- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1502-864/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. ieškinys, pasirašytas A. K., kuriuo prašoma pripažinti, kad Marijampolės apylinkės teismas, įtraukdamas ieškovus į civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pažeidė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6, 53 ir 62 punkto reikalavimus ir tuo pažeidė ieškovų konstitucines teises ir laisves, priteisti iš atsakovo kiekvienam iš ieškovų po 100 000 Eur žalos atlyginimo, skaičiuojant po 10 000 eurų už kiekvienus metus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti : 1) ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, reikalavimą dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo pripažinimo; 2) ieškovės N. G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; 3) ieškovo A. K. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ta pačia nutartimi nustatė ieškovei L. C. dešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytus ieškinio trūkumus.
3. Teismas nustatė, kad šioje byloje yra bandoma formuluoti du ieškinio reikalavimus – reikalavimą dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad LITEKO duomenimis nustatyta, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai” ieškinį atsakovei L. P. (C.), tretiesiems asmenims A. K., N. G. K. dėl žalos atlyginimo, iš atsakovės L. P. (C.) ieškovės naudai buvo priteista 5 844,09 Lt žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2008 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 974,33 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 3P-559/2011 atsisakė priimti trečiojo asmens A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo.
Šalies argumentai
5. LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovai A. K., N. G. K. ir L. C. 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, jog civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvoje galiojančioms materialinės teisės normoms ir pažeidžia ieškovų konstitucinę teisę į teisingą teismą. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6638-985/2018 ieškinį atsisakė priimti. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas šioje byloje nurodė, jog reiškiamo reikalavimo pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti procesiniai sprendimai prieštarauja materialinės teisės normoms ir pažeidžia ieškovų konstitucinę teisę į teisingą teismą, faktinis pagrindas yra grindžiamas tuo, kad teismas turi įvertinti civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimtų procesinių sprendimų atitiktį materialinės teisės normoms ir patvirtinti arba paneigti ieškovų argumentus, kad byloje priimti procesiniai sprendimai prieštarauja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių reikalavimams, dėl kurių ir buvo pasisakyta šiuose sprendimuose. Kauno apygardos teismas šioje nutartyje padarė išvadą, kad ieškovai, reikšdami tokį reikalavimą, siekia išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, nors pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimas jau buvo atliktas instancine tvarka. Pareikšti atskiroje civilinėje byloje apeliantų materialiniai teisiniai reikalavimai, kvestionuojant teismo priimtų procesinių sprendimų atitiktį teisės normoms, reiškia ne ką kitą, kaip siekį nustatyti faktus, jau nustatytus užbaigtoje civilinėje byloje, nors bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nėra kompetentingas atlikti tos pačios instancijos teismo išnagrinėtos civilinės bylos procesinės kontrolės funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Be to, LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9233-571/2018 atsisakė priimti L. C., A. K. ir N. G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl konstitucinės teisės ir laisvės pažeidimo, priimant teismams procesinius sprendimus. Teismas atsisakymą priimti ieškinį motyvavo dviem pagrindais – tuo, kad nėra pateikti įrodymai, kad A. K. yra įgaliotas vesti bylą visų ieškovų vardu būtent reiškiant šį ieškinį, bei tuo, kad galiojantys įstatymai nenumato įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismuose. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Šioje Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad nors ieškovai ir neprašo peržiūrėti priimto įsiteisėjusio sprendimo, tačiau ieškinį grindžia Civilinio kodekso 6.272 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal teismų praktiką, teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo teisingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Ieškovai, pareikšdami ieškinį, neįrodinėja, kokios jų konstitucinės teisės ir laisvės buvo pažeistos, kokia žala dėl šių pažeidimų atsirado, kuo pasireiškė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 – 6.250 straipsniai). Kauno apygardos teismas aptariamoje 2019 m. sausio 22 d. teismo nutartyje padarė išvadą, kad ieškovai, reikšdami tokį reikalavimą, iš esmės siekia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo peržiūrėjimo, nustatant, kad teismo sprendimu buvo pažeistos jų konstitucinės teisės ir laisvės. Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartyje, spręsdamas A. K. kasacinio skundo priėmimo klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo, išaiškino, jog kasatorius A. K. neįrodė esminių teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimu, o tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priėmę procesinius sprendimus, tinkamai taikė teisės normas, todėl ieškovų teisių priimtais procesiniais sprendimais nepažeidė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovai vėl reiškia reikalavimą dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo pripažinimo ir šis reikalavimas yra analogiškas Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-6638-985/2018 ir Nr. 2-9233-571/2018 reikštiems ieškovų reikalavimams dėl konstitucinių teisių pažeidimų, tariamai padarytų Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010. Kaip jau minėta, civilinėse bylose Nr. 2-6638-985/2018 ir Nr. 2-9233-571/2018 priimtais procesiniais sprendimais buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad šioje byloje teismas neturi pagrindo ieškovų pareikštų reikalavimų dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo vertinti kitaip, nei sprendžiant jų priėmimo klausimą įvertino Marijampolės rajono apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-9233-571/2018 ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-6638-985/2018 ir atitinkamai Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2S-1875-259/2018) ir 2019 m. sausio 22 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2S-222-773/2019). Teismas padarė išvadą, kad dėl išdėstytų teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir motyvų, ieškovų L. C., A. K. ir N.G. K. ieškinio reikalavimą dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo atsisakytina priimti, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017 m. kovo 31 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-156-399/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą atmesti ieškinį paliko nepakeistą. Iš šių procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovas A. K. nurodytoje civilinėje buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš valstybės 4 410 Eur turtinės žalos ir 90 000 Eur neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010, o reikalavimą grindė tuo, kad A. K. į bylą Nr. 2-645-802/2010 buvo įtrauktas nepagrįstai, taip pat nepagrįstai reikalavimai pareikšti L. C. (buvusi pavardė P.) nesiaiškinant, kieno yra elektros tinklas ir elektros spinta, teismai, nagrinėdami bylą nesivadovavo Elektros energijos tiekimo taisyklių 6, 53, 62 punktais. Įvertinęs šioje byloje A. K. reiškiamą reikalavimą (jo pobūdį ir turinį) bei išnagrinėtoje Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-156-399/2017 A. K. reikalavimų pagrindą ir dalyką, teismas padarė išvadą, kad abiejose šiose bylose A. K. reiškia reikalavimą valstybei dėl civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 teisėjų tariamai neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Abiejose bylose kaip neteisėti teisėjų veiksmai yra įvardijama tai, kad A. K. dalyvavo nurodytoje byloje kaip trečiasis asmuo, o teismas, nagrinėdamas šią bylą, Elektros energijos tiekimo taisyklių 6, 53, 62 punktus pritaikė ne taip, kaip juos supranta A. K.. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, A. K. šioje byloje bando reikšti reikalavimą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių. Šios teismo išvados nekeičia aplinkybė, kad šioje byloje ieškovais, be A. K., nurodomi ir kiti asmenys (aktualu, kad abiejose bylose A. K. yra ieškovas, o Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, abiejose bylose yra atsakovė), taip pat tai, kad šiek tiek skiriasi prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos (bylos dalykas yra neturtinės žalos atlyginimas, o ne reikalaujamos sumos dydis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo A. K. ieškinio reikalavimus šioje byloje atsisakyta priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
9. Be to, LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1330-301/2018 pagal ieškovės N. G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą atmesti ieškinį paliko nepakeistą. Iš šių procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovė N. G. K. nurodytoje civilinėje buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš valstybės 100 000 Eur neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėjų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010, o reikalavimą grindė tuo, kad N.G. K. į bylą Nr. 2-645-802/2010 buvo įtraukta nepagrįstai, nesiaiškinant, kas yra elektros tinklo ir elektros spintos savininkas, todėl teismai, nagrinėdami bylą netinkamai taikė Elektros energijos tiekimo taisyklių 62 ir kitus punktus.
10. Teismas nurodė, kad įvertinus šioje byloje N. G. K. reiškiamą reikalavimą (jo pobūdį ir turinį) bei išnagrinėtoje Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1330-301/2018 A. K. reikalavimų pagrindą ir dalyką, matyti, kad abiejose šiose bylose A. K. reiškia reikalavimą valstybei dėl civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 teisėjų tariamai neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Abiejose bylose kaip neteisėti teisėjų veiksmai yra įvardijama tai, kad N. G. K. dalyvavo nurodytoje byloje kaip trečiasis asmuo, o teismas, nagrinėdamas šią bylą, Elektros energijos tiekimo taisykles taikė ne taip, kaip juos supranta N. G. K. ir jos sutuoktinis A. K..
11. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, N.G. K., galimai atstovaujama ieškinį pasirašiusio A. K. (atstovavimo teisę patvirtinantys įrodymai nepateikti), šioje byloje bando reikšti reikalavimą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių. Tokios teismo išvados nekeičia aplinkybė, kad šioje byloje ieškovais, be N. G. K., nurodomi ir kiti asmenys (aktualu, kad abiejose bylose N. G. K. yra ieškovė, o Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, yra atsakovė). Pažymėtina, kad šioje byloje reiškiamas ieškinio reikalavimas ir jo pagrindas visiškai sutampa su Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1330-301/2018 pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės N. G. K., galimai atstovaujamos A. K., ieškinio reikalavimus šioje byloje atsisakyta priimti (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12. Teismui nustačius Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 d. 1 ir 4 punktuose numatytus pagrindus atsisakyti priimti ieškovės N. G. K. ieškinio reikalavimus, nėra tikslinga nustatyti terminą šalinti ieškinio trūkumus, susijusius su A. K. teise atstovauti N. G. K. teisme ir už ją pasirašyti ieškinį, kadangi tokio trūkumo pašalinimas šiuo konkrečiu atveju nebūtų tikslingas – net ir pašalinus tokį trūkumą, ieškinio reikalavimai vis tiek negalėtų būti priimti dėl šioje nutartyje nurodytų priežasčių.
13. Teismas apibendrindamas kas išdėstyta nurodė, jog matyti, kad šioje byloje, pašalinus trūkumus, galėtų būti nagrinėjami tik vienos iš ieškovių, t. y. L. C. ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip jau minėta, ieškinys yra pasirašytas A. K., tačiau su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų A. K. teisę atstovauti L. C. teisme civilinėje byloje, reiškiant šį ieškinį.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodyti argumentai, kuriais nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9859-931/2019 2019 m. vasario 22 d. nutartyje, 2019 m. kovo 5 d. nutartyje ir 2019 m. kovo 19 d. nutartyje bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-927-577/2019) išdėstytais motyvais, susijusiais su A. K. kaip procesinio bendrininko teise atstovauti L. C. (taip pat ir N. G. K.) šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi, atsisakius priimti A. K. ieškinio reikalavimus, A. K. nėra laikomas procesiniu bendrininku. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nustatytas terminas pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius A. K. teisę atstovauti L. C. teisme šioje byloje.
15. Teismas nustatė, kad ieškovė teikiamame ieškinyje civilinės atsakomybės sąlygų (išskyrus tariamai neteisėtus teismo veiksmus nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010) nenurodo, t. y. neformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, todėl ieškovei L. C. nustatytinas terminas šiam ieškinio trūkumui pašalinti: suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir pateikti ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Atskiruoju skundu apeliantas A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog Marijampolės teismas priimdamas sprendimus neatsižvelgė į tai, jog Marijampolės teismai priimdami procesinius sprendimus pagal ieškinius Lietuvos Respublikai, pažeidė Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio reikalavimus, nustatančius ieškinio teismingumą. Mano, kad Marijampolės apylinkės teismas turėjo persiųsti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teigia, kad Marijampolės apylinkės teismo sprendimai yra absoliučiai negaliojantys. Nurodo, jog konstitucinių teisių ir laisvių klausimai nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismuose spręsti nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovų L. C., N.G. K. ir A. K. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, reikalavimą dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo pripažinimo. Atsisakyti priimti ieškovės N. G. K. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsisakyti priimti ieškovo A. K. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyti ieškovei L. C. dešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytus ieškinio trūkumus.
20. Kadangi apeliacinis skundas pateiktas ieškovo A. K., nepateikiant duomenų, jog jis turi teisę veikti kitų ieškovų vardu (Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnis), darytina išvada, jog A. K. turi teisę skųsti nutartį dalyje, kuri susijusi su jo ieškinio reikalavimais ir apeliacinės instancijos teismas vertina nutartį šioje dalyje, t. y. dėl atsisakymo priimti ieškovių L. C., N.G. K. ir A. K. ieškinio reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo pripažinimo bei dalyje dėl atsisakymo priimti ieškovo A. K. ieškinio reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
21. Ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bei 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
22. Pirmosios instancijos teismas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad ieškovai A. K., N.G. K. ir L. C. 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, jog civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvoje galiojančioms materialinės teisės normoms ir pažeidžia ieškovų konstitucinę teisę į teisingą teismą. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6638-985/2018 ieškinį atsisakė priimti. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Minėta, šioje civilinėje byloje ieškovai L. C., N. G. K. ir A. K. reiškia ieškinio reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo pripažinimo. Taigi, pagal nurodytus duomenis matyti, jog ieškovų ieškinį su tapačiais reikalavimais jau buvo atsisakyta priimti be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks reikalavimas gali būti ieškinio pagrindu, tačiau nėra nagrinėtinas kaip savarankiškas reikalavimas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl egzistuoja Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas ieškinio atsisakymo priimti nagrinėti teisme pagrindas.
23. Teismas taip pat nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017 m. kovo 31 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-156-399/2017 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš valstybės 4 410 Eur turtinės žalos ir 90 000 Eur neturtinės žalos, ieškinio pagrindu ieškovas nurodė tai, kad A. K. į bylą Nr. 2-645-802/2010 buvo įtrauktas nepagrįstai, taip pat nepagrįstai reikalavimai pareikšti L. C.. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus šioje byloje A. K. reiškiamą reikalavimą (jo pobūdį ir turinį) bei išnagrinėtoje Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-156-399/2017 A. K. reikalavimų pagrindą ir dalyką, matyti, kad abiejose bylose A. K. reiškia reikalavimą valstybei dėl Civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 teisėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškinys grindžiamas tapačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-156-399/2017, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo A. K. reikalavimą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
24. Įvertinus nurodytas aplinkybes nėra pagrindo nesutikti su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartimi, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.