Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 229,19 Eur skolą, 555,68 Eur delspinigius ir 22,92 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Nurodo, kad pradinė uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir I. K., būdama santuokoje su V.K., jam žinant ir sutinkant, šeimos interesams tenkinti 2007 m. kovo 26 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kuria įsigijo prekę – televizorių. Sutartimi I. K. kartu su V. K. įsipareigojo per 12 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį pagal sutartimi suderintą mokėjimų grafiką sumokėti pradinei ieškovei visas sutarties mokėjimo grafike numatytas įmokas, tačiau įmokų nuo 2007 m. liepos 20 d. nemokėjo ir daugiau jokių įsipareigojimų nebevykdė. Pradinei ieškovei 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus reikalavimo teisę į atsakovus ieškovei, ieškovė išsiuntė atsakovams pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo įvykdyti neįvykdytą prievolę. Kadangi vienas iš solidariųjų atsakovų – I. K. mirė, todėl ieškinį reiškia atsakovui V. K.. Teigia, kad turtas buvo įsigytas bendriems šeimos poreikiams (reikmėms) tenkinti, sutuoktiniams būnant santuokoje (solidarioji atsakomybė).

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per nustatytą keturiolikos dienų terminą atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 229,19 Eur skolą, 20,63 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo už akių motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl skolos priteisimo nurodė, kad išperkamosios nuomos būdu įgytas turtas (televizorius) buvo įgytas santuokoje, todėl padarė išvadą, kad išperkamosios nuomos būdu įgytas daiktas buvo panaudotas atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės šeimos interesams tenkinti ir tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Teismas nustatė, kad, pradinei kreditorei perleidus reikalavimą ieškovei, ieškovė įgijo teisę reikšti visus reikalavimus sutarties pagrindu, todėl atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį priešpriešinių įrodymų, mirus skolininkei I. K., nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 229,19 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl delspinigių priteisimo nurodė, kad ieškovė nuo 229,19 Eur skolos sumos apskaičiavo 555,68 Eur delspinigių. Teismas nurodė, kad I. K. sudarydama išperkamosios nuomos sutartį neturėjo galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, be to, ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę 2009 m. kovo 4 d., delsė kreiptis į teismą. Teismas nustatė, kad delspinigiai apskaičiuoti už 4849 pradelstų dienų laikotarpį, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktui, nustatančiam šešių mėnesių senaties terminą dėl netesybų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė mažinti delspinigių dydį už 180 dienų laikotarpį iki 20,63 Eur sumos, kitą reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl baudos priteisimo nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 22,92 Eur baudą už sutarties 5.2, 5.5 punktų pažeidimus, nes atsakovas nepranešė apie savo telefono numerio, gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad pradinė ieškovė, remdamasi sutarties 5.2 punktu, kreipėsi į atsakovą, be to, ieškovė siuntė pranešimus dėl reikalavimo perėmimo, o duomenų apie šių dokumentų neįteikimą nėra. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir vartotojų, į tai, kad ieškovė neįrodė, kad nebuvo vykdomos pareigos pagal sutarties 5.2 ir 5.5 punktus, nusprendė reikalavimo dėl 22,92 Eur baudos priteisimo netenkinti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir baudos priteisimo – iš atsakovo ieškovės naudai priteistą 20,36 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 555,68 Eur, priteisti 22,92 Eur dydžio baudą, patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (229,19 Eur dydžio skolos, 555,68 Eur dydžio delspinigių, 22,92 Eur dydžio baudos, kitų sumų), likusią Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo apeliantės naudai 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantė dėl netinkamo ieškinio senaties taikymo ir nepagrįsto delspinigių apskaičiavimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio senatį, nors nagrinėjamoje byloje atsakovas tokio reikalavimo nepareiškė, nors jam žinoma apie vykstantį teismo procesą. Teigia, kad, atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti, teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį, nepagrįstai taikė nurodytą senaties terminą savo iniciatyva, todėl nepagrįstai sumažino apskaičiuotiną delspinigių dydį.

4.2. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad teismas sumažino prašomų priteisti delspinigių sumą, nepriteisė baudos, motyvuodamas ir tuo, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis. Apeliantės teigimu, išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju. Pažymi, kad ieškiniu prašė ne visų numatytų delspinigių, o juos pati sumažino keturis kartus.

4.3. Apeliantė dėl baudos priteisimo nurodo, kad nuo reikalavimo į atsakovą atsiradimo ėmėsi veiksmų išieškoti skolą iš atsakovo ikiteisminiu būdu, abiem šalims patiriant kuo mažiau išlaidų. 2009 m. kovo 23 d. atsakovui pateikta informacija apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą ir reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus arba kreiptis į apeliantę nurodytais kontaktais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nesirūpina skolos grąžinimu, vengia bendradarbiauti, nė karto nebuvo susisiekęs su pradiniu kreditoriumi ar apeliante.

5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė. Apeliacinio skundo kopija atsakovui įteikta 2020 m. gruodžio 18 d. asmeniškai ir pasirašytinai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Byloje esantys įrodymai, tai yra - išperkamosios nuomos sutartis, reikalavimo perleidimo sutarties išrašas įrodo, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir I. K. 2007 m. kovo 26 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 703592383 (toliau – ir Sutartis), kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių ir įsipareigojo už jį iki 2008 m. kovo 20 d. sumokėti mokėjimo grafike nurodytas įmokas, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga 229,19 Eur. Gyventojų registro centro duomenimis nustatyta, kad I. K. ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. I. K., Gyventojų registrų centro duomenimis, mirė (duomenys neskelbtini).

9. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 pagrindu pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido apeliantei reikalavimo teisę į skolą pagal sutartį Nr. 703592383 (nutarties 8 punktas). 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 612 nustatyta, kad atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 229,19 Eur (791,36 Lt) ir 82,50 Eur (284,89 Lt) delspinigių. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skolą sudaro 229,19 Eur skola, 555,68 Eur delspinigiai ir 22,92 Eur bauda.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl ieškinio senaties taikymo ir delspinigių dydžio apskaičiavimo (nutarties 4.1–4.2 punktai) nurodo, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį prašomiems priteisti delspinigiams. Apeliantės teigimu, teismas neturi teisės savo iniciatyva, nesant atsakovo reikalavimo, taikyti ieškinio senaties institutą, be to, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nusprendė, jog atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis – vartotojas.

11. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 punkte numatyta 0,2 procento delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Apeliantė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 555,68 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 20 d. iki 2020 m. spalio 28 d., tai yra už 4849 dienas. Pažymi, kad, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 procento. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė sumažinti delspinigius iki 20,63 Eur sumos už 180 dienų laikotarpį, remdamasis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nustatančiu šešių mėnesių senaties terminą dėl netesybų.

12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad prievolė nevykdoma nuo 2007 m. liepos 20 d. (nutarties 11 punktas), pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d. (nutarties 9 punktas), apeliantės ieškinys teisme gautas 2020 m. birželio 3 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje yra nurodęs, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, atsakovui nepateikus reikalavimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti delspinigius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), teismas, apskaičiuodamas iš atsakovo priteistinų delspinigių dydį, negali taikyti nurodyto senaties termino savo iniciatyva (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 11 ir 12 punktuose, sutinkama su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovo reikalavimo, nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą apskaičiuodamas prašomą priteisti delspinigių dydį, tačiau įvertinus faktines bylos aplinkybes (nutarties 8 ir 9 punktai) nesutinkama su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti apeliantės reikalavimą iš esmės ir priteisti 555,68 EUR delspinigius toliau nurodytais argumentais.

14. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis ir negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas mažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes ir priklausomai nuo situacijos teismas netesybas gali mažinti ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

15. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nėra sukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės prašoma priteisti 555,68 Eur delspinigių suma, apskaičiuota už 4849 dienas, yra aiškiai per didelė. Aplinkybės, kad prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą (229,19 Eur), ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, sudaro pagrindą spręsti, kad prašomų priteisti delspinigių sumažinimas iki 229,19 Eur šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkinama iš dalies, apeliantei priteisiant 229,19 Eur delspinigių.

17. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovą laikė vartotoju, nes tarp pradinės kreditorės ir I. K. sudaryta sutartis buvo išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo sutartis (nutarties 4.3 punktas).

18. Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 1.39 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK 6.228¹ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvusios sutuoktinės I. K. sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Pagal įsigytą prekės pobūdį (televizorius) bei tai, kad televizorių įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, tai yra verslo subjekto, yra pagrindas spręsti, jog ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog stiprioji sandorio šalis yra apeliantė.

19. Sandorio sudarymo metu galiojusioje CK 6.503 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad įstatymuose arba nuomos sutartyje gali būti numatyta, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma, kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė silpnesniąja sutarties šalimi.

20. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi dėl baudos priteisimo (nutarties 4.3 punktas) nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas nesirūpina skolos grąžinimu, nepraneša apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengia bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdo ilgą laiką ir nebuvo susisiekęs nei su pradiniu kreditoriumi, nei su apeliante, elgiasi nesąžiningai vengdamas vykdyti prievolę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovo 22,92 Eur baudą.

21. Kaip nurodyta nutarties 14 ir 15 punktuose, teismas turi teisę spręsti dėl netesybų, baudų, delspinigių priteisimo iš vartotojo, kuris yra silpnesnioji šalis vartojimo teisiniuose santykiuose (nutarties 19 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei priteisti 229,19 Eur dydžio delspinigiai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantei papildomai priteisti baudą nėra pakankamo pagrindo – priteisti delspinigiai yra protinga ir pakankama sankcija už visus padarytus išperkamosios nuomos sutarties pažeidimus. Pažymėtina, kad nors apeliantė ieškinyje nurodo, kad atsakovui dokumentai buvo siunčiami, apeliantė buvo aktyvi išieškant skolą, tačiau apeliantė nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė siųstų ir neįteiktų laiškų, raginimų ar panašių dokumentų. Vadinasi, apeliantė neįrodė, kad pareikalavo iš atsakovo pateikti dokumentus ar informuoti apie turto laikymo vietą, taip pat neįrodinėjo, kad dėl pasikeitusių kontaktinių duomenų patyrė su teismo procesu nesusijusių išlaidų, kurių teismo priteisti delspinigiai nekompensuoja (CPK 185 straipsnis).

22. Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nutaria, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo, iš atsakovo apeliantės naudai priteisiant 229,19 Eur delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą už akių, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir iš dalies patenkinus apeliantės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 18 Eur žyminis mokestis ir 5,80 Eur už valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymą, iš viso 23,80 Eur. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, apeliantės ieškinio patenkintų materialinių reikalavimų dalis sudaro 56,74 procento, todėl apeliantei iš atsakovo priteisiama 13,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatė bylos aplinkybes, kurių pagrindu netinkamai nustatė delspinigių dydį, tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl priteistinų delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

26. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

27. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (patenkinta 41,06 procento apeliacinio skundo reikalavimų), apeliantei bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, apeliantei iš atsakovo priteisiama 6,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K. 229,19 Eur skolą, 229,19 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 458,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“.

Priteisti iš atsakovo V. K. 6,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.