- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- eAN2-106-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00158-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- A. U.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucijos) vyresniosios tyrėjos 2025 m. vasario 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1948-2025 A. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 850 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių už tai, kad jis 2025 m. vasario 5 d., 8.07 val., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 0,75 promilių (±0,017) neblaivumas (girtumas). Įvertinus paklaidą, po paklaidos 0,73 promilių. Tokiais savo veiksmais A. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
2. Skundžiama 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas A. U. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1948-2025 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. U. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį ir pakeisti Institucijos 2025 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1948-2025, neskiriant A. U. administracinės nuobaudos arba paskiriant jam mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo; 2) netenkinus reikalavimo visai neskirti administracinės nuobaudos, paskirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą – 100 Eur dydžio baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.
3.1. Iš Institucijos 2025 m. vasario 20 d. nutarimo motyvų matyti, kad jame nėra pasisakyta dėl A. U. išdėstytų reikalavimų, tarp jų ir jo pageidavimo už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą visai neskirti jam administracinės nuobaudos arba paskirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
3.2. Apeliantas neginčija savo kaltės dėl nusižengimo padarymo, tik prašo įvertinti administracinės nuobaudos individualizavimo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimus. Labai gailisi ir atsiprašo dėl padaryto nusižengimo, kritiškai vertina savo neapdairumą. Suvokdamas savo padaryto pažeidimo pavojingumą prašo sušvelninti baudą ir administracinio poveikio priemonę. A. U. per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebuvo baustas už tokio pobūdžio nusižengimus, ankstesni nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, jis nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, Institucijos nutarimo priėmimo metu buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
3.3. A. U. po nusižengimo padarymo E. G. profesinio mokymo centre baigė papildomą vairuotojų mokymą, išklausė 4 akademinių valandų privalomą mokymą dėl alkoholio ir narkotikų žalos žmogaus sveikatai, atliko sveikatos patikrinimą, yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje ir seniūnijoje. Apelianto gaunamos pajamos yra tik 680,70 Eur, finansiškai prisideda perkant tėvui vaistus, vežiojant jį į gydymo įstaigas, po darbo padeda prižiūrėti tėvų sodybą, nupirkti maistą, o praradęs darbą liktų be pajamų ir negalėtų pasirūpinti savo tėvais. Apeliantas dėl padaryto nusižengimo jau pajuto neigiamas savo poelgio pasekmes ir pasimokė visam gyvenimui. Dėl šio nusižengimo padarymo būtų neteisinga A. U. prilyginti asmenims, kurie piktybiškai vairuoja transporto priemones neblaivūs. Įvykio dieną sėsdamas prie automobilio vairo A. U. nesijautė neblaivus, nejuto jokių girtumo (pagirių) simptomų (nebuvo troškulio, galvos skausmo, apsvaigimo, silpnumo ir kt.). Jautė tik lengvą peršalimą, gal dėl to ir nejautė apsvaigimo nuo alkoholio. Policijos pareigūnai jį sustabdė tik dėl prevencinio patikrinimo, o ne dėl KET pažeidimo. Vairavo lengvąjį automobilį, greitis buvo minimalus, kaime. Padarytas šiurkštus pažeidimas, tačiau dėl šio padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, t. y. nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Prieš patikrinimą alkotesteriu policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, prisipažino vartojęs alkoholį. Transporto priemones vairuoja apie 9 metus. Už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus KET pažeidimus nėra baustas. Tokio pobūdžio nusižengimas yra atsitiktinis. Neteistas, jokių ikiteisminių tyrimų A. U. nėra pradėta. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, atlieka savo, kaip piliečio pareigas, t. y. aktyviai dalyvauja Priekulės kaimo bendruomeninėje veikloje, aktyviai prisideda prie renginių organizavimo.
3.4. Apelianto padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl neatsargumo, dėl to mažiau pavojingas, ateityje nepasikartos. Todėl jam turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Institucija neįvertino A. U. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. A. U. asmenybė nėra pavojinga „dėl galimo analogiško nusižengimo pasikartojimo“, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nors ir minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam laikui, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
3.5. A. U. teigiamai charakterizuoja jo darbdavys, darbo funkcijų atlikimui jam yra privalu turėti teisę vairuoti, tai konstatavo darbdavys pridėtoje charakteristikoje. Jeigu teisė vairuoti bus atimta kelių mėnesių laikotarpiui, apeliantas gali išnaudoti kasmetines atostogas, pasiimti neapmokamas atostogas, tačiau teisės vairuoti transporto priemones ribojimas dideliam laiko tarpui sutrikdys jo darbinę veiklą ir jis bus priverstas nutraukti darbo santykius su darboviete, dėl to praras vienintelį pragyvenimo šaltinį, negalės pasirūpinti artimaisiais. Esant šios dienos ekonominei situacijai, apeliantas tikrai negaus darbo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Siekiama, kad pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas A. U. būtų apskritai neskirta administracinė nuobauda, arba skirta daug mažesnė (100 Eur dydžio) bauda, neskiriant administracinio poveikio priemonės. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame išdėstyta, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Todėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
9. Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi (iki 2020-01-01 galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).
11. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
12. Apygardos teismo vertinimu A. U. neskyrus administracinės nuobaudos arba paskyrus tik jo pageidaujamą mažesnę nei sankcijoje numatyta 100 Eur dydžio baudą ir neskiriant administracinio poveikio priemonės niekaip nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo tinkamai įvertintos teigiamai A. U. charakterizuojančios aplinkybės, todėl jam nepagrįstai nebuvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, yra deklaratyvūs ir nesuteikia teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį ir Institucijos 2025 m. vasario 20 d. nutarimą. Įvertinus šios administracinio nusižengimo bylos medžiagą apygardos teismas taip pat nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo A. U. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl apylinkės teismas priėmė visiškai teisingą sprendimą šiuo klausimu.
13. A. U. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. vasario 5 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam įvertinus paklaidą nustatytas 0,73 promilių neblaivumas (girtumas), taip pažeidė KET 14 punkto nuostatas.
14. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija 2025 m. vasario 20 d. nutarimu A. U. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgdama ir į A. U. prašymą dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo (neskyrimo), motyvuotai paskyrė jam artimą minimaliai 850 Eur dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 13 mėnesių terminui, kuris taip pat yra artimas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam (12 mėnesių) terminui. Apygardos teismo vertinimu apeliantui Institucijos 2025 m. vasario 20 d. nutarimu paskirta artima minimaliai ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas yra artimas minimaliam, buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.
16. Prašydamas pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sumažinti jam paskirtą 850 Eur dydžio baudą iki 100 Eur apeliantas nurodo iš esmės vienintelį argumentą, kad jo pajamos per mėnesį siekia vos 680,70 Eur ir į bylą pateikė duomenis, kad 2024 m. liepos–gruodžio mėnesiais jis per mėnesį „į rankas“ uždirbdavo po 680,70 Eur, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 2025 m. sausio mėnesį jis uždirbo jau 746,25 Eur. Tuo tarpu iš viešai prieinamų oficialiosios statistikos duomenų matyti, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje „į rankas“ yra 777 Eur, tai reiškia, kad apelianto nurodomos jo gaunamos pajamos yra tik šiek tiek mažesnės už šią sumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nepajėgs sumokėti jam paskirtos ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos. Kitų duomenų ar išskirtinių aplinkybių, kurie patvirtintų jo sunkią finansinę būklę, dėl kurių turėtų būti mažinama jam paskirta bauda, jis nenurodė.
17. Aplinkybė, kad per pastaruosius 5 metus A. U. nebuvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio nusižengimus, o 2025 m. vasario 5 d. jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, nors ir yra reikšminga individualizuojant asmeniui administracinę nuobaudą, tačiau Institucijos buvo įvertinta ir turėjo įtakos artimos minimaliai baudos ir administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo) artimam minimaliam terminui skyrimui, tačiau ši aplinkybė pati savaime taip pat nėra išskirtinė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu, nes teisės aktų reikalavimų laikymasis (jų nepažeidinėjimas) yra įprasta asmenų pareiga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliantas tvirtina, jog jo padarytas nusižengimas buvo atsitiktinis, tačiau jis sąmoningai nutyli, kad bylos medžiagoje yra duomenys, kad 2015 m. balandžio 18 d. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl Institucijos nutarimu jam pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio l dalį buvo paskirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių terminui, o Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-394-867/2015 A. U. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienerių metų laikotarpiui buvo sutrumpintas iki 9 mėnesių. Nors šioje byloje aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu administracinė nuobauda už minėtą nusižengimą nebegaliojo, tačiau į šią aplinkybę vis dėlto dera atsižvelgti vertinant A. U., kaip vairuotojo, asmenybę.
18. Apeliantas teigia, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl rūpinimosi ligotu tėvu, tėvų sodyba, parūpinant maisto produktus tėvams, taip pat darbinėms funkcijoms atlikti, nes netekęs teisės vairuoti jis netektų darbo, jam būtų labai sunku susirasti naują darbą. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir A. U. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo itin pavojingo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save, taip pat turėdamas pasirūpinti savo šeima (tėvais), kurios gyvenimiški nepatogumai, atsirasiantys dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 13 mėnesių akcentuojami skunde, A. U. privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies normos A. U. galėtų būti taikomos dėl jo darbo pobūdžio. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-3-2011). Todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai ir pakartotinai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.
19. Pažymėtina, kad A. U. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam po paklaidos nustatytas 0,73 promilės neblaivumas, t. y. beveik dvigubai viršijantis leistiną (0,41 promilės) ribą. Nors apeliantas policijos pareigūnų buvo sustabdytas prevenciniais tikslais ir nenustatyta, kad A. U. vairuodamas neblaivus sukėlė realią žalą ar padarė kitus šiurkščius KET pažeidimus, tačiau tai neleidžia teigti, kad toks jos elgesys nekėlė didelio ir realaus pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir net gyvybei. Nėra pagrindo teigti, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai, todėl šiuo atveju niekaip nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo neblaiviam pasekmes, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Pažymėtina, jog jeigu šiuo atveju A. U. vairuojant neblaiviam dėl jo neteisėtų veiksmų būtų dar ir sukeltas eismo įvykis, padaryta žalos kitų asmenų sveikatai, turtui, dėl to jam būtų kilusi kitokio pobūdžio, griežtesnė teisinė atsakomybė. Nors A. U. nurodė, kad nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog A. U. turėjo pagrindo tikėtis, kad iš vakaro jo suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui iš ryto, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu.
20. Nors apeliaciniame skunde yra plačiai vardijami apygardų teismų procesiniai sprendimai, kuriuose ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos buvo taikomos ir asmenims, vairavusiems transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio (patrauktiems administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį), tačiau kiekvienos bylos aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, o minėtose bylose nagrinėjami pažeidimai, šių pažeidimų padarymo aplinkybės, pavojingumas, nurodomos ypatingos aplinkybės bei neigiamų pasekmių poveikis pažeidėjams iš esmės negali būti laikomos analogiškomis nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Be to, apygardų teismų sprendimai kitiems apygardų teismams nėra privalomi, nes vieningą praktiką administracinių nusižengimų bylose Lietuvos Respublikoje formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.
21. Apygardos teismas konstatuoja, jog A. U. paskirtos bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl neskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinės nuobaudos nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. U. būtų galima itin sumažinti paskirtą baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytų artimos minimaliai 850 Eur dydžio baudos ir artimos minimaliai 13 mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonės skyrimas A. U. prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams.
22. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti A. U. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.