Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro 2015 m. balandžio 24 d. nutarimu A. M. nubaustas 75 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. balandžio 13 d. 18.08 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančio kelio ženklo. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. M. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui.

Skundžiama nutartimi Šiaulių apylinkės teismas A. M. skundą atmetė.

Apeliaciniu skundu A. M. prašo dar kartą objektyviai įvertinti byloje išdėstytus faktus, teisinius aktus, žemės sklypo brėžinius, nuosavybės teisę į žemės sklypą, liudytojų parodymus ir priimti atitinkamą sprendimą. Nurodo, kad jam inkriminuojamo pažeidimo metui minėtas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame stovėjo jo automobilis, teisiškai negalėjo būti laikomas šaligatviu dėl nesureguliuotų teisinių aspektų tarp Kelių policijos, Saugaus eismo tarnybos ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojų. Teigia, kad minėtu adresu žemės sklypas tuo metu, kai jis buvo nubaustas už automobilio stovėjimą „ant šaligatvio“, buvo privati nuosavybė ir dėl to jie negalėjo būti laikomas šaligatviu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašo netenkinti A. M. skundo, nes apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET padarymo aplinkybės.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad protokolą surašiusi institucija bei pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino, padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose KET draudžia sustoti ar stovėti, taip pat už sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba už važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neneigia, jog 2015-04-13 apie 18.08 val. prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis, vairuodamas automobilį, sustojo ir stovėjo prie muzikos mokyklos “ (duomenys neskelbtini)”, tik jis teigia, kad minėtoje vietoje esantis šaligatvis nelaikytinas šaligatviu KET prasme, nes jis savo automobilį pastatė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame sklype, t. y. privačioje valdoje, o ne ant šaligatvio. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Pagal KET 3.7 punktą kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas, o pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 punktą šaligatvis – tai pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios kelio dalies arba atskirta nuo jos. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei apelianto pateiktų žemės sklypo planų (5, 8, 11–12, 16, 22, 24, 33–36 b. l.) matyti, kad A. M. automobilį pastatė ant pėstiesiems skirtos kelio dalies, esančios prie namo, (duomenys neskelbtini), kad plotas priklausantis namo savininkams ir nepriklausantis namo savininkams yra vientisas plytelėmis išklotas šaligatvis, kad privati valda techniškai nėra atskirta. Liudytoja D. Z. teisme patvirtino, kad privati valda nėra atribota, kad nuo pastato sienos iki kelio yra vientisa teritorijas, ir nei pėsčiasis, nei vairuotojas negali suprasti, kur yra privati valda (66–67 b. l.). Taip pat iš bylos matyti, kad A. M. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo įrengta, jokio kelio ženklo, leidžiančio stovėti prie (duomenys neskelbtini), namo, pažeidimo padarymo metu nebuvo, kad siekiant užtikrinti saugų transporto eismą ir apsaugoti pėsčiuosius leidimai ten statyti automobilius nuo 2014-03-26 nebebuvo išduoti (44 b. l.). Tai patvirtino ir teismo posėdyje liudytojomis apklaustos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojos K. V. ir D. Z. (66–67 b. l.). Iš byloje esančių (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos posėdžių protokolų (54–56, 58–61 b. l.) matyti, kad statyti automobilius prie minėto pastato leidimas neduotas netgi šio namo gyventojui R. J.. Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jam savivaldybės ar minėto pastato savininkų leidimu buvo leista statyti automobilį toje vietoje. Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad, norint išvažiuoti bei įvažiuoti į vietą prie namo, kurioje buvo pastatytas pažeidėjo automobilis, turi būti kertamas šaligatvis, ant kurio pastatyti gėlių vazonai tam, kad fiziškai automobiliai ten negalėtų patekti. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime teisingai pastebėjo, kad, jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas yra leidžiamas.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad toje vietoje neįrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nėra kelio ženklo, leidžiančio ten stovėti, leidimai ten statyti automobilius neišduoti, kad privažiuoti prie pastato turi būti kertamas šaligatvis, daroma išvada, kad vieta prie pastato, kur pažeidimo metu buvo užfiksuotas stovintis A. M. automobilis, yra šaligatvis, kuris atitinka KET 3 punkte nurodytą šaligatvio sąvoką. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis turėjo leidimą statyti automobilį transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Dėl to A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti pagrindo nėra, jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.

Skundžiamu 2015 m. balandžio 24 d. nutarimu A. M. nuobauda paskirta sankcijos ribose – lygi vidurkiui bauda, A. M. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, o sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (6–15 b. l.), todėl daroma išvada, kad apeliantui paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas bei apylinkės teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.