Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atstovui G. S.,

trečiajam asmeniui E. Z.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys V. Ž., E. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Policijos registruojamų įvykių registru (1 t., b. l. 41–49) nustatoma, kad 2023 m. liepos 23 d. 02.48 val. policijai buvo pranešta, kad į (duomenys neskelbtini) sodybą atvažiavo vyras su automobiliu Mercedes Benz, asmuo agresyviai nusiteisęs, ieško merginos vardu M., grasina teleskopine lazda.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad vykdant E. T. paiešką dalyvavo Kauno apskrities VPK vyriausieji patruliai E. Z. ir V. Ž., kurie dirbdami viename ekipaže, 2023 m. liepos 23 d. apie 4.20 val. (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį Škoda Oktavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą ieškovės.

Byloje atsakovės pateiktu vaizdo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad sustabdžius ieškovės vairuojamą automobilį, prie automobilio ir ieškovės priėjo pareigūnas E. Z., kuris prisistatė, paklausė, kur ieškovė važiuoja. Ieškovė pareigūnui atsako klausimu, o ką, negalima važiuoti ir neatsako į pareigūno užduotą klausimą. Pareigūnui paprašius pateikti dokumentus, ieškovė jų neturėjo. Ieškovei paklausus, kodėl stabdo automobilius, pareigūnas paaiškino, jog tikrina automobilius. Šiuo vaizdo įrašu paneigiamas ieškovės aiškinimas, kad pareigūnas jam nepristatė ir nepaaiškino jos sustabdymo priežasties

Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje, kuriame įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-969/2020).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai. Kartu turi būti įvertinta, ar viešosios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).

Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar įtariamą jos padarymu, veždamas asmenį, kuriam būtina neatidėliotina medicinos pagalba, į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitais neatidėliotinais atvejais nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto ir ryšių priemonėmis, priklausančiomis fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams (išskyrus diplomatinių ar konsulinių įstaigų transportą). Transporto ar ryšio priemonės savininko reikalavimu policija vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka atlygina jam padarytus nuostolius.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VPK pareigūnai E. Z. ir V. Ž. vykdė E. T., įtariamo padarius nusikalstamą veiką, persekiojimą tuoj pat po įvykio. Pareigūnų kūno kameromis fiksuotais vaizdo įrašais nustatoma, kad pareigūnai naudojosi ieškovės ryšio priemone – mobiliuoju telefonu, siekdami surasti E. T., nustatyti jo buvimo vietą, tačiau niekam neskambino asmeniniais tikslais, šios aplinkybės nenurodė ir ieškovė. Ieškovei buvo paaiškinta, kad telefonas bus grąžintas ir ieškovė pripažįsta, kad mobilaus ryšio telefonas jai grąžintas. Ieškovė, turėdama mobilaus ryšio telefoną, kai jai skambino sūnus, pareigūnams prašant pati neatsiliepė telefonu, sūnaus gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Ieškovės mobilaus ryšio telefonas nebuvo atimtas, o tik paimtas turint tikslą surasti E. T., o vėliau ieškovei grąžintas, todėl teismas konstatuoja, kad Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas nebuvo pažeistas.

Ieškovė nurodė, kad buvo suvaržyta jos laisvė, nes ji buvo priversta pakeisti važiavimo kryptį ir grįžti į namus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kur ji vyko, kur jai buvo skubu ir būtina nuvykti, o pareigūnui E. Z. paklausus, kur ji vyksta, į šį klausimą neatsakė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės laisvė buvo suvaržyta, nes ieškovė viena su automobiliu grįžo į savo gyvenamosios vietos kiemą, vaizdo kameromis užfiksuota, jog ieškovė laisvai vaikšto po kiemą, savo gyvenamąjį namą, jos atžvilgiu nenaudotos jokios laisvę suvaržančios priemonės, todėl šis ieškovė teiginys yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškovė nurodo, kad policijos pareigūnai jos namuose ir kieme neteisėtai atliko kratą, taip pažeisdami jos teises. Byloje esančiu vaizdo įrašu nustatoma, kad ieškovei pareigūnas E. Z. paaiškino, kad jos gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose krata neatliekama, o vykdoma apžiūra, šiame vaizdo įraše matyti, kad ieškovei priklausantys daiktai nebuvo liečiami, perkeliami iš vienos vietos į kitą, o tik apžiūrimos patalpos tikslu surasti E. T. Apžiūra truko trumpą laiką, Tokius veiksmus policijos pareigūnai turėjo teisę atlikti vadovaujantis Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris numato, kad policijos pareigūnas turi teisę siekdamas sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Pareigūnai nepažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio, kuris numato, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama, išskyrus išimtis – kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Pareigūnai, apžiūrėdami ieškovei priklausančias patalpas, persekiojo asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką.

Pareigūnai, vadovaudamiesi Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato, pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai, vykdė asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, persekiojimą.

Atsakovės atstovo paaiškinimu nustatyta, kad E. T. buvo persekiojamas už tai, kad pajudėdamas iš vietos, automobiliu kliudė policijos pareigūnus ir pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, šiuo atveju, policijos pareigūnai buvo įvykio, turinčio nusikalstamos veikos požymių, liudininkai, matė asmenį, kuris šią veiką atliko ir ėmė jį persekioti. Asmens paieškai buvo pasitelkti ir kiti policijos ekipažai, tarp kurių ir ekipažas, kuriame dirbo pareigūnai E. Z. ir V. Ž.. Policijos registruojamų įvykių registru (1 t., b. l. 41–49) nustatoma, kad 2023 m. liepos 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Tačiau policijos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, turi vadovautis Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris numato, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 5 straipsnis numato, kad policijos darbuotojų tarnybinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių) veiklos ir tarnybinės etikos principai taip pat yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Šio kodekso 6 straipsnis numato, kad policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo laikytis šių nuostatų: 6.1. ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio; 6.2. būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams; 6.3. laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai; 6.4. reikšdamas asmenines politines pažiūras ir įsitikinimus, neskatinti policijos bendruomenės, kitų socialinių grupių ir visuomenės supriešinimo, nesantaikos kurstymo.

Ieškovės paaiškinimais, vaizdo įrašais nustatoma, kad pareigūnė V. Ž., vykdydama Policijos įstatyme numatytas pareigas, bendraudama su ieškove elgėsi nepagarbiai, nemandagiai, nesantūriai, negerbė ieškovės garbės ir orumo, žemino ieškovę, nes į ieškovė kreipėsi pakeltu tonu ir klausimu „kur šliaužiojat 4 val. ryto“, „neišsidirbinėkit, nes ir jums bus problemos, suprantat“, „neišsidirbinėkit“, „nebūkit mandra“, „nejuokinkit, smegenų turėkit“, „proto jūs turit“, „savo sūnų ginti brudą tokį“, „nereikėjo išsidirbinėt pusę valandos“, „nejuokinkit, užtenka išsidirbinėti“, o būdama prie policijos automobilio, kuris tik kelių metrų atstumu nuo ieškovės automobilio, kurio vairuotojo pusės langas buvo atidarytas, apie ieškovę pasakė „užpiso jinai mane, žertva, kurva“. Be to policijos pareigūnė V. Ž. tarnybiniu telefonu skambino E. T. ir nurodė, kad jis tarėsi su ja susitikti. Byloje įrodyta, kad pareigūnė V. Ž. bendraudama su buvo nemandagi, nesantūri, negerbė ieškovės garbės ir orumo, ieškovę žemino, jos veiksmai prieštaravo gerai moralei, pareigūnė V. Ž. akivaizdžiai nevykdė jai Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Kodekso 5 ir 6 straipsniuose numatytos pareigos – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, ir taip pareigūnė pažeidė bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas ir turėjusius lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui, todėl pareigūnės V. Ž. veiksmai, bendraujant su ieškove ir išsakant aukščiau nurodytus žodžius, yra akivaizdžiai neteisėti, ieškovei padarę neturtinę žalą, tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra ryšys, todėl atsakovei kyla atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).

Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti, yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis).

Neturtinė žala pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais yra sudėtinga.

Ieškovė nurodo, kad po įvykio pablogėjo jos sveikata ir pateikia 2019 m. birželio 18 d., 2020 m. vasario 21 d., 2022 m. liepos 11 d., 2023 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. kovo 5 d. (2 t., b. l. 41–52) ambulatorinio apsilankymo aprašymus, kuriais nustatoma, kad 2020 m. vasario 21 d. ieškovei nustatyta (duomenys neskelbtini); o 2023 m. rugpjūčio 2 d. ambulatorinio pasilankymo aprašyme nurodyta, kad ieškovė lankėsi pas gydytoją, nes baigėsi vaistai, jaučiasi patenkinamai, nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Šiame ambulatorinio apsilankymo, kuris buvo po 2023 m. liepos 23 d. įvykio, aprašyme nėra užfiksuota jokių ieškovės nusiskundimų sveikata dėl streso, nemigos, jautrumo, pergyvenimų, todėl ieškovė neįrodė, kad jos sveikata po 2023 m. liepos 23 d. įvykio pablogėjo.

Nors ieškovės bendravimas su pareigūne V. Ž. užtruko mažiau nei valandą laiko, ieškovė neįrodė sveikatos pablogėjimo, nemigos ir nerimo, tačiau akivaizdu, kad ieškovė dėl pareigūnės V. Ž. neteisėtų veiksmų, kurie yra užfiksuoti vaizdo įrašuose, t. y. pareigūnės išsakytų įžeidžiančių žodžių tiek ieškovės, tiek ieškovės sūnaus atžvilgiu, patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus ir pažeminimą.

Teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad ieškovė su pareigūne V. Ž. bendravo palyginti trumpą laiką, patys pareigūnų veiksmai, atliekant asmens, įtariamo galimai padarius nusikalstamą, nepažeidė Policijos įstatymo reikalavimų, pareigūnės V. Ž. veiksmai neturėjo įtakos ieškovės sveikatai, jos socialiniam ir šeiminiam gyvenimui, nesukėlė sunkių pasekmių. Pareigūnė V. Ž., bendraudama su ieškove, nesilaikė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Kodekso 5 ir 6 straipsniuose numatytų pareigų, pažeidė ir bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaizdo įrašai byloje patvirtina, kad ieškovė, įvykio metu bendraudama su policijos pareigūnais, nebuvo išsigandusi, pasimetusi, drąsiai kalbėjo su pareigūnais, o pareigūnams uždavus jai nepatogius klausimus į juos neatsakydavo, pati ieškovė domėjosi, kokiu pagrindu atliekama jos gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų apžiūra, todėl teismas, įvertinę aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, jog sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkantis neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju sudaro 100 Eur. Ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir nurodyta suma priteistina ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos (CK 6.250 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, priimdamas šį sprendimą nepasisako dėl šalių argumentų, kurie neturi įtakos priimamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikia mokėjimo nurodymą, kad 2023 m. lapkričio 20 d. sumokėta advokatui V. P. už atstovavimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodytas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų bylos numeris).

Ieškovės reikalavimas tenkintinas tik iš dalies, priteisinat 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. ieškinys tenkinamas 10 procentų, todėl šiuo atveju vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei turėtų būti priteista tik 50 Eur atstovavimo išlaidų.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 65 punktas, 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 45 punktas). Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai taip pat turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022 39 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 51 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paskirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra konstatuota, kad ieškovė dėl policijos pareigūnės V. Ž. veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri yra susijusi su ieškovės emociniais išgyvenimais, todėl teismas, atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, siekį užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovė įrodinėjo tik savo neigiamus išgyvenimus dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovės ginčijamos civilinės atsakomybės sąlygų, teismas, nukrypdamas nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių priteisia ieškovei iš atsakovės 250 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.