- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- II-1166-1218/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01170-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Pažeidėjas
- V. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR N-l 1553-2025 (ROIK: 25272777183) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-1553-2025 (toliau – ir Nutarimas) V. D. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 9 d. 18 val. 48 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį LEXUS CT200H valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus. V. D. paskirta 60 Eur bauda (b. l. 10-12, 18-20).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugpjūčio 1 d. gautas Pareiškėjo 2025 m. liepos 23 d. skundas, kuriuo jis prašo: panaikinti 2025 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-11553-2025; nutraukti administracinio nusižengimo bylą ROIK: 25272777183; įvertinti pareigūno veiksmų teisėtumą ir tinkamumą pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį. Skundas grindžiamas tuo, kad: nurodytoje vietoje nėra kelio ženklų ar ženklinimo, kurie draustų sustoti ar stovėti; automobilis netrukdė eismui, nebuvo pastatyta ant važiuojamosios dalies, pėsčiųjų perėjos ar dviračių tako; automobilis stovėjo ant šaligatvio dalies, kuri dėl savo nesaugios būklės (pažeistos trinkelės, nelygumai) nėra naudojama pėsčiųjų ar dviratininkų; pareigūnė nesugebėjo nurodyti konkretaus KET punkto, kuris būtų buvęs pažeistas, tik pateikė subjektyvią nuomonę, kad stovėjimas „ant trinkelių“ yra pažeidimas (b. l. 2-5).
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde taip pat nurodyta, kad:
- nepakanka įrodymų apie teisės aktų pažeidimą, nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad stovėjimas konkrečioje vietoje pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 149 punktą ar kitus teisės aktus, teritorija nėra pažymėta kaip draudžiama stovėti, tad pažeidimas grindžiamas tik subjektyvia pareigūno interpretacija, ne remiantis teisės normomis ar įrodymais;
- nėra nustatytos būtinos pažeidimo sudėties sąlygos – veika ir kaltė, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi, administracinė teisena turi būti nutraukta, kai nėra veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, arba nėra įrodymų dėl asmens kaltės, šiuo atveju nenustatyta, kad stovėjimas buvo aiškiai draudžiamas, o taip pat neįrodyta, jog ši veika kėlė pavojų eismo saugumui;
- pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, pagal ANK 32 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta, visos abejonės turi būti aiškinamos asmens naudai, kaltė byloje neįrodyta – nėra nei aiškaus KET punkto pažeidimo, nei realaus poveikio viešajam interesui;
- nutarimas nemotyvuotas – pažeistas ANK 618 straipsnis, kuris nurodo, kad nutarime privaloma: aiškiai aprašyti pažeidimo esmę; pateikti kaltės motyvaciją; nurodyti konkrečius pažeistus teisės aktus, priimtame nutarime nenurodyta konkreti KET nuostata, neįvardyti faktiniai duomenys, o motyvacija – trūksta pagrįstumo ir logikos;
- pažeistas proporcingumo ir teisėtumo principas, nes vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu ir 3 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo sprendimai turi būti: teisėti, pagrįsti įrodymais, proporcingi siekiamiems tikslams, paskirta 60 Eur bauda yra neproporcinga, atsižvelgiant į neaiškią situaciją, teisės aktų netikslų taikymą ir faktinių duomenų nebuvimą;
- netinkamas pareigūno elgesys ir pažeidimų kvalifikavimas, pareigūnės komunikacija buvo neetiška ir nekvalifikuota, o teisės aktų interpretavimas – subjektyvus, pagal ANK 618 str. 2 d., turi būti įvertinta pareigūno veikla priimant nutarimą (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
2025 m. rugpjūčio 18 d. Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kad jo skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo. Institucija savo poziciją grindžia tokiais argumentais:
- KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
- KET 150.5 punkte yra išvardintos alternatyvios teritorijos, kuriose vairuotojams draudžiama statyti savo transporto priemones. Šių teritorijų sąrašas nėra baigtinis, nurodant, kad transporto priemones draudžiama statyti „ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Vieta, kurioje dviem automobilio ratais buvo užvažiavęs Pareiškėjas, yra atribota nuo važiuojamosios kelio dalies. Visas šis nuo važiuojamosios kelio dalies borteliais atskirtas plotas laikytinas transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija. Vieta, kurioje stovėjo Pareiškėjo automobilis neturi jokių automobilių stovėjimo aikštelės ar įrengtų ir specialiai suformuotų automobilių stovėjimo vietų specifinių požymių, suteikiančių transporto priemonių stovėjimo vietos statusą. Prie šios teritorijos taip pat nėra kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“, kuris naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti.
- teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas, nes draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, tačiau ir KET nuostatos (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. AN2-124-844/2022; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis Nr. ATP-522-282/2015). Tose vietose, kuriose sustoti ir stovėti tiesiogiai draudžia KET nuostatos, draudžiamieji kelio ženklai nėra įrengiami.
Žemesnės instancijos teismas
- Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji kelio ženklai, tačiau ir daugybė KET nuostatų. KET 150 punkte įstatymų leidėjas nurodo eilę draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų, pėsčiųjų perėjose, ant vejos, šaligatvių ir t. t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų.
- ANK 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais (byloje pateikta filmuota medžiaga), liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais ir kt. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Prie išrašo iš gauto pranešimo apie administracinį nusižengimą pridėtose nuotraukose užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės (b. l. 29-31).
Teismo posėdžio metu V. D. palaikė skundą ir papildomai nurodė, kad ta vieta, kur buvo pastatytas automobilis negali būti traktuojamas kaip šaligatvis, nes saugumo prasme neatitinka tų reikalavimų, nes iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ta vieta nei pėstieji, nei dviratininkai naudotis negali, o šaligatvis yra šalia, kur aiškiai matosi ir aš ant jo nebuvau pastatęs automobilio. Pareiškėjas nesutinka, kad vieta, kurioje dešinės pusės dviem ratais stovėjo automobilis, gali būti laikomas šaligatviu. Pažymėjo, kad tai yra gyvenamoji zona ir parkavimo vietos niekur nėra sužymėtos, gal 10 % viso kiemo vietų yra sužymėtos kelių ženklinimu ir kelio ženklais, kurios yra skirtos parkavimui, sukuriama dviprasmybė. Iš Institucijos pusės atrodo kaip neskirta vieta, bet praktikoje yra naudojama kiekvieną vakarą, kiekvieną dieną, tai visų gyventojų parkavimo vieta. Kiemuose yra stiprus stygius parkavimo vietų ir vairuotojai tiesiog iš situacijos sukasi kaip išmanydami, kartais ne visai suprasdami, kad daro pažeidimą. Papildomai prašo jei būtų pripažintas kaltu dėl šio pažeidimo, norėtų, kad teismas paskirtų administraciniame nurodyme buvusią 15 Eur bauda (b. l. 66-68).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Įstatymų leidėjas ANK XXXVI skyriuje (639-643 straipsniai) reglamentuoja skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus. Pagal minėto skyriaus ANK 641 straipsnio nuostatą, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, be kita ko, turi patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu tada, kai prieš priimant sprendimą išaiškintos visos reikšmingos nagrinėjamai situacijai faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-259-1072/2023).
Pareiškėjas skunde iš esmės ginčija Nutarimą vienu aspektu, t. y. šaligatvio sąvokos ir jo tinkamumo naudoti kaip šaligatvį prasme, todėl teismas plačiau pasisakys tik apie tai. ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Minėta norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina atsižvelgti į KET atitinkamas nuostatas. KET 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 150.5 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti, be kito, draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje nurodyta, kad kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.
Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Taigi, šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviųjų požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas nesilaikant reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad KET 5 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Todėl teismas laiko, kad Pareiškėjas
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 9 d. 18 val. 48 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį LEXUS CT200H valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. (b. l. 10-12). Šios aplinkybės nustatytos Institucijai gavus nustatytos formos pranešimą el. paštu (duomenys neskelbtini) apie automobilį, stovintį ant šaligatvio (reg. Nr. A97-17270/25). Prie pranešimo buvo pateiktos dvi nuotraukos, patvirtinančios automobilio stovėjimą (b. l. 29-31).
Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos ar teismas nėra įstatymo įpareigotas surinkti visus įmanomus įrodymus patvirtinančius ar paneigiančius administracinio nusižengimo padarymą, būtina surinkti tiek įrodymų, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisingas sprendimas. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs byloje surinktą informaciją, t. y. pranešime (reg. Nr. A97-17270/25) nurodytas aplinkybes (data, laikas, vieta, asmens, pranešusio apie pažeidimą duomenys, dvi nuotraukas), bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją apie lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuoja, kad Institucijos surinktų įrodymų pakanka konstatuoti administraciniam nusižengimui.
Teismas įvertinęs byloje surinktą informaciją (pareiškimą apie administracinį nusižengimą (b. l. 29), Institucijos ir Pareiškėjo pateiktas nuotraukas (b. l. 5, 14-16, 30-31, 34-37), administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 25-28), nutarimą administracinio nusižengimo byloje (b. l. 10-12, 18-20)), taip pat norminį reglamentavimą, sutinka su Institucijos išvada, kad Pareiškėjo automobilis buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Teismas pažymi, kad pateiktose nuotraukose (Institucijos ir Pareiškėjo) akivaizdžiai matyti, kad prie (duomenys neskelbtini), esanti kiemo (kuria galimas eismas) dalis yra asfaltuota, už asfalto esantis bortelis, nors be aiškaus aukščio skirtumo, aiškiai atskiria viena eile plytelėmis išklotą šaligatvį.
Teismas pažymi, kad SEAKĮ ir KET nenumato išimčių, atsižvelgiant į šaligatvio būklę, tinkamumą naudoti pėsčiųjų, dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, dėl šaligatvio paskirties ir nesuteikia teisės naudoti jo kaip automobilių ar kitų transporto priemonių stovėjimo vietos, jei nėra kitų norminiuose aktuose numatytų sąlygų. Iš byloje esančios informacijos, Pareiškėjo skundo ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, kad nurodytoje vietoje (prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje) nėra ženklų, nurodančių transporto priemonių stovėjimo būdą dalinai užvažiavus ant šaligatvio.
Nuotraukose (b. l. 30-31) matoma, kad Pareiškėjo automobilis stovi dviem dešinės pusės ratais ant šaligatvio plytelių borteliu atskirtų nuo asfaltuotos kiemo dalies, naudojamos eismui. Teismas taip pat pažymi, kad iš nuotraukų matoma, jog Pareiškėjo automobilį pastačius prie šaligatvio (neužvažiavus ant jo) kitos transporto priemonės pravažiavimas kiemo asfaltuota dalimi netaptų neįmanomas.
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalia automobilio nėra jokių asmenų, visos automobilio durelės ir bagažinė uždarytos, automobilio gabaritinės šviesos nedega, kas leidžia teigti, kad Pareiškėjas nurodytoje vietoje su vairuojamu automobiliu stovėjo, o nebuvo sustojęs išleisti keleivių ar pan. Taip pat pažymėtina, kad teismas neturi įrodinėti transporto priemonių sustojimo vietos, taip pat ir šaligatvio, suprojektavimo, jo būklės pagrįstumo, teisėtumo ar tinkamumo, nes šiuo konkrečiu atveju vertinama, ar buvo laikytasi KET reikalavimų.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas, papildė skundą prašymu, jei būtų pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, kad būtų paskirta administraciniame nurodyme buvusią 15 Eur bauda.
Už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, gali būti skirta bauda nuo 30 iki 90 Eur. Pareiškėjui 2025 m. gegužės 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuris buvo nusiustas Pareiškėjui ir gavimas nėra ginčijamas, su administraciniu nurodymu, siūlant asmeniui iki 2025 m. birželio 14 d. atitinkama tvarka sumokėti 30 Eur baudą. Pareiškėjas administracinio nurodymo neįvykdė, todėl 2025 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje jam buvo paskirta 60 Eur bauda. Skundžiamame nutarime atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl Institucija, vadovaudamasi ANK 34 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskyrė V. D. ANK 417 straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 30 Eur. Teismas įvertinęs byloje ir teismo posėdyje surinktą informaciją nemato pagrindo mažinti paskirtos baudos dydį. Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-719/2019; 2AT-38-895/2019; 2AT-28-303/2020). Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje teigiama, kad asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti aptariamą išimtinį institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018).
Skunde Pareiškėjas pateikia informaciją, kad minėtoje vietoje, identišku būdu statomi ir kitos transporto priemonės. Pažymėtina, jog kitų asmenų tokie pat ar panašaus pobūdžio galimi nusižengimai neatleidžia atsakomybėn traukiamų asmenų nuo atsakomybės (Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-239-817/2025).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Institucija tinkamai, vadovaudamasi įstatymu, įvertinusi surinktus duomenis, nustatė visas Pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kaltumui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai individualizavo paskirtą administracinę nuobaudą. Pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, jam tinkamai parinkta administracinė nuobauda ir jos dydis. Institucijos Nutarimas yra teisingas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-1553-2025 palikti nepakeistą ir V. D. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.