Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. M. patikslintą ieškinį atsakovams V. M. ir R. M. dėl leidimo be bendraturčių sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikiant institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, K. R. ir Kalvarijos skyriuje (toliau – Skyrius) turimų duomenų nustatyta, kad žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų bylos pateiktos Skyriui tikrinti : žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui priklausančios sklypo dalies) kadastrinių matavimų byla pateikta (duomenys neskelbtini), o žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovams priklausančios sklypo dalies) kadastrinių matavimų byla pateikta Skyriui tikrinti (duomenys neskelbtini) Skyriaus darbuotojas atliko tikrinimą kameraliai ir suderino žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamus parengtus abu žemės sklypų planus juos pasirašydamas elektroniniu parašu. Tai reiškia, kad šiuo metu žemės sklypų kadastro duomenų bylos parengtos tinkamai, teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Nacionalinės žemės tarnyba davė išvadą, kad pateiktos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderintos, nenustačius pažeidimų. Taip pat nurodė, kad jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas ir teritoriniam skyriui yra pateiktas prašymas, sprendimas patvirtinti kadastro duomenis turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo plano suderinimo. Dalyvaudama teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą atstovė nurodė, kad šiuo atveju civilinės bylos nagrinėjimo dienai teritoriniam skyriui nėra pateiktas žemės sklypo savininko (naudotojo) ar jo įgalioto asmens prašymas patvirtinti kadastro duomenis, todėl atsakovams vilkinant šio veiksmo atlikimą, būtų tikslinga leisti ieškovui be atsakovų sutikimo užbaigti žemės sklypo atidalinimo procedūrą – kreiptis dėl sprendimo patvirtinti kadastro duomenis ir įregistruoti juos valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams : ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis sklypo ir atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise taip pat priklauso ½ dalis šio sklypo.

Iš šalių aiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas siekia atidalinti jam priklausančią ½ dalį sklypo, suformuojant du atskirus žemės sklypus. Apie tai informavo sklypo bendraturčius atsakovus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Šių institutų taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kur numatytos procedūros ir atskiro žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į projekto rengėją ir matininkę I. S. atlikti žemės sklypo pertvarkymo projektą. (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakovais patvirtino savo parašais, jog dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo sutinka bei pastabų neturi. Buvo suformuoti du projektiniai atskiri žemės sklypai iš vieno Žemės sklypo : žemės sklypo projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovui) ir žemės sklypo projektas Nr. (duomenys neskelbtini). (atsakovams). (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Po projekto patvirtinimo, matininkė I. S. (duomenys neskelbtini) vykdė žemės sklypo ribų paženklinimą, kuriame dalyvavo ieškovas, atsakovas V. M. kartu su dukra E. M., buvo surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Matininkei paprašius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, atsakovas V. M. nesutiko pasirašyti aktą, teigdamas, kad jam reikia išsamiau susipažinti su aktu, taip pat išsakė pastabą, kad matininkė nepagrįstai atsakovams priklausančioje sklypo dalyje pažymėjo vandens telkinį, nors iš tiesų jokio telkinio nebuvo, nes atsakovai vandens telkiniui vasarą išdžiūvus, užvertė jį žemėmis ir išlygino.

Matininkei sudarius žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) planą, ieškovas sutikimą su planu patvirtino savo parašu. Matininkė išsiuntė atsakovams žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo akto kopiją, nurodydama, kad per 30 dienų atsakovai gali teikti pastabas ar nesutikimus. Atsakovai nenurodė jokių pastabų dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo akto, todėl praėjus 30 dienų, (duomenys neskelbtini) matininkė atliko žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimas ir pateikė Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT) tikrinimui.

Atsakovų atstovės teismo posėdyje teigė, kad atsakovai niekada neprieštaravo ieškovo ketinimui atsidalyti žemės sklypą, rengti projektą bei atlikti kitus būtinus veiksmus, o matininkės pateikto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo akto nepasirašė, kadangi ieškovo pasirinkta matininkė surašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) tik ieškovui projektuojamo žemės sklypo dalyje, o atsakovams projektuojamo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas projekto rengėjos matininkės I. S. nebuvo surašytas ir atsakovams pateiktas, taip pat neparengė atsakovams projektuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos. Todėl atsakovai nesupranta, kodėl ieškovas kaltina juos piktybiškai atsisakant atlikti kadastrinius matavimus ir reikalauja pasirašyti dar neparengtus dokumentus. Nurodo, kad atsakovai tik bylos nagrinėjimo metu suprato, kad turėjo raštu kreiptis į savo pasirinktą arba ieškovo pasamdytą matininkę, kad ši parengtų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Atsakovai teigė, kad matininkė I. S. netinkamai atliko savo pareigas, nes (duomenys neskelbtini) atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus vietoje, pateikdama atsakovui V. M. atsakovams suprojektuotos žemės sklypo dalies planą, suklaidino atsakovus, jie laukė, kada matininkė, atsižvelgusi į (duomenys neskelbtini) mėnesiais jų siųstas pastabas matininkei elektroniniais laiškais, parengs atsakovų žemės sklypo planą. (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, kad atsakovai jau (duomenys neskelbtini) pasirašė sutikimą, o (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą NŽT pertvarkyti žemės sklypo ir patvirtinti nustatytus žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini):proj. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal matininkės I. S. parengtą žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

Teismas vertina atsakovų atstovių išsakytus argumentai dėl jų nesutikimo su ieškiniu kaip nereikšmingus, nepagrįstus. Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. S. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ji pasirašė su ieškovu V. P. M. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Iki ieškinio pateikimo atsakovai nebuvo sudarę susitarimo su matininke I. S. dėl jiems priklausančios žemės sklypo dalies kadastrinių matavimų, projekto parengimo. Todėl nesant atsakovų rašytinio sutikimo pavesti ieškovo samdomai matininkei atlikti jiems priklausančios žemės sklypo dalies kadastrinius matavimus, projekto parengimą tikėtis, kad matininkė atliks minėtus veiksmus ir laukti jų atliekant ilgą laiką (nuo (duomenys neskelbtini)), toks atsakovų elgesys vertintinas kaip nerūpestingas, trukdantis ieškovui užbaigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pažeidžiantis ieškovo teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Atsakovai neįrodė jų, kaip bendraturčių, teisių pažeidimų, kurie leistų spręsti, kad sutikimo nedavimas įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus būtų laikomas pagrįstu, kad šis veiksmas kaip nors pažeistų jų teises ar teisėtus interesus. Atsakovai negali užkirsti ieškovui teisės atsidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį.

Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovai atliko būtinus veiksmus, kad būtų užbaigtas pradėtas žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektas, tik po daugkartinių raginimų bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. po penkių mėnesių nuo ieškinio priėmimo. Sprendimo nagrinėjamojoje byloje priėmimo metu atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, K. R. ir Kalvarijos skyriuje (duomenys neskelbtini) jau yra pateikę tikrinti jiems priklausančios žemės sklypo dalies projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą, kuri jau yra patikrinta ir pasirašyta skyriaus darbuotojo elektroniniu parašu.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ 26 punkte nurodyta, kad jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byla atitinka Taisyklių 9 punkte nurodytus teisės aktų reikalavimus ir Taisyklių 18 punkte nurodytus teisės aktų reikalavimus (kai atliekamas tikrinimas vietovėje) ir jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas ir teritoriniam skyriui yra pateiktas prašymas, sprendimas patvirtinti kadastro duomenis turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo plano suderinimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Be to, remiantis Nuostatų 12 punktu, žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Todėl, vadovaujantis šia nuostata, siekiant suformuoti atskirus žemės sklypus ir patvirtinti jų kadastro duomenis yra būtina turėti visų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir suderintus planus.

Taigi, iki galutinio žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto užbaigimo bendraturčiams liko pateikti prašymus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimo duomenis.

Atsakovams atlikus prašomus veiksmus, ieškinio reikalavimas leisti ieškovui atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių atsakovų sutikimo jau yra patenkintas, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Tačiau atsižvelgiant į pasyvų atsakovų elgesį, yra pagrindo manyti, kad jie vilkins prašymo teikimą dėl žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimo duomenų patvirtinimo, sprendimo priėmimo metu teismui nėra pateikta duomenų, kad atsakovai gera valia yra pateikę prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimo duomenų patvirtinimo, todėl ieškovo reikalavimas leisti jam be atsakovų sutikimo užbaigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo veiksmus, t. y. teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimo duomenis, tenkinamas. (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo ieškinys dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių atsakovų V. M. ir R. M. sutikimo teisme priimtas (duomenys neskelbtini). Atsakovai tik prieš (duomenys neskelbtini) vykusį teismo posėdį pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) pasirašė sutikimą, o (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą NŽT pertvarkyti žemės sklypo ir patvirtinti nustatytus žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini):proj. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal matininkės I. S. parengtą žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Žemės sklypo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą atsakovai pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės, K. R. ir Kalvarijos skyriui tikrinti tik (duomenys neskelbtini).

Taigi atsakovai atliko būtinus veiksmus, kad būtų užbaigtas pradėtas žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektas, tik bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. po penkių mėnesių nuo ieškinio priėmimo.

Teismas sprendžia, kad atsakovams iš dalies (ar pilnai) patenkinus ieškovo reikalavimus po ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 100 Eur žyminį mokestį ir 1800 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1900 Eur, kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis iš kiekvieno (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 12,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis : po 6,35 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262–267 straipsniais, 268 straipsniu, 270 ir 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti ieškovui V. P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimo duomenų pateikimo tvirtinimui.

Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui V. P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei po 6,35 Eur (šešis eurus 35 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.