Panevėžio apygardos teismo sprendimas

8. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovus R. K. ir A. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: išsikelti požeminį elektros kabelį, einantį nuo elektros įvado bei elektros apskaitos įrenginį iš 0,0928 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išsikelti vandentiekio tinklą iš 0,0928 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), aktų nustatyta tvarka įrengti priešgaisrinę užtvarą (ugniasienę) jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

9. Nustatė, kad ieškovas A. V. asmeninės nuosavybės teise valdo 0,0928 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir statiniai yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai R. K. ir A. K. gyvena kaimyniniame name, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyvenamąjį namą ir kiemo statinius pagal 2008 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DP-3957 įsigijo iš atsakovų R. K. ir A. K..

10. Ieškovas su atsakovais R. K. ir A. K. nuo 2008 m. birželio 28 d. buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo pagrindu suformavus žemės sklypą padalijimo būdu, ieškovas A. V. 0,0928 ha ploto žemės sklypą valdo asmeninės nuosavybės teise.

11. Nustatė, jog 2008 m. birželio 28 d. notarine tvarka patvirtintas ieškovo A. V. sutikimas, kad 0,1467 ha ploto žemės sklype, kurio bendrasavininkais tuo metu buvo ieškovas ir atsakovai, žemės sklypo bendrasavininkai jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje rekonstruotų ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą.

12. Utenos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. tarybos sprendimu Nr. TS-189 buvo patvirtintas detaliojo plano, patvirtinto 2010 m. kovo 25 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-80 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo ((duomenys neskelbtini))“, sprendinių keitimą – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini)) statinių statybos zonos ribų pakeitimas, numatant zonos išplėtimą (duomenys neskelbtini).

13. Utenos rajono savivaldybės administracija 2011 m. liepos 1 d. išdavė statytojai R. K. leidimą Nr. LNS-95-110701-00084 pagal projektuotojo UAB „Romas ir Virgis“ parengtą statinio projektą: Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Projekto Nr. 2577, parengimo metai 2011 m. Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialisto 2014 m. lapkričio 26 d. patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą – ūkinio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), užbaigimą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 2014-11-21 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių R. K. ir A. K. nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2014-12-10.

14. Ieškovas A. V. 2015-05-19 kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti R. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano bei namo projekto ir namo pridavimo dokumentų kopijas. Utenos rajono savivaldybės administracija ieškovui į jo prašymą atsakė 2015-05-27, pateikdama 2011 m. gegužės 26 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-189 patvirtintą detalųjį planą ir 2011 m. liepos 1 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. LNS-95-110701-00084 dėl ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas sprendė, jog ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą reikalavimams paduoti dėl individualių teisės aktų panaikinimo, netgi vertinant šį terminą ieškovui pačiu palankiausiu terminu, tai yra nuo 2015 metų liepos mėnesio pabaigos (neatsižvelgiant į tai, kad apie detaliojo plano keitimo svarstymo procedūrą buvo informuojama pranešimais visuomenės informavimo priemonėse, apie atsakovų vykdomas statybas ieškovui buvo žinoma faktiškai, nes statybos buvo vykdomos kaimynystėje, o apie tai, kad ieškovui buvo žinoma, jog namas (duomenys neskelbtini) priduotas, ieškovas pripažino 2015-05-19 prašyme Utenos rajono savivaldybei.

17. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ redakcija, galiojusi 2015-10-08, tai yra ieškinio pateikimo teismui metu) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Ieškovas neprašė atnaujinti praleisto termino ir nenurodė priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Todėl teismas ieškinį dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2011 m. gegužės 26 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-189 „Dėl detaliojo plano keitimo patvirtinimo ((duomenys neskelbtini)); 2011 m. liepos 1 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos leidimą Nr. LSN-95-110701-00084; 2014 m. lapkričio 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimą Nr. UDT-90-141126-00121, kuriuo patvirtinta 2014 m. lapkričio 21 d. deklaracija Nr. 1, atmetė kaip nepagrįstą, kadangi pateiktas, praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Ieškovas pripažino aplinkybes, kad atsakovai ketino rekonstruoti turimą ūkinį pastatą, kuriam rekonstruoti gautas leidimas ir parengtas projektas 2011 metais, neginčijo ir to, kad jis notarine tvarka davė sutikimą atsakovams rekonstruoti ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog šio sutikimo negalima vertinti kaip sutikimo tiesti elektros kabelį ar vandentiekio sistemą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadangi sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčio sutikimą.

20. Teismo vertinimu, elektros kabelis nuo ieškovo gyvenamojo namo dešinėje pusėje esančio įvadinio apskaitos skydo (toliau – ĮAS), žiūrint iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės buvo nutiestas ir naujai ĮAS įrengtas po to, kai 2008-06-28 ieškovas įsigijo gyvenamąjį namą iš atsakovų. Tai patvirtina byloje esantys Elektros skirstymo operatoriaus (toliau - ESO, buvęs pavadinimas Lesto) raštai, iš kurių matyti, kad ĮAS naujai įrengtas 2008 metų spalio mėnesį (2015-09-18 raštas Nr. 470-757, 2008-10-21 aktas – pažyma Nr. 2712/08, 2015-12-07 raštas Nr. 47030-1007 (atsakymas atsakovo atstovui), 2008-07-29 RST techninės sąlygos, Energetikos inspekcijos 2015-10-23 raštas Nr. 2R-3222).

21. Be to, 1994 m. Utenos rajono valdybos Statybos ir urbanistikos skyriaus parengtame gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) projekte nurodyta, kad ginčo ūkinis pastatas nebuvo statomas kartu su gyvenamuoju namu. Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos pradžia yra 1999 m., o statybos pabaiga 2006 m. ir nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2006 m. atsakovams būtų išduotos sąlygos dėl šio pastato prijungimo prie elektros tinklų.

22. Bylos nagrinėjimo metu, šalims įrodinėjant aplinkybes dėl elektros kabelio pravedimo, kilo ginčas dėl duomenų Detaliajame plane ir atsakovų Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte nuorodą, jog žemės sklypo ribose praeina vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, atvestas požeminis kabelis. 2018-08-01 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas projekto vadovas V. Ž. parodė, jog tokie duomenys į šiuos dokumentus buvo įrašyti pagal užsakovo A. K. nurodymą, o projektuotojai šių duomenų teisingumo netikrino, o prie projekto esančiame 2011 m. kovo 9 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 44/1378713, fiksuota atsakovams priklausančio žemės sklypo ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) būklė, ir nėra duomenų apie elektros įvadą, taip pat požeminio elektros kabelio buvimas nėra fiksuotas ir 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte pridėtame Topografiniame plane. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir 2018-10-16 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas V. S..

23. Teismas nustatė, kad tik 2008 m. liepos 29 d. atsakovams buvo išduotos techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu rekonstruoto į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) prijungimo prie elektros tinklų. Pagal šias technines sąlygas buvo būtina pateikti iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (Utenos skyriaus) aktą – pažymą apie vartotojo nuosavybėje esančių elektros įrenginių techninės būklės patikrinimą. Vykdant šią sąlygą, buvo pateikta 2008 m. spalio 21 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas pažyma Nr. 2712/08, kurioje nustatyta, kad įtampą galima jungtis statybos laikotarpiu iki 2010 m. spalio 21 d.

24. Byloje esanti V. V. IĮ 2008 m. spalio 20 d. pažyma Nr. 2008-046 taip pat patvirtino, kad atsakovų ūkio pastato elektros įrenginiai sumontuoti, suderinti, išbandyti tik 2008 m. spalio mėnesį. 2008 m. birželio 19 d. pažymoje apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114U-56, fiksuota, jog statinio (atsakovų ūkio pastato) būklė pažymos išdavimo metu baigtumas yra 93 proc., baigti pagrindiniai statybos darbai, išskyrus langų ir durų įdėjimą, lauko apdailą ir inžinerines komunikacijas.

25. Taigi pateikta 2018 m. birželio 19 d. pažyma patvirtina, kad inžinerinių komunikacijų, tai yra nei elektros tinklų, nei vandentiekio 2008 m. birželio 19 d. nebuvo, o 2015 m. rugsėjo 18 d. AB LESTO informacijoje Nr. 47030-757 nurodyta, kad elektros įvadas ūkiniam pastatui įrengtas 2008 metų spalio mėnesį tuo metu atsakovei R. K. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (pažymėjo, jog rašte minima žemės sklypo dalis 2008 m. spalio mėnesį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė šalims, o pagal naudojimosi tvarka ja naudojosi ieškovas).

Žemesnės instancijos teismas

27. Šalys ginčijo ir tas aplinkybes, ar atsakovų požeminis kabelis yra pravestas per ieškovui iki papildomo žemės ploto iš valstybės įsigijimo dalį, ar valstybės žemės sklypo ribose. Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi buvo pasiūlė teikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kurioje konkrečiai vietoje ėjo atsakovo nutiestas požeminis kabelis. Ieškovas teikė papildomus įrodymus bei paaiškinimus posėdžio metu, rėmėsi byloje jau buvusiais rašytiniais ESO pateiktais įrodymais. Atsakovas neteikė jokių papildomų įrodymų savo nurodytų aplinkybių patvirtinimui.

28. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovo paaiškinimai, pačių atsakovų paaiškinimai, ESO 2015-09-18 rašto Nr. 47030-757 duomenys patvirtina, jog ĮAS R. K. ūkiniam pastatui buvo įrengtas 2008 metų spalio mėnesį (tuo metu R. K. priklausančiame žemės sklype, o ne ant sklypo ribos - taip nurodyta raštuose), požeminis elektros kabelis nuo ĮAS į R. K. ūkinį pastatą yra vartotojo nuosavybė ir ESO už jį nėra atsakinga. Teismas pažymėjo, jog ESO informacija, kad 2008 metų spalio mėnesį sklypo savininkė buvo R. K. yra klaidinga, kadangi 2008 metų spalio mėnesį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais buvo ieškovas ir atsakovai. Atsakovas A. K. 2019-04-04 posėdžio metu pripažino, jog kabelis buvo tiesiamas link jų ūkinio pastato, kas leido daryti išvadą, kad kabelis buvo tiesiamas per bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

29. Teismas konstatavo, kad atsakovai elektros požeminį kabelį nutiesė laikotarpiu po 2008 metų birželio 28 d., tai yra po gyvenamojo namo pardavimo ir žemės sklypo dalies pardavimo ieškovui ir dalis darbų buvo vykdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype: ĮAS įrengimas, požeminio kabelio tiesimas, tačiau atsakovai tam neturėjo ieškovo rašytinio sutikimo. Atsakovas 2019-04-04 posėdžio metu teigdamas, jog jo požeminis kabelis nutiestas valstybei priklausančioje žemės dalyje, taip pat nepateikė ir atitinkamos valstybės institucijos rašytinio sutikimo vykdyti kasimo darbus valstybei priklausančioje žemės dalyje ir ten tiesti požeminį elektros kabelį.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, kad atsakovų ĮAS pastatytas ir požeminis elektros kabelis nutiestas po 2008 metų birželio 28 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovams priklausančiame žemės sklype, atsakovams tam neturint ieškovo kaip žemės sklypo bendrasavininko sutikimo, tuo pažeidžiant ieškovo A. V. kaip žemės sklypo bendrasavininko teises, todėl, ginant ieškovo teises, atsakovus R. K. ir A. K. įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti požeminį elektros kabelį, einantį nuo elektros įvado bei elektros apskaitos įrenginį.

Žemesnės instancijos teismas

33. Atsakovai pripažino, kad vandentiekio tinklas iš tikrųjų eina per ieškovo žemę, tačiau tvirtina, jog ieškovui buvo žinoma apie tai, kad atsakovai rekonstruos greta esantį ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą, kad per jo įgyjamą žemės sklypo dalį yra nutiesta vandentiekio sistema, kuri aprūpino tuometinį atsakovų ūkinį pastatą vandeniu, kad vandentiekio linija buvo įrengta dar apie 1995 metus, statant gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, nuo to laiko jokie pakeitimai nebuvo atliekami.

34. Iš ieškovo pateikto 2016 m. spalio 26 d. antstolio L. J. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų teismas nustatė, jog atkasus ieškovo žemės sklype einančios atsakovų vandentiekio trasos vamzdžius, ant vamzdžių rastas žymėjimas – 08-06-04 AB PLASTA, todėl padarė išvadą, kad vandentiekio sistema buvo tiesiama jau po to, kai šalys buvo žemės sklypo bendrasavininkai.

Žemesnės instancijos teismas

36. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo nurodytas aplinkybes, kad vandentiekio sistema per ieškovo žemės sklypą nutiesta po to, kai 2008-06-28 jis įsigijo gyvenamąjį namą iš atsakovų. Tas aplinkybes taip pat patvirtina pateiktas 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techninis projektas, 2016-11-03 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S., kuris parodė, jog vandentiekio trasą nuo magistralės iki šulinio su A. K. jie įsirengė per pusę iki kol atsirado naujas savininkas, jog atsakovas A. K. iškasė tranšėją per naujo savininko sklypą ir paklojo vamzdžius, kai jau buvo naujas savininkas, kad jam buvo žinoma, kaip atrodė pajungimai vandentiekio šulinyje, ankščiau buvo dvi atšakos, vėliau atsirado papildomas įvadas - mėlynas.

Žemesnės instancijos teismas

38. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad hidraulinių bandymų metu trūko per ieškovo sklypo dalį ėję vandentiekio vamzdžiai, taip pat įrodymų, kada buvo atliekami bandymai, kad buvo atliekami hidrauliniai bandymai, kuriuos atliekant dalyvauja atsakingi vandentiekio darbuotojai. SP UAB „Utenos vandenys“ 1995 m. rugsėjo 16 d. išduotos techninės sąlygos Nr. 642, patvirtina, kad sąlygos išduotos tik dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) prijungimo prie vandentiekio tinklų, vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą.

39. Nors atsakovai teigia, jog vandentiekis į ūkinį pastatą buvo nuvestas iki gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo pardavimo ieškovui 2008 m. birželio 28 d., tačiau iš UAB „Utenos vandenys“ dokumentų nustatyta, kad R. K. 2012 m. gegužės 22 d. kreipėsi į šią įmonę, prašydama išduoti prisijungimo sąlygas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimui prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. UAB „Utenos vandenys“ 2012 m. gegužės 22 d. išdavė statytojai R. K. prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui. Be to, dar 2008 m. balandžio 16 d. R. K. buvo išduotos techninės sąlygos Nr. TS-08-158 vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, tačiau R. K., kaip užsakovas, dokumentacijos apie pastatytas komunikacijas pagal 2008 m. išduotas technines sąlygas Nr. TS-08-158 UAB „Utenos vandenys“ nepridavė. UAB „Utenos vandenys“ 2016 m. balandžio 8 d. rašte Nr. SD-265 vienareikšmiškai pripažino, jog patikrinti ar vandentiekio įvadas įrengtas pagal 2012 m. gegužės 22 d. Prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Nr. PS-12-106 nėra galimybės, nes atsakovai nepateikė jokios informacijos apie statybos užbaigimą.

40. Iš nustatytų aplinkybių teismas padarė prielaidą, kad atsakovų vandentiekio atšaka pajungta iš ieškovo A. V. žemės sklype esančio ir jam nuosavybes teise priklausančio vandentiekio šulinio ir vamzdynai pravesti savavališkai, tai yra nesant žemės sklypo bendrasavininko sutikimo, todėl ieškovas pagrįstai nurodė, jog 2012 m. gegužės 22 d. Prisijungimo sąlygos vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui Nr. PS-12-106 atsakovų buvo prašomos išduoti ir buvo gautos, siekiant įteisinti savavališkai nuo ieškovo šulinio pajungtą vandentiekio atšaką ir per ieškovo sklypą pravestus vandentiekio vamzdžius.

41. Teismas ieškovo nurodomas aplinkybes, jog atsakovų įrengta vandentiekio sistema per dalį jo žemės sklypo kelia jam nepatogumus, jis negali laisvai disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu, laikė pagrįstomis, nes vandentiekio sistemos įrengimas kelia padidintus atsargumo reikalavimus, vykdant bet kokius kasimo ar kitus darbus toje žemės dalyje, kur eina vandentiekio sistema. Tai patvirtino ir pats atsakovas A. K., nurodęs, jog hidraulinių bandymų metu trūko vandentiekio vamzdis, todėl jam reikėjo pakeisti vamzdžius naujais, tai yra buvo vykdomi kasimo darbai ieškovo žemės sklypo dalyje. Ir nors atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie būtent tuo metu vykdytus bandymus ir kad dėl įvykusios avarijos reikėjo kasti naujai vamzdyną, tačiau tai tik patvirtina padidintos rizikos buvimą ieškovo kiemo dalyje bei jam pačiam pastoviai sukeliamus nepatogumus dėl padidinto atsargumo, vykdant bet kokius kiemo tvarkymo darbus.

42. Teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, kad atsakovų vandentiekio sistema įrengta po 2008 metų birželio 28 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovams priklausančiame žemės sklype, atsakovams tam neturint ieškovo, kaip žemės sklypo bendrasavininko, sutikimo, tuo pažeidžiant ieškovo teises. Teismas, gindamas ieškovo teises, įpareigojo atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti vandentiekio tinklą ieškovui A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

Žemesnės instancijos teismas

44. Teismas nustatė, kad ieškovo nuo 2008 m. birželio 28 d. iš atsakovų įsigytas gyvenamasis namas pastatytas pagal Utenos rajono valdybos Statybos ir urbanistikos skyriaus 1994 metais parengtą projektą. Ieškovui 2011 m. vasario mėnesį UAB „Romas ir Virgis“ parengė malkinės prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis malkinė pradėta statyti ir baigta statyti 2011 metais.

45. Utenos rajono savivaldybės tarybos 2011-05-26 sprendimu Nr. TS-189 patvirtinto Detaliojo plano dalyje 3.5 Gaisrinė sauga nurodyta, jog tarp esamo gyvenamojo namo planuojamame žemės sklype bei esamo gyvenamojo namo kaimyniniame žemės sklype išlaikomas norminis 8 m atstumas. Abu pastatai yra II ugniai atsparumo laipsnio. Mažinant užstatymo atstumą tarp pastatų, būtina numatyti kompensacines priemones (įrengti ugniasienę arba paskaičiuoti leistino gaisrinio skyriaus plotą). Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techninio projekto Aiškinamojo rašto 5 dalyje Gaisrinė sauga nurodyta, kad atstumas nuo projektuojamo gyvenamojo namo iki kaimyninių pastatų yra daugiau kaip 7,5 m, kas rodo, jog tie patys projektuotojai skirtingai įvertino tą patį atstumą detaliajame plane ir atsakovų ūkinio pastato rekonstrukcijos projekte. Nesant reikiamo atstumo tarp statinių, Detaliojo plano 3.5 dalyje Gaisrinė sauga yra įtvirtinta ir kita principinė nuostata, kad būtina numatyti kompensacines priemones (įrengti ugniasienę arba paskaičiuoti leistino gaisrinio skyriaus plotą).

Žemesnės instancijos teismas

47. 2018 m. balandžio 27 d. Teismo ekspertizės akto 4 punkte nurodyta, kad atstumas tarp pastatų turi būti vertinamas tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir garažo, priklausančio (duomenys neskelbtini), ir šis atstumas yra 1,36 metro. Atsakovai teigė, jog garažas cokoliniame aukšte nėra jų gyvenamojo namo dalis, tačiau sutiko su ieškovo teiginiais, nes pagal 2016 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 44/1378713, duomenis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plotas sudaro 293,77 kv.m, tame tarpe naudingas plotas – 171,91 kv. m, rūsių plotas – 88,77 kv. m, garažų plotas - 33,09 kv. m. ir tai iš viso sudaro 293,77 kv. m. Atsakovai šių duomenų teisingumo neginčijo, todėl teismas sprendė, jog garažas cokoliniame aukšte yra atsakovų gyvenamojo namo dalis, o tai yra svarbu nustatant gaisrinės saugos klausimų sprendimui atstumus tarp pastatų.

48. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje arčiau nei 200 m atstumu yra Nr. 7 ir Nr. 8 hidrantai, tinkantys gaisrų gesinimui. 2016 m. birželio 27 d. vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 200 m yra nuo (duomenys neskelbtini) esančio hidranto iki ieškovo A. V. įėjimo į sklypą vartelių prie gatvės, bet ne iki atsakovų gyvenamojo namo, kuris yra toliau nei ieškovo gyvenamasis namas. Pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. teismui pateikti duomenys apie tai, kad įrengtas naujas hidrantas, nuo kurio atstumas iki atsakovų gyvenamojo namo yra mažesnis nei 200 m.

49. Be to, Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte padaryta išvada, kad projektuojamo gaisrinio skyriaus plotas yra 475 kv. m, tai yra mažesnis už maksimalų - 858 kv. m.

50. Teismas sprendė, jog tokie duomenys nustatyti dėl to, kad atliekant gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimus, buvo įtraukti tik 2 pastatai, t. y. projektuojamas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2011 m. vasario mėnesį ieškovui suprojektavo ta pati įmonė, kuri vėliau rengė ūkinio pastato rekonstravimo projektą atsakovams.

51. Iš malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projekto (ketvirtosios dalies) Gaisrinė sauga, teismas nustatė, jog projektuojamas pastatas, atsižvelgiant į jo gaisro apkrovos kategoriją ir jam statyti panaudotų konstrukcijų atsparumą ugniai priskiriamas III atsparumo ugniai laipsniui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro teismo ekspertizės 2017 m. gegužės 30 d. akte Nr. 65-2(EA) teigiama, kad malkinė, esanti (duomenys neskelbtini), priskirtina III atsparumo ugniai laipsniui.

52. 2018 m. balandžio 27 d. teismo ekspertizės akte ekspertas E. C., vertindamas 2011 m. vasario mėnesio malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kategoriškai neneigė, kad faktiškai suprojektuota malkinė yra III atsparumo ugniai laipsnio, tačiau teigė, kad turėjo būti projektuota II atsparumo ugniai laipsnio, nes tarp gyvenamojo namo ir malkinės nėra suprojektuota ugniasienė. Ekspertas E. C. nurodė, jog Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte, skaičiuojant maksimalų gaisrinio skyriaus plotą, skaičiavimai yra neteisingi iš dalies, kadangi buvo neteisingai atsižvelgta į aukščiausią pastato aukščiausio aukšto grindų altitudę ir vietoj 6,2 m skaičiavimuose paimta 5,8 m, tačiau šis skirtumas nagrinėjamu atveju esminės įtakos apskaičiuotam gaisrinio skyriaus plotui nesudaro.

53. Siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus, ekspertas E. C. buvo apklaustas teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu ekspertas pripažino ir patvirtino, kad gaisrinio skyriaus plotas negalėjo būti skaičiuotas, nes malkinė yra III atsparumo ugniai laipsnio. Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad projektuojant atsakovams gyvenamąjį namą gretimame sklype (duomenys neskelbtini), privalėjo būti atsižvelgta į tai, kad minimalūs priešgaisriniai atstumai nebuvo išlaikyti ne tik tarp projektuojamo gyvenamojo namo ir gretimame sklype esamo gyvenamojo namo, bet ir tarp projektuojamo gyvenamojo namo ir malkinės.

54. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus reglamentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybos prie VRM direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 92 p. imperatyviai įtvirtinta, jog minimalus priešgaisrinis atstumas tarp II atsparumui ugniai laipsnio statinio ir III atsparumui ugniai laipsnio statinio yra 10 m.

55. Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 p. numatyta, kad minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų bei kitų pastatų pateikti 3 lentelėje. Šioje lentelėje numatyta, kad pastato, kurio atsparumo ugniai laipsnis yra II atstumas iki gretimo pastato, kurio atsparumo ugniai laipsnis yra III turi būti 10 m.

56. 2017 m. balandžio 13 d. Faktinių duomenų patikrinimo ir apytikslių matavimų akte nurodyta, kad atstumas tarp malkinės, esančios (duomenys neskelbtini), ir garažo (t. y. atsakovams priklausančio gyvenamojo namo dalies), esančio (duomenys neskelbtini), yra tik 1,16 m. Tai rodo, jog minimalus priešgaisrinis atstumas tarp projektuojamo gyvenamojo namo ir malkinės gretimame žemės sklype nebuvo išlaikytas.

57. Pažymėjo, kad Malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projekte buvo vertinama iš esmės analogiška situacija, t. y. prie II ugniai atsparumo laipsnio gyvenamojo namo, nesilaikant minimalių priešgaisrinių reikalavimų buvo projektuota malkinė, kuri vienareikšmiškai laikytina III ugniai atsparumo laipsnio statiniu. Pastebėtina, kad gaisrinio skyriaus plotas net nebuvo skaičiuotas, o iškart numatyta kita kompensacinė priemonė – ugniasienė.

58. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 38.1 p. imperatyviai įtvirtinta, jog statiniai turi būti suprojektuoti, pastatyti, įrengti ir naudojami taip, kad gaisro kilimo pavojus juose būtų kuo mažesnis. Projektuojant, statant ir naudojant statinius turi būti vertinamas gaisro pavojus iš išorės. Pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas į gaisrinio skyriaus plotą turi būti apjungti visi statiniai, tarp kurių nėra išlaikyti minimalūs priešgaisriniai atstumai, o kadangi šie atstumai neišlaikyti, tai skaičiuojant galimą gaisrinio skyriaus plotą, visi šie pastatai turėjo būti apjungti.

59. Teismas nustatė, kad žemiausio atsparumo ugniai laipsnio statinys yra malkinė, esanti (duomenys neskelbtini), todėl maksimali skaičiuojamoji altitudė galėjo būti 5 m. Kadangi ši altitudė viršyta, gaisrinio skyriaus plotas negalėjo būti skaičiuotas. Aplinkybę, kad maksimaliai leistina altitudė buvo viršyta, patvirtina 2018 m. balandžio 27 d. Teismo ekspertizės aktas (ekspertas E. C.), atsakyme į 7 klausimą, kur nurodyta, jog vadovaujantis projektinėje dokumentacijoje pateikta medžiaga (pastatų pjūviais) nurodytas gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) aukščiausio aukšto grindų aukštis nuo gaisrinių mašinų kelio paviršiaus (kopėčių pastatymo vietos) yra 6,2 m., o gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) aukščiausio aukšto grindų aukštis nuo gaisrinių mašinų kelio paviršiaus (kopėčių pastatymo vietos) yra 5,85 m. Ekspertas pateikė išvadą, jog gaisrinio skyriaus plotas galėjo būti skaičiuotas tik jei visi vertinami pastatai yra II atsparumo ugniai laipsnio.

60. Byloje nustatyta, jog malkinė yra III atsparumo ugniai laipsnio. Kadangi gaisrinio skyriaus plotas kaip kompensacinė priemonė, projektuojant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo negalima, todėl turėjo būti numatyta kita kompensacinė priemonė – ugniasienė.

61. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į gaisrinės saugos klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, jog 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techninis projektas buvo parengtas pažeidžiant gaisrinės saugos taisykles, kadangi kompensacinė priemonė – gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas konkrečiu atveju negalėjo būti numatyta, o kita kompensacinė priemonė - ugniasienė, kuri buvo būtina esamoje faktinėje situacijoje, numatyta nebuvo. Pagal tokį parengtą projektą atsakovai atliko ūkinio pastato rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą statybos darbus, statyba baigta, gyvenamasis namas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau dėl nurodytų gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo projekte, tai yra gaisrinę saugą užtikrinančių atstumų tarp šalių statinių nebuvimo, yra pažeidžiami ieškovo interesai. Gindamas ieškovo teises ir teisėtus interesus, teismas pripažino ieškovo reikalavimą šioje dalyje pagrįstu ir įpareigojo atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įrengti priešgaisrinę užtvarą (ugniasienę) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

62. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovo naudai iš atsakovų R. K. ir A. K. po 1‘029 Eur iš kiekvieno ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų, po 15 Eur iš kiekvieno ieškovo turėto žyminio mokesčio išlaidų, po 1‘136,47 Eur iš kiekvieno ieškovo ekspertizės bei su jomis susijusių išlaidų ir antstolio suteiktų paslaugų išlaidų.

63. Priteisė iš ieškovo atsakovų R. K. ir A. K. naudai 346,13 Eur atsakovų patirtų advokato pagalbos išlaidų, atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 17,20 Eur jos patirtų išlaidų, valstybės biudžeto naudai 8,78 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisė iš atsakovų R. K. ir A. K. valstybės biudžeto naudai po 13,06 Eur iš kiekvieno teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

67. Teismas nors ir pagrįstai konstatavo, kad Detaliojo plano 3.5 dalyje Gaisrinė sauga yra įtvirtinta nuostata, kad būtina numatyti kompensacines priemones (įrengti ugniasienę arba paskaičiuoti leistino gaisrinio skyriaus plotą), tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad kaip tokia priemonė galima gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas ir aktualizavo iš esmės vien ugniasienės pastatymo būtinybę, padarė klaidingas išvadas, kad gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas.

68. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nors pagal projektinę dokumentaciją tarp malkinės ir ieškovo gyvenamojo namo turėjo būti įrengta ugniasienė (reikalavimas nustatytas „Malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektas“ 4 dalyje gaisrinė sauga, kur aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad i) būtina ugniasienė tarp malkinės ir ieškovo gyvenamojo namo ir ii) įrengus ugniasienę atstumas tarp statinių apskritai nereglamentuojamas), tačiau pats ieškovas tokios ugniasienės neįrengė, kodėl tokio reikalavimo nevykdė, nors turėjo vykdyti, proceso metu nepaaiškino. Nagrinėjamu atveju susiklosto visiškai paradoksali situacija, kai ieškovas pats nevykdo to, kas numatyta projektinėje dokumentacijoje, tačiau reikalauja, kad atsakovai įrengtų ugniasienę, nors tokia priemonė nėra būtina ir atsakovų statinio rekonstrukcijos projekte nėra numatyta kaip privaloma. Teismas visiškai nepagrįstai tokias aplinkybes ignoravo, neteisėtus ieškovo veiksmus (prievolės nepaisymą ir ugniasienės neįrengimą tarp malkinės ir gyvenamojo namo) aiškino išimtinai nepalankiai atsakovams ir taip, kad apsunkino teisinę atsakovų padėtį. Mano, kad ieškovo netinkamas jam kilusios prievolės vykdymas ar jos nevykdymas (neteisėtas elgesys) negali sukelti kokių nors įpareigojimų, apsunkinimų ar prievolių atsakovams.

69. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo atliktos dvi ekspertizės. Abi ekspertizės buvo atliekamos ieškovo iniciatyva. Pirmoji atlikta ekspertizė ir atvykusio eksperto paaiškinimai buvo visiškai nepalankūs ieškovui. Susiklosčius tokiai situacijai ieškovas prašė dar vienos ekspertizės, atsakovai tam prieštaravo, tačiau teismas į atsakovų argumentus neatsižvelgė, tinkamai nemotyvavo, kodėl skiriama dar viena ekspertizė šioje byloje. Atliekant antrąją ekspertizę ekspertas E. C. į vietą atvykęs nebuvo, faktiškai aukščių nematavo ir nenustatinėjo, tuo tarpu atliekant pirmąją ekspertizę buvo atliekami matavimai vietoje, matavimo rezultatai buvo fiksuojami, tai savo parašais patvirtino ir proceso dalyviai. Esant tokiai situacijai mano, kad teismas negalėjo remtis E. C. nurodytais aukščiais, kadangi jis vietoje faktiškai net nebuvo, tuo tarpu prioritetą reikėjo teikti 2017 m. gegužės 30 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro teismo ekspertizės akte Nr. 65-2(EA) ir jo lydinčioje medžiagoje užfiksuotoms aplinkybėms. Visgi netgi nepaisant to, kas išdėstyta aukščiau, galutinės eksperto E. C. išvados buvo palankios atsakovams.

70. Nesutinka su teismo išvadomis, kad E. C. nurodė, kad gaisrinio skyriaus plotas nagrinėjamu atveju negalėjo būti skaičiuojamas. E. C. 2018-04-27 parengtame ekspertizės akte, o konkrečiai atsakydamas į antrąjį klausimą E. C. ne tik atliko gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimą, tačiau ir nurodė, kad esamas gaisrinio skyriaus plotas yra neviršijimas. Be to suformuodamas galutines išvadas E. C. nurodė, kad ūkinio pastato rekonstravimo į vienbutį gyvenamąjį namą projekte skaičiuojant gaisrinio skyriaus plotą buvo neteisingai atsižvelgta į aukščiausio aukšto grindų altitudę, tačiau minėtas netikslumas esminės įtakos apskaičiuoto gaisrinio skyriaus plotui nepadarė ir šiuo klausimu esminės neatitikties nėra. Todėl kyla klausimas kuo remiantis teismas konstatavo, kad neva E. C. nurodė, kad gaisrinio skyriaus plotas nagrinėjamu atveju negalėjo būti skaičiuojamas. Iš eksperto pateiktos rašytinės išvados yra darytina diametraliai priešinga išvada nei nurodė bylą nagrinėjęs teismas.

71. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo 2017 m. gegužės 30 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro teismo ekspertizės aktą Nr. 65-2(EA) bei eksperto apklausą teisme. Rašytiniame ekspertizės akte, be kita ko suformuotos aiškios ir konkrečios išvados. Teisme apklausiamas ekspertas nurodė, kad nagrinėjamu atveju gaisrinio skyriaus plotas galėjo būti skaičiuojamas, taip pat davė analogišką rašytinę išvadą šiuo klausimu. Įvertinus šias aplinkybes, teismas klaidingai aiškina ekspertų išvadas, yra tendencingas ir daro nepagrįstas bei ekspertų išvadoms prieštaraujančias išvadas, nieko nepagrįstai ir klaidingai konstatavo, kad neva ekspertai yra davę išvadas apie tai, kad gaisrinio skyriaus plotas negali būti skaičiuojamas.

72. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvados ir argumentai, kad gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas konkrečiu atveju negalėjo būti numatytas, o kita kompensacinė priemonė - ugniasienė, kuri buvo būtina esamoje faktinėje situacijoje, numatyta nebuvo yra nepagrįsta. Iš to kas išdėstyta aukščiau yra konstatuotina, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis bylos medžiagai ir ekspertų išvadoms, todėl naikintinas, o ieškovo reikalavimas dėl ugniasienės įrengimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

78. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl elektros linijos ir vandentiekio tinklo iškėlimo yra laikytinas negatoriniu reikalavimu. Teismas nepasisakė kaip konkrečiai yra pažeidžiamos ieškovo teisės, kaip apsunkinamas daiktinių teisių įgyvendinimas. Nesant konkretaus teisės pažeidimo negali būti tenkinamas ir negatorinis ieškinys, kadangi teismas privalo konstatuoti, o tai reikia ir nurodyti kaip konkrečiai pažeidžiama asmens, teikiančio tokį ieškinį teisė. Pabrėžtina, kad ir pats ieškovas negalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kaip po žeme paklotos komunikacijos pažeidžia jo teises, tik nurodė, kad komunikacijų egzistavimas trukdo kloti trinkeles. Visgi toks argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi vamzdynas ir elektros kabelis yra po žeme, todėl tai negali daryti jokios įtakos žemės paviršiuje atliekamiems darbams. Pažymėtina, kad miesto teritorijoje yra įprasta ir normalu, kad po žemės sklypais yra išvedžiotos įvairios komunikacijos ir tinklai, paprastai tai nėra ir negali būti laikoma teisės pažeidimu, priešingai, būtent tokių komunikacijų egzistavimas užtikrina normalų civilizuotą gyvenimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, visiškai nesivadovavo proporcingumo principu, nepagrįstai prioritetą suteikė išskirtinai tik ieškovui.

79. Dėl vandentiekio tinklo papildomai pažymėtina, kad teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad atsakovų vandentiekio atšaka pajungta iš ieškovo A. V. žemės sklype esančio ir jam nuosavybes teise priklausančio vandentiekio šulinio ir vamzdynai pravesti savavališkai. Nėra suprantama kaip ir kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė šią visiškai klaidingą ir faktinei bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą. Iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų (liudytojas A. S.) yra matyti, kad i) vandentiekio šulinį įrengė A. K. ir A. S.; ii) šulinys buvo ir yra ne ieškovo žemės sklype, o gatvės teritorijoje; iii) vandentiekio šulinys niekada nepriklausė ieškovui nuosavybės teise. Taip pat pažymėtina, kad liudijęs A. S. tvirtino aplinkybes, kad matė kaip atsakovas atlieka su vandentiekiu susijusius darbus dar iki 2008 metų Joninių, pažymėtina, kad tarp šalių priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2008-07-21, todėl visi darbai bet kokiu atveju atlikti iki priėmimo – perdavimo momento. Kita vertus pirmosios instancijos teismas taip aiškiai ir konkrečiai nepagrindė, kodėl atsakovų teiginius apie tai, kad tuo metu buvo keičiama tik ta vamzdyno dalis, kuri neatlaikė hidraulinių bandymų, laiko nepagrįstais.

80. Dėl vandentiekio sistemos iki ieškinio pateikimo momento ieškovas atsakovams jokių pretenzijų nereiškė ir priešingai sutiko, o konkrečiai: i) pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį 2008-06-28, pasirašydamas priėmimo – perdavimo aktą 2008-07-21, pasirašydamas ant detalaus plano ir taip išreikšdamas pritarimą, pasirašydamas su ieškovais žemės mainų sutartį 2010-08-12.

81. Be to, pagal galiojusią Statybos įstatymo 23 str. 25 d. žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl šio argumento, nors tokią pat poziciją išdėstė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nurodžiusi, kad ir šie ieškovo reikalavimai yra atmestini. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai taikė įstatymo nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

83. Teisės normų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, statybos veiklą, gaisrinę saugą imperatyvumas reiškia tai, jog nei teritorijų planavimo dokumente, nei statinio projekte negalima klausimo išspręsti kitaip, nei reglamentuojama imperatyviomis teisės normomis. Todėl vien ta aplinkybė, jog projektinėje dokumentacijoje nepagrįstai buvo skaičiuojamas gaisrinio skyriaus plotas, o ne sprendžiama dėl gaisrinės užtvaros (ugniasienės) įrengimo teisinės reikšmės neturi. Teisės aktai (juolab įstatymai) turi viršenybę prieš normas įtvirtintas teritorijų planavimo ar statybą leidžiančiuose dokumentuose, todėl esant šių normų kolizijai, vienareikšmiškai teigtina, jog taikytini teisės aktų reikalavimai.

84. Pažymi, jog vien tai, kad parengta projektinė dokumentacija nenumatė jokių priešgaisrinių užtvarų įrengimo būtinybės jokių būdu nereiškia, nei to, kad ieškovo kaip gretimo žemės sklypo savininko teisės nėra pažeidžiamos, nei to, kad priešgaisrinių užtvarų įrengimo būtinybės nenumato imperatyvūs priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai.

Žemesnės instancijos teismas

88. Aplinkybę, kad Detaliojo plano 3.5 dalyje Gaisrinė sauga nuoroda, jog tarp esamo gyvenamojo namo planuojame žemės sklype bei esamojo gyvenamojo namo kaimyniniame žemės sklype išlaikomas norminis 8 m atstumas yra akivaizdžiai neteisinga patvirtina ir apeliantams R. K. ir A. K. priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas, kurį rengė ta pati įmonė kaip ir Detalųjį planą.

89. 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techninio projekto Penktoje dalyje Gaisrinė sauga jau nurodoma, kad atstumas nuo projektuojamo gyvenamojo namo iki kaimyninių pastatų yra 7,5 m. Nors šis dydis taip pat neteisingas, bet toks atvejis kai tame pačiame žemės sklype esama situacija tų pačių projektuotojų vertinama kardinaliai skirtingai - t. y. Detaliajame plane nurodant, kad išlaikytas norminis atstumas tarp pastatų, o Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte jau teigiant, kad neišlaikytas, o viešojo administravimo subjektai patvirtina tiek Detalųjį planą, tiek išduoda Statybos leidimą pagal Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techninį projektą reikalauja ypatingumo atidumo.

90. Detaliojo plano 3.5 dalyje Gaisrinė sauga yra įtvirtinta ir kita principinė nuostata, t. y. aiškiai numatyta, jog mažinant užstatymo atstumą tarp pastatų, būtina numatyti kompensacines priemones (įrengti ugniasienę arba paskaičiuoti leistino gaisrinio skyriaus plotą). Esant tokiai formuluotei, nagrinėjamoje byloje lyg ir nekyla ginčas dėl to, kad esant mažesniam nei 8 m norminis atstumas tarp projektuojamo pastato ir kaimyniniame žemės sklype esančių statinių, iškyla imperatyvus būtinumas numatyti kompensacines priemones (įrengti ugniasienę arba paskaičiuoti leistino gaisrinio skyriaus plotą).

91. Nors apeliantai R. K. ir A. K. bando teigti, kad norminis 8 m atstumas yra išlaikytas, tačiau vien tas faktas, jog 2016 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte buvo skaičiuotas gaisrinio skyriaus plotas, vienareikšmiškai reiškia, kad norminis 8 m atstumas nėra išlaikytas, todėl turi būti numatytos kompensacinės priemonės.

92. Taigi spręstina ar iš tikrųjų apeliaciniame skunde teisingai teigiama, kad kaip kompensacinė priemonė yra pakankamas gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas ar visgi pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog nagrinėjamu atveju būtinas priešgaisrinės užtvaros (ugniasienės) įrengimas.

Žemesnės instancijos teismas

95. 2018 m. balandžio 27 d. Teismo ekspertizės akte (ekspertas E. C.) pozicija dėl malkinės priskirtinumo atsparumo ugniai laipsniui buvo itin nenuosekli, t. y. ekspertas E. C. savo iniciatyva vertindamas 2011 m. vasario mėnesio Malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projektą neneigė, kad faktiškai suprojektuota malkinė yra III atsparumo ugniai laipsnio, tačiau teigė, kad turėjo būti projektuota II atsparumo ugniai laipsnio, nes tarp gyvenamojo namo ir malkinės nėra suprojektuota ugniasienė. Apklausiamas teismo posėdžio metu ekspertas E. C. pripažino ir patvirtino, kad gaisrinio skyriaus plotas negalėjo būti skaičiuotas, nes malkinė yra III atsparumo ugniai laipsnio.

96. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 92 p. imperatyviai įtvirtinta, jog minimalus priešgaisrinis atstumas tarp II atsparumui ugniai laipsnio statinio ir III atsparumui ugniai laipsnio statinio yra 10 m. 2017 m. balandžio 13 d. Faktinių duomenų patikrinimo ir apytikslių matavimų akte nurodyta, kad atstumas tarp malkinės, esančios (duomenys neskelbtini) ir garažo (t. y. atsakovams priklausančio gyvenamojo namo dalies), esančio (duomenys neskelbtini) yra tik 1,16 m. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nebuvo išlaikytas minimalus priešgaisrinis atstumas (t. y. 10 m atstumas) tarp projektuojamo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir malkinės, esančios (duomenys neskelbtini) gretimame žemės sklype.

97. 2011 m. vasario mėnesio Malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projekte gaisrinio skyriaus plotas nebuvo skaičiuotas, nes į gaisrinio skyriaus plotą buvo apjungti skirtingo atsparumo ugniai laipsnio pastatai, iš kurių vienas aukštesnis nei 6 m, o skaičiuojamoji altitudė viršija 5 m. Kadangi dėl įvardintų priežasčių gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas buvo neįmanomas, buvo numatyta kita kompensacinė priemonė - ugniasienė (Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 94 p., kuriame numatyta, jog jei priešgaisrinis atstumas tarp pastatų yra mažesnis už reikalaujamą, gaisro plitimas ribojamas priešgaisrinėmis užtvaromis, kurios atskiria gretimus pastatus ir savo konstrukcijos ypatumais užtikrina, kad kilus gaisrui vienoje priešgaisrinės užtvaros pusėje, jis neišplistų į už jos esantį gretimą pastatą (toliau - priešgaisrinė siena (ekranas) arba 2003 m. gruodžio 24 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2012 m. spalio 6 d.) 30 p. 3 pastaba).

98. Mano, kad 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte atliekant gaisrinio ploto skaičiavimą buvo sąmoningai ir tikslingai nutylėtas malkinės gretimame žemės sklype buvimo faktas, nes atskleidus šį faktą gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas būtų negalimas ir turėtų būti nustatyta kita kompensacinė priemonė: ugniasienė.

Žemesnės instancijos teismas

105. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techninis projektas buvo parengtas pažeidžiant gaisrinės saugos taisykles, kadangi kompensacinė priemonė - gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas konkrečiu atveju negalėjo būti numatyta, o kita kompensacinė priemonė - ugniasienė, kuri buvo būtina esamoje faktinėje situacijoje, numatyta nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

112. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas nepasisakė kaip konkrečiai yra pažeidžiamos ieškovo teisės, kaip apsunkinamas daiktinių teisių įgyvendinimas. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, jog apeliantų įrengta vandentiekio sistema per dalį ieškovo žemės sklypo kėliajam nepatogumus, jis negali laisvai disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu, ir ieškovo nurodytos aplinkybės laikytinos pagrįstomis, nes vandentiekio sistemos įrengimas kelia padidintus atsargumo reikalavimus, vykdant bet kokius kasimo ar kitus darbus toje žemės dalyje, kur eina vandentiekio sistema.

Žemesnės instancijos teismas

117. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, jog įrengtas įvadinis apskaitos skaitiklis ant ieškovo žemės, nutiestas požeminis elektros kabelis per bent jau dalį jo žemės sklypo kėlia jam nepatogumus, kadangi jis negali laisvai disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu, negali grįsti kiemo trinkelėmis, ir nurodytos aplinkybės laikytinos pagrįstomis, nes požeminio kabelio įrengimas kelia padidintus atsargumo reikalavimus, vykdant bet kokius kasimo ar kitus darbus toje žemės dalyje, kur eina požeminis kabelis.

Žemesnės instancijos teismas

130. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus dėl viešo administravimo subjektų individualių aktų panaikinimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą reikalavimams dėl individualių teisės aktų panaikinimo paduoti. Kitus ieškovo reikalavimus patenkino.