Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui A. K., atsakovui A. V., jo atstovei advokatei A. M., atsakovei pagal priešieškinį R. K.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-38-839/2022 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl savininko teisės pažeidimo pašalinimo bei atsakovo A. V. priešieškinį ieškovui A. K. bei atsakovei pagal priešieškinį R. K. dėl teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, institucija, teikianti išvadą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą A. V. per teismo nustatytą terminą, kuris galėtų būti trys mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įrengti gaisro plitimo ribojimą priešgaisrine, teisės aktų reikalavimus atitinkančia užtvara (priešgaisrine siena), kuri atskirtų atsakovo gyvenamąjį namą su malkine, esantį (duomenys neskelbtini), ir savo konstrukcijos ypatumais užtikrintų, kad kilus gaisrui vienoje priešgaisrinėje užtvaros pusėje, jis neišplistų į už jos esantį gretimą pastatą. Taip pat ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą, kuris galėtų būti trys mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jo žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį šiltnamį pašalinti ne mažesniu kaip trijų metrų atstumu nuo ieškovo A. K. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skirti atsakovui ieškovo naudai po 50 EUR dydžio baudą bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2013 m. atsakovas savo žemės sklype pastatė šiltnamį, kuris yra apie 0,70 m. atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Dėl sutikimo ir leidimo šiltnamiui pastatyti atsakovas neprašė. 2014 m. buvo kreiptasi į statybos inspekciją. Kadangi šiltnamis pastatytas be kaimynų sutikimo, atstumas iki sklypo ribos yra neišlaikytas, todėl atsakovas turi pašalinti šiltnamį ne mažesniu kaip trijų metrų atstumu ieškovo žemės sklypo ribos.

Dėl pateikto priešieškinio nurodė, jog atsakovo reikalavimai negali būti tenkinami, nes sutikimą apjungti statinius į vieną gaisrinį skyrių gali padaryti tik savininkai. Statytojas, t. y. A. V., turi užtikrinti imperatyvių teisės normų laikymąsi, kurių jis nesilaikė iki statinio statybos.

Atsakovas A. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sudaro (yra sujungti) į vieną gaisrinį skyrių arba pripažinti atsakovui A. V. teisę be A. K. ir R. K. sutikimo sujungti gyvenamąją namą, malkinę, esančius (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), į vieną gaisrinį skyrių bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2022-02-21 pateiktu pareiškimu priešieškinio atsisakė, nes tai perteklinis būdas gintis nuo ieškinio, posėdžio metu patvirtino savo valią dėl priešieškinio atsisakymo.

Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog nėra galimas gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas, nes galimybė tokiu būdu spręsti priešgaisrinį saugumą konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-525-212/2019. Nėra aišku, kodėl priešgaisrinį saugumą ieškovas sieja tik su ugniasienės įrengimu. Projektas pristatytai malkinei nėra reikalingas, nes tai nesudėtingas statinys, todėl projekte numatyti reikalavimai neprivalomi. Pastatytas šiltnamis yra kilnojamas, neturintis tvirto ryšio su žeme, todėl gali būti statomas bet kurioje žemės sklypo savininko nuožiūra pasirinktoje vietoje. Be to, ieškovas pretenzijų dėl šiltnamio nepareiškė per metus laiko nuo jo pastatymo, nes šiltnamis nebuvo surinkinėjamas 2013 m. pabaigoje žiemos laikotarpiu, o ieškovas į statybos inspekciją kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 18 d., todėl pagal tuo metu galiojusius teisės aktus šiltnamio pastatymas teisėtas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sprendimą dėl ieškinio reikalavimų prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo (redakcija nuo 2021-01-01) 6 straipsnio 4 dalies 5 punktą – statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Vieną iš šių sąlygų yra - gaisrinę saugą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų saugos priemonių išsaugojimas. Pagal UAB „Romas ir Virgis“ parengtą A. V. 2011 m. Malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statybos projekto 4 dalies Gaisrinės saugos sprendinius – „priblokuojama malkinė prie gyvenamojo namo yra III gr. ugniai atsparumo laipsnio, kaimyninis pastatas yra II gr. ugniai atsparumo laipsnio, tarp jų yra per mažas priešgaisrinis atstumas. Todėl rytinėje pastato dalyje projektuojama ugniasienė. Suprojektavus ugniasienę atstumas tarp pastatų nereglamentuojamas“. Inspekcijai pagal kompetenciją nėra priskirta spręsti priešgaisrinio saugumo reikalavimo klausimų, todėl dėl ieškovo reikalavimo - įpareigoti atsakovą įrengti gaisro plitimo ribojimą priešgaisrine, teisės aktų reikalavimus atitinkančia, užtvara, ar apsvarstyti kitus galimus variantus, kurie užtikrintų priešgaisrinio saugumo reikalavimus (kaip konstatavo Panevėžio apygardos teismas 2019-12-23 sprendime), palieka spręsti teismui, teismo nuožiūra. Ieškovo ieškinyje minimas atsakovo I grupės nesudėtingas statinys - šiltnamis, adresu (duomenys neskelbtini), nelaikytinas savavališka statyba. Inspekcija, atlikusi 2015-01-08 patikrinimą vietoje, 2015-01-13 surašė Statybos patikrinimą nagrinėjant skundą aktą Nr. SPA-38, kuriame nurodė, jog patikrinti ar šiltnamis pastatytas laikantis nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos negalima, nes nėra pastatytų sklypo riboženklių. Be to, Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje (redakcija nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01) nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Pranešimo nagrinėjimas buvo nutrauktas, kadangi pranešimas paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų.

Dėl pateikto priešieškinio nurodo, kad Inspekcijos vertinimu, įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos teismo 2019-12-23 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-525-212/2019, nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su gaisriniais saugos sprendiniais tarp ieškovo ir atsakovo pastatų, negali būti ginčijamos, paneigiamos. Įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2019-12-23 sprendimas yra privalomas (CPK 18 straipsnis), todėl sprendžiant klausimus dėl gaisrinės saugos tarp pastatų šioje civilinėje byloje Nr. e2-350-839/2021, privaloma atsižvelgti į teismo konstatuotas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.

Institucija, teikianti išvadą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, jog statinio savininkas, deklaruodamas statybų užbaigimą, turėjo įgyvendinti visus sprendinius, numatytus statinio projekte, nepriklausomai, ar sprendiniai yra pertekliniai. Pagal tuo metu galiojančius teisės akto „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ punkto 93 reikalavimus, daro išvadą, kad nebuvo būtina gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo įtraukti į bendrą gaisrinį skyrių, neviršijant tos pačios paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Pažymi, kad pagal p. 93.2.priešgaisriniai atstumai tarp P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grupės pastatų ir kitokios paskirties pastatų viename sklype nenormuojami.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, atsisakymas nuo priešieškinio priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina.

Iš šioje byloje bei civilinėje byloje Nr. e2-6-228/2019 pateiktų duomenų nustatyta, kad R. K. ir A. K. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Atsakovas A. V. asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, gyvenamąjį namą, malkinę ir kiemo statinius. Atsakovas nekilnojamąjį turtą įgijo iš R. K. ir A. K. 2008 m. birželio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o 2008 birželio 28 d. notariškai patvirtintu pareiškimu sutiko, kad žemės sklypo, turinčio 0,1467 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai R. K. ir A. K. „<...> statytųsi jiems priklausančioje žemės sklypo dalyje, nustatytoje 2008-06-28 pirkimo – pardavimo sutartyje, registro Nr. DP-3957, rekonstruotų ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą“. Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. birželio 19 d. pažymoje nurodė, kad statytojo R. K., gyv. (duomenys neskelbtini) nebaigto statyti ūkinio pastato 2I 1/p su garažu, (duomenys neskelbtini) baigtumas yra 93 proc., baigti pagrindiniai statybos darbai, išskyrus langų ir durų įdėjimą, lauko apdailą ir inžinieriniais komunikacijas. Atsakovas A. V. prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priblokavo malkinę, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2011-09-02. R. K. ir A. K. ūkinio pastato rekonstrukciją į vieno buto gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), užbaigė 2014 m. lapkričio 26 d., pateikdami deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Ieškovas A. K. 2014-12-18 raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl atsakovo A. V. pastatytos tvoros ir šiltnamio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo. Inspekcija, atlikusi 2015-01-08 patikrinimą vietoje, 2015-01-13 surašė Statybos patikrinimą nagrinėjant skundą aktą Nr. SPA-38 (toliau – Aktas). Šiame akte buvo nustatyta, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 2013 metais pastatytas nesudėtingas I gr. statinys – šiltnamis. Inspekcija, įvertinusi atlikto patikrinimo metu gautus duomenis, A. V. pateiktą paaiškinimą ir kt., 2015-01-15 raštu Nr. 2D-676 „Dėl nesudėtingų statinių statybos (duomenys neskelbtini)“ A. K. nurodė, jog patikrinti ar šiltnamis pastatytas laikantis nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos negalima, nes nėra pastatytų sklypo riboženklių. Inspekcija pareiškėjui A. K. nurodė, jog vadovaujantis statytojo paaiškinimais šiltnamis I gr. nesudėtingas statinys pastatytas dar 2013 metais.

Dėl priešgaisrinių užtvarų įrengimo

Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia yra suprantama kaip atvejis, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-525-212/2019 (toliau - Apygardos teismo sprendimo), turi prejudicinę galią keliamam ginčui, nes minėtoje byloje tarp tų pačių šalių taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl priešgaisrinių užtvarų įrengimo, tačiau tik pagal tuo metu ieškovu buvusio A. V. ieškinį atsakovams R. ir A. K..

Apygardos teismo sprendimo 148 p. nustatyta, kad ieškovas (A. V.) gyvenamąjį namą įgijo iš atsakovų (R. ir A. K.) 2008 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir sutiko, kad atsakovai ūkinį pastatą, tuomet dar buvusį viename žemes sklype su gyvenamuoju namu, rekonstruotų. Akivaizdu, atstumai tarp žemės sklype jau esamų pastatų buvo visiems matomi. Atsakovų ūkinis pastatas su garažu, kurio baigtumas buvo 93 proc., nebuvo perkeltas į kitą vietą, jis nepriartėjo dar labiau prie ieškovo gyvenamojo namo ir nenutolo nuo jo. Taigi, ieškovui buvo žinoma, kad atsakovai esamą ūkinį pastatą rekonstruos. Nežiūrint į tai, ieškovas, prie savo gyvenamojo namo 2011 metais priblokavo malkinę, kuri, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra III atsparumo ugniai laipsnio.

Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog prie atsakovo gyvenamojo namo 2011 metais priblokuota malkinė yra III atsparumo ugniai laipsnio. Duomenų, jog malkinės techninės charakteristikos, gaisro apkrovos kategorija ir jai statyti panaudotų konstrukcijų atsparumas ugniai po teismo sprendimų priėmimo esmingai pasikeitė, nėra. Šalių teiktais paaiškinimais malkinė išliko nepakitusi, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog malkinė yra priskirtina II atsparumo ugniai laipsniui, nes atsakovo teikiamais duomenimis (Gaisrinės saugos koncepcija) ir paaiškinimais yra bandoma paneigti įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytus faktus bei išnagrinėtose bylose pateiktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, kas nėra ir negali būti kitos nagrinėjamos bylos dalyku.

Iš byloje esančio 2011 m. vasario mėnesio malkinės prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto (ketvirtosios dalies) Gaisrinė sauga matyti, jog projektuojant šį statinį gaisrinio skyriaus plotas nebuvo skaičiuotas, o numatyta kita kompensacinė priemonė – ugniasienė.

Malkinės statybos projektas raštiškai suderintas atsakovo. Taip pat malkinės projektas raštiškai suderintas ieškovų. Taigi, visų šalių valia dėl pasirinkto malkinės priešgaisrinės saugos būdo raštiškai suderinta, kas leidžia konstatuoti, jog tai atitiko šalių interesus ir būtent tokiu būdu turėjo būti išspręsta priešgaisrinė sauga.

Aplinkybės ir teiginiai, jog malkinės statybai projektas nebuvo reikalingas ar architektas netinkamai pateikė informaciją, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės, nes projekte buvo raštiškai suderinta abiejų pusių valia, todėl malkinė turėjo būti pastatyta pagal projekte numatytus sprendinius.

Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog Apygardos teismo sprendimo 149 p. nustatyta, kad UAB „Romas ir Virgis“ atstovas R. B. nurodė, kad malkinės prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektą jis parengė ieškovo prašymu. Teigia, kad projektas buvo rengiamas jau po to, kai malkinė buvo pastatyta ir ieškovas šią statybą norėjo įteisinti. Paaiškino, kad daugiausiai klausimų buvo dėl neišlaikyto 3 metrų atstumo tarp dviejų sklypų, tačiau K. tam neprieštaravo. Malkinės projekte numatyta statyti ugniasienę, tačiau jam žinoma, kad iki šiol jos nėra. Taip pat ieškovui paaiškino, kad jis turėtų statyti ugniasienę tarp pastatų, o ji būtų 7 metrų aukščio, kad gali ir kitaip spręsti gaisrinį saugumą. Patvirtino, kad malkinės šalia gyvenamojo namo statyti buvo negalima, nes tai pažeidžia priešgaisrinio saugumo reikalavimus, kad malkinė turėtų būti nukelta gerokai toliau. Trečiojo asmens paaiškinimų ieškovas neneigė.

Bylos duomenimis atsakovo malkinė neatitinka šalių suderinto projekto ir ugniasienė nėra įrengta, todėl atsakovas privalo šiuos trūkumus ištaisyti kaip tai numato malkinės projekto sprendiniai.

Pagal 2010-03-25 Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-80 patvirtinto Detaliojo plano dėl šalių žemės sklypo padalijimo į du atskirus žemės sklypus aiškinamąjį raštą (3.5 skyrius) numatyta, kad gaisrinė sauga tarp gyvenamųjų namų sprendžiama numatant kompensacines priemones (įrengti ugniasienę arba paskaičiuoti leistino gaisrinio skyriaus plotą). Detalusis planas ir jo sprendiniai raštiškai suderinti ieškovų ir atsakovo.

2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte (Bendro aiškinamojo rašto 5 skyrius) atliktas gaisrinio skyriaus ploto paskaičiavimas. 2011 m. birželio mėn. Ūkio pastato rekonstravimo į vieno buto gyvenamąjį namą techniniame projekte padaryta išvada, kad projektuojamo gaisrinio skyriaus plotas yra 475 kv. m, tai yra mažesnis už maksimalų - 858 kv. m. Projektas ieškovų suderintas ir jie pritarė jo sprendiniams.

Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus reglamentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybos prie VRM direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinti Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai.

Pagal tuo metu galiojusio teisės akto „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ 93 p. nuostatas (redakcija, galiojusi nuo 2011 01 01 iki 2014 02 01) nebuvo būtina gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimo įtraukti į bendrą gaisrinį skyrių, neviršijant tos pačios paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Pagal 93.2. p. priešgaisriniai atstumai tarp P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grupės pastatų ir kitokios paskirties pastatų viename sklype nenormuojami.

Pagal gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatas priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių tame pačiame ar skirtinguose sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija tos pačios paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto; priešgaisriniai atstumai tarp P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grupės pastatų ir kitos paskirties pastatų viename sklype nenormuojami; priešgaisriniai atstumai tarp P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grupės pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija P.1.1 grupės pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Šio punkto nuostatos taikytinos ir kitos paskirties pastatams, esantiems P.1.1, P.1.2 ir P.2.21 grupės pastatų skirtinguose sklypuose (Taisyklių 93.1., 93.2., 93.3. punktai, 3 priedo 1 lentelė). Statiniai, statinių gaisriniai skyriai, atsižvelgiant į jų gaisro apkrovos kategorijas ir jiems statyti panaudotų konstrukcijų elementų atsparumą ugniai, skirstomi į I, II, III atsparumo ugniai laipsnio statinius, statinių gaisrinius skyrius (Taisyklių 2 lentelė). Taisyklės taip pat nustato gaisrinio skyriaus apskaičiavimo plotus (Taisyklių 32, 33, 36, 40, 51-52 punktai). Taigi, pagal Taisyklių nuostatas priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių skirtinguose sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija tos pačios paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto.

Civilinėje byloje Nr. e2-6-228/2019 esančios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro 2017 m. gegužės 30 d. teismo ekspertizės akte Nr. 65-2(EA) teigiama (atsakymas į antrą klausimą), kad užstatytos žemės plotų ir neužstatytos žemės plotų suma – apie 439,69 m² ir tai neviršija nustatyto gaisrinio skyriaus ploto, t.y. 1026 m² . Pagal ekspertizės aktą skaičiavimai atlikti įtraukiant į juos ir pristatytos malkinės plotą.

Tokie duomenys neleidžia teigti, jog gaisrinė sauga nėra išspręsta, jos sprendimo būdams šalys yra pritarę ir nėra pakankamo pagrindo teigti, jog gaisrinė sauga turi būti sprendžiama kitomis priemonėmis nei numatyta malkinės bei ūkinio pastato rekonstravimo projektiniuose sprendiniuose, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas per nustatytą terminą, ieškovo naudai atsakovui skirtina 5 EUR dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu ieškovų prašomo 50 EUR dydžio bauda už kiekvieną dieną yra per didelė ir objektyvus pagrindas tokio dydžio baudai nepagrindžiamas.

Dėl įpareigojimo pašalinti šiltnamį

Ieškovas nurodo, jog apie 0,70 metro nuo jo ir jo sutuoktinės žemės sklypo ribos, atsakovas pastatė šiltnamį, kurio išmatavimai yra: ilgis – 6 m, plotis – 3 m, aukštis nuo žemės paviršiaus – 3 m. Ieškovas teiktais paaiškinimais šiltnamis pastatytas 2013 m., tikslesnio pastatymo laiko nenurodė, atsakovo teigimu, šiltnamis pastatytas 2013 m. pavasarį prieš sodinimo sezoną. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, 2015 m. nustatė, kad šiltnamis pastatytas 2013 m. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo šiltnamis pastatytas ne vėliau kaip 2013 m. ir visiškai tikėtina, kad šiltnamis pastatytas pirmoje metų pusėje pavasarį, nes logiška, jog didesnis šiltnamio poreikis yra prieš šiltąjį metų laiką – vasarą.

Pagal STR 1.05.01:2017 55 punktą – „atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti Reglamento 7 priede.“ STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 dalyje nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi – „statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.“

Iš pateiktų fotonuotraukų, teiktų paaiškinimų galima daryti išvadą, jog atsakovo ir ieškovo šiltnamiai pastatyti neišlaikant minėto atstumo nuo sklypo ribos. Nors byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti sklypo ribą tarp šiltnamių, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, jog atstumas išlaikytas taip pat nėra. Esant tokiems duomenims, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovui statant šiltnamį kaimyninio sklypo valdytojo sutikimas buvo privalomas, juolab, kad atsakovas neįrodinėjo aplinkybių dėl atstumo išlaikymo.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje (redakcija nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01) nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

Iš Inspekcijos 2015-01-15 atsakymo ieškovui matyti, kad ieškovas 2014-12-18 raštu su prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl kaimyno – atsakovo pastatytos tvoros ir šiltnamio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo. Taigi ieškovo pretenzijos dėl šiltnamio statybos pradėtos reikšti praėjus ilgesniam nei vienerių metų terminui numatytam įstatyme. Duomenų, jog ieškovas iki 2014-12-18 dėl šiltnamio reiškė pretenzijas atsakovui nėra pateikta.

Tokie duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog ieškovas nuo atsakovo šiltnamio pastatymo nesutiko su tuo ir tai laikė jo teisių pažeidimu. Po Inspekcijos pateiktų atsakymų 2015-01-15 ir 2016-07-08 ieškovas beveik 5 metus taip pat nesiėmė jokių kitų priemonių dėl atsakovo šiltnamio pastatymo. Šalių teikti paaiškinimai, duomenys apie kitus vykusius teisminius ginčus tarp šalių leidžia manyti, jog ginčas dėl šiltnamio labiau keliamas dėl kitų tarpusavio nesutarimų. Juolab, kad pačio ieškovo šiltnamis pastatytas panašiu atstumu nuo galimos sklypo ribos ir nėra duomenų, jog susidariusi situacija yra ginčijama atsakovo. Todėl taikant santykių atsiradimo metu galiojusias teisės normas nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas neturi pagrįstos teisės tikėtis, kad jo pagal galiojusius teisės aktus įgytos teisės negali būti įgyvendinamos. Remiantis nurodytais motyvais ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Atsakovo pareikštas priešieškinio atsisakymas priimtinas, nes šis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, argumentai, jog gyvenamieji namai ir malkinė sudaro (yra sujungti) į vieną gaisrinį skyrių nurodomi atsikirtimuose, kas yra pagrindas spręsti dėl dalies ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl civilinė byla dalyje dėl priešieškinio reikalavimų nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Priešieškinio atsisakius atsakovui grąžintina 75 procentai už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio – 56,25 EUR (CPK 87 str. 2 d.).

Remiantis nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas iš dalies ir atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovai yra sumokėję 150 EUR žyminio mokesčio ir pateiktais duomenimis patyrė 850 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas pateiktais duomenimis patyrė 2395 EUR teisinės pagalbos išlaidų bei 1210 EUR už Gaisrinės saugos koncepcijos atlikimą. Gaisrinės saugos koncepcija kaip įrodymas pateikta atsakovo iniciatyva, esminės reikšmės ginčo išsprendimui ji neturėjo, todėl patirtos išlaidos už jos atlikimą neįtrauktinos į atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą.

Ieškovas reiškė du reikalavimus, iš kurių patenkinta tik dalis vieno reikalavimo, todėl laikytina, jog ieškinys patenkintas 25 proc., todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 212,50 EUR atstovavimo išlaidų ir 37,50 EUR žyminio mokesčio, iš viso 250 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas priešieškinio atsisakė, todėl išlaidos už priešieškinio parengimą (690 EUR) neįtrauktinos į atlygintinų išlaidų teisinei pagalbai sumą, taigi likusi teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 1705 EUR. Atmetus 75 proc. ieškinio reikalavimų iš ieškovo atsakovui priteistina 1278,75 EUR atstovavimo išlaidų.

Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių. Atstovai rengė procesinius dokumentus, atstovavo posėdžiuose, kurių bendra posėdžių trukmė daugiau nei 5 val. Pagal pateiktus dokumentus išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.3., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2020 m. II ketvirčio iki 2021 II ketvirčio kilo nuo 1398,50 EUR iki 1566,40 EUR.

Patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tenkančios kiekvienai iš šalių nesudaro minimalios valstybei priteistinos sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą A. V. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pagal 2011 m. vasario mėnesio malkinės prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos projektą įrengti malkinės, esančios jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), priešgaisrinę užtvarą (ugniasienę).

Atsakovui A. V. teismo sprendimo šioje dalyje neįvykdžius per nustatytą terminą, skirti atsakovui 5 EUR dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priimti atsakovo A. V. atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Grąžinti atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,25 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2021-05-12 mokėjimo nurodymu Nr. 198. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija.

Priteisti ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1278,75 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.