- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2A-20-390/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02679-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. M., R. M.
- Ieškovas
- V. P. M.
- Advokatai
- Vilma Šeperytė Heinzelmann
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. M. patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir R. M. dėl leidimo be bendraturčių sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. M. patikslintu ieškiniu prašė leisti jam atlikti žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., (toliau – žemės sklypas) kadastrinius matavimus be bendraturčių atsakovų V. M. ir R. M. sutikimo bei kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)., atliktų kadastrinių matavimų pateikimo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys yra žemės sklypo bendrasavininkai: ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis ir atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise taip pat priklauso ½ dalis šio sklypo. Dėl naudojimosi žemės sklypu su bendraturčiais kyla konfliktai, 2022 m. gegužės 13 d. vykdant žemės sklypo ribų ženklinimą ir surašius žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, atsakovas nesutiko pasirašyti akto, vėliau taip pat atsisakė tai daryti be jokių argumentų. Atsakovai nesiekia užbaigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinamo.
3. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad ne atsakovai, o ieškovas piktybiškai elgiasi atsakovų atžvilgiu, nuolat sudaro konfliktines situacijas, kurios jau ne kartą buvo sprendžiamos teisme ir ne tik. Todėl atsakovai sutiko atidalinti šalims priklausančias žemės sklypo dalis, suformuojant naujus žemės sklypus. Sklypų ribų paženklinimo – parodymo metu buvo surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 110. Tačiau šis aktas yra tik ieškovui projektuojamo žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas, o atsakovams projektuojamo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas projekto rengėjos matininkės I. S. nebuvo surašytas ir atsakovams iki šiol nėra pateiktas, taip pat iki šiol nėra parengta atsakovams projektuojamo žemės sklypo kadastro duomenų byla. 2022 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais atsakovai matininkei nurodė konkrečias nesutikimo su parengtu žemės sklypo planu priežastis, tačiau ieškovas jų nevertino ir visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą. Atsakovai jau 2023 m. sausio 20 d. pasirašė sutikimą, o 2023 m. vasario 6 d. pateikė prašymą NŽT pertvarkyti žemės sklypo ir patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal matininkės I. S. parengtą žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Todėl mano, kad nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta arba ieškinys atmestas, nes atsakovai atliko prašomus veiksmus.
5. Išvadą byloje teikianti institucija NŽT pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyriui tikrinti žemės sklypo projektinis Nr. 1 (ieškovui priklausančios sklypo dalies) kadastrinių matavimų byla pateikta 2022 m. liepos 26 d., o žemės sklypo projektinis Nr. 2 (atsakovams priklausančios sklypo dalies) kadastrinių matavimų byla pateikta 2023 m. kovo 13 d. NŽT davė išvadą, kad pateiktos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderintos, nenustačius pažeidimų. Civilinės bylos nagrinėjimo dienai teritoriniam skyriui nėra pateiktas žemės sklypo savininko (naudotojo) ar jo įgalioto asmens prašymas patvirtinti kadastro duomenis, todėl atsakovams vilkinant šio veiksmo atlikimą, būtų tikslinga leisti ieškovui be atsakovų sutikimo užbaigti žemės sklypo atidalinimo procedūrą – kreiptis dėl sprendimo patvirtinti kadastro duomenis ir įregistruoti juos valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Leido ieškovui kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimo duomenų pateikimo tvirtinimui. Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmetė. Priteisė iš atsakovų ieškovui po 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei po 6,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas atsakovų argumentus dėl nesutikimo su ieškiniu vertino kaip nepagrįstus. Nesant atsakovų rašytinio sutikimo pavesti ieškovo samdomai matininkei atlikti atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies kadastrinius matavimus, projekto parengimą tikintis, kad matininkė atliks minėtus veiksmus ir laukti jų atliekant ilgą laiką (nuo 2022 m. gegužės 13 d.), tokį atsakovų elgesį teismas vertintino kaip nerūpestingą, trukdantį ieškovui užbaigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pažeidžiantį ieškovo teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnis). Teismas nurodė, kad atsakovai neįrodė, kad sutikimo nedavimas įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus kaip nors pažeistų jų teises ar teisėtus interesus, atsakovai negali užkirsti ieškovui teisės atsidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovai atliko būtinus veiksmus, kad būtų užbaigtas pradėtas žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektas, tik po daugkartinių raginimų bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. po penkių mėnesių nuo ieškinio priėmimo. Teismo sprendimo priėmimo metu atsakovai 2023 m. kovo 13 d. jau yra pateikę NŽT tikrinti jiems priklausančios žemės sklypo dalies projektinis Nr. 2 kadastrinių matavimų bylą, kuri jau yra patikrinta ir pasirašyta skyriaus darbuotojo elektroniniu parašu.
9. Pagal teisinį reglamentavimą iki galutinio žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto užbaigimo bendraturčiams liko pateikti prašymus NŽT patvirtinti žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimo duomenis. Teismas nurodė, kad atsakovams atlikus prašomus veiksmus, ieškinio reikalavimas leisti ieškovui atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių atsakovų sutikimo jau yra patenkintas, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
10. Teismas, atsižvelgdamas į pasyvų atsakovų elgesį, kad sprendimo priėmimo metu nėra pateikta duomenų, jog atsakovai gera valia yra pateikę prašymą NŽT dėl žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimo duomenų patvirtinimo, ieškovo reikalavimą leisti jam be atsakovų sutikimo užbaigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo veiksmus, t. y. teikti prašymą NŽT patvirtinti žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimo duomenis tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nusprendė, kad atsakovams iš dalies (ar pilnai) patenkinus ieškovo reikalavimus po ieškinio pateikimo, atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo turėtas išlaidas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis iš kiekvieno (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovai niekada neprieštaravo ieškovo ketinimui atsidalyti jų žemės sklypą, rengti projektą bei atlikti kitus būtinus veiksmus. Atsakovams projektuojamo žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas projekto rengėjos matininkės I. S. buvo surašytas ir atsakovams pateiktas tik civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ir tik teisme apklausus projekto rengėją. Atsakovų nuomone, pats ieškovas ir jo pasirinkta matininke neatliko jiems privalomų atlikti būtinų veiksmų, kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, t. y. matininkė nesurašė atsakovams projektuojamo žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto, neteisingai parengė žemės sklypo planą, esant teisingoms pastaboms, žemės sklypo plano nepakoregavo, neparengė atsakovams projektuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kad jo pasirinkta matininkė šiuos veiksmus pilnai arba teisingai pagal sutartį atliktų. Atsakovai pagrįstai nepasirašė 2022 m. gegužės 13 d. jiems parengto žemės sklypo plano, nes jis neatitiko faktinės situacijos (neteisingai pažymėta kūdra). Kaip matyti iš 2023 m. vasario 6 d. atsakovams matininkės parengto žemės sklypo plano, kūdra jau nėra pažymėta.
12.2. Teismo išvada, kad iki ieškinio pateikimo atsakovai nebuvo sudarę susitarimo su matininke I. S. dėl jiems priklausančios žemės sklypo dalies kadastrinių matavimų, projekto parengimo, todėl ir negalėjo tikėtis, jog šie darbai bus atlikti, yra nepagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.3D-452/Di-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 27 punktą, 15 punktą, tokią sutartį turėjo sudaryti ieškovas, tokia sutartis buvo sudaryta ir pagal ieškovo su atitinkama matininke sudarytą sutartį turėjo būti atlikti abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovai tik bylos nagrinėjimo metu suprato, jog turėjo raštu kreiptis į matininkę dėl žemės sklypų kadastrinio duomenų bylų parengimo. Reikalavimas, kad atsakovai atliktų būtinus veiksmus pradėto žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto užbaigimui - duotų rašytinį sutikimą, kad matininke atliktų žemės sklypo, projektinis Nr.2 kadastrinius matavimus, atsirado tik 2023 m. sausio 17 d. teismo posėdžio metu apklausiant matininkę. 2023 m. sausio 20 d. atsakovai pasirašė sutikimą. Tačiau atsakovų siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių, nesant jokios bendradarbiavimo iniciatyvos iš ieškovo pusės, negali būti vertinamas kaip pasyvus elgesys su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis pasekmėmis (ieškinio tenkinimas dalyje ir neteisingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas).
12.3. Teismas, nevertindamas į bylą pateiktų įrodymų, ieškinį dalyje tenkino. 2023 m. vasario 7 d. prašymu atsakovai teismui į civilinę bylą pateikė NŽT atsakovų teiktą 2023 m. vasario 6 d. prašymą pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis. Taip pat iš NŽT atstovės paaiškinimų seka, kad savininkų prašymai patvirtinti kadastro duomenis jau yra pateikti, tačiau nepriimtas sprendimas patvirtinti kadastro duomenis ir tokį sprendimą priims skyriaus vedėjas.
12.4. Teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovo reikalavimas dėl leidimo atlikti kadastrinius matavimus atmestas ir tenkintas, atsakovų nuomone nepagrįstai, reikalavimas dėl kreipimosi pateikti kadastrinius matavimus tvirtinimui. Todėl ieškovas ir atsakovai įgijo teisę į 50 proc. dydžio jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, visiškai neatsižvelgė į ieškovo procesinį elgesį ir kitas aplinkybes. Ieškovas dėl savo kaltės teikė patikslintą ieškinį, todėl išlaidos, susiję su šio procesinio dokumento parengimu atsirado tikrai ne dėl atsakovų kaltės.
12.5. Teismas tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalių įrodinėtų faktinių aplinkybių, todėl dėl padarytų pažeidimų nebuvo atskleista bylos esmė, ginčijamas sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų - jame nėra įrodymų, kuriais jis grindžiamas, vertinimo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir jas ištyrė, jog visi būtini veiksmai, siekiant atidalinti žemės sklypą ieškovo buvo padaryti teisėtai, nepraleidus terminų, taip pat teisingai įvertino atsakovų veiksmus, kurie iki ieškinio pateikimo ir jau nagrinėjant bylą, elgėsi pasyviai, aplaidžiai ir nerūpestingai.
13.2. Atsakovų nuomone, kad jie neturėjo sudaryti su matininke jokio rašytinio sutikimo, yra neteisinga, kadangi, visų pirma, jie patys sutiko su projektu ir šio klausimo neginčijo pirmosios instancijos teisme, o antra, žemės sklypas yra bendra nuosavybė visų šalių, todėl jų sutikimas, bet ne sutartis su matininke, buvo privaloma. Teismas pagrįstai nustatė, kad iki ieškinio pateikimo apeliantai nebuvo sudarę susitarimo su matininke I. S. dėl jiems priklausančios žemės sklypo dalies kadastrinių matavimų, projekto parengimo.
Šalies argumentai
13.3. Sprendimo priėmimo metu teismui nebuvo pateikta duomenų, kad apeliantai gera valia yra pateikę prašymą NŽT dėl žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimo duomenų patvirtinimo, todėl ieškovo reikalavimas leisti jam be apeliantų sutikimo užbaigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo veiksmus, t. y. teikti prašymą NŽT patvirtinti žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimo duomenis, buvo patenkintas pagrįstai.
13.4. Teismas tinkamai įvertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ir sprendė, kad atsakovams kilo pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
13.5. Apeliantų apeliacinį skundą per EPP pateikė advokato padėjėja Vilma Šeperytė Heinzelmann. Pagal teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose gali atstovauti tik advokatai, bet ne advokatų padėjėjai. Nors apeliacinį skundą yra pasirašę apeliantai, tačiau apeliacinį skundą teismui pateikė asmuo, neturintis teisės jį paduoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir bylos esmė
4. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad 12,3647 ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis ir atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise ½ dalis. Ieškovas siekdamas atidalinti jam priklausančią ½ dalį sklypo, suformuojant du atskirus žemės sklypus, kreipėsi į projekto rengėją ir matininkę I. S. atlikti žemės sklypo pertvarkymo projektą. 2022 m. kovo 1 d. šalys patvirtino savo parašais, jog dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo sutinka bei pastabų neturi. Buvo suformuoti du projektiniai atskiri žemės sklypai: žemės sklypo projektas Nr. 1 (ieškovui) ir žemės sklypo projektas Nr. 2 (atsakovams). Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 27 d. įsakymu patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Matininkė I. S. 2022 m. gegužės 13 d. vykdė žemės sklypo ribų paženklinimą, kuriame dalyvavo ieškovas, atsakovas V. M. su dukra E. M., surašė aktą Nr. 110. Atsakovas nesutiko pasirašyti aktą. Per 30 dienų atsakovai pastabų dėl žemės sklypo Nr. 1 ribų paženklinimo akto nepateikė. 2022 m. liepos 4 d. matininkė atliko žemės sklypo projekto Nr. 1 kadastrinius matavimas ir pateikė NŽT tikrinimui. Ieškovas 2022 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl leidimo be bendraturčių sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovai iki ieškinio pateikimo teismui susitarimo su matininke I. S. dėl jiems priklausančios žemės sklypo dalies kadastrinių matavimų, projekto parengimo nebuvo sudarę. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai 2023 m. vasario 6 d. pateikė NŽT prašymą tikrinti jiems priklausančios žemės sklypo dalies projektinis Nr. 2 kadastrinių matavimų bylą, kuri 2023 m. kovo 13 d. yra patikrinta. NŽT vadovo sprendimas patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) bylos nagrinėjimo metu nebuvo priimtas.
5. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dalyje - leisti ieškovui atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių atsakovų sutikimo jau yra patenkintas, ieškinį šioje dalyje atmetė, o kitoje dalyje - leisti ieškovui teikti NŽT prašymą patvirtinti žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimo duomenis, tenkino.
6. Byloje nėra ginčo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai atliko būtinus veiksmus, kad būtų užbaigtas pradėtas žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektas - 2023 m. sausio 20 d. pasirašė sutikimą, kad matininkė atliktų jiems priklausančios žemės sklypo dalies projektas Nr. 2 kadastrinius matavimus, 2023 m. kovo 13 d. pateikė tikrinti jiems priklausančios žemės sklypo dalies projektas Nr. 2 kadastrinių matavimų bylą NŽT kadastrinių matavimų bylą, kuri yra patikrinta. Taigi, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas – leisti ieškovams atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo buvo visiškai patenkintas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimo patenkinimas po bylos iškėlimo yra pakankamas pagrindas reikalavimui atmesti, nes tokiu atveju išnyksta ne tik reikalavimo pagrindas, bet ir pats reikalavimas, nes tarp šalių nelieka ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2000 m. gegužės 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2000). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimą dalyje - leisti atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių atsakovų sutikimo atmetė pagrįstai.
7. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo tenkino ieškovo ieškinio antrąjį reikalavimą.
8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į pasyvų atsakovų elgesį manė, kad atsakovai vilkins prašymo teikimą dėl žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimo duomenų patvirtinimo ir šioje dalyje ieškinį patenkino. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tai nuspręsdamas priėmė sąlyginį sprendimą, kuris yra draudžiamas (CPK 267 straipsnis). Pagal CPK 267 straipsnį draudžiama teismui priimti sprendimus, kurių vykdymas būtų siejamas su tam tikrų sąlygų atsiradimu ar neatsiradimu. Visi teismo sprendimai turi būti besąlygiški. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąlyginis sprendimas neleistinas ir dėl to, kad juo nėra išsprendžiamas šalių tarpusavio ginčas ir kartu paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai, teismo sprendimo priėmimo metu pažeidė ieškovų teises dėl žemės kadastrinių matavimo duomenų patvirtinimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir apylinkės teismas. Priimto teismo sprendimo vykdymas dėl vilkinimo ateityje yra siejamas su tam tikromis sąlygomis, todėl teismo priimtas sprendimas dėl aptarto patikslinto ieškinio reikalavimo patenkinimo yra sąlyginis. Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir šis ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
9. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020 25 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
10. Vadovaujantis išdėstytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas dalyje, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas - leisti ieškovui kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimo duomenų pateikimo tvirtinimui ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
11. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovams iš dalies (ar pilnai) patenkinus ieškovo reikalavimus bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui visas jo turėtas atstovavimo išlaidas, nes bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
14. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 45 punktas). Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai taip pat turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022 39 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 51 punktas).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesą byloje inicijavo ieškovas, siekdamas apginti savo, kaip žemės sklypo bendraturčio, pažeistas teises siekiant žemės sklypo atidalijimo, atsakovams elgiantis nerūpestingai ir trukdant ieškovui užbaigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko, ieškinį laikė visiškai nepagrįstu, tačiau bylos nagrinėjimo metu po penkių mėnesių nuo ieškinio teisme priėmimo ieškinio reikalavimus patenkino, t. y. atliko būtinus veiksmus, kad būtų užbaigtas pradėtas žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektas. Byloje ieškinys atmestas, tačiau ne dėl jo nepagrįstumo, o dėl to, kad atsakovai, iš esmės jį patenkino bylos nagrinėjimo metu ir šalių tarpusavio ginčas buvo išspręstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, šios aplinkybės turi svarbią reikšmę. Kadangi ieškovo ieškinio pateikimą ir nagrinėjimą teisme nulėmė atsakovų elgesys, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo atsakingi atsakovai, ir todėl būtent jiems tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas taikant taisyklę „pralaimėjęs moka“, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo.
16. Pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė duomenis, jog turėjo iš viso 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidas: sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis, 600 Eur pagal advokato 2022 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą, 400 Eur pagal 2022 m. gruodžio 13 d. sąskaitą, 500 Eur pagal 2023 m. vasario 6 d., 300 Eur pagal 2023 m. kovo 9 d. sąskaitą. Pažymėtina, kad pateiktose sąskaitose nurodomos teiktos teisinės paslaugos – susipažinimas su dokumentais, jų vertinimas, nuorašų darymas, tvirtinimas, pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdyje.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).
18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintus maksimalių atlygintinų išlaidų dydžius, sprendžia, kad ieškovo patirtos ir pagrįstos išlaidos teisinei pagal sudaro iš viso 1 457,95 Eur (600 Eur už ieškinio paruošimą pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą, 178,05 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje pagal 2022 m. gruodžio 13 d. sąskaitą, 500 Eur už dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose pagal 2023 m. vasario 6 d. sąskaitą ir 179,90 Eur už dalyvavimą teismo posėdyje pagal 2023 m. kovo 9 d. sąskaitą). Kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo turėtų išlaidų už advokato pagalbą pagrįstumo ir vadovavosi tik atliktais mokėjimais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistina, priteisiant ieškovui iš atsakovų 1 557,95 Eur (1 457,95 + 100) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 778,98 Eur iš kiekvieno.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
19. Nagrinėjamu atveju atsakovams apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo paslaugos teiktos advokato padėjėjos Vilmos Šeperytės Heinzelmann pagal atsakovų ir advokato padėjėjos 2023 m. birželio 28 d. sudarytą atstovavimo sutartį. Taip pat pateikti duomenys, kad atsakovai sumokėjo advokato padėjėjai 350 Eur. Pats apeliacinis skundas yra pasirašytas atsakovų.
20. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Pagal teismų praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016 18 punktas). Rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016 73 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023 37 punktas). Taigi, atsakovai neturi teisinio pagrindo į advokato padėjėjai sumokėtų 350 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą atlyginimą.
21. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo dalyką, apeliacinis skundas tenkintas, todėl iš ieškovo priteisiama atsakovams 110 Eur sumokėtas už apeliacinį skundą žyminis mokestis, t. y. kiekvienam po 55 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas - leisti ieškovui kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimo duomenų pateikimo tvirtinimui panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kitą teismo sprendimo dalį atmestų ieškinio reikalavimų dalyje palikti nepakeistą.
Sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti, priteisiant ieškovui V. P. M. iš atsakovų V. M. ir R. M. po 778,98 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. P. M. atsakovams V. M. ir R. M. po 55 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.