- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-125-856/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-9311-641/2022 pagal pareiškėjos antstolės E. R. prašymą dėl baudos skyrimo ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą aktą, suinteresuoti asmenys R. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė E. R. kreipėsi į teismą ir pateikė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, jog 2018 m. spalio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas R. A. buvo įpareigotas nugriauti valstybinėje žemėje prie žemės sklypų adresu: (duomenys neskelbtini), pastatytą metalinių segmentų tvorą ant betoninės atraminės sienutės, kurios bendras ilgis yra 225,45 m, arba pateikti tvoros statybą įteisinančius dokumentus, yra neįvykdytas. Atsižvelgiant į tai, antstolė E. R. persiuntė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir prašė teismo spręsti klausimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu prašė išspręsti privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo klausimą ir skirti skolininkui R. A. periodinę iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nurodė, jog informacijos iš R. A. dėl privalomojo nurodymo įvykdymo Inspekcija nėra gavusi, privalomasis nurodymas nėra vykdomas nuo 2018 m. spalio 9 d.
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. A. atsiliepimo į antstolės E. R. pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi prašymą tenkino ir skyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. A. 10 Eur baudą už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (2022 m. liepos 9 d.) iki visiško nurodymo įvykdymo, išieškant ją valstybės naudai, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
5. Teismas nustatė, jog 2018 m. spalio 9 d. Inspekcijos priimtas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įvykdytas. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. A. apie priverstinį nurodymo vykdymą yra informuotas tinkamai, tačiau Inspekcijos privalomasis nurodymas nėra vykdomas.
6. Teismas nurodė, kad 2018 m. spalio 9 d. Inspekcijos priimtame privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai, nedviprasmiškai ir konkrečiai nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti R. A.. Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. A. be jokių objektyvių priežasčių tinkamai nevykdo Inspekcijos priimtame privalomajame nurodyme suformuluoto įpareigojimo dalies – nenugriautos betoninės atraminės sienutės ir pamatas (aukštis nuo ~ 0,2 m iki ~ 0,8 m), kurių bendras ilgis apie 225,45 m, nenugriauti vartai, varteliai su atramomis, taip pat nepateikti tvoros statybą įteisinantys dokumentai, teismas sprendė, jog privalomojo nurodymo per nustatytą terminą R. A. neįvykdė ir nėra tam pateisinamų priežasčių, todėl yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatytas teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmes – skirti baudą.
7. Teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, laikotarpį, per kurį nėra vykdomi antstolės reikalavimai, kilusius padarinius, atsižvelgdamas į tai, jog argumentų, kurie pagrįstų, kad privalomojo nurodymo suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. A. negali įvykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nagrinėjamu atveju nenustatyta, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais sprendė, jog R. A. skirtina 10 Eur bauda už kiekvieną nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dienos (2022 m. liepos 9 d.) iki visiško nurodymo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas nebuvo informuotas nei apie teisme gautą pareiškėjos antstolės E. R. pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo, nei apie teismo posėdžio datą ir laiką. Apeliantui nebuvo suteikta teisė pateikti teismui paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo aplinkybių, kurie, jo nuomone, būtų turėję reikšmės teismui sprendžiant dėl pareiškėjos antstolės E. R. prašymo. Nutartis turėtų būti panaikinta CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
8.2. Nutartis taip pat pripažintina neteisėta ir dėl jos prieštaravimo kasacinio teismo išaiškinimams. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo bei taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Minėti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir sprendžiant šią bylą.
8.3. Nutartį teismas priėmė remdamasis išimtinai antstolės E. R. pateiktais duomenimis ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių dalis privalomojo nurodymo nėra įvykdyta. Jeigu apeliantas būtų buvęs tinkamai informuotas apie teisme priimtą antstolės E. R. prašymą, teismo posėdžio datą ir laiką, būtų galėjęs pateikti teismui įrodymus apie tai, kad didžioji dalis privalomojo nurodymo yra įvykdyta (nugriauta metalinių segmentų tvora ir 225,45 m betoninė atraminė sienutė), liko nenugriauti tik vartai, kuriuos jis atitinkamoms valstybės institucijoms siūlo pripažinti eismo saugumą didinančia priemone. Tačiau iki šios dienos valstybės institucijos nėra priėmusios galutinio sprendimo, apelianto siūlymas yra nagrinėjimo stadijoje. Akivaizdu, jog šios aplinkybės patvirtina, kad dalis privalomojo nurodymo iki šiol neįvykdyta ne dėl apelianto kaltės, o dėl to, kad yra atliekami veiksmai, kuriais siekiama minėtus vartus įteisinti. Todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo apeliantui skirti baudą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas išnaudojo visas prieinamas protingas priemones dėl procesinių dokumentų įteikimo skolininkui, bylos nagrinėjimas dėl to buvo atidėtas keturis kartus ir tik po teismas pasinaudojo CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtina nuostata, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
9.2. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog sprendžiant dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, išieškotojo ar skolininko neatvykimas į teismo posėdį nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.
9.3. Nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, todėl atsirado pagrindas taikyti privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes ir skirti skolininkui baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą. Dėl ilgai trunkančio skolininko neveikimo yra akivaizdžiai pažeidžiami išieškotojo teisėti lūkesčiai dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
9.4. Privalomojo nurodymo, kuriuo skolininkas įpareigotas pašalinti pažeidimus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai reiškia, jog pagrindas skirti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol privalomasis nurodymas yra neįvykdytas iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo. Privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas buvo konstatuotas ne tik antstolės neįvykdymo aktu, bet dar gerokai anksčiau – Inspekcijos 2021 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktu. Vėliau privalomojo nurodymo nevykdymo faktas buvo patvirtintas 2022 m. kovo 18 d. patikrinimo aktu, 2022 m. balandžio 14 d. patikrinimo aktu ir antstolės neįvykdymo aktu.
9.5. Esant tokiai situacijai, kad privalomojo nurodymo (vykdomojo dokumento) neįvykdymas yra labai ilgai besitęsiantis, skolininkas nei Inspekcijai, nei antstolei, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kad per visą tą ilgą laikotarpį privalomojo nurodymo skolininkas negalėjo įvykdyti dėl objektyvių nuo skolininko valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas, nutartimi nenustatęs privalomąjį nurodymą vykdyti kliudančių priežasčių, pagrįstai taikė CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes ir skyrė skolininkui baudą. Duomenų apie objektyvias priežastis, kliudančias skolininkui vykdyti privalomąjį nurodymą, nepateikta ir su atskiruoju skundu.
9.6. Apelianto su atskiruoju skundu pateikiami dokumentai patvirtina, jog skolininkas, vilkindamas privalomojo nurodymo įvykdymą, į Lietuvos automobilių kelių direkciją kreipiasi pakartotinai dėl klausimo, kuris jau buvo išspręstas dar iki privalomojo nurodymo perdavimo priverstinai vykdyti antstolei. Inspekcijos pareigūnai, tikrindami privalomojo nurodymo įvykdymą, kiekvieną kartą tikrino ne tik ar neteisėti statiniai išardyti, bet ir tai, ar pateikti dokumentai, įteisinantys neteisėtą statybą. Tiek 2021 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte, tiek 2022 m. kovo 18 d. patikrinimo akte ir pakartotinai 2022 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte, jau prieš pat privalomojo nurodymo perdavimą priverstiniam vykdymui, buvo konstatuota, kad „įteisinančių dokumentų nepateikta“. Neteisėtos statybos įteisinimą patvirtinančių dokumentų nepateikta ir su atskiruoju skundu. Inspekcija Lietuvos automobilių kelių direkcijos poziciją dėl skolininko neteisėtos statybos buvo išsiaiškinusi dar iki 2022 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad privalomasis nurodymas nevykdomas išimtinai dėl skolininko kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2022 m. kovo 28 d. prašymą dėl leidimo kontroliuoti eismą ir įrengti vartus, 2022 m. rugsėjo 6 d. patikslintą prašymą dėl servitutiniame kelyje įrengtų vartų pripažinimo eismo saugą didinančia priemone, 2022 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo nario K. S. raštą dėl (duomenys neskelbtini) R. A. patikslinto prašymo išnagrinėjimo.
12. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Atsižvelgus į apelianto atskirajame skunde nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad apeliantas šių įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl šie įrodymai priimami apeliacinės instancijos teisme. Iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad suinteresuotas asmuo su šiais įrodymais yra susipažinęs. Taigi, suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą turėjo galimybę išdėstyti atsikirtimus dėl apelianto pateiktų naujų įrodymų.
Dėl skolininko informavimo apie priimtą pareiškimą ir teismo posėdį
14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog nebuvo informuotas nei apie teisme gautą pareiškėjos antstolės E. R. pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo, nei apie teismo posėdžio datą ir laiką. Apeliantui nebuvo suteikta teisė pateikti teismui paaiškinimus dėl suinteresuoto asmens privalomojo nurodymo (ne)įvykdymo aplinkybių, kurie, jo nuomone, būtų turėję reikšmės teismui sprendžiant dėl pareiškėjos antstolės E. R. prašymo.
15. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. A. atsiliepimo į antstolės E. R. pareiškimą nepateikė, jam apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, atsižvelgiant į tai, jog dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo išnagrinėti klausimą dėl baudos skyrimo, neįvykdžius sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui R. A. nedalyvaujant (CPK 284 straipsnio 2 dalis, 771 straipsnio 3 dalis).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. liepos 20 d. skolininkui R. A. registruota pašto siunta adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo siųsti: pranešimas dėl prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, teismo šaukimas į posėdį, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto kopija ir pareiškimo dėl sprendimų, įpareigojančių atlikti ar nutraukti veiksmus, neįvykdymo kopija. Teismo siųsti dokumentai grįžo neįteikti su atžyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2022 m. rugpjūčio 23 d. teismas iš Liteko informacinės sistemos gavo duomenis apie skolininko darbovietes. 2022 m. rugpjūčio 23 d. procesiniai dokumentai buvo siųsti skolininko darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 2 d. procesiniai dokumentai buvo siųsti skolininko darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2022 m. rugsėjo 9 d. teismas protokoline nutartimi nutarė skolininkui R. A. darbovietės adresu neįteikus teismo procesinius dokumentus išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka su 30 dienų pašto siuntos saugojimo terminu. 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. spalio 11 d. skolininkui adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pakartotinai siųsti pranešimai dėl prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir teismo šaukimai į posėdį grįžo neįteikti su atžyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.
18. Nustatyti duomenys patvirtina, kad apeliantui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Taigi, tai reiškia, jog priešingai nei teigia apeliantas atskirajame skunde, jis įstatymo nustatyta tvarka buvo tinkamai informuotas apie pareiškėjos antstolės E. R. pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo ir apie teismo posėdžio(-ių) datą ir laiką. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad negyveno savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad jo faktinė gyvenamoji vieta buvo kitu adresu ir kad šis adresas teisinių santykių dalyviams buvo žinomas. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nenurodė kito savo gyvenamosios vietos adreso, kuriuo jam gali būti siunčiami procesiniai dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, neatsiimdamas teismo siųstų procesinių dokumentų pašte per siuntų saugojimo terminą, elgėsi nerūpestingai, todėl turi prisiimti neigiamų tokio savo elgesio padarinių riziką. Atskirajame skunde apelianto nurodytos aplinkybės visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste savaime nepaneigia apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliantui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.
Dėl ginčo esmės
19. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkui, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, skirta bauda.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės E. R. kontoroje 2022 m. balandžio 7 d. priimtas vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. spalio 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir privalomasis nurodymas). Inspekcijos pareigūnas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešimo pagrindu, 2018 m. spalio 4 d. atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatė, kad valstybinėje žemėje (ties riba, besiribojančia su krašto keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)) prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), neteisėtai pastatyta metalinių segmentų tvora (aukštis apie 1,80 m) ant betoninės atraminės sienutės (aukštis nuo ~ 0,2 m iki ~ 0,8 m), kurios bendras ilgis apie 225,45 m (toliau – ir tvora). Inspekcija už neteisėtą tvoros statybą R. A. surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas iki 2019 m. balandžio 9 d. nugriauti valstybinėje žemėje (ties riba, besiribojančia su krašto keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)) prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytą metalinių segmentų tvorą (aukštis apie 1,80 m) ant betoninės atraminės sienutės (aukštis nuo ~ 0,2 m iki ~ 0,8 m), kurios bendras ilgis apie 225,45 m, arba pateikti tvoros statybą įteisinančius dokumentus. Skolininko R. A. prašymu, Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. liepos 9 d. Skolininkas 2019 m. liepos 8 d. patikslintu prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo (toliau – ir Administracinis teismas) Šiaulių rūmus dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Administracinis teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7351-362/2019 patikslintą prašymą atmetė. Skolininkas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) dėl Administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo panaikinimo. LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-807-624/2021 skolininko apeliacinį skundą atmetė, 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nutraukė.
21. Iš 2021 m. gegužės 14 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Inspekcija 2021 m. gegužės 13 d. atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad nurodymas neįvykdytas, nenugriauta valstybinėje žemėje (ties riba, besiribojančia su krašto keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)) prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyta metalinių segmentų tvora (aukštis apie 1,80 m) ant betoninės atraminės sienutės (aukštis nuo ~ 0,2 m iki ~ 0,8 m), kurios bendras ilgis apie 225,45 m. Taip pat nepateikti tvoros statybą įteisinantys dokumentai. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Vidurio departamentas) direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2018-10-09 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ (toliau – ir potvarkis 1), privalomasis nurodymas buvo papildytas nuostata: ,,Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis”. Inspekcijos Vidurio departamento direktoriaus 2021 m. gegužės 25 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl 2018-10-08 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ ir 2020-01-16 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2018-10-08 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ panaikinimo“ (toliau – ir potvarkis 2), privalomasis nurodymas buvo papildytas nuostata, kad „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“, o potvarkis 1 panaikintas. Skolininkas su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus dėl potvarkio 2 panaikinimo. Teismas 2021 m. lapkričio 24 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2-9297-1138/2021 skolininko ieškinį atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-100-883/2022 teismo sprendimą paliko nepakeistą.
22. Iš byloje pateikto Inspekcijos 2022 m. kovo 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog Inspekcija 2022 m. kovo 17 d. atliko privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad ,,nugriauta valstybinėje žemėje (ties riba, besiribojančia su krašto keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)) prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) metalinių segmentų tvora, tačiau nenugriautos betoninės atraminės sienutės ir pamatas (aukštis nuo ~ 0,2 m iki ~ 0,8 m), kurių bendras ilgis apie 225,45 m, nenugriauti vartai, varteliai su atramomis. Taip pat nepateikti tvoros statybą įteisinantys dokumentai. Iš Inspekcijos atsiliepimo matyti, jog skolininkas 2022 m. balandžio 1 d. informavo Inspekciją, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m balandžio 10 d. privalomasis nurodymas bus įvykdytas. Iš 2022 m. balandžio 14 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Inspekcija 2022 m. balandžio 12 d. atliko pakartotinį privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas – nenugriauti vartai ir tvoros dalis, esantys valstybinėje žemėje prie įvažiavimo į statytojui priklausantį žemės sklypą. Inspekcijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2018-10-09 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo“, privalomasis nurodymas buvo perduotas priverstinai vykdyti antstolei E. R., kuri 2022 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) šį vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, surašė raginimą įvykdyti sprendimą bei išsiuntė skolininkui. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkas privalomąjį nurodymą būtų tinkamai įvykdęs. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. liepos 8 d. antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašė teismo spręsti dėl įpareigojimo nevykdymo.
23. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pažymėtina, kad Privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymas yra privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 771 straipsnio 2 dalies normos turiniu, ir gali būti taikoma kai nustatoma, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas per jame nustatytą terminą. CPK 771 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015).
24. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
25. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti duomenys įrodo, jog 2018 m. spalio 9 d. Inspekcijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą suinteresuotas asmuo R. A. neįvykdė ir nėra tam pateisinamų priežasčių, todėl yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo pasekmes – skirti baudą. Apeliantas atskirojo skundo argumentais nepaneigė minėtos pirmosios instancijos teismo išvados.
26. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jeigu jis būtų buvęs tinkamai informuotas apie teisme priimtą antstolės E. R. prašymą, teismo posėdžio datą ir laiką, būtų galėjęs pateikti teismui įrodymus apie tai, jog didžioji dalis privalomojo nurodymo yra įvykdyta (nugriauta metalinių segmentų tvora ir 225,45 m betoninė atraminė sienutė), liko nenugriauti tik vartai, kuriuos jis atitinkamoms valstybės institucijoms siūlo pripažinti eismo saugumą didinančia priemone, tačiau iki šios dienos valstybės institucijos nėra priėmusios galutinio sprendimo, apelianto siūlymas yra nagrinėjimo stadijoje, todėl akivaizdu, jog šios aplinkybės patvirtina, kad dalis privalomojo nurodymo iki šiol neįvykdyta ne dėl apelianto kaltės, o dėl to, kad yra atliekami veiksmai, kuriais siekiama minėtus vartus įteisinti.
27. Apelianto atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kad didžioji dalis privalomojo nurodymo yra įvykdyta, nepaneigia Inspekcijos 2022 m. balandžio 14 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų faktų, jog privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, t. y. nenugriauti vartai ir tvoros dalis, esantys valstybinėje žemėje prie įvažiavimo į statytojui priklausantį žemės sklypą. Pažymėtina, kad kylant klausimų dėl privalomojo nurodymo vykdymo, jo apimties, skolininkas turi kreiptis į privalomąjį nurodymą surašiusią instituciją. Šiuo atveju apeliantas nepateikė įrodymų, kad po 2022 m. balandžio 14 d. būtų informavęs Inspekciją ir pateikęs jai įrodymus apie neteisėtos statybos įteisinimą, ar kad yra vis dar atliekami veiksmai, kuriais siekiama minėtus vartus įteisinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su atskiruoju skundu apelianto pateiktus įrodymus (2022 m. kovo 28 d. prašymą dėl leidimo kontroliuoti eismą ir įrengti vartus, 2022 m. rugsėjo 6 d. patikslintą prašymą dėl servitutiniame kelyje įrengtų vartų pripažinimo eismo saugą didinančia priemone, 2022 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo nario K. S. raštą dėl (duomenys neskelbtini) R. A. patikslinto prašymo išnagrinėjimo), sprendžia, jog šie įrodymai nepatvirtina, kad neteisėta statyba buvo įteisinta, ar kad neteisėtos statybos įteisinimo klausimas yra vis dar nagrinėjamas kompetentingoje institucijoje.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodymų, kurie pagrįstų, kad Privalomojo nurodymo apeliantas negali įvykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, byloje nenustatyta.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas savalaikiai, apdairiai ir rūpestingai atliko veiksmus, kuriais siekė iki galo įvykdyti Privalomąjį nurodymą (CPK 185 straipsnis). Priešingai, apeliantas nagrinėjamu atveju iš esmės buvo pasyvus ir nesiėmė tokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą apie siekiamą Privalomuoju nurodymu nustatyto įpareigojimo visišką įvykdymą, todėl jam tenka visa su tokiu elgesiu susijusi neigiamų pasekmių atsiradimo rizika.
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.