Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylą informuotas tinkamai, jo dalyvavimas bylos nagrinėjime nėra pripažintas būtinu. Atsižvelgiant į atsakovo prašymus, byla nagrinėta mišriu būdu, tačiau nuotoliniu būdu prie teismo posėdžio atsakovas taip pat neprisijungė, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susilaukė dviejų vaikų – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovės vardu įgyta transporto priemonė BMW, X1 XDRIVE20D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė WEEKEND O2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); automobilis RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; automobilis HYUNDAY H-1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonė TAURAS 2501-02, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.

10. Ieškovė pageidauja, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad atsakovo elgesys jai tapo visiškai nepriimtinas, todėl ji nusprendė su tuo nesitaikstyti ir kreipėsi dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas nuomonės, atsiliepimo ar nesutikimo dėl santuokos ir jos nutraukimo pagrindo nepareiškė, todėl laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo pagrindo ginčo tarp šalių nėra.

11. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

12. Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2023-07-01 kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Bendro santuokinio gyvenimo pabaigą ieškovė sieja su tuo momentu, kai ji kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, tačiau atsakovas į šį kvietimą neatsiliepė.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

20. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

21. Ginčo dėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė paaiškino, kad vaikai šiuo metu gyvena su ja, ji nuolat rūpinasi vaikais, todėl prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas šiuo metu gyvena atskirai, pas savo tėvus, prieštaravimų, kad vaikai gyventų su mama, kur ir gyvena šiuo metu, nepareiškė.

22. Atsižvelgiant į vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaikų amžių, vaikų teises ginančios institucijos išvadoje pateiktą nuomonę, į tai, kad ieškovės ir vaikų santykiai šiuo metu yra artimi, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina, ieškovė užtikrina ir sudaro vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti.

23. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiant bylą vaikų interesais, nepilnamečių A. S. ir D. S. gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove A. S. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

25. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 straipsnyje. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

26. Nustatytos aplinkybės byloje patvirtina, kad šalys vaikais rūpinasi, duomenų apie netinkamą tėvų pareigų vykdymą nėra. Atsakovui bendrauti su vaikais nėra draudžiama, atsakovui pradėjus gyventi atskirai, šalims nekyla sunkumų dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Kadangi šalys geba savarankiškai susitarti dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos, nesant ginčo, nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus bendru šalių sutarimu pagal iš anksto suderintą su ieškove laiką.

27. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali nustatyti, pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 320 Eur sumą kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo jokia forma neprisideda. Atsakovas tokių aplinkybių nepaneigė, nepateikė įrodymų, jog teikia vaikams išlaikymą, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, nors apie bylą informuotas tinkamai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, jam pradėjus gyventi atskirai, yra nusivežęs vaikus pavalgyti į kavinę; kai pastarąjį kartą vienas iš vaikų sirgo, atsakovas nupirko vaistų.

29. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

30. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Be to, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu.

31. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. Šalių vaikai šiuo metu yra 4 ir 9 metų amžiaus. Vyresnysis berniukas lanko mokyklą; jaunesnysis – darželį. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui vidutiniškai ji skiria po 640 Eur – maitinimui, ugdymo priemonėms, mokesčiams už butą, aprangai, vaistams, laisvalaikiui, lavinimui ir kt. nenumatytoms išlaidoms. Kitos ieškovės nurodytos išlaidos, iš esmės gali būti faktiškai patiriamos, nes reikalingos ir būtinos kiekvienam vaikui jų poreikiams tenkinti.

32. Bendro nekilnojamojo turto šalys neįgijo. Ieškovė su vaikais gyvena jos tėvams priklausančiame bute. Atsakovas išėjo gyventi pas savo tėvus. Ieškovės pajamos yra apie 1 200 Eur. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas 15 metų niekur oficialiai nedirba, užsiima automobilių perpardavinėjimu/jų pervežimu. Kokias pajamas iš šios veiklos gauna atsakovas, ieškovė nežino. Duomenų, kad šalys turi kitų įsipareigojimų, išlaikytinių ar kt., nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, nepateikta. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta.

33. Pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą vaikams užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, užtikrinant vaikams gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaikų poreikius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui. Nuolatinių pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių nepašalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą vaikams ir užtikrinti būtinas sąlygas jų visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui. Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaikų amžių, jų poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaikų išlaikymui.

34. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2025-01-01 yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius būtų 777 Eur). Taigi, kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 389 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaikus, kuri nuo 2025-01-01 per mėnesį yra 122,50 Eur kiekvienam vaikui. Todėl kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui minimaliai turėtų prisidėti po 327 Eur suma kiekvienam vaikui ((777 Eur – 122,50 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas) ir šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išlaikymo vaikams dydis po 320 Eur nesiekia teismų praktikoje pripažįstamo orientacinio pusės minimalios mėnesinės algos kriterijaus.

35. Kaip minėta, atsakovas savo turtinės padėties teismui neatskleidė. Ieškovės paaiškinimais ir teismo išreikalautais duomenimis, nustatyta, kad atsakovui priklauso 4 transporto priemonės, gyvenamuoju būstu jį aprūpina tėvai, todėl reikšmingų papildomų išlaidų pragyvenimui nepatiria. Kadangi bendro šalių gyvenimo metu šeima finansinio stygiaus nejautė (ieškovė tokių aplinkybių nenurodė), todėl tikėtina, kad atsakovas turi pragyvenimo šaltinį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie priežastis, ribojančias jo darbingumą, nepateikta, todėl jis turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius.

36. Įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, jų turtinę padėtį, ekonominę situaciją bei vidutinį atlyginimą šalyje, vaikų amžių, siekiant nepažeisti vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, bendras 640 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, kurį sudarytų iš abiejų tėvų gaunamos lėšos bei kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gaunama 122,50 Eur išmoka vaikams, kuri taip pat skirta vaikų poreikiams patenkinti (Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), nurodytą sumą indeksavus, atitiktų protingumo kriterijus, būtų visiškai pakankamas ir atitinka tiek minimalius vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis).

37. Todėl ieškovės ieškinys tenkintas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – A. S. ir D. S. – periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 320 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

38. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Įstatymas nedraudžia vaikų tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

39. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto padalijimo

46. Ieškovė prašo priteisti kiekvienai šaliai jos vardu registruotą turtą. Tarp šalių ginčo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nėra, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo automobilis BMW, X1 priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinos jo vardu registruotos transporto priemonės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

47. Byloje buvo patenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pagrindo, vaikų gyvenamosios vietos, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo (CK 3.59straipsnis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 385 straipsnio 1 dalis).

48. Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės pagalbą. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49. Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista, sudaro 173 Eur (640 Eur x 12 mėn. ? 7 680 Eur x 3 % x 75 %), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 atsakovo straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Šioje byloje susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų išlaidos, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog šalių turtiniai santykiai nutrūko nuo 2023-07-01.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove A. S..

Nustatyti, kad atsakovas M. S. su nepilnamečiais vaikais A. S. ir D. S. bendraus bendru sutarimu su vaikų mama A. S., pagal iš anksto suderintą su ieškove laiką.

Priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2024-08-14, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečio vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2024-08-14 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę A. S..

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas atsakovas M. S. perveda į ieškovės A. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, už einamąjį mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos.

Priteisti ieškovei A. S. automobilį BMW, X1 XDRIVE20D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti atsakovui M. S. transporto priemonę WEEKEND O2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini); automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; automobilį HYUNDAY H-1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini); transporto priemonę TAURAS 2501-02, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovei A. S. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. S. 173 Eur žyminio mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo M. S. 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti AB „Regitra“ turto padalijimo faktų įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.