Utenos apylinkės teismo sprendimas

Dėl kilusių neaiškumų ieškovas kreipėsi į Utenos apskrities priešgaisrinę gelbėjimo tarnybos valdybą, kuri atsakyme nurodė, kad jeigu gyvenamojo namo antro aukšto perdanga yra medinė, laikančios medinės stogo konstrukcijos neapdorotos antipirenais, tai gyvenamasis namas yra III atsparumo ugniai laipsnio. Pastato kadastro ir registro byloje užfiksuota, kad pastogės patalpų perdangos yra medinės, ieškovo žiniomis jos nebuvo apdorotos antipirenais ir tai leidžia teigti, kad ieškovui priklausantis gyvenamasis namas yra III atsparumo ugniai laipsnio.

Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas tarp pastatų, kurių vienas yra II atsparumo ugniai laipsnio, kitas – III atsparumo ugniai laipsnio, turi būti 10 metrų atstumas.

Pagal gaisrinės saugos klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojamas, užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų lauko sienų, ir konkrečiu atveju minėta, jog turi būti 10 metrų, o jei atstumas mažesnis, gaisro plitimas ribojamas konstrukcinėmis priemonėmis.

Tačiau tvirtinant detalųjį planą, buvo nurodyta, jog abu pastatai yra II ugniai atsparumo laipsnio, nors niekas faktiškai to nenustatinėjo, tokia išvada yra deklaratyvi. Taip pat aiškinamojo rašto 3.5 punkte nurodyta, jog tarp esamo gyvenamojo namo planuojamame sklype bei esamo gyvenamojo namo kaimyniniame sklype išlaikomas norminis 8 metrų atstumas.

Kadangi ūkio pastato rekonstrukcija į gyvenamąjį namą užbaigta 2014-11-26, deklaracija apie statybos užbaigimą dėl aukščiau ieškovo nurodytų argumentų taip pat yra neteisėta.

Pagal priešgaisrinės saugos klausimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tuo atveju, kai atstumas tarp pastatų yra mažesnis už reikalaujamą, gaisro plitimas ribojamas konstrukcinėmis priemonėmis – priešgaisrinėmis užtvaromis.

Tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Statybos įstatyme nurodyti asmenys kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo. Ieškovo nuomone, kadangi atsakovai nesilaikė minimalių imperatyvių atstumų, jie turi būti įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka įrengti priešgaisrines užtvaras.

Kabelis nuo elektros įvado be ieškovo sutikimo buvo nutiestas per ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir valstybinės žemės sklypo ribą. Požeminio kabelio tiesimas turi būti atliekamas pagal Elektros linijų ir instaliacijų įrengimo taisykles. Tačiau nėra duomenų apie tai, ieškovas teigia, jog atsakovai iki šiol naudojasi laikinu kabeliu.

Atsakovai be ieškovo sutikimo jam priklausančiame žemės sklype įrengė vandentiekio trasą į savo gyvenamąjį namą. Ieškovas tvirtina, jog nėra duomenų, kad ginčo vandentiekio tinklas būtų įrengtas teisės aktų reikalaujama tvarka.

Nepagrįstu laiko ir ieškovo reikalavimą panaikinti statybos leidimą, išduotą atsakovams, nes nepateikta įrodymų, kad leidimas būtų naikinamas. Visi darbai atlikti, laikantis galiojančio reglamentavimo, buvo atlikta patikra ir deklaruota, kad rekonstrukcija yra tinkamai užbaigta.

Pagal teisės aktų nuostatas asmuo, nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus, ar pakeitęs statinio paskirtį, surašo ir atitinkamam padaliniui pateikia tvirtinti deklaraciją. Nagrinėjamu atveju padalinio inspektorė patvirtino statytojos R. K. ūkio pastato rekonstravimo į vieno kambario gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), užbaigimą dar 2014-11-26. Minėto statinio statybos užbaigimo data laikoma akto ir deklaracijos pasirašymo data. Aktas ir deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Duomenys išviešinti 2014-12-08, tai yra atsiliepimo pateikimo pateikimo dienai daugiau kaip prieš metus.

Atsakovės nuomone ieškovas byloje remiasi prielaidomis, dėl to daro nepagrįstas išvadas. Ieškovas niekuo neparėmė aplinkybių, kokio ugniai atsparumo laipsnio yra jo paties ir atsakovų gyvenamieji namai.

Specialistų parengtas detalusis planas buvo suderintas ir patikrintas pagal kompetencijos sritis.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, vėliau jos teisių perėmėjas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Utenos vandenys“ atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Romas ir Virgis“ atsiliepimo nepateikė, įmonės vadovas R. B. dalyvavo 2018 m. rugpjūčio 1 d. posėdyje.

Pagal ieškovo prašymą iškelti elektros įrenginius galima būtų vykdyti tik vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu, kitais teisės aktais nustatyta tvarka ir už nustatytą mokestį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas A. V. asmeninės nuosavybės teise valdo 0,0928 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir statiniai yra adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovai R. K. ir A. K. gyvena kaimyniniame name, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovas aukščiau minėtą gyvenamąjį namą ir kiemo statinius pagal 2008 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį, not. registro Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš atsakovų R. K. ir A. K..

Ieškovas su atsakovais R. K. ir A. K. nuo 2008 m. birželio 28 d. buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo pagrindu suformavus žemės sklypą padalijimo būdu, ieškovas A. V. 0,0928 ha ploto žemės sklypą valdo asmeninės nuosavybės teise.

Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog 2008 m. birželio 28 d. notarine tvarka patvirtintas ieškovo A. V. sutikimas, kad 0,1467 ha ploto žemės sklype, kurio bendrasavininkais tuo metu buvo ieškovas ir atsakovai, žemės sklypo bendrasavininkai jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje rekonstruotų ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą.

Utenos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 26 d. tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas detaliojo plano, patvirtinto 2010 m. kovo 25 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano patvirtinimo ((duomenys neskelbtini))“, sprendinių keitimą – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini)) statinių statybos zonos ribų pakeitimas, numatant zonos išplėtimą (duomenys neskelbtini).

2011 m. liepos 1 d. Utenos rajono savivaldybės administracija išdavė statytojai R. K. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektuotojo UAB „Romas ir Virgis“ parengtą statinio projektą: Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Projekto Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai 2011 m.

2014 m. lapkričio 26 d. Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialisto patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą – ūkinio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), užbaigimą.

Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 2014-11-21 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių R. K. ir A. K. nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog ieškovas A. V. 2015-05-19 kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti R. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano bei namo projekto ir namo pridavimo dokumentų kopijas.

Prašyme ieškovas nurodė, jog sužinojo, kad namas (duomenys neskelbtini) priduotas.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog Utenos rajono savivaldybės administracija ieškovui į jo prašymą atsakė 2015-05-27, pateikdama 2011 m. gegužės 26 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą detalųjį planą ir 2011 m. liepos 1 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kėlė tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimus, tiek administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus.

Pirmoji ieškovo reikalavimų grupė yra reikalavimas panaikinti tris teisės aktus: panaikinti 2011 m. gegužės 26 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano keitimo patvirtinimo ((duomenys neskelbtini)); 2011 m. liepos 1 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. lapkričio 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta 2014 m. lapkričio 21 d. deklaracija Nr. 1. Visi šie aktai yra individualūs administraciniai aktai, skirti konkrečiam asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).

Atsakovai R. K. ir A. K., Utenos rajono savivaldybė, Utenos rajono savivaldybės administracija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nesutikdami su ieškovo ieškiniu dėl šių reikalavimų grupės, pasisakė, jog ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą tokiems reikalavimams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi 2015-10-08, tai yra ieškinio pateikimo teismui metu) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta - jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kiti trys ieškovo ieškinio reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovus R. K. ir A. K. per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka įrengti priešgaisrines užtvaras (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus R. K. ir A. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka iškelti elektros kabelį, einantį nuo elektros įvado bei elektros apskaitos įrenginį ir vandentiekio tinklą iš 0,0928 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tai yra savo reikalavimais ieškovas gina pažeistas nuosavybės teises.

Atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). CK 4.98 str. nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus.

Bylos nagrinėjimo metu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. V. yra 0,0928 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Atsakovai R. K. ir A. K. gyvena kaimyniniame name, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini).

Šalių sklypai šiuo metu yra atidalinti, tačiau iki 2010 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypas šalims priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, kol Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-11 įsakymo pagrindu suformavus žemės sklypą padalijimo būdu, šalys žemės sklypus valdo asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovus R. K. ir A. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka iškelti elektros kabelį, einantį nuo elektros įvado bei elektros apskaitos įrenginį.

Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi vieningos pozicijos, kad be jo kaip žemės sklypo bendraturčio sutikimo buvo nutiestas elektros kabelis nuo įvado per ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir valstybinės žemės sklypo ribą. Ieškovas nurodė, jog žemės sklypo dalis, kurioje nutiestas atsakovų požeminis elektros kabelis bei įrengtas ĮAS, yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Dėl šio kabelio ieškovas negali naudotis žemės sklypu savo nuožiūra, negali kiemo grįsti trinkelėmis, atsakovas vaikšto per jo kiemą kada nori iki elektros įvado.

Atsakovai R. K. ir A. K., nesutikdami su šiuo ieškovo reikalavimu, bylos nagrinėjimo eigoje bei į ieškinį pateiktame atsiliepime pripažino, jog elektros kabelis iš tikrųjų eina per ieškovo žemę, tačiau tvirtina, jog ieškovui neabejotinai buvo žinoma apie tai, kad atsakovai rekonstruos greta esantį ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą, taigi ieškovas žinojo arba turėjo žinoti, kad per jo įgyjamą žemės sklypo dalį yra nutiesta vandentiekio sistema bei elektros linija, kuri aprūpino tuometinį atsakovų ūkinį pastatą. Atsakovai bylos nagrinėjimo eigoje teigė, jog tiek vandentiekio vamzdynai, tiek požeminis elektros kabelis yra nutiesti dar iki ieškovui perkant iš jų gyvenamąjį namą. Vėliau atsakovas posėdžių metu teigė, jog požeminis elektros kabelis eina ne per ieškovo žemę, o valstybinės žemės ribose.

Minėta, kad ieškovas su atsakovais nuo (duomenys neskelbtini) buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo pagrindu suformavus žemės sklypą padalijimo būdu, ieškovas A. V. 0,0928 ha ploto žemės sklypą valdo asmeninės nuosavybės teise, taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) notarine tvarka patvirtintas ieškovo A. V. sutikimas, kad 0,1467 ha ploto žemės sklype, kurio bendrasavininkais tuo metu buvo ieškovas ir atsakovai, žemės sklypo bendrasavininkai jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje rekonstruotų ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą.

Ieškovas pripažino aplinkybes, kad atsakovai ketino rekonstruoti turimą ūkinį pastatą, kuriam rekonstruoti gautas leidimas ir parengtas projektas 2011 metais, neginčijo ir to, kad jis notarine tvarka davė sutikimą atsakovams rekonstruoti ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą, tačiau reikia pripažinti, jog ieškovas pagrįstai tvirtina, kad šio sutikimo negalima vertinti kaip sutikimo tiesti elektros kabelį ar vandentiekio sistemą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadangi sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčio sutikimą.

Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kada elektros įvadas iš ieškovo garažo buvo perkeltas į kitą vietą ir kada į atsakovų namą nutiestas požeminis elektros kabelis. Ieškovas teigė, jog tai buvo padaryta po 2008-06-28, tai yra po to, kai jis jau buvo gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo savininkas. Atsakovas teigė, jog tai buvo padaryta dar iki namo ir dalies žemės sklypo pardavimo ieškovui.

Ieškovas teigė, kad elektros kabelis per bendrą žemės sklypą pravestas nesant jo sutikimo, kurį atsakovai turėjo gauti, nes atsakovai kabelį pravedė po to, kai ieškovas jau buvo įsigijęs iš atsakovų gyvenamąjį namą ir dalį žemės sklypo, tai yra, kai jis su atsakovais jau buvo žemės sklypo bendrasavininkais.

Atsakovai, teigdami, jog elektros kabelis buvo nutiestas iki namo pardavimo, kartu teigė, jog ieškovas tam davė sutikimą žodžiu, ieškovas šių aplinkybių nepripažino.

Šalys savo nurodytas aplinkybes, kada buvo nutiestas požeminis elektros kabelis įrodinėjimo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.

Ieškovas teigė, kad po gyvenamojo namo pirkimo, jam sudarius galimybes per abiejų šalių sutartą terminą atsakovams išsigabenti, po gyvenamuoju namu esančiame garaže buvęs ĮAS be ieškovo sutikimo atsakovo iniciatyva buvo perkeltas dešinėje namo pusėje link (duomenys neskelbtini) gatvės, įrengiant du elektros apskaitos skaitiklius, tai yra abiems kaimynams, prieš tai prie garažo atjungus elektros liniją, einančią link senos ĮAS. Tai patvirtina ir ne vienas Elektros skirstymo operatoriaus (toliau - ESO, buvęs pavadinimas Lesto) raštas. Minėti raštai patvirtina ir tai, kad ĮAS naujai įrengtas 2008 metų spalio mėnesį (2015-09-18 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-21 aktas – pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-07 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakymas atsakovo atstovui), 2008-07-29 RST techninės sąlygos, Energetikos inspekcijos 2015-10-23 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Be to byloje esančiame (duomenys neskelbtini) Utenos rajono valdybos Statybos ir urbanistikos skyriaus parengtame gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) projekte nurodyta, kad ginčo ūkinis pastatas nebuvo statomas kartu su gyvenamuoju namu, tai patvirtina ir 2011 m. kovo 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos pradžia yra (duomenys neskelbtini), o statybos pabaiga (duomenys neskelbtini) ir nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2006 m. atsakovams būtų išduotos sąlygos dėl šio pastato prijungimo prie elektros tinklų.

Bylos nagrinėjimo metu, šalims įrodinėjant aplinkybes dėl elektros kabelio pravedimo, kilo ginčas dėl duomenų Detaliajame plane ir atsakovų Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte nuorodą, jog žemės sklypo ribose praeina vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, atvestas požeminis kabelis. 2018-08-01 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas projekto vadovas V. Ž. parodė, jog tokie duomenys į šiuos dokumentus buvo įrašyti pagal užsakovo A. K. nurodymą, o projektuotojai šių duomenų teisingumo netikrino, o kaip jau buvo minėta, prie projekto esančiame 2011 m. kovo 9 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuota atsakovams priklausančio žemės sklypo ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) būklė, ir nėra duomenų apie elektros įvadą, taip pat požeminio elektros kabelio buvimas nėra fiksuotas ir 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte pridėtame Topografiniame plane. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir 2018-10-16 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas V. S..

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tik 2008 m. liepos 29 d. atsakovams buvo išduotos techninės sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu rekonstruoto į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)) prijungimo prie elektros tinklų. Pagal šias technines sąlygas buvo būtina pateikti iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos (Utenos skyriaus) aktą – pažymą apie vartotojo nuosavybėje esančių elektros įrenginių techninės būklės patikrinimą. Vykdant šią sąlygą, buvo pateikta 2008 m. spalio 21 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad įtampą galima jungtis statybos laikotarpiu iki 2010 m. spalio 21 d.

Byloje esanti V. V. IĮ 2008 m. spalio 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, kad atsakovų ūkio pastato elektros įrenginiai sumontuoti, suderinti, išbandyti tik 2008 m. spalio mėnesį.

Byloje pateikta 2008 m. birželio 19 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje fiksuota, jog statinio (atsakovų ūkio pastato) būklė pažymos išdavimo metu baigtumas yra 93 proc., baigti pagrindiniai statybos darbai, išskyrus langų ir durų įdėjimą, lauko apdailą ir inžinerines komunikacijas.

Pagal 2008 m. spalio 21 d. galiojusio 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.) 2 straipsnio 10 dalį inžineriniais tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

Taigi pateikta 2018 m. birželio 19 d. pažyma patvirtina, kad inžinerinių komunikacijų, tai yra nei elektros tinklų, nei vandentiekio 2008 m. birželio 19 d. nebuvo, o 2015 m. rugsėjo 18 d. AB LESTO informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad elektros įvadas ūkiniam pastatui įrengtas 2008 metų spalio mėnesį tuo metu atsakovei R. K. priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (pažymėtina, jog rašte minima žemės sklypo dalis 2008 m. spalio mėnesį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė šalims, o pagal naudojimosi tvarka ja naudojosi ieškovas).

Prie 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techninio projekto esančiame 2011 m. kovo 9 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra duomenys apie tai, kad ūkiniame pastate šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo nėra, taip pat šiame dokumente nėra duomenų ir apie elektros įvado buvimą.

Atsakovas A. K. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad elektros kabelį tiesė D. T. įmonė, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino 2016-11-03 teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. T., kuris patvirtino, jog jo įmonė laimėjo konkursą ir vykdė darbus elektros tinklams 2006-2008 metais, jo įmonė tiesdavo kabelį nuo linijos iki ĮAS, tai yra iki skaitliuko.

Ieškovui ginčijant naujo ĮAS įrengimo jo žemės sklype ir požeminio elektros kabelio pravedimo teisėtumą per jo žemės sklypą, kadangi nėra ieškovo sutikimo, ir ieškovui nurodytas aplinkybes įrodinėjant aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, atsakovai nepateikė jų pačių nurodomų aplinkybių, kad elektros kabelis buvo pravestas iki žemės sklypo ir gyvenamojo namo pardavimo ieškovui, patvirtinančių įrodymų.

Minėta, jog šalys ginčijo ir tas aplinkybes, ar atsakovų požeminis kabelis yra pravestas per ieškovui iki papildomo žemės ploto iš valstybės įsigijimo dalį, ar valstybės žemės sklypo ribose. Teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi buvo pasiūlė teikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kurioje konkrečiai vietoje ėjo atsakovo nutiestas požeminis kabelis.

Ieškovas teikė papildomus įrodymus bei paaiškinimus posėdžio metu, rėmėsi byloje jau buvusiais rašytiniais ESO pateiktais įrodymais. Atsakovas neteikė jokių papildomų įrodymų savo nurodytų aplinkybių patvirtinimui.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovo paaiškinimai, pačių atsakovų paaiškinimai, ESO 2015-09-18 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog ĮAS R. K. ūkiniam pastatui buvo įrengtas 2008 metų spalio mėnesį (tuo metu R. K. priklausančiame žemės sklype, o ne ant sklypo ribos - taip nurodyta raštuose), požeminis elektros kabelis nuo ĮAS į R. K. ūkinį pastatą yra vartotojo nuosavybė ir ESO už jį nėra atsakinga. Pažymėtina, jog ESO informacija, kad 2008 metų spalio mėnesį sklypo savininkė buvo R. K. yra klaidinga, kadangi 2008 metų spalio mėnesį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais buvo ieškovas ir atsakovai. Atsakovas A. K. 2019-04-04 posėdžio metu pripažino, jog kabelis buvo tiesiamas link jų ūkinio pastato, kas leidžia daryti išvadą, kad kabelis buvo tiesiamas per bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovai elektros požeminį kabelį nutiesė laikotarpiu po 2008 metų birželio 28 d., tai yra po gyvenamojo namo pardavimo ir žemės sklypo dalies pardavimo ieškovui ir dalis darbų buvo vykdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype: ĮAS įrengimas, požeminio kabelio tiesimas, tačiau atsakovai tam neturėjo ieškovo rašytinio sutikimo. Pažymėtina, jog atsakovas 2019-04-04 posėdžio metu teigdamas, jog jo požeminis kabelis nutiestas valstybei priklausančioje žemės dalyje, taip pat nepateikė ir atitinkamos valstybės institucijos rašytinio sutikimo vykdyti kasimo darbus valstybei priklausančioje žemės dalyje ir ten tiesti požeminį elektros kabelį.

Ieškovas teigė, jog įrengtas ĮAS ant jo žemės, nutiestas požeminis elektros kabelis per bent jau dalį jo žemės sklypo kelia jam nepatogumus, kadangi jis negali laisvai disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu, negali grįsti kiemo trinkelėmis, ir nurodytos aplinkybės laikytinos pagrįstomis, nes požeminio kabelio įrengimas kelia padidintus atsargumo reikalavimus, vykdant bet kokius kasimo ar kitus darbus toje žemės dalyje, kur eina požeminis kabelis.

Aukščiau nurodyto pagrindu laikytina, jog ieškovas įrodė, kad atsakovų ĮAS pastatytas ir požeminis elektros kabelis nutiestas po 2008 metų birželio 28 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovams priklausančiame žemės sklype, atsakovams tam neturint ieškovo kaip žemės sklypo bendrasavininko sutikimo, tuo pažeidžiant ieškovo A. V. kaip žemės sklypo bendrasavininko teises, todėl, ginant ieškovo teises, atsakovai R. K. ir A. K. įpareigotini per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti požeminį elektros kabelį, einantį nuo elektros įvado bei elektros apskaitos įrenginį (CK 4.98 str.). Pažymėtina, jog ieškovas prašė nustatyti vieno mėnesio terminą požeminio elektros kabelio, einančio nuo elektros įvado bei elektros apskaitos įrenginio išsikėlimui, tačiau teismas vertina, jog toks terminas yra per trumpas, todėl laikytina, kad trijų mėnesių terminas yra protingas terminas atitinkamiems darbams atlikti.

Ieškovas taip pat prašė teismą įpareigoti atsakovus R. K. ir A. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka iškelti vandentiekio tinklą iš 0,0928 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog ieškovas yra 0,0928 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir dėl šio fakto nekyla ginčas.

Ieškovas teigia, jog atsakovai be ieškovo, kaip buvusio iki sklypo atidalijimo bendrasavininko, sutikimo nutiesė vandentiekio tinklą per ieškovo vidinę kiemo dalį iki savo gyvenamojo namo, rekonstruoto iš ūkinio pastato, ir prisijungė vandenį nuo ieškovo vandentiekio šulinio.

Atsakovai tiek atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad vandentiekio tinklas iš tikrųjų eina per ieškovo žemę, tačiau tvirtina, jog ieškovui neabejotinai buvo žinoma apie tai, kad atsakovai rekonstruos greta esantį ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą, ir teigia, jog ieškovas žinojo arba turėjo žinoti, kad per jo įgyjamą žemės sklypo dalį yra nutiesta vandentiekio sistema, kuri aprūpino tuometinį atsakovų ūkinį pastatą vandeniu, taip pat atsakovai teigė (atsiliepimo 4 lapas), kad vandentiekio linija buvo įrengta dar apie 1995 metus, statant gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, nuo to laiko jokie pakeitimai nebuvo atliekami. Atsakovai taip pat neginčijo ir tų aplinkybių, kad vandentiekio atšaka pajungta iš ieškovo A. V. žemės sklype esančio ir jam nuosavybes teise priklausančio vandentiekio šulinio.

Minėta, kad ieškovas su atsakovais nuo (duomenys neskelbtini) buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) įsakymo pagrindu suformavus žemės sklypą padalijimo būdu, ieškovas A. V. 0,0928 ha ploto žemės sklypą valdo asmeninės nuosavybės teise, taip pat nustatyta, jog 2008 m. birželio 28 d. notarine tvarka patvirtintas ieškovo A. V. sutikimas, kad 0,1467 ha ploto žemės sklype, kurio bendrasavininkais tuo metu buvo ieškovas ir atsakovai, žemės sklypo bendrasavininkai jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje rekonstruotų ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą.

Ieškovas pripažino aplinkybes, kad atsakovai ketino rekonstruoti turimą ūkinį pastatą, kuriam rekonstruoti gautas leidimas ir parengtas projektas 2011 metais, neginčijo ir to, kad jis notarine tvarka davė sutikimą atsakovams rekonstruoti ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą, tačiau reikia pripažinti, jog ieškovas pagrįstai tvirtina, kad šio sutikimo negalima vertinti kaip sutikimo tiesti elektros kabelį ar vandentiekio sistemą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype bei prisijungti nuo ieškovui priklausančio vandentiekio šulinio, kadangi sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčio sutikimą.

Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad vandentiekio sistema per ieškovo žemės sklypą pravesta nesant ieškovo sutikimo, kurį atsakovai turėjo gauti, nes atsakovai vandentiekio sistemą pravedė po to, kai ieškovas jau buvo žemės sklypo bendrasavininkas, tai yra ieškovas neigė atsakovų nurodytas aplinkybes, kad vandentiekio sistema į atsakovų ūkinį pastatą buvo pravesta iki 2008 metų birželio 28 d.

Nurodytas aplinkybes šalys įrodinėjo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais.

Ieškovas kaip ir visos bylos nagrinėjimo eigoje, taip ir 2019-04-04 posėdžio metu laikėsi vienodos pozicijos nuo bylos nagrinėjimo pradžios. 2019-04-04 posėdžiui ieškovas pateikė AB „Plasta“ atsakymą dėl jų gaminamų plastmasinių vamzdžių markiravimo duomenų reikšmės, o būtent, kad ant vamzdžio nurodoma metai, mėnuo, diena.

Iš ieškovo pateikto 2016 m. spalio 26 d. antstolio L. J. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenų matyti, jog atkasus ieškovo žemės sklype einančios atsakovų vandentiekio trasos vamzdžius, ant vamzdžių rastas žymėjimas – 08-06-04 AB PLASTA, kas leidžia daryti išvadą, jog vandentiekio sistema buvo tiesiam jau po to, kai šalys buvo žemės sklypo bendrasavininkai.

Atsakovas A. K. 2019-04-04 posėdžio metu nurodė, kad vandentiekio vamzdynai buvo nutiesti seniau, tačiau 2008 metais atliekant hidraulinius bandymus, vamzdis trūko, todėl buvo atkasti ir pakeisti vamzdžiai naujais nuo įvado per ieškovo žemės sklypo dalį į jo sklypą. Atsakovas pripažino, jog jis neturėjo ieškovo sutikimo, nes laikė, jog buvo duotas aukščiau minėtas ieškovo sutikimas notarine tvarka.

Atsakovas šio posėdžio metu pripažino, jog neturi įrodymų apie tai, kurie patvirtintų iki 2008 metų buvus pravestą vandentiekio trasą iki jo ūkinio pastato, tai yra negalėjo pateikti įrodymų dėl to, kad 2008 metais keitė, o ne naujai sudėjo vandentiekio vamzdžius per ieškovo žemės sklypą.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovų įrengta vandentiekio sistema per dalį jo žemės sklypo kelia jam nepatogumus, jis negali laisvai disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu, ir ieškovo nurodytos aplinkybės laikytinos pagrįstomis, nes vandentiekio sistemos įrengimas kelia padidintus atsargumo reikalavimus, vykdant bet kokius kasimo ar kitus darbus toje žemės dalyje, kur eina vandentiekio sistema. Tai patvirtino ir pats atsakovas A. K., 2019-04-04 teismo posėdžio metu nurodęs, jog hidraulinių bandymų metu trūko vandentiekio vamzdis, todėl jam reikėjo pakeisti vamzdžius naujais, tai yra buvo vykdomi kasimo darbai ieškovo žemės sklypo dalyje. Ir nors atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie būtent tuo metu vykdytus bandymus ir kad dėl įvykusios avarijos reikėjo kasti naujai vamzdyną, tačiau tai tik patvirtina padidintos rizikos buvimą ieškovo kiemo dalyje bei jam pačiam pastoviai sukeliamus nepatogumus dėl padidinto atsargumo, vykdant bet kokius kiemo tvarkymo darbus.

Aukščiau nurodyto pagrindu laikytina, jog ieškovas įrodė, kad atsakovų vandentiekio sistema įrengta po 2008 metų birželio 28 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovams priklausančiame žemės sklype, atsakovams tam neturint ieškovo kaip žemės sklypo bendrasavininko sutikimo, tuo pažeidžiant ieškovo A. V. kaip žemės sklypo bendrasavininko teises, todėl, ginant ieškovo teises, atsakovai R. K. ir A. K. įpareigotini per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti vandentiekio tinklą iš šiuo metu ieškovui A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (CK 4.98 str.). Pažymėtina, jog ieškovas prašė nustatyti vieno mėnesio terminą vandentiekio tinklo iškėlimui, tačiau teismas vertina, jog toks terminas yra per trumpas, todėl laikytina, kad trijų mėnesių terminas yra protingas terminas atitinkamiems darbams atlikti.

Ieškovas, laikydamas jog jo teisės pažeistos ir gindamas savo pažeistus interesus prašė įpareigoti atsakovus R. K. ir A. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įrengti priešgaisrines užtvaras atsakovų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje.

Ieškovas teigė, jog parengtas atsakovų ūkinio pastato rekonstravimo projektas ir šio pastato rekonstravimas atliktas, pažeidžiant priešgaisrinės saugos klausimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl gaisro plitimas ribojamas konstrukcinėmis priemonėmis – priešgaisrinėmis užtvaromis. Ieškovas nurodė, jog jis kaip nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas turi ne tik teisę, bet ir pareigą saugoti savo turtą nuo gaisro grėsmės. Jo nuomone, jo kaip nekilnojamojo turto savininko nuosavybei šiuo metu yra reali grėsmė gaisro kilimo atveju.

Atsakovai R. K. ir A. K. su šiuo reikalavimu taip pat nesutiko.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas A. V. asmeninės nuosavybės teise valdo 0,0928 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais – gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir statiniai yra adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovai R. K. ir A. K. gyvena kaimyniniame name, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovas aukščiau minėtą gyvenamąjį namą ir kiemo statinius pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, not. registro Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš atsakovų R. K. ir A. K..

Ieškovas su atsakovais R. K. ir A. K. nuo (duomenys neskelbtini) buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) įsakymo pagrindu suformavus žemės sklypą padalijimo būdu, ieškovas A. V. 0,0928 ha ploto žemės sklypą valdo asmeninės nuosavybės teise.

Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, jog 2008 m. birželio 28 d. notarine tvarka patvirtintas ieškovo A. V. sutikimas, kad 0,1467 ha ploto žemės sklype, kurio bendrasavininkais tuo metu buvo ieškovas ir atsakovai, žemės sklypo bendrasavininkai jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje rekonstruotų ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą.

2011 m. liepos 1 d. Utenos rajono savivaldybės administracija išdavė statytojui R. K. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektuotojo UAB „Romas ir Virgis“ parengtą statinio projektą: Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Projekto Nr. (duomenys neskelbtini), parengimo metai 2011 m.

2014 m. lapkričio 26 d. Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialisto patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą – ūkinio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), užbaigimą.

Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 2014-11-21 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių R. K. ir A. K. nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini).

Ieškovo nuo 2008 m. birželio 28 d. iš atsakovų įsigytas gyvenamasis namas pastatytas pagal Utenos rajono valdybos Statybos ir urbanistikos skyriaus 1994 metais parengtą projektą.

Ieškovui A. V. 2011 m. vasario mėnesį UAB „Romas ir Virgis“ projektuotojai parengė malkinės prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis malkinė pradėta statyti ir baigta statyti 2011 metais.

Bylos nagrinėjimo metu išnagrinėjus šalių paaiškinimus, esančius rašytinius įrodymus gaisrinės saugos klausimais, pateiktus ekspertizės aktus, nustatyta, jog 2011-05-26 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Detaliojo plano dalyje 3.5 Gaisrinė sauga nurodyta, jog tarp esamo gyvenamojo namo planuojamame žemės sklype bei esamo gyvenamojo namo kaimyniniame žemės sklype išlaikomas norminis 8 m atstumas. Abu pastatai yra II ugniai atsparumo laipsnio. Mažinant užstatymo atstumą tarp pastatų, būtina numatyti kompensacines priemones (įrengti ugniasienę arba paskaičiuoti leistino gaisrinio skyriaus plotą).

2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techninio projekto Aiškinamojo rašto 5 dalyje Gaisrinė sauga nurodyta, kad atstumas nuo projektuojamo gyvenamojo namo iki kaimyninių pastatų yra daugiau kaip 7,5 m, kas rodo, jog tie patys projektuotojai skirtingai įvertino tą patį atstumą detaliajame plane ir atsakovų ūkinio pastato rekonstrukcijos projekte.

Taigi nesant reikiamo atstumo tarp statinių, Detaliojo plano 3.5 dalyje Gaisrinė sauga yra įtvirtinta ir kita principinė nuostata, kad būtina numatyti kompensacines priemones (įrengti ugniasienę arba paskaičiuoti leistino gaisrinio skyriaus plotą).

Atsakovai R. K. ir A. K. teigė, kad teisės aktuose numatytas 8 m atstumas yra išlaikytas, tačiau 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte atliktas gaisrinio skyriaus ploto paskaičiavimas, o tai rodo, jog teisės aktais reikalaujamas 8 m atstumas nebuvo išlaikytas, ir tai sąlygojo numatyti kompensacines priemones.

2003 m. gruodžio 24 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 24 p. numatyta, kad gyvenamieji pastatai gaisro grėsmės atžvilgiu priskiriami P1 grupei. Projektiniai sprendiniai, užtikrinantys statinio esminio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ nuostatas, priimami vadovaujantis STR 2.01.04:2004. Be pagrindinių gaisrinės saugos reikalavimų, išdėstytų aukščiau minėtame Reglamente, projektuojant gyvenamuosius pastatus, privaloma vadovautis ir šiame Reglamento skyriuje išdėstytais reikalavimais. Minėto Reglamento 30 p. numatyta, kad minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų bei kitų pastatų pateikti 3 lentelėje. Šioje lentelėje yra numatyta, kad pastato, kurio atsparumo ugniai laipsnis yra II atstumas iki gretimo pastato, kurio atsparumo ugniai laipsnis yra II turi būti 8 m, tarp II ir III atsparumo ugniai laipsnio pastatų – 10 m atstumas.

Atsakovai neginčijo šių duomenų teisingumo, nesutapo vertinimas dėl garažo.

Kadangi kitokių duomenų atsakovai nepateikė, todėl remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, laikytina, jog garažas cokoliniame aukšte yra atsakovų gyvenamojo namo dalis, o tai yra svarbu nustatant gaisrinės saugos klausimų sprendimui atstumus tarp pastatų.

2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje arčiau nei 200 m atstumu yra Nr. 7 ir Nr. 8 hidrantai, tinkantys gaisrų gesinimui.

2016 m. birželio 27 d. vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 200 m yra nuo (duomenys neskelbtini) g. esančio hidranto iki ieškovo A. V. įėjimo į sklypą vartelių prie gatvės, bet ne iki atsakovų R. K. ir A. K. gyvenamojo namo, kuris yra toliau nei ieškovo gyvenamasis namas.

Be to pažymėtina, kad 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte padaryta išvada, kad projektuojamo gaisrinio skyriaus plotas yra 475 kv. m, tai yra mažesnis už maksimalų - 858 kv. m.

Laikytina, jog tokie duomenys nustatyti dėl to, kad atliekant gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimus, buvo įtraukti tik 2 pastatai, t. y. projektuojamas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią dar 2011 m. vasario mėnesį ieškovui suprojektavo ta pati įmonė, kuri vėliau rengė ūkinio pastato rekonstravimo projektą atsakovams.

Byloje kilo ginčas dėl to, kokio atsparumo ugniai laipsnio yra ieškovo malkinė.

2017 m. gegužės 30 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, kad malkinė, esanti (duomenys neskelbtini), priskirtina III atsparumo ugniai laipsniui.

2018 m. balandžio 27 d. teismo ekspertizės akte ekspertas E. C. vertindamas 2011 m. vasario mėnesio malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kategoriškai neneigė, kad faktiškai suprojektuota malkinė yra III atsparumo ugniai laipsnio, tačiau teigė, kad turėjo būti projektuota II atsparumo ugniai laipsnio, nes tarp gyvenamojo namo ir malkinės nėra suprojektuota ugniasienė. Atsakydamas į pirmą ekspertizės klausimą, ekspertas E. C. nurodė, jog 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte skaičiuojant maksimalų gaisrinio skyriaus plotą, skaičiavimai yra neteisingi iš dalies, kadangi buvo neteisingai atsižvelgta į aukščiausią pastato aukščiausio aukšto grindų altitudę ir vietoj 6,2 m skaičiavimuose paimta 5,8 m, tačiau šis skirtumas nagrinėjamu atveju esminės įtakos apskaičiuotam gaisrinio skyriaus plotui nesudaro.

Siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus, ekspertas E. C. buvo apklaustas teismo posėdžio metu. Apklausiamas teismo posėdžio metu ekspertas pripažino ir patvirtino, kad gaisrinio skyriaus plotas negalėjo būti skaičiuotas, nes malkinė yra III atsparumo ugniai laipsnio.

Iš aukščiau nurodyto laikytina, jog projektuojant atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą gretimame sklype (duomenys neskelbtini), privalėjo būti atsižvelgta į tai, kad minimalūs priešgaisriniai atstumai nebuvo išlaikyti ne tik tarp projektuojamo gyvenamojo namo ir gretimame sklype esamo gyvenamojo namo, bet ir tarp projektuojamo gyvenamojo namo ir malkinės.

Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus reglamentuoja 2010 m. gruodžio 7 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybos prie VRM direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai. Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 92 p. imperatyviai įtvirtinta, jog minimalus priešgaisrinis atstumas tarp II atsparumui ugniai laipsnio statinio ir III atsparumui ugniai laipsnio statinio yra 10 m.

2003 m. gruodžio 24 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 p. numatyta, kad minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų bei kitų pastatų pateikti 3 lentelėje. Šioje lentelėje yra numatyta, kad pastato, kurio atsparumo ugniai laipsnis yra II atstumas iki gretimo pastato, kurio atsparumo ugniai laipsnis yra III turi būti 10 m.

Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93.3 p. numatyta, jog priešgaisriniai atstumai tarp P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grupės pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija P.1.1 grupės pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Šio punkto nuostatos taikytinos ir kitos paskirties pastatams, esantiems P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grupės pastatų skirtinguose sklypuose.

Pagal aukščiau įvardintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas į gaisrinio skyriaus plotą turi būti apjungti visi statiniai, tarp kurių nėra išlaikyti minimalūs priešgaisriniai atstumai, o kadangi šie atstumai neišlaikyti, tai skaičiuojant galimą gaisrinio skyriaus plotą, visi šie pastatai turėjo būti apjungti.

Nustatyta, kad žemiausio atsparumo ugniai laipsnio statinys yra malkinė, esanti (duomenys neskelbtini), todėl maksimali skaičiuojamoji altitudė galėjo būti 5 m. Kadangi ši altitudė viršyta, gaisrinio skyriaus plotas negalėjo būti skaičiuotas.