Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo TAPATYBE.LT Ltd. ieškinį atsakovui K. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims: V. L., L. B., L. S., J. M., dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. TV žygyje dalyvavo ieškovo atstovas V. L., atsakovas K. B., tretieji asmenys – J. M., L. B., L. S.. Taip pat vyko E. L..

4. Ieškovas su atsakovu sutarė, jog atsakovas teiks antrojo asistento ir fotografo paslaugas, o ieškovas už paslaugas sumokės atsakovui 800 EUR. Ieškovas 2019 m. spalio 3 d. mokestiniu pavedimu pervedė atsakovui 400 EUR bankiniu pavedimu ir 2019 m. spalio 30 d. sumokėjo 400 EUR grynais pinigais su rašytiniu patvirtinimu.

5. Ekspedicijai buvo išnuomotas 7 vietų kemperis, kuriuo vyko minėti TV žygio dalyviai, išskyrus V. L., kuris vyko kitu automobiliu. Prieš ekspediciją šalys sutarė, jog kemperį vairuos juo važiuojantys ekspedicijos nariai pagal savo tarpusavio susitarimą.

6. 2019 m. spalio 29 d. Prancūzijoje kemperis buvo apgadintas. Kemperį vairavo atsakovas.

7. Kadangi kemperis buvo apdraustas, todėl draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką kemperio savininkui, atskaičiusi 500 EUR franšizę. Ieškovas atlygino 500 EUR nuostolius kemperio savininkui ir dabar reiškia reikalavimą atsakovui, kaip asmeniui kaltam dėl kemperio sugadinimo.

8. Atsakovas vairavo neatidžiai, nesilaikė saugaus elgesio kelyje standartų ir savo veiksmais sugadino kemperį, todėl privalo atlyginti ieškovo reikalaujamus nuostolius – 500 EUR.

II. Atsakovo atsikirtimų santrauka

12. Ieškovo atstovas 2019 m. spalio 30 d. buvo atėjęs į kemperį ir visiems ekspedicijos dalyviams išdalino po 100 EUR premijos. Atsakovas ir tretysis asmuo susidėjo po 100 EUR, iš viso 400 EUR, ir perdavė juos ieškovo atstovui trečiajam asmeniui V. L.. Atsakyme į pretenziją atsakovas nurodė, jog likusius 100 EUR iki pilno franšizės padengimo atsakovas atsisakė mokėti, nes dėl psichologinio spaudimo, patirto iš ieškovo atstovo, atsakovas patyrė daug žalos ir išlaidų gydymui.

III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka

18. Trečiajam asmeniui teko atlaikyti atsakovo spaudimą po eismo įvykio.

20. Atsakovo pozicija, kad jis atlygino žalą yra paneigta vėlesniais atsakovo veiksmais, nes tiek rašydamas socialiniuose tinkluose, tiek asmeninėje žinutėje trečiajam asmeniui, atsakovas prašė 500 EUR franšizę prisiimti ieškovui.

22. Teismo posėdyje dalyvavę L. B. ir L. S. nurodė, jog tretysis asmuo V. L. 2019 m. spalio 30 d. kemperyje išdalino premijas jiems dalyviams po 100 EUR. Dalyviai susidėjo gautus pinigus ir padėjo ant stalo kaip kompensaciją už franšizę, iš viso 400 EUR. Tretysis asmuo šiuos pinigus paėmė ir vėliau jais sumokėjo atsakovui 400 EUR atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

23. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

24. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

25. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

26. Teismas turi teisę ir pareigą kvalifikuoti tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius nepriklausomai nuo to, kaip juos kvalifikuoja bylos šalys.

27. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas vairavo ieškovo jam patikėtą kemperį, kad sukėlė eismo įvykį ir kad ieškovas sumokėjo 500 EUR franšizės mokestį, kiek nepadengė draudimo išmoka (ieškovas nuostolius kemperio nuomotojui sumokėjo 2019 m. lapkričio 18 d. pavedimu).

28. Byloje kyla ginčas, ar atsakovas yra atsakingas prieš atsakovą dėl šių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėja bylą tik ginčo apimtyje. Byloje dalyvaujančių asmenų teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, susijusios su jų tarpasmeniniais santykiais, nesutarimais, ekspedicijos metu ir atvykimo į Lietuvą metu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas jų nenagrinėja ir plačiau nepasisako.

29. Ieškovas gavo pajamas pagal Audiovizualinių kūrinių prodiusavimo, teisių perdavimo ir transliavimo sutartį. Tretieji asmenys buvo samdomi surinkti medžiagą produktui, kurį ieškovas buvo įsipareigojęs perduoti VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Taigi, tretieji asmenys veikė, atliko veiksmus ir siekė finansinės naudos ieškovui.

30. Iš ieškovo išduoto įgaliojimo V. L. matyti, jog ieškovo vykdomame projekte V. L. yra vykdantysis prodiuseris, turėjęs surasti darbuotojus TV projektui vykdyti, sudaryti sutartis su darbuotojais, planuoti projektą ir vykdyti, atlikti atsiskaitymus bendrovės vardu.

31. Iš 2019 m. rugsėjo 9 d. Vl. L. viešo skelbimo matyti, jog buvo paskelbtas darbo santykių pasiūlymas („jei nespėjote aplikuoti į šią darbo poziciją“): reikalingas prodiuserio asistentas ir vairuotojas. Skelbime nurodoma, jog atlyginimas – sutartinis, numatomos premijos. Nurodoma, koks darbas bus atliekamas. Nurodomi reikalavimas abiems kandidatams buvo turėti B kategorijos vairuotojo teises.

32. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 13 d. elektronine žinute aplikavo į ieškovo pateiktą pasiūlymą, kuriame nurodė, jog norėtų būti asistento pozicijoje, moka anglų klabą, moka vairuoti, turi B ir CE kategorijas, taip pat yra laisvai samdomas fotografas.

33. Ieškovas samdė atsakovą. Ieškovo teigimu, atsakovas žodine sutartimi buvo samdytas prodiuserio asistento ir fotografo pareigoms atlikti. Iš atsakovo išrašytos sąskaitos ir ieškovo 2019 m. spalio 3 d. atlikto mokėjimo matyti, jog ieškovas sumokėjo atsakovui 400 EUR už laisvai samdomo fotografo paslaugas. Ieškovo teigimu antroji atlygio dalis – 400 EUR atsakovui buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Atsakovas neginčija, jog antrą dalį atlygio yra gavęs.

34. Ieškovo atstovas išmokėjo po 100 EUR premijas ekspedicijos dalyviams, šioje byloje dalyvaujantiems trečiaisiais asmenimis, tačiau premijų mokėjimas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

35. Iš byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, jog ekspedicijos metu kemperį daugiausiai vairuodavo tretysis asmuo J. M., jį pakeisdavo atsakovas. Atsižvelgiant minėtą ieškovo skelbimą dėl darbo vairuotojo pareigose pasiūlymo ir atsakovo faktiškai atliekamas vairuotojo fukcijas, darytina išvada, jog ieškovas samdė atsakovą ne tik prodiuserio asistento, fotografo, bet ir vairuotojo funkcijoms atlikti, nors rašytinė darbo sutartis su atsakovu ir nebuvo sudaryta.

36. Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Kai susitariama dėl šių esminių darbo sąlygų, darbo sutartis laikoma sudaryta, nepriklausomai ar ji buvo įtvirtinta raštu. Šios sutarties neįtvirtinimas raštu gali kelti atsakomybę ieškovui (DK 42 straipsnio 4 dalis, 43 straipsnis), tačiau ši aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

37. Taigi, ieškovas pateikė darbo pasiūlymą, atsakovas sutiko, atsakovas vykdė vairuotojo funkcijas už atlygį, todėl darytina išvada, jog šalys susitarė dėl esminių darbo sutarties sąlygų.

38. Ieškovas iš trečiojo asmens išsinuomojo kemperį ir sutarė, jog atlygins nuomotojui 500 EUR franšizę, jei kemperis bus apgadintas. Atsakovas šiame susitarime nedalyvavo. Atsakovas nebuvo informuotas ir neprisiėmė atsakomybės pagal ieškovo sutartį su trečiuoju asmeniu. Ieškovas galėjo ir privalėjo informuoti apie galimą franšizę atsakovą bei galėjo ir privalėjo sumažinti savo atsakomybę drausdamas su nuline franšize, t. y. be franšizės išskaitos.

39. Byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio diena buvo ne darbo diena, t. y. laisva diena. Kita vertus, kemperis ekspedicijos dalyviams buvo ne tik transporto priemonė, bet ir gyvenamoji vieta, todėl nepriklausomai nuo to, ar tai laisva diena ar darbo diena, jie galėjo būti gyvenamojoje vietoje – kemperyje. Atsakovas nurodė, jog jie vyko ne tik maisto pirkti, bet ir darbo reikalais, t. y. nusipirkti kuro kitos ateinančios dienos darbui. Dar daugiau, ieškovas, samdydamas asmenis ir siųsdamas juos atlikti užduotis į užsienį beveik mėnesio terminui, teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo mokėti dienpinigius, pasirūpinti apgyvendinimu ir pan., tačiau to nepadarė. Byloje nėra ginčo, tą pripažino ir ieškovas, jog eismo įvykio dieną kemperį suteikė ieškovo atstovas tretysis asmuo V. L., t. y. atsakovas ne savavališkai pasiėmė kemperį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitokias sutartas sąlygas dėl kemperio vairavimo, nei buvo iki eismo įvykio dienos. Aplinkybė, jog atsakovas vairavo kemperį ne tiesioginėms savo darbo funkcijoms atlikti neturi teisinės reikšmės, nes darbdavys jam davė sutikimą naudoti kemperį ir kitiems tikslams. Be to, nepaneigtas atsakovo teiginys, jog kartu vyko užsipilti kuro ateinančios dienos kelionei.

40. Ieškovas, kaip darbdavys, galėjo ir privalėjo pasirūpinti, kad darbo priemonės būtų tinkamai apdraustos. Šiuo atveju ieškovas galėjo apdrausti kemperį papildomai be franšizės mokesčio, tačiau to nepadarė ir siekia atsakomybę perkelti darbo funkcijas vykdžiusiam – atsakovui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas, prieš sutariant dėl vairavimo funkcijų atlikimo, būtų informuotas apie tai, jog įvykus eismo įvykiui iš kemperio vairuotojo bus išskaitoma franšizė ir kad atsakovas sutiko prisiimti atsakomybę.

41. Dar daugiau, 500 EUR franšizė, kai darbo užmokestis buvo sutartas 400 EUR (įvertinus, kad 400 EUR buvo už fotografavimo paslaugas, tuomet likusi 400 EUR suma buvo už prodiuserio asistento ir vairuotojo funkcijų atlikimą) yra akivaizdžiai neproporcingai mažas lyginant su atsakovui tenkančia atsakomybe.

42. Byloje nėra duomenų, jog kemperis būtų sugadintas tyčiniais atsakovo veiksmais, priešingai, byloje dalyvavę asmenys patvirtino, jog atsakovas netyčia vairuodamas atbulą kemperį kliudė apsaugos įrenginius.

43. Ieškovas, neapdrausdamas kemperio pilnai, sutaupė papildomas išlaidas, t. y. gavo finansinę naudą. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog atsakovas prisiėmė papildomą riziką mokėti franšizę atsitikus eismo įvykį bei ieškovas už papildomą riziką nemokėjo atsakovui jokio atlygio.

44. Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. To paties straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar didelis neatsargumas. Taigi, nėra skirtumo kokiu pagrindu veikė atsakovas darbo ar civilinės sutarties, byloje nustatyta, jog atsakovas veikė juridinio asmens nurodymu (atliko vairuotojo funkcijas), buvo ieškovo kontroliuojamas, įstatymai nenumato darbdavio ir darbuotojo bendros atsakomybės, todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu už padarytą žalą, o ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

45. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

47. Atsakovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 482,06 EUR (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 7 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-2501). Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovui iš ieškovo priteistina 482,06 EUR bylinėjimosi išlaidų.

48. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. L. dalyvavo byloje ieškovo pusėje, todėl, atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

49. Atsakovas patyrė 100 EUR išlaidas už antstolio konstatavimo protokolą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo.

50. Teismas patyrė 63,58 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

51. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovui K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo TAPATYBĖ.LT LTD. (juridinio asmens kodas 8728537) 100 EUR (vieną šimtą euro) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo TAPATYBĖ.LT LTD. (juridinio asmens kodas 8728537) - 482,06 EUR (keturis šimtus aštuoniasdešimt du euro ir 6 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovo TAPATYBĖ.LT LTD. (juridinio asmens kodas 8728537) – 63,58 EUR (šešiasdešimt tris euro ir 58 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.