- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2YT-5819-909/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01237-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Arminas Naujokaitis, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas V. D. 2026 m. sausio 7 d. pateikė antstoliui Arminui Naujokaičiui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo yra ginčijami antstolio veiksmai, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0157/25/02411 ir nedelsiant panaikinti visus jo banko sąskaitai taikomus apribojimus.
2. Skunde nurodo, kad administracinė bauda buvo faktiškai apmokėta anksčiau, o 2025 m. gruodžio 31 d. data yra tik Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokėjimo įskaitymo data, nepriklausanti nuo jo valios. 2026 m. sausio 2 d. VMI sprendimu Nr. (23.31-08) 483-150 sprendimas išieškoti baudą iš jo turto buvo pripažintas netekusiu galios. Nepaisant to, vykdomoji byla nenutraukta, o toliau taikomi banko sąskaitos apribojimai ir išieškomos vykdymo išlaidos, nors vykdomasis pagrindas nebegalioja.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VMI pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0157/25/02411 buvo išieškoma 60 Eur administracinė bauda, pareiškėjui paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. II-1166-1218/2025. Pareiškėjas šią baudą geruoju turėjo sumokėti iki 2025 m. lapkričio 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad bauda nustatytais terminais nebuvo sumokėta, VMI 2025 m. gruodžio 4 d. priėmė viršininko sprendimą Nr. (23.31-08) 483-185007 išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą iš pareiškėjo turto. Vykdomasis dokumentas priverstiniam vykdymui buvo perduotas antstolio Armino Naujokaičio kontorai, kurioje 2025 m. gruodžio 22 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/25/02411. Pareiškėjas skolą sumokėjo 2025 m. gruodžio 31 d., pinigus tiesiogiai pervesdamas išieškotojai VMI, todėl VMI 2026 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 483-150 pripažino netekusiu galios VMI 2025 m. gruodžio 4 d. viršininko sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto (nurodyta sprendimo priėmimo priežastis – pasibaigė mokestinė prievolė (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 112 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad pareiškėjas skolą sumokėjo jau po vykdomojo dokumento išdavimo ir jo pateikimo antstoliui, todėl antstolis turi teisę į atlygį.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir įrodymus, nurodęs, kad pareiškėjo vienintelis pajamų šaltinis nagrinėjamu laikotarpiu buvo socialinė išmoka. Paaiškino, kad antstolio vykdymo veiksmais buvo nurašytos lėšos, gautos kaip socialinė išmoka.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 20 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. vasario 10 d. 9:00 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant 2026 m. sausio 20 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
7. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie suponuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
8. Iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0157/25/02411 pagal VMI 2025 m. gruodžio 4 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-185007 dėl 60 Eur skolos išieškojimo. 2025 m. gruodžio 22 d. gautas išieškotojos prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2025 m. gruodžio 22 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-157-51424. 2025 m. gruodžio 30 d. priimti antstolio procesiniai dokumentai, 2025 m. gruodžio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-25-157-52473, pritaikant banko sąskaitų apribojimą likusiai nepadengtai skolos ir vykdymo išlaidų sumai (227,13 Eur), priimant 2025 m. gruodžio 30 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-157-52475. 2026 m. sausio 2 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojos sprendimas pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31-08) 483-150, nurodant, jog 2025 m. gruodžio 31 d. buvo atlikta 60 Eur įmoka tiesiogiai išieškotojai. Atitinkamai, nurodyta suma uždengta ir 2026 m. sausio 5 d. parengtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-157-337, kuriuo sumažintas skolininko sąskaitoms taikomas areštas iš 227,13 Eur į 167,13 Eur, t. y. likusių nepadengtų vykdymo išlaidų suma pagal 2025 m. gruodžio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-157-52473. Antstolis Arminas Naujokaitis 2026 m. sausio 7 d. gavo skolininko V. D. skundą, kurį 2026 m. sausio 14 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą Nr. S-26-157-1674 atsisakė tenkinti, ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė spręsti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymi, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, kurio 3 straipsnyje įtvirtinta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (1 dalis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (2 dalis).
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis 2025 m. gruodžio 22 d. gavo išieškotojos prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis 2025 m. gruodžio 22 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-157-51424. 2025 m. gruodžio 30 d. priimti antstolio procesiniai dokumentai, tarp jų ir 2025 m. gruodžio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-25-157-52473, pritaikant banko sąskaitų apribojimą likusiai nepadengtai skolos ir vykdymo išlaidų sumai (227,13 Eur), priimant 2025 m. gruodžio 30 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-157-52475. Skolininkas pateikė skundą, nurodęs, kad administracinė bauda buvo faktiškai apmokėta anksčiau, o 2025 m. gruodžio 31 d. data yra tik VMI mokėjimo įskaitymo data. 2026 m. sausio 2 d. VMI sprendimu Nr. (23.31-08) 483-150 sprendimas išieškoti baudą iš pareiškėjo turto buvo pripažintas netekusiu galios, tačiau vykdomoji byla nenutraukta, o toliau taikomi banko sąskaitos apribojimai ir išieškomos vykdymo išlaidos. Nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0157/25/02411 pagal VMI 2025 m. gruodžio 4 d. institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-185007 dėl 60 Eur skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai. VMI 2026 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 483-150 pripažino netekusiu galios VMI prie 2025 m. gruodžio 4 d. viršininko sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto, kadangi pareiškėjas 2025 m. gruodžio 31 d. sumokėjo skolą, tačiau jau po vykdomojo dokumento išdavimo ir pateikimo antstoliui. Liko nepadengtos vykdomosios bylos vykdymo išlaidos. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis 2025 m. gruodžio 22 d. gavo išieškotojos prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir tos pačios dienos patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-157-51424 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą bei pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus. Antstolis 2025 m. gruodžio 30 d. priėmė procesinius dokumentus, tarp jų ir 2025 m. gruodžio 30 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-157-52473, pritaikant banko sąskaitų apribojimą likusiai nepadengtai skolos ir vykdymo išlaidų sumai (227,13 Eur), priimant 2025 m. gruodžio 30 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-157-52475. Byloje nustatyta, kad skolininkas skolą sumokėjo 2025 m. gruodžio 31 d., tačiau vykdomąją dokumentą įvykdė jau antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą bei užvedus vykdomąją bylą bei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Liko nepadengtos vykdomosios bylos vykdymo išlaidos.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skolą išieškotojai sumokėjo pasibaigus terminui, per kurią skola galėjo būti sumokėta VMI gera valia, ir net po to, kai vykdomasis dokumentas jau buvo priimtas vykdyti antstolio kontoroje, todėl antstolis Arminas Naujokaitis įgijo teisę į atlygį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų sumokėjęs atlygį antstoliui, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą bei panaikinti banko sąskaitai taikomus apribojimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
14. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio vykdymo veiksmais buvo nurašytos lėšos, gautos kaip socialinė išmoka. Teismas pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktas numato, kad jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Byloje nėra įrodymų, kad skolininkas per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos būtų pateikęs antstoliui duomenis, kad tai yra lėšos iš kurių ieškoti negalima. Teismas pažymi, kad skolininko pareiga bendradarbiauti su antstoliu ir pateikti informaciją apie lėšų kilmę yra itin svarbi, o šios pareigos nevykdymas sukelia neigiamas pasekmes pačiam skolininkui. Jei antstolis neturi informacijos apie lėšų kilmę ir pobūdį, jis turi teisę areštuoti visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, nes bankas tokios informacijos neteikia savo iniciatyva ir netaiko išieškojimo apribojimų. Antstolis neturi pareigos savo iniciatyva aiškintis kiekvienos į sąskaitą įplaukiančios lėšos kilmės. Būtent skolininkas, siekdamas apginti savo teises ir užtikrinti, kad nebūtų nurašytos neliečiamos lėšos, privalo aktyviai bendradarbiauti su antstoliu ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (pvz., pažymas iš „Sodros“, savivaldybės ar darbovietės apie išmokų pobūdį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-116-469/2017).
15. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad antstolis Arminas Naujokaitis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).
16. Į esminius pareiškėjo skundų motyvus atsakyta. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.