Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžino jį ieškovams, nepašalinus 2019 m. kovo 29 d. teismo nutartimi nustatytų 2019 m. kovo 28 d. atskirojo skundo trūkumų.

7. CPK įtvirtintas dispozityvumo principas numato, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Viena iš tokių teisių - teisė į pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio procesinio sprendimo apskundimą įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacijos teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, dalyvaujantis byloje asmuo turi naudotis laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Pagal CPK 338 straipsnį – atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame (antrame) skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus nustato CPK 306 straipsnis. Jeigu apeliantas netinkamai įgyvendina apeliacijos teisę, teismas turi nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (jeigu trūkumai gali būti pašalinti), o jų nepašalinus, apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Apeliantas, siekiantis įgyvendinti subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui skundą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

8. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, 2019 m. kovo 28 d. apeliantai pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria jiems buvo nustatytas terminas 2019 m. kovo 14 d. pateikto atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams arba sutuoktiniui (sugyventiniui), ir įpareigojo ieškovus pateikti įrodymus apie A. K. ir L. C. giminystės ryšį, Studijų kokybės vertinimo centro pažymos kopiją, kuri būtų tinkamai patvirtinta remiantis CPK 114 straipsnio 1 dalimi, bei pasiūlė patikslinti 2019 m. kovo 28 d. pateikto atskirojo skundo dalyką – konkrečiai nurodyti, ko prašo teismo remdamiesi CPK 326 straipsnio 1 dalimi. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovų atskirąjį skundą, pateiktą 2019 m. kovo 28 d., laikė nepaduotu, ieškovams teismo nustatytu terminu nepašalinus atskirojo skundo trūkumų.

9. Taigi, pirmosios instancijos teismas, trukdžiu priimti ieškovų 2019 m. kovo 28 d. atskirąjį skundą (jį grąžino nepašalinus trūkumų) laikė tai, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo A. K. teisę atstovauti kitus ieškovus (apeliantus) pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad A. K. kitas ieškoves atstovauja ne kaip giminaitis, o kaip bendrininkas kitų bendrininkų pavedimu, t. y. pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

10. CPK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose <...>; 6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, <...>; 7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.

11. Pagal CPK 43 straipsnio 1 dalį, ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra: 1) bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas); 2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).

12. CPK 44 straipsnio, reglamentuojančio bendrininkų santykius, 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų (CPK 44 straipsnio 2 dalis).

13. Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad pavedimas turi būti duotas konkrečiai bylai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovių (apeliančių) L. C. ir N. G. K. notariškai patvirtinti įgaliojimai A. K. yra bendro pobūdžio, t. y. suteikiantys teisę atstovauti visose civilinėse bylose, veikiant atskirai arba kartu su advokatu ar jo paskirtu padėjėju, su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis ieškovui, atsakovui ir kt. Įgaliojimuose konkretus teisinis santykis, iš jo kylantys reikalavimai, t. y. aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie pavedimą A. K., kaip bendrininkui šioje byloje, nenurodytos. Taigi, atskirajame skunde minimi įgaliojimai nelaikytini tinkamais pavedimais, suteikiančiais ieškovui A. K. teisę atstovauti ieškoves pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

14. Apeliantai nekvestionuoja teismo nustatytų trūkumų, susijusių su atstovavimu pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą; atskirajame skunde neginčija, kad apeliantai nepašalino 2019 m. kovo 29 d. nutartyje nurodytų trūkumų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kuria jų 2019 m. kovo 28 d. pateiktas atskirasis skundas laikytas nepaduotu.

15. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu prašoma ne tik panaikinti skundžiamą nutartį, tačiau kartu išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartis, kuria kaip minėta, laikytas nepaduotu 2019 m. kovo 28 d. pateiktas atskirasis skundas, o ne ieškinys.

16. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų. Atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 puntu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.