Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - RUAB) „Meba“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei bei trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų bankrutavusiai VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūrai“ dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2008-08-21 atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė priėmė sprendimą Nr. T-255 „Dėl pritarimo projektui „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimas“ pritaikant buvusį „Elnio“ fabriką kūrybinių industrijų veiklai. Savivaldybė pritarė, jog VĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ teiktų projekto paraišką gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2007-2013 metams, ir jį įgyvendintų bei pritarė, kad būtų rengiama trišalė sutartis, tarp Šiaulių miesto savivaldybės, VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ir UAB „Aigela“, dėl bendradarbiavimo siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą.

6. Vėliau, t. y. 2010-06-30 sprendimu Nr. T-183 atsakovė pakeitė aukščiau minėtą sprendimą, bei nusprendė skirti nurodyto projekto įgyvendinimui 5 procentus patvirtintų projekto biudžeto lėšų, padengti netinkamas finansuoti išlaidas, bei pavedė viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas projektui įgyvendinti. Be to, atsakovė 2010-09-30 sprendimu Nr. T-288 nusprendė perduoti pagal panaudos sutartį aštuoniolikai metų viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ negyvenamąjį pastatą (adresu: duomenys neskelbtini) minėtam projektui įgyvendinti. Vykdant šiuos atsakovės sprendimus 2010-10-13 buvo sudaryta panaudos sutartis, pastatas agentūros dispozicijon perduotas 2010-10-15. Agentūra, vykdydama šį projektą 2013-12-16 sudarė projekto finansavimo ir administravimo sutartį su LR Ūkio ministerija ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“, 2014-07-10 biudžeto lėšų naudojimo sutartį su savivaldybės administracija ir 2014-05-16 statybos darbų rangos sutartį su UAB „Meba“. Tačiau projektas buvo nutrauktas VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūrai“ 2015-10-05 pasirašius susitarimą su LR Ūkio ministerija ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl „Šiaulių menų inkubatoriaus įkūrimo“ projekto finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimo.

7. Ieškovės teiginiai, jog visa skola už jos atliktus darbus pagal minėtą rangos yra 398 946,19 Eur ir nutraukus minėto projekto finansavimo ir administravimo sutartį visos projekto išlaidos tapo netinkamos finansuoti, o savivaldybei atsirado pareiga šias išlaidas padengti yra nepagrįsti. Pati ieškovė ieškinyje nurodo, jog už jos atliktus darbus vykdant minėtą projektą įsiteisėjusiais teismo sprendimais patvirtinta skolos suma yra 198 243,90 Eur, todėl ieškovės reikalavimas priteisti šią sumą iš savivaldybės vertintinas kaip ieškovės siekis nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, nors tai draudžia įstatymas (CK 6.242 straipsnis). Šiuo atveju negali būti taikomi pagrindai, kuriuos ieškinyje nurodo ieškovė dėl to, kad kilę nuostoliai, dėl kurių bylinėjamasi keliose bylose negali būti laikomi netinkamomis finansuoti išlaidomis, nes ginčas vyksta teisme ir ne projekto vykdymo eigoje, o projekto vykdymas kaip minėta aukščiau, buvo nutrauktas 2015-10-05.

8. Be to, atsakovė nebuvo minėtos 2014-05-16 rangos sutarties šalimi ir jokia solidari atsakomybė su VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ šiuo atveju negali būti taikoma. Minėtos Finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 3 punkte yra nurodyta finansavimo pradžia ir pabaiga. Tai reiškia, jog projekto finansavimas buvo sprendžiamas būtent jo vykdymo eigoje. Todėl yra pagrįsti atsakovės argumentai, jog nutrūkus projektui, neliko jokio teisinio pagrindo spręsti dėl projekto išlaidų tinkamumo ar netinkamumo, nes šiuo atveju sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas po projekto nutraukimo. Pasisakydamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės Šiaulių apygardos teismas 2018-09-11 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-67-357/2018 nurodė, jog atsakovė pavedė VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ atlikti užsakovo funkcijas minėtam projektui įgyvendinti ir ši įmonė yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pagal rangos sutartį, o Šiaulių miesto savivaldybė nėra rangos sutarties šalis ir UAB „Meba“ neturi reikalavimo teisės išieškoti nuostolius sutartinės solidariosios atsakomybės pagrindu iš šios atsakovės. Taigi teismo sprendimu yra nustatyta, jog atsakovė neturi įsipareigojimų dėl žalos atlyginimo pagal minėtą rangos sutartį ieškovei ir šių aplinkybių įrodinėti byloje nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nurodytų motyvų pagrindu ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė prašymą taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, nes ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos išieškojimo. Teigia, kad reikalavimų ir pretenzijų reiškimas pasibaigus ieškinio senačiai laikytinas teisiškai nepagrįstu bei nesąžiningu. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad yra praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes 2015-02-20 iškėlus ieškovei restruktūrizavimo bylą dar nėra pasibaigę teisminiai ginčai dėl skolos išieškojimo iš atsakovės pagal minėtą rangos sutartį nustatant skolos dydį bei atsakomybės pagrindus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.