui 250 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui pirmosios instancijos tesime. Priteisti iš atsakovo ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

41. Pretenziją atsakovui dėl per arti sklypo ribos statomo šiltnamio turėjo ir galėjo būti pareikšta per 1 metus laiko nuo statybos pradžios, o ne pabaigos, kaip teigia apeliantas savo skunde. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Jeigu ieškovas laiko 2014 m. gruodžio 18 d. pateiktą skundą statybos inspekcijai tinkamu savo teisių gynimu, tai nesutikdamas su 2015 m. sausio 15 d. pateiktu atsakymu, turėjo teisę atsakymą skųsti administracine tvarka, tačiau to nepadarė.

42. Pažymi, jog 2022 m. sausio 26 d. į bylą pateiktas antstolio L. J. sudarytas 2022 m. sausio 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 53/21/01, įrodo faktinę aplinkybę, jog ginčo šiltnamis neturi pamato. Kitaip tariant, šiltnamį galima perkelti nepabloginus jo techninės būklės, o tai neatitinka statinio sąvokos, kurį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepime kildina iš Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 d. Civilinio kodekso 1.98 ir 4.2 str. nuostatomis.

43. Mano, kad teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas ieškinio reikalavimą dėl ugniasienės įrengimo suformulavo netinkamai, nekonkrečiai. Pirmos instancijos teismas sprendime savo iniciatyva nurodė, jog ugniasienė turėtų būti įrengtą pagal 2011 m. vasario mėnesio malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Todėl teismas teisingai įvertino, kad iš ieškovo pareikštų dviejų reikalavimų patenkino tik vieno reikalavimo dalį, nes likusią dalį teismas „suformulavo“ pats vietoje ieškovo. Todėl, priimdamas sprendimą pirmos instancijos teismas teisingai nustatė proporciją, pripažindamas ieškovui teisę į ketvirtadalį turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.