- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-2064-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01209-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- TAPATYBE
- Trečiasis asmuo
- V. L., L. B., L. S., J. M.
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo TAPATYBE.LT Ltd. apeliacinį skundą bei trečiojo asmens V. L. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo TAPATYBE.LT Ltd. ieškinį atsakovui K. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims: V. L., L. B., L. S., J. M., dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl 500 Eur turtinės žalos (kompensuoti draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą), kilusios po to, kai atsakovas apgadino ieškovo prodiusuojamam TV projektui išnuomotą transporto priemonę – kemperį.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė: priteisti iš atsakovo K. B. 500 EUR nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad 2019 m. spalio 7 – 31 d. buvo vykdomas ieškovo prodiusuojamas TV projektas – žygis per Vidurio ir Pietų Europą lankant lietuvių bendruomenes (toliau tekste – TV žygis, ekspedicija arba projektas). TV žygyje dalyvavo ieškovo atstovas V. L., atsakovas K. B., tretieji asmenys – J. M., L. B., L. S.. Ieškovas su atsakovu sutarė, jog atsakovas teiks antrojo asistento ir fotografo paslaugas, o ieškovas už paslaugas sumokės atsakovui 800 EUR. Ekspedicijai buvo išnuomotas 7 vietų kemperis, kuriuo vyko minėti TV žygio dalyviai. Prieš ekspediciją šalys sutarė, jog kemperį vairuos juo važiuojantys ekspedicijos nariai pagal savo tarpusavio susitarimą. 2019 m. spalio 29 d. Prancūzijoje kemperis buvo apgadintas. Kemperį vairavo atsakovas. Kadangi kemperis buvo apdraustas, todėl draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką kemperio savininkui, atskaičiusi 500 EUR franšizę. Ieškovas atlygino 500 EUR nuostolius kemperio savininkui ir dabar reiškia reikalavimą atsakovui, kaip asmeniui kaltam dėl kemperio sugadinimo. Atsakovas vairavo neatidžiai, nesilaikė saugaus elgesio kelyje standartų ir savo veiksmais sugadino kemperį, todėl privalo atlyginti ieškovo reikalaujamus nuostolius – 500 EUR.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Atsakovas K. B. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog ginčas kilęs ne dėl atsakovo kaltės neigimo, o dėl to, kad ieškovas nepripažįsta gavęs 400 EUR nuostolių atlyginimui iškarto po įvykio, kurie buvo perduoti grynaisiais pinigais ieškovo atstovui V. L.. Kodėl įmonės atstovas neperdavė dokumentų ieškovui, atsakovui nežinoma. Šias aplinkybes atsakovas nurodė ir atsakydamas į ieškovo pretenziją, tačiau į bylą ieškovas jos nepateikė. Ieškovo atstovas 2019 m. spalio 30 d. buvo atėjęs į kemperį ir visiems ekspedicijos dalyviams išdalino po 100 EUR premijos. Atsakovas ir tretysis asmuo susidėjo po 100 EUR, iš viso 400 EUR, ir perdavė juos ieškovo atstovui trečiajam asmeniui V. L.. Atsakyme į pretenziją atsakovas nurodė, jog likusius 100 EUR iki pilno franšizės padengimo atsakovas atsisakė mokėti, nes dėl psichologinio spaudimo, patirto iš ieškovo atstovo, atsakovas patyrė daug žalos ir išlaidų gydymui. Atsakovas sutinka sumokėti likusią dalį 100 EUR, tačiau jam sunku tai padaryti šiuo metu, nes gydosi 3 ligos stadiją ir dėl ligos negali dirbti bei gauti pajamų.
5. Tretysis asmuo V. L. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos ir į policiją kreipėsi tik paragintas trečiojo asmens. Atsakovas neteisingai nurodo aplinkybes, įvykusias kemperyje 2019 m. spalio 30 d. Tą dieną atvykęs į kemperį V. L. išdalino premijas atsakovui ir tretiesiems asmenims po 100 EUR. Atsakovas ir tretieji asmenys sudėjo po 100 EUR, iš viso 400 EUR, ir pasiūlė padengti franšizę. Kadangi tuo metu nebuvo tiksliai žinoma nei žalos, nei franšizės suma, nei ar iš viso tai draudiminis įvykis, todėl V. L. pasiūlė atsakovui pasirinkti ar jis šią sumą pasiims kaip atlyginimo dalį, ar šią sumą skirs žalos padengimui. Atsakovas šią sumą pasiėmė kaip atlyginimo dalį ir įsidėjo į kišenę. Atsakovo pozicija, kad jis atlygino žalą yra paneigta vėlesniais atsakovo veiksmais, nes tiek rašydamas socialiniuose tinkluose, tiek asmeninėje žinutėje trečiajam asmeniui, atsakovas prašė 500 EUR franšizę prisiimti ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo atsakovui priteista 100 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo valstybei priteista 545,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad:
7.1. Ieškovas pateikė darbo pasiūlymą, atsakovas sutiko, atsakovas vykdė vairuotojo funkcijas už atlygį, todėl darytina išvada, jog šalys susitarė dėl esminių darbo sutarties sąlygų.
7.2. Aplinkybė, jog atsakovas vairavo kemperį ne tiesioginėms savo darbo funkcijoms atlikti neturi teisinės reikšmės, nes darbdavys jam davė sutikimą naudoti kemperį ir kitiems tikslams. Be to, nepaneigtas atsakovo teiginys, jog kartu vyko užsipilti kuro ateinančios dienos kelionei.
7.3. Ieškovas, kaip darbdavys, galėjo ir privalėjo pasirūpinti, kad darbo priemonės būtų tinkamai apdraustos. Šiuo atveju ieškovas galėjo apdrausti kemperį papildomai be franšizės mokesčio, tačiau to nepadarė ir siekia atsakomybę perkelti darbo funkcijas vykdžiusiam – atsakovui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas, prieš sutariant dėl vairavimo funkcijų atlikimo, būtų informuotas apie tai, jog įvykus eismo įvykiui iš kemperio vairuotojo bus išskaitoma franšizė ir kad atsakovas sutiko prisiimti atsakomybę.
7.4. Be to, 500 EUR franšizė, kai darbo užmokestis buvo sutartas 400 EUR (įvertinus, kad 400 EUR buvo už fotografavimo paslaugas, tuomet likusi 400 EUR suma buvo už prodiuserio asistento ir vairuotojo funkcijų atlikimą) yra akivaizdžiai neproporcingai mažas lyginant su atsakovui tenkančia atsakomybe.
7.5. Byloje nėra duomenų, jog kemperis būtų sugadintas tyčiniais atsakovo veiksmais, priešingai, byloje dalyvavę asmenys patvirtino, jog atsakovas netyčia vairuodamas atbulą kemperį kliudė apsaugos įrenginius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad:
8.1. Sprendime konstatuota, jog tarp apelianto ir atsakovo esą susiklostė darbo santykiai, ir šiuo pagrindu ieškinys atmestas. Apeliantas nesutinka su tokiu santykių, susiklosčiusių tarp Apelianto ir Atsakovo, teisiniu kvalifikavimu. Teismas nesigilino ir netyrė, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp Apelianto ir Atsakovo.
8.2. Tai, kad Atsakovas 3 savaites (2019 m. spalio 7 – 31 dienomis) teikė Apeliantui paslaugas, veikdamas, kaip nurodyta jo paties pateiktuose dokumentuose, išrašytose sąskaitose, individualios veiklos pažymos Nr. 177449, pagrindu, neleidžia daryti išvados esą tarp Ieškovo (Apelianto) ir Atsakovo buvo susiklostę darbo santykiai. Atsakovas žodinės sutarties pagrindu įsipareigojo pagal Apelianto užsakymą jam suteikti paslaugas, o Apeliantas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, netirdamas ir nepasisakydamas dėl tokių esminių bylai aplinkybių kaip individuali veikla, kurią Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra registravęs Atsakovas, paties Atsakovo išrašyti buhalteriniai dokumentai, kuriuose Atsakovas nurodomas Paslaugos teikėju, o Apeliantas – Paslaugos gavėju, priėjo prie netinkamos teisinių santykių kvalifikavimo išvados ir priėmė neteisingą sprendimą.
8.3. Tarp šalių tikrai nebuvo kilęs ginčas ar Atsakovas atsakingas prieš Ieškovą dėl nuostolių – tarp Šalių buvo kilęs ginčas ne ar atsakovas atsakingas, bet dėl to ar ši suma jau sumokėta, ar dar ne – Apeliantas teigė, kad ji nesumokėta, o Atsakovas gynėsi, kad ji jau sumokėta iš dalies, o dėl kitos dalies ieškinį apskritai pripažino. Nei vienu teisminio nagrinėjimo metu Atsakovas nekėlė argumento, kad jis galėtų būti neatsakingas, priešingai, pripažino vairavęs, apdaužęs kemperį, tik teigė, jog 400 EUR jau sumokėti, o 100 EUR likutis dar nesumokėtas.
8.4. Tarp visų žygio dalyvių žodiškai buvo susitarta, jog kemperis bus vairuojamas visų, pakaitomis, Atsakovui nebuvo priskirtos kitokios atskiros vairuotojo funkcijos. Pareiga elgtis tinkamai ir nedaryti kitiems žalos yra civilinė pareiga, kylanti iš CK 6.263 straipsnio. Tai, kad padaręs žalą asmuo turi ją atlyginti, yra aksioma, tad visiškai neaktualu, koks buvo susitartas atlygis už suteiktas paslaugas – svarbiausia tai, kad Atsakovas, neatsargiai vairuodamas kemperį, sukėlė žalą, kurią turi ir atlyginti.
Atsiliepimas
8.5. Nesutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentacija esą apie franšizės buvimą Atsakovui nebuvo žinoma – tai paneigia byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, kad iš pradžių Atsakovas sutiko franšizę apmokėti (savo Atsiliepime į ieškinį apskritai dalį ieškinio pripažino). Teisminio bylos nagrinėjimo metu Atsakovas nurodė, kad žinojo apie franšizę, taip pat net teigė ir ją apmokėjęs.
8.6. Tą dieną, kai įvyko autoįvykis, tiek Atsakovas, tiek kiti žygio dalyviai Apelianto rūpesčiu buvo apnakvindinti J. J. priklausančioje viloje Ventabrene. Taip pat teismas, iš pradžių priėjęs prie teisingos išvados, kad eismo įvykis įvyko tą dieną, kuri buvo laisva diena, priėjo prie neteisingos išvados esą vis tiek kemperis iš dalies naudotas ir darbo reikalais.
8.7. Tai, kad draudimo sutartyje buvo įrašyta franšizė, yra absoliučiai įprastas ir didžiojoje daugumoje draudimo sutarčių numatytas dalykas, todėl laikyti, jog savaime pats franšizės reikalavimo buvimo faktas draudimo sutartyje, kurią dėl kemperio buvo sudariusi įmonė kemperio savininkė UAB „Kertušas“, yra Apelianto siekis pasipelnyti, yra klaidingas.
8.8. Teismas netinkamai aiškino CK 6.264 straipsnį, nes jis skirtas atsakomybei prieš trečiuosius asmenis apibrėžti, tačiau nereguliuoja tokio santykio, kuriame atsidūrė Apeliantas ir Atsakovas. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, tarp Apelianto ir Atsakovo buvo sudaryta civilinė žodinė paslaugų teikimo sutartis. Šis kodekso straipsnis galėtų būti taikomas nebent tokiu atveju, jei būtų kilęs ginčas tarp Apelianto ir kemperio savininko UAB „Kertušas“, ir Apeliantas, atsisakydamas žalą atlyginti, būtų šiam nurodęs žalos neatlyginsiąs (franšizės nemokėsiąs) nurodydamas, kad žalą išties sukėlė Atsakovas. Todėl toks netinkamas Civilinio kodekso teisės normų taikymas taip pat sudaro pagrindą panaikinti 2021 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Šalies argumentai
9. Trečiasis asmuo V. L. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
10.1. Darbo santykių susiklostymo tarp šalių faktą neginčijamai pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės – Ieškovas sutarė su Atsakovu dėl jam priskirtų darbo funkcijų, Ieškovas organizavo darbuotojų apgyvendinimą, maitinimą, aprūpino darbo priemonėmis, pasirūpino darbo vietą, organizavo darbų procesą, tvarkaraštį, terminus, apmokėjimą.
10.2. Ieškovas laikytinas nesąžininga proceso šalimi - pirmiausia, Ieškovas nesudarė su Atsakovu darbo sutarties ir tokiu būdu neteisėtai išvengė prievolės mokėti socialinio draudimo ir kitus mokesčius; be to, Ieškovui net gavus didžiąją dalį žalos atlyginimo, Ieškovas kreipėsi į teismą ir Atsakovo atžvilgiu pateikė reikalavimą atlyginti visą žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
13. Ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo prie bylos prijungti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į bylos pobūdį ir siekdamas kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti visas tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, sprendžia, jog yra pagrindas prie bylos prijungti naujus įrodymus (CPK 314 str.).
14. Šioje byloje šalys nesutaria, kas turi atlyginti 500 Eur žalą (kompensuoti kemperio nuomos sutartyje numatytą franšizę), kilusią po to, kai atsakovas apgadino ieškovo prodiusuojamam TV projektui išnuomotą transporto priemonę – kemperį. Ieškovas teigia, kad jį ir atsakovą sieja paslaugų teikimo santykiai (atsakovas verčiasi individualia veikla ir teikė ieškovui paslaugas), tuo metu kai atsakovas sukėlė eismo įvykį kemperis buvo naudojamas ne projekto tikslais, todėl žalą turi padengti atsakovas. Atsakovas nurodo, kad jį ir ieškovą siejo darbo teisiniai santykiai, kemperis buvo apgadintas vykdant darbinę veiklą, todėl atsakovas neturi atlyginti žalos, ją turi padengti pats ieškovas. Taigi tam, kad būtų nustatyta kuriam asmeniui kyla atsakomybė padengti atsiradusią žalą, yra būtina išsiaiškinti kokie teisiniai santykiai siejo ieškovą ir atsakovą (t. y. ar darbiniai, ar paslaugų teikimo) ir kokiu metu (vykdant su projektu susijusias užduotis ar laisvu nuo užduočių metu) buvo padaryti kemperio apgadinimai.
15. Ieškovas teigia, kad paslaugų teikimo faktą įrodo tai, jog atsakovas ieškovui išrašė sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė, kad jis vykdo individualią veiklą (individualios veiklos pažymos Nr. 177449). Atsakovas teigia, kad tokias sąskaitas – faktūras pasirašė dėl to, kad ieškovo atstovas jam grasino.
16.1. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių darbines pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties ar civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Kai darbuotojas vairuoja darbdavio jam suteiktą automobilį ir vykdo kitas jam pavestas funkcijas, tai pripažįstama darbo funkcijų vykdymu. Pagal 15 punkte nurodytą išvadą darbuotojas, vairavęs eismo įvykio metu šią priemonę, nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (atsakingu už žalos padarymą asmeniu). Taigi darbo teisinių santykių konstatavimas, tiek nelegalaus darbo fakto nustatymas dėl darbuotojo kaltės padarytos žalos atlyginimą perkeltų jį samdančiam asmeniui. Dėl to sprendžiant atsakomybės klausimą, kai darbuotojas, vairuodamas darbdavio neapdraustą transporto priemonę, padaro žalos, darbo teisinių santykių faktas yra reikšmingas.
16.2. <...>Nelegalaus darbo faktą atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: asmuo pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
16.3. <...> Nelegalaus darbo atveju rašytinė darbo sutartis gali būti nesudaryta (CPK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisės moksle pabrėžiama, kad iškilusį klausimą, ar asmuo dirba legaliai ar nelegaliai, reikia spręsti pagal faktinį santykių pobūdį, išnagrinėti ir įvertinti visas aplinkybes, kontrahentų įsipareigojimus, o ne vien remtis tam tikrais formaliaisiais požymiais – yra rašytinė darbo sutartis ar jos nėra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-55-378/2016).
17. Taigi, nors šiuo atveju tarp šalių ir nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, reikia išsiaiškinti ar tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo susiklostę realūs darbo santykiai.
18. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK 32) straipsnis reglamentuoja darbo sutarties sąvoką. Pagal šio straipsnio 1 dalį, darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (DK 32 straipsnio 2 dalis).
19. Ieškovo atstovas, trečiasis asmuo V. L. pirmosios instancijos teismui į bylą pateikė socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintą skelbimą į kurį atsiliepęs atsakovas ir sutiko dalyvauti ieškovo prodiusuojamame TV projekte. Skelbime nurodoma, kad: „Jeigu nespėjote aplikuoti į šią darbo poziciją, lauksime laiškų ar žinučių per PM iki 2019-09-12 (imtinai). REIKALINGAS PRODIUSERIO ASISTENTAS: maršruto planuotojas, interviu organizatorius ir VAIRUOTOJAS.“
20. Taip pat skelbime nurodoma, kad atlyginimas bus sutartinis, numatoma premijų galimybė, taip pat nurodomi būdai kur siųsti savo CV bei išsamūs reikalavimai kandidatui. Iš šio skelbimo turinio analizės matyti, kad jis savo pobūdžiu yra skelbimas dėl darbo, o ne ieškant asmenų, kurie suteiktų tam tikras paslaugas (pavyzdžiui filmavimo ar fotografavimo): t. y. skelbime labai aiškiai nurodoma, kad tai yra darbo pozicija, nurodoma kokio darbuotojo ieškoma (prodiuserio asistentas: maršruto planuotojas, interviu organizatorius ir vairuotojas), išdėstomi reikalavimai asmeniui norinčiam užimti šias pareigas bei apmokėjimo už darbą tvarka.
21. Trečiojo asmens pateiktame skelbime nėra nurodoma, kad užsakomos tam tikros paslaugos, įskaitant iš tos veiklos, kuria individualiai verčiasi atsakovas. Vien tai, kad atsakovas verčiasi tam tikra individualia veikla, kuri iš dalies sutapo su jo atliktomis funkcijomis ieškovo vykdomo projekto metu ir kad atsakovas išrašė sąskaitą faktūrą, dar nereiškia, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad siekiant išvengti mokesčių mokėjimo ar dėl kitų priežasčių, realiai susiklostę darbo santykiai gali būti maskuojami kitais teisiniais santykiais, įskaitant ir vertimąsi tam tikra individualia veikla, todėl neatmestina tikimybė, kad tokiu atveju ir atlyginimo sumokėjimas apiforminamas išrašant sąskaitą-faktūrą ar kitokius dokumentus. Tačiau dokumentas, kuriuo siekiama pridengti galbūt neteisėtą veiklą, negali būti laikomas tinkamu įrodymu nagrinėjant šalių ginčą teisme.
22. Kadangi atsakovas buvo pasamdytas pagal minėtą darbo pasiūlymą ir TV projekto metu vykdė ieškovo nurodymus, darytina išvada, kad nors ir nebuvo sudarytos darbo sutarties, šalis siejo darbo teisiniai santykiai.
23. Atsakovas teigia, kad kemperis buvo apgadintas degalinėje pilant kurą, t. y. atliekant funkcijas susijusias su darbu. Ieškovas su tuo nesutinka, teigia, kad kemperis buvo apgadintas laisvą (nedarbo) dieną, o iš ieškovo pateiktos sąskaitos išrašo esą nematyti, kad tą dieną buvo pilami degalai. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju labiau tikėtina atsakovo, o ne ieškovo įvykių versija.
24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu atsakovas apgadino ieškovo išnuomotą kemperį, įvyko degalinėje, todėl tikėtina, kad tuo metu galėjo būti pilamas kuras. Nors ieškovas apeliacinės instancijos teismui ir pateikė dokumentą (lentelę), kurioje nurodomos jo TV projekto metu patirtos išlaidos, tačiau šiame dokumente nėra banko rekvizitų, todėl neįmanoma nustatyti ar tai yra realus ieškovo banko sąskaitos išrašas, ar paties ieškovo sudaryta lentelė. Be to, iš medžiagos matyti (ir tai patvirtino tiek šalys, tiek tretieji asmenys), kad dalis operacijų TV projekto metu buvo atliekamos grynaisiais pinigais, todėl neatmestina tikimybė, kad ir dieną, kai įvyko eismo įvykis, už kurą galėjo būti atsiskaitinėjama grynaisiais pinigais.
25. Nors diena, kurios metu įvyko eismo įvykis atsakovui ir buvo nedarbo diena, tačiau kuras galėjo būti užpiltas besiruošiant kitai darbo dienai, nes kaip matyti iš įrodymų ir šalių paaiškinimų, TV projekto komanda dirbo intensyviai, laisvo laiko turėjo nedaug. Taigi, labiau tikėtina, jog kemperis buvo apgadintas atsakovui atliekant darbines funkcijas.
26. Išsiaiškinus, kad ieškovą bei atsakovą siejo darbo santykiai ir kad atsakovas eismo įvykį sukėlė vykdydamas darbines funkcijas, reikia nustatyti ar ieškovas pagrįstai regreso tvarka reikalauja iš atsakovo nuostolių atlyginimo.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad visos neigiamų padarinių kilimo darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklą rizikos priskyrimas tik darbuotojui iškreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant užtikrinti tinkamą abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Tokios rizikos prisiėmimas reiškia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-225-690/2018).
28. Nors ieškovas teigia, kad po eismo įvyko atsakovas žinojo apie tai, kad jam gali reikėti atlyginti besąlyginę išskaitą (franšizę), tačiau šiuo atveju yra svarbu įvertinti visą ieškovo ir atsakovo teisinių santykių apimtį, įskaitant ir tai ar atsakovas būtų sutikęs atlikti ieškovo nurodomas funkcijas, jeigu būtų žinojęs, kad jam gali reikėti atlyginti dalį galimo eismo įvykio metu padarytos žalos.
29. Ieškovas išsinuomodamas kemperį sutiko, kad jo apgadinimo atveju jis kemperio savininkui UAB „Kertušas“ turės sumokėti 500 Eur franšizę (Kemperio nuomos sutarties 4.4 punktas). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas prieš pradėdamas TV projektą, jo įdarbintus asmenis būtų informavęs apie franšizę. T. y. trečiojo asmens pateiktame darbo skelbime nurodyta, kad būsimas darbuotojas turės atlikti ir vairuotojo pareigas, tačiau skelbime nėra nurodyta, kad įdarbinami asmenys turės atlyginti žalą, jeigu vairuodami transporto priemonę netyčia sukels eismo įvykį. Šalys sutarė, kad atsakovas už darbą ieškovo prodiusuojamame TV projekte iš viso gaus 800 Eur. Pažymėtina, kad 500 Eur dydžio franšizė sudaro didesnę dalį atsakovo gautino atlygio, todėl kyla abejonių, kad jeigu atsakovas prieš įsidarbindamas ieškovo TV projekte būtų žinojęs apie tokias sąlygas ir ar jis būtų sutikęs įsidarbinti.
30. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis cituota šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, būtų neteisinga žalos atlyginimo reikalauti iš silpnesnės darbo teisinių santykių šalies – darbuotojo, nes tai iškreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju ieškovas vykdantis didesnio pavojaus veiklą (o transporto priemonė – kemperis yra padidinto pavojaus šaltinis), turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo (atsakovo) veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją). Taigi, atsakovas neturi pareigos atlyginti 500 Eur žalos (ieškovo sumokėtos sumos kemperio savininkui).
31. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl bylos baigties
32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.