Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-350-839/2021 dėl savininko teisės pažeidimo pašalinimo pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą A. V. per teismo nustatytą terminą, kuris galėtų būti trys mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti gaisro plitimo ribojimą priešgaisrine, teisės aktų reikalavimus atitinkančia užtvara (priešgaisrine siena), kuri atskirtų atsakovo gyvemamąjį namą su malkine, esantį (duomenys neskelbtini) ir savo konstrukcijos ypatumais užtikrintų, kad kilus gaisrui vienoje priešgaisrinėje užtvaros pusėje, jis neišplistų į už jos esantį gretimą pastatą. Taip pat ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą, kuris galėtų būti trys mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jo žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį šiltnamį pašalinti ne mažesniu kaip trijų metrų atstumu nuo ieškovo A. K. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skirti atsakovui ieškovo naudai po 50 EUR dydžio baudą bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas A. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sudaro ( yra sujungti) į vieną gaisrinį skyrių arba pripažinti atsakovui A. V. teisę be A. K. ir R. K. sutikimo sujungti gyvenamąją namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į vieną gaisrinį skyrių bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė atsakovui A. V. terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.

5. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis kreipėsi į A. K. ir R. K. dėl sutikimo apjungti A. K. ir R. K. priklausantį gyvenamąjį namą su A. V. priklausančiais pastatais, nors vienas iš priešieškinio reikalavimų yra būtent prašymas apjungti A. K. ir R. K. priklausantį gyvenamąjį namą su A. V. priklausančiais pastatais. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis kreipėsi dėl aukščiau minėto sutikimo gavimo, pateikė informaciją, dokumentus ir duomenis, o A. K. ir R. K. atsisakė tokį sutikimą duoti.

6. Pažymėjo, kad priešieškinis gali būti priimas tik tokiu atveju, jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, o juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčus. Nurodė, jog atsakovo reikalavimas grindžiamas tik ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybe, kad gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas negalimas be ieškovo sutikimo, tačiau pagal šiuo metu esamus duomenis nėra aišku, ar toks ginčas tarp šalių yra kilęs.

7. Pažymėjo, kad tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad gyvenamieji namai ir malkinė sudaro ( yra sujungti) į vieną gaisrinį skyrių, net ir nepareiškus priešieškinio, būtų pagrindas spręsti dėl dalies ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl nurodė, kad atsakovas turėtų patikslinti priešieškiniu reiškiamus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

9. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo ieškinį dėl ugniasienės įrengimo, buvo priimtas neįpareigojant pateikti duomenų, ar atsakovas gera valia nesutinka įrengti ugniasienės, nereikalauta informacijos, dokumentų ir duomenų , kad atsakovui buvo suteiktas protingas terminas ugniasienės įrengimui, o atsakovas atsisakė ją įrengti ar ignoravo ieškovo kreipimasi.

10. Pažymi, kad šalys, reikšdamos reikalavimus teisme, savo materialinį teisinį suinteresuotumą bei savo pažeistą teisę, turi įrodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o priešieškinio pareiškimo metu. Įstatymų leidėjas nereikalauja iš šalies civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente.

11. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog atsakovas savo reikalavimą grindžia tik ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodyta nauja aplinkybe, kad gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas negalimas be ieškovo sutikimo, o atsakovas tokio sutikimo neturi, kadangi procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, leidžia teigti, jog ginčas dėl galimybės skaičiuoti gaisrinio skyriaus plotą yra kilęs.

12. Pažymi, kad ginčą inicijavo ieškovas A. K. reikalaudamas ugniasienės įrengimo, t.y. aiškiai išreikšdamas poziciją dėl negalimumo skaičiuoti gaisrinio skyriaus ploto, todėl mano, kad ieškovų sutikimo dėl gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimo reikalavimas yra perteklinis. Priešieškinis dėl gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimo be kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo reiškiamas kaip gynimosi nuo pareikšto ieškinio forma, nes bylą nagrinėjančiam teismui tenkinus priešieškinio reikalavimus, ieškinio reikalavimas negalėtų būti tenkinamas.

13. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, pradėjo pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą ir byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Tačiau ieškinio ( priešieškinio) dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo ( atsakovo) išimtinė teisė ir teismas neturėtų nurodyti kokius reikalavimus ieškovas ( atsakovas) turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinis) įgytų prasmę.

14. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pateikto procesinio dokumento neatitikimo formai ir turiniui. Klausimai, susiję su materialinėmis teisėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, gali būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, o ne priešieškinio priėmimo stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

16. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas, atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos, t.y. besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas,t.y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

18. Ieškinio ( priešieškinio ) turinio reikalavimus nustatančio CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisme pareiškiamas ieškinys ( priešieškinis) turi atitikti ir bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ( CPK 111 straipsnis). Atsakovas prieškinyje turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t.y. faktinį priešieškinio pagrindą: įrodymus, patvirtinančius atsakovo išdėstytas aplinkybes; atsakovo reikalavimą - priešieškinio dalyką, dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis ir t.t.

19. Jeigu priešieškinis neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, priešieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka ( CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarką reglamentuojančios CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

20. Susipažinus su prieškinio turiniu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad tarp šalių jau yra kilęs ginčas dėl galimybės skaičiuoti gaisrinio skyriaus plotą, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą pateikti duomenis, jog buvo kreiptąsi į atsakovus dėl sutikimo gavimo, pateikiant informaciją, dokumentus ir duomenis apie tai. Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, t.y. sprendžiant priešiešknio priėmimo klausimą, ėmėsi vertinti priešieškinio pagrįstumą. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas turės vertinti, kiek pagrįsti abiejų šalių argumentai tiek dėl gaisrinio ploto skaičiavimo, tiek dėl ugniasienės įrengimo, remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. vasario 22 d. įsakymų Nr. 1-64 “ Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėmis” bei Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, kuriuose numatyta, kad pirmiausia yra nustatoma galima gaisro apkrova ir tik po to pastatai skirstomi į gaisrinius skyrius. Todėl šiuo atveju, gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas turint kito pastato savininko leidimą, tačiau neatitinkant nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų, nėra teisiškai reikšmingas. Šios nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbu vertinti, ar pateikti gaisrinio skaičiavimo plotai atitinka nustatytus reikalavimus, galimas gaisro apkrovas ir tik vertinant iš jų atitikimo įstatymų reikalavimams, gali būti vertinami šalių pareikšti reikalavimai.

21. Atsižvelgdamas į aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias priešieškinio priėmimą klausimą, nepagrįstai nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, kas sudaro pagrindą skundžiamą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti priešieškinio priėmimo klausimą iš naujo ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.