Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-134-357/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-27
Bylos Nr.: e2A-134-357/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02179-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Bartašienė
Pareiškėjas: A. K., G. J.
Suinteresuotas asmuo: L. Š.

Kategorijos

2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-134-357/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02179-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.4.1.6. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir G. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir G. J. pareiškimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo L. Š., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. K. ir G. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl laikinos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti jiems Šiaulių apygardos teismo 2021-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-204-883/2021 nustatytą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9741-1031/2022 pratęstą laikiną tėvų valdžios ribojimą nepilnamečio vaiko S. J. atžvilgiu; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5027-251/2021 nustatytą nepilnamečiam vaikui S. J. nuolatinę globą, atleisti L. Š. nuo globėjos ir turto administratorės pareigų; sprendimui įsiteisėjus, nutraukti iš pareiškėjų priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. J. išieškojimą. Nurodė, kad esminis kriterijus, dėl kurio buvo apribota pareiškėjų tėvų valdžia – alkoholio vartojimas šeimoje, tačiau priklausomybė nuo alkoholio yra nepagydoma liga, o pareiškėja siekia šią priklausomybę suvaldyti, nuolatos vartoja antialkoholinius vaistus, slopinančius potraukį alkoholiui, vartoja vaistus dėl adaptacijos sutrikimo, miego sutrikimų, jai nuolat yra taikomos psichokorekcijos (psichoterapijos) priemonės, konsultuojasi su psichologu, pagal poreikį kreipiasi į medikus, taigi, pareiškėja pakeitė elgesį ir gali auklėti vaiką. Pareiškėjas taip pat pakeitė elgesį, jis nevartoja jokių medikamentų dėl alkoholio vartojimo, nuolat lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Pareiškėjai dalyvavo pozityvios tėvystės užsiėmimuose laikotarpiu nuo 2023-01-03 iki 2023-03-01. Pareiškėjai iš esmės turi materialinio pobūdžio galimybes patys auginti dukterį, jie gauna pajamas, turi gyvenamąjį būstą, po teismo 2022-11-15 sprendimo priėmimo pareiškėjai nuolat bendrauja su dukterimi ne tik globos namuose, tačiau ir savo namuose, kartu ruošiant maistą, valgant, žaidžiant. Pareiškėjų būstas visiškai paruoštas vaikui gyventi, vaikas lankys vaikų darželį šalia pareiškėjų namų. Dukteriai bus užtikrinta saugi aplinka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023-12-15 sprendimu atmetė A. K., G. J. pareiškimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pratęsė laikiną tėvų valdžios apribojimą A. K. ir G. J. jų nepilnametės dukters S. J. atžvilgiu.

3. Teismas, vertindamas liudytojų R. A., D. B. parodymus, jų nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjų vengimo bendrauti, įsileisti jas į namus, sprendė, kad visgi išlieka abejonės dėl to, ar pareiškėjai elgiasi sąžiningai, siekdami įtikinti tiek teismą, tiek kitus proceso dalyvius, su šeima dirbančius asmenis, jog alkoholio vartojimo problema šeimoje yra išspręsta, kad jų šeimoje nėra alkoholio vartojimo rizikos.

4. Teismas vertino, kad pareiškėja, iš anksto suplanavusi vartoti alkoholį, prieš jo vartojimą nustojusi gerti vaistus, kad išvengtų nepageidaujamos organizmo reakcijos į alkoholį, suvokė ar turėjo suvokti pasekmes, jog alkoholio vartojimas gali būti kliūtis, neleidžianti susigrąžinti vaiką į šeimą.

5. Vertindamas pareiškėjų elgesį, jų išsakytus teiginius, kad alkoholio problemos šeimoje nėra, teismas sprendė, jog pareiškėjai neįrodė, kad jų elgesys atitinka sąžiningo, rūpestingo, geranoriškai bendradarbiaujančio, pasitikėjimą keliančio asmens elgesio standartus, todėl darė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė savo elgesio pasikeitimo, t. y. jog jie neabejotinai išsprendė alkoholio vartojimo problemą, kad jų šeimoje neegzistuoja alkoholio vartojimo rizika.

6. Teismas vertino aplinkybę – pareiškėjo rūkymą patalpoje, kurioje jis nori, kad gyventų vaikas. Nors, teismo vertinimu, tokie veiksmai savaime neturėtų būti daromi iš pagarbos bendruomeniniam gyvenimui ar individualiems kaimynams, tačiau siekiant vaiką susigrąžinti pareiškėjas aiškiai turėtų ugdyti kitokius vaikui draugiškos aplinkos formavimo įgūdžius. Pareiškėjo pozicija, kad tokios detalės nėra reikšmingos, reiškia arba tikrųjų vaiko interesų nesupratimą, arba nepakankamą galimybę pačiam auginti savo vaiką.

7. Teismas sprendė, kad pareiškėjai deda pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau jų santykis su vaiku, teismo įsitikinimu, nėra tiek tvirtas, tvarus, nuolatinis, kad būtų neabejotinai konstatuota vaiko perkėlimo galimybė į pareiškėjų šeimą be žalos vaikui.

8. Teismas nurodė, jog išlieka abejonės, ar dėl savo turimų ligų, priklausomybių, jų paūmėjimo tikimybių, pareiškėjų impulsyvumo, konfliktiškumo, ūmaus reagavimo į stresines situacijas pareiškėjai sugebės patys tinkamai auginti dukterį be žalos jos raidai, kai žala vaikui jau buvo padaryta ankstesniais pareiškėjų veiksmais, nulėmusiais tėvų valdžios ribojimą. Teismas vertino, kad abejonėms dėl galimos žalos jų mažametei dukteriai pašalinti reikalingas ilgesnis nuolatinis pareiškėjų aplinkos, jų elgesio, priimamų sprendimų stebėjimas, nuolatinė pagalba pareiškėjų šeimai iš paslaugas teikiančių institucijų, socialinių darbuotojų. Sprendė, jog tikslinga tęsti pagalbos pareiškėjų šeimai teikimą, sudarant sąlygas pareiškėjams matytis su dukterimi jų interesus ir institucijų galimybes atitinkančiu dažnumu.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad šio sprendimo priėmimo metu egzistuoja pareiškėjų įsiskolinimas dėl nepilnametei dukteriai teikiamo išlaikymo, patys pareiškėjai pripažino, jog išlaikymo įsiskolinimą padengs artimiausiu laiku. Dėl to teismas sprendė, jog kyla pagrįstos abejonės, ar pareiškėjai sugebės garantuoti būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

10. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjams trūksta socialinių įgūdžių, stabilaus, ilgalaikio atsakingumo, savikritiškumo, priežasčių, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, suvokimo ir jų tinkamo šalinimo, pareiškėjai neįrodė, kad jie ilgalaikėje perspektyvoje sugebės užtikrinti mažametės dukters interesus, jų tinkamą įgyvendinimą, jei vaikas būtų grąžintas į šeimą, kad sugebės stabiliai užtikrinti vaiko poreikį augti saugioje, jį ugdančioje aplinkoje, pareiškėjų teiginiai ir suvokimas, kad jie gali patys auginti dukterį, užtikrinti jos interesus, yra deklaratyvūs, nepatvirtinti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

11. Apeliaciniu skundu pareiškėjai A. K. ir G. J. (toliau – ir apeliantai) prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-12-15 sprendimą ir priimti naują, kuriuo: panaikinti A. K. ir G. J. tėvų valdžios laikiną apribojimą, pratęstą Šiaulių apylinkės teismo 2022-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-974I-1031/2022, dukters S. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5027-251/2021, S. J. nustatytą nuolatinę globą, L. Š. atleisti nuo globėjos ir turto administratorės pareigų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Sprendimas yra neteisėtas, nes teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neindividualizavo kiekvieno tėvo atitikimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 182 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Visa tai nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

11.2. Per metus nuo teismo sprendimo priėmimo A. K. vieną kartą pavartojo alkoholį po darbo su bendradarbiais, tai pati pripažino teismo posėdyje. Daugiau duomenų, kad ji vartojo alkoholį byloje nenustatyta. Viename teismo posėdyje vaiko globėja, jos atstovė ir vaiko teisių atstovė garsiai išreiškė abejones dėl A. K. dalyvavimo teismo posėdyje neblaiviai. Nors teismui tokių abejonių nekilo, ji kreipėsi į medikus ir kitame teismo posėdyje pateikė pažymą, kad buvo blaivi.

11.3. Skundžiamo sprendimo 14 punkte teismas nurodė, kad „vertindamas liudytojų R. A., D. B. parodymus, jų nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjų vengimo bendrauti, įsileisti jas į namus, teismas sprendžia, kad visgi išlieka abejonės dėl to, ar pareiškėjai elgiasi sąžiningai, siekdami įtikinti tiek teismą, tiek kitus proceso dalyvius, su šeima dirbančius asmenis, jog alkoholio vartojimo problema šeimoje yra išspręsta, kad jų šeimoje nėra alkoholio vartojimo rizikos“. Teismas nepaaiškino, kodėl darydamas tokias išvadas remiasi ne bylai reikšmingais įrodymais, o abejonėmis. Įrodymus pareiškėja gali pripažinti ar paneigti, tačiau išsklaidyti teismo abejones pareiškėja neturi galimybės. Ji negali kiekvieną vakarą kreiptis į gydymo įstaigą dėl jos blaivumo konstatavimo, nes tai užima laiko, kainuoja pinigus. Iš kitos pusės, teismas nevertino A. K. pastangų pasikeitusio į gerąją pusę elgesio, kad nebuvo užfiksuotas jos neblaivumas, kad dirba, lankosi pas gydytoją psichiatrą, lanko AAK.

11.4. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad nepasikeitė A. K. elgesys. Tačiau teismas nenurodė kokie jos poelgiai nulėmė, kad padaryta kitokia išvada, nei ankstesnio teismo. Jei ankstesnis teismas savo sprendime ją padrąsino, nurodė gaires ir perspektyvas ateičiai, tai šis šio teismo sprendimas jai leido suprasti, kad stengsis ar ne, savo vaiko neatgaus.

11.5. Kasacinis teismas pažymėjo, jog, teismui sprendžiant dėl galimybės panaikinti tėvų valdžios apribojimą, būtina dėl kiekvieno iš tėvų atskirai nustatyti tėvo ir motinos elgesį, jo pasikeitimą po vaikų atskyrimo, ne apibendrintai daryti išvadas dėl tėvų (ne)pasirengimo prisiimti ir vykdyti tėvų teises ir pareigas. Teismas šiomis nuostatomis nesivadovavo, t. y. individualiai nevertino pareiškėjų elgesio, sprendimo 16 punkte apibendrintai nurodė, kad vertindamas pareiškėjų elgesį, jų išsakytus teiginius, kad alkoholio problemos Šeimoje nėra, teismas sprendžia, kad pareiškėjai neįrodė, kad jų elgesys atitinka sąžiningo, rūpestingo, geranoriškai bendradarbiaujančio, pasitikėjimą keliančio asmens elgesio standartus, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė savo elgesio pasikeitimo, t. y. jog jie neabejotinai išsprendė alkoholio vartojimo problemą, kad jų šeimoje neegzistuoja alkoholio vartojimo rizika.

11.6. Pareiškėjas G. J. įvertino sprendimo išvadas, savo elgesį pakeitė, pateikė visus tai patvirtinančius įrodymus, nes iš ankstesnio sprendimo suprato, kokius namų darbus turi padaryti, kad už trijų mėnesių būtų priimtas jam palankus sprendimas. Šioje byloje jis pateikė atžymas apie lankymąsi AAK du kartus per savaitę už visą laikotarpį nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo iki šio teismo sprendimo priėmimo; taip pat pateikė lankstinuką apie AAK, paaiškino, kad kitokių dokumentų pateikti negali; jis taip pat pateikė gydytojos J. P. išduotą pažymą, patvirtinančią, kad ambulatoriškai gydėsi reguliariai, vartojo paskirtą medikamentinį gydymą iki 2022-07, per stebėjimo laikotarpį alkoholio vartojimo požymių nebuvo stebėta. Medikamentinio gydymo nebetęsė, reguliariai lankėsi pas psichologę, iki 2023-04-04. Psichikos būsena iki šiol liko stabili, pablogėjimo, (duomenys neskelbtini) simptomatikos, elgesio sutrikimą nebuvo stebėta. Reguliariai lanko AAK, alkoholio vartojimą neigia. Šiuo metu medikamentinis gydymas neskiriamas. Teismas šių pareiškėjo įrodymų nevertino. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, „pareiškėjai neįrodė savo elgesio pasikeitimo, t. y. jog jie neabejotinai išsprendė alkoholio vartojimo problemą, kad jų šeimoje neegzistuoja alkoholio vartojimo rizika“. Tai rodo teismo išankstinį nusistatymą – jei jau nustatyta diagnozė, stenkis nesistenk, vis tiek tavimi netiki.

11.7. Skundžiamame sprendime (skirtingai nei 2022-11-15 sprendime) teismas nepasisakė, kaip G. J. turi elgtis, kokius darbus nuveikti, kokius įrodymus pateikti, kad nors ateityje būtų pripažintas pakeitus elgesį.

11.8. Teismas apie tėvų galimybes auginti dukrą apskritai nepasisakė. Teismas nevertino, kad pareiškėjai turi būstą, pastovias pajamas, kad A. K. nuolat bendrauja su vaiko globėja, gydytoja, darželio auklėtoja, žino visas dukros problemas, esant reikalui perimtų tų problemų sprendimą (vestų mergaitę pas medikus, logopedą ir pan.), kad G. J. susitarė dėl vaiko lankymo šalia jų namų esantį darželį.

11.9. Teismas pratęsdamas laikinąjį tėvų valdžios apribojimą nenurodė vaiku besirūpinančioms institucijoms suteikti pareiškėjams galimybę ilgiau pabendrauti su vaiku, kartu nuveikti daugiau darbų. Sprendime neaptarti prieštaringi liudytojų parodymai, darytina išvada, kad teismas vadovaujasi visais parodymais. Jeigu teismas vadovavosi liudytojos parodymais, motyvuojamojoje ir sprendžiamojoje dalyse nepasisakė dėl tėvų progreso. Teismas pripažino, kad tarp tėvų ir vaiko yra emocinis ryšys, kad apeliantai tinkamai elgiasi bendraudami su dukra, tačiau nežinia dėl kokių motyvų nusprendė, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neatitinka vaiko interesams.

11.10. Pareiškėjai nuo 2019 metų negauna realios pagalbos, kuri padėtų jiems vaiką grąžinti į šeimą. Jiems teikiama formali pagalba – stebėjimas, fiksavimas ir pastabos dėl ne vietoje padėto peilio ar kirvio, nesutvarkyto kambario, pridžiūvusių dėmių ir pan. Visus nurodymus apeliantai įvykdė – pakeitė minėtų daiktų buvimo vietą, lankė pozityvios tėvystės kursus, bendravo su vaiku, kiek buvo leista, savo iniciatyva nešė dovanas. Socialinės tarnybos šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis nedirba, paaiškino, kad neturi galimybės sudaryti sąlygas vaikui leisti su tėvais būti ilgesnį laiką su nakvyne, nors globėja dėl to ir neprieštaravo. Visos institucijos pamiršo tikslą – padėti vaiką grąžinti pas biologinius tėvus.

11.11. Apeliantai neturi įsiskolinimo globėjai, tai patvirtino pati L. Š.. A. K. teismui paaiškino, kad įsiskolinimas buvo laikinas dėl jos dokumentų vagystės, pateikė kvitus apie išlaikymo ir įsiskolinimo sumokėjimą. Sprendimo 31 punkte teismas nurodė neatitinkantį tiesos pastebėjimą, kad „šio sprendimo priėmimo metu egzistuoja pareiškėjų įsiskolinimas dėl nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo, patys pareiškėjai pripažino, jog išlaikymo įsiskolinimą padengs artimiausiu laiku“. Nors priteistas 78 Eur išlaikymas, apeliantai moka indeksuotą 105 Eur išlaikymą.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo L. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantai savo skunde nesuformulavo konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, o pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl aplinkybių, kurias visapusiškai ištyrė ir išanalizavo teismas, vertinimo.

12.2. Šiuo atveju teismas išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjai neįrodė, kad jų elgesys atitinka sąžiningo, rūpestingo, geranoriškai bendradarbiaujančio, pasitikėjimą keliančio asmens elgesio standartus, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė savo elgesio pasikeitimo, t. y. jog jie neabejotinai išsprendė alkoholio vartojimo problemą, kad jų šeimoje neegzistuoja alkoholio vartojimo rizika. Iš apeliacinio skundo turinio taip ir lieka neaišku, kodėl ir kaip buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Aplinkybė, jog teismui visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus bylą ir priėmus apeliantams nepalankų teismo sprendimą, nereiškia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjams nustatyta įrodinėjimo pareiga patvirtinti aplinkybes, kad jų elgesys yra pasikeitęs, jie gali tinkamai auklėti vaiką ir kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, tačiau jie to tinkamai neįrodė.

12.3. Vertindamas liudytojų R. A., D. B. parodymus, jų nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjų vengimo bendrauti, įsileisti jas į namus, teismas sprendė, kad visgi išlieka abejonės dėl to, ar pareiškėjai elgiasi sąžiningai, siekdami įtikinti tiek teismą, tiek kitus proceso dalyvius, su šeima dirbančius asmenis, jog alkoholio vartojimo problema šeimoje yra išspręsta, kad jų šeimoje nėra alkoholio vartojimo rizikos. Teismas nenustatė liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, o pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad liudytojos yra suinteresuotos duoti pareiškėjams nepalankius parodymus, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti liudytojų parodymais, jų nurodytomis aplinkybėmis.

12.4. Išvadą teikianti institucija byloje taip pat pažymėjo, kad alkoholio vartojimo problema pareiškėjų šeimoje nėra išspręsta, pareiškėjai neįsileidžia į namus specialistų, dirbančių su šeima, pati pareiškėja pripažino, jog alkoholio nevartotų, jei vaikas būtų grąžintas į jų šeimą. Nors pareiškėja alkoholio problemos nepripažįsta, tačiau pati prisipažino, kad nutraukė vaistų vartojimą, kad pavartotų alkoholį, kurį ir vartojo.

12.5. Skundžiamame sprendime išdėstyti išsamūs ir pagrįsti motyvai, kodėl G. J. elgesys neatitinka sąžiningo, rūpestingo, geranoriškai bendradarbiaujančio, pasitikėjimą keliančio asmens elgesio standartus ir apeliantai tinkamai jų nepaneigė.

12.6. Skunde deklaratyviai nurodoma, kad neva teismas apie tėvų galimybes auginti dukrą apskritai nepasisakė. Teismas tinkamai įvertino tiek liudytojos A. S., tiek ir kitų liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad išvadą duodančios institucijos atstovė patvirtino, kad abejonių dėl pareiškėjų meilės dukteriai nėra, tačiau pareiškėjų santykis su vaiku, teismo įsitikinimu, nėra tiek tvirtas, tvarus, nuolatinis, kad būtų neabejotinai konstatuota vaiko perkėlimo galimybė į pareiškėjų šeimą be žalos vaikui. Išlieka abejonės, ar dėl savo turimų ligų, priklausomybių, jų paūmėjimo tikimybių, pareiškėjų impulsyvumo, konfliktiškumo, ūmaus reagavimo į stresines situacijas pareiškėjai sugebės patys tinkamai auginti dukterį be žalos jos raidai ir apeliantai teikdami skundą šių teismo išvadų niekaip nepaneigė.

Šalies argumentai

12.7. Apeliantai deklaratyviai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjams trūksta socialinių įgūdžių, stabilaus, ilgalaikio atsakingumo, savikritiškumo, priežasčių, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, suvokimo ir jų tinkamo šalinimo, pareiškėjai neįrodė, kad jie ilgalaikėje perspektyvoje sugebės užtikrinti mažametės dukters interesus, jų tinkamą įgyvendinimą, jei vaikas būtų grąžintas į šeimą, kad sugebės stabiliai užtikrinti vaiko poreikį augti saugioje, jį ugdančioje aplinkoje, pareiškėjų teiginiai ir suvokimas, kad jie gali patys auginti dukterį, užtikrinti jos interesus, yra deklaratyvūs, nepatvirtinti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau svarbu tai, kad tokio nesutikimo jie tinkamai nemotyvuoja, o pakartotinai išdėsto nuomonę ir teiginius dėl tų pačių aplinkybių, kurias visapusiškai ir išsamiai ištyrė pirmosios instancijos teismas.

12.8. Teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, kad vaiko interesas – augti saugioje, jį suprantančioje, adekvačiai priimančioje, vaiką ugdančioje aplinkoje. Tuo tarpu byloje apklausti liudytojai, surinkti rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad sugebės stabiliai užtikrinti vaiko poreikį augti saugioje, jį ugdančioje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Byloje kilo ginčas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai yra S. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apygardos teismas 2021-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-204-883/2021 laikinai apribojo pareiškėjams A. K. ir G. J. tėvų valdžią nepilnamečio vaiko S. J. atžvilgiu, konstatuodamas, kad esminis kriterijus, dėl kurio tikslinga laikinai riboti tėvų valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, yra alkoholio vartojimas šeimoje, pareiškėjai alkoholio vartojimo problemos nėra išsprendę.

16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5027-251/2021 nustatė nepilnamečiam vaikui S. J. nuolatinę globą, jos nuolatine globėja ir turto administratore paskyrė L. Š..

17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022-11-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9741-1031/2022 atmetė pareiškėjų A. K., G. J. pareiškimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pratęsė laikiną tėvų valdžios ribojimą nepilnamečio vaiko S. J. atžvilgiu, pasisakydamas, jog tėvų galimybės patiems auginti dukterį gali būti įvertinamos tik esant didesnės apimties ir įvairesniam tėvų bei dukters bendravimui. Minėtoje byloje teismas pasisakė, kad pareiškėjai A. K. yra diagnozuotas psichikos santykis su alkoholio vartojimu – priklausomybė. Taigi, pareiškėjai alkoholio vartojimas nėra socialinis veiksmas, o pirmiausia psichinis reiškinys – priklausomybė, kurios valdymas nėra lengvas. Išnagrinėtoje byloje teismas nustatė, kad A. K. nuolatos vartoja antialkoholinius vaistus, kurie slopina jos potraukį alkoholiui, vartoja ir vaistus dėl adaptacijos sutrikimo, miego sutrikimų. Pareiškėjai nuolat yra taikomos pshichokorekcijos (psichoterapijos) priemonės – pareiškėja konsultuojasi su psichologu, iškilus medikų pagalbos poreikiui kreipiasi į juos. Teismas reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad A. K. gydančios gydytojos vertinimu, ji visada atsakingai paskirtus vaistus vartoja. Teismas, įvertinęs A. K. taikomą gydymą, įvertinęs tai, kad ji šio gydymo laikosi, įvertinęs apklaustų specialistų – gydytojos psichiatrės ir psichologės – vertinimus, darė išvadą, kad A. K. elgesys pasikeitė, ji atitinka pirmąją sąlygą iš trijų, kada tėvų valdžios apribojimas galėtų būti panaikintas. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas G. J. jokių medikamentų dėl alkoholio vartojimo nevartoja, tačiau pareiškėjas išsakė dviprasmę poziciją procese – viena vertus, jis nurodė, kad alkoholio vartojimo problemą sprendžiama lankantis anoniminių alkoholikų susirinkimuose, antra vertus, jis akcentavo, kad tokios problemos šeimoje nėra. Teismas pažymėjo, kad teisės normoje, reglamentuojančioje tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, būtent pareiškėjui numatyta pareiga įrodyti savo elgesio pasikeitimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas G. J. neįrodė, kad jo elgesys pasikeitė, kad jis ėmėsi aktyvių ir efektyvių priemonių teismo konstatuotai alkoholio vartojimo problemai spręsti. Vertindamas šias aplinkybes teismas laikė, kad pareiškėjas neįrodė savo elgesio pasikeitimo

18. 2022-12-16 šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje buvo priimta tokia pareiškėjų ir jų nepilnamečio vaiko S. J. bendravimo tvarka: kiekvieną trečiadienį 17-20 val. susitikimai su dukterimi globos centre, dalyvaujant koordinatorei A. S.. Artimiausias susitikimas – 2022-12-21; kas antrą ketvirtadienį 16-17 val. susitikimai su dukterimi globos centre, dalyvaujant koordinatorei A. S.. Artimiausias susitikimas – 2022-12-29; kas antrą ketvirtadienį 16-17 val. susitikimai su dukterimi šeimos namuose, dalyvaujant šeimos socialinei atvejo vadybininkei R. A.. Artimiausias susitikimas – 2022-12-22.

19. 2022-12-16 pagalbos planu pareiškėjams nustatyti šie įpareigojimai: nustatytas pareiškėjų nuolatinio ryšio su vaiku palaikymas, bendraujant su vaiku ne mažiau nei 2 kartus per savaitę, atvykstant sutartu laiku į susitikimus, suderintus iš anksto, laikantis bendrų globos centro specialistų sutarimų; nustatytas bendradarbiavimas su specialistais, kontaktuojant su socialine atvejo vadybininke ne rečiau kaip 4 kartus per mėnesį, 2 kartus per mėnesį atvykstant į iš anksto sutartą susitikimą pas socialinę atvejo vadybininkę į kabinetą, informuojant socialinę atvejo vadybininkę apie pokyčius šeimoje, taip pat lankant Pozityvios tėvystės kursus pagal dukters amžių.

20. Bendruomeninių šeimos namų pažymėjimai patvirtina, kad G. J., A. K. dalyvavo pozityvios tėvystės užsiėmimuose laikotarpiu nuo 2023-01-03 iki 2023-03-01.

21. Iš (duomenys neskelbtini) sveikatos centro 2023-04-19 dokumento turinio matyti, kad A. K. reguliariai lankosi paskirtu laiku pas gydytoją ir pas psichologą (duomenys neskelbtini), vartoja paskirtus vaistus.

22. Iš (duomenys neskelbtini) centro 2023-11-07 medicininių dokumentų išrašo matyti, kad G. J. diagnozuotas 2001 metais (duomenys neskelbtini) sindromas. 2003 metais išryškėjus (duomenys neskelbtini), diagnozuota (duomenys neskelbtini). Daug kartų dėl psichikos ligos paūmėjimo gydytas stacionare. Paskutinį kartą gydytas stacionare 2021 metais, jam nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Ambulatoriškai gydėsi reguliariai, vartojo paskirtą medikamentinį gydymą iki 2022 m. liepos mėnesio. Per stebėjimo laikotarpį alkoholio vartojimo požymių nebuvo stebėta. Nuo 2022 m. liepos mėnesio medikamentinio gydymo nebetęsė, lankėsi reguliariai pas psichologę iki 2023-04-04. Psichikos būsena iki šiol liko stabili, psichikos būklės pablogėjimo, (duomenys neskelbtini), elgesio sutrikimų nebuvo stebėta. Pacientas reguliariai lanko anoniminių alkoholikų grupę, alkoholio vartojimą neigia. Šiuo metu jam neskiriamas medikamentinis gydymas. G. J. nuolat lanko anoniminių alkoholikų grupės (duomenys neskelbtini) užsiėmimus.

23. 2023-08-24 charakteristikoje nurodyta, kad A. K. dirba (duomenys neskelbtini) valymo darbų vykdytojos pareigose, ji pasižymi pastabumu, atsakingumu ir kruopštumu. Darbuotoja tinkamai atlieka darbo funkcijas, nėra padariusi darbo drausmės pažeidimų. Darbuotoja laiku atvyksta į darbą, laikosi darbo tvarkos taisyklių, darbų saugos ir higienos reikalavimų, yra paslaugi, mandagi, nekonfliktiška, tiesioginės vadovės vertinama teigiamai. A. K. nuo 2023-09-11 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) plataus profilio darbuotoja.

24. 2023-05-23 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro rašte nurodyta, kad vaikas S. J. palaiko glaudų ryšį su tėvais A. K., G. J., t. y. bendrauja telefonu, du kartus per savaitę susitinka globos centre, vieną kartą per savaitę susitinka tėvų namuose. Į visus susitikimus biologiniai tėvai ateina anksčiau, atsakingai pasiruošia. Susitikimų metu tėvai domisi dukterimi, šiltai ir gražiai bendrauja, atneša dukteriai dovanų. Per susitikimus tėvai ir duktė žaidžia stalo žaidimus, kalbasi, piešia, sportuoja. Pastebėtas vaiko ir tėvų stiprus emocinis ryšys, mergaitė susitikimų metu jaučiasi gerai, įsitraukia į tėvų organizuojamą veiklą. Tėvai domisi dukterimi, jos sveikata bei ugdymu. Pastebėta, kad tėvai rodo norą bei pastangas susigrąžinti vaiką.

25. Labdaros paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija (toliau tekste – Fondas) 2023-09-08 informaciniame pranešime nurodė, kad teikia A. K., G. J. socialinės priežiūros paslaugas ir įgyvendina socialinio darbo su šeima funkcijas. Pagal 2023-08-25 gautą anoniminę informaciją apie tai, jog A. K., G. J. galimai vartoja alkoholį, buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau jiems atvykus, nei A. K., nei G. J. durų neatidarė, į vidų neįsileido, tad nustatyti jų neblaivumo nepavyko. 2023-09-04 buvo gauta anoniminė informacija, jog A. K., G. J. galimai vartoja alkoholį. Socialinei atvejo vadybininkei ir koordinuojančiai atvejo vadybininkei nuvykus į šeimos namus ir paskambinus į duris, girdėjosi galimai grindų ir durų girgždėjimas. Paskambinus dar kartą, durų skambutis nebeveikė, galimai buvo atjungtas. Telefonu paskambinus G. J. ir paprašius atidaryti duris, vyras kalbėjo nerišliai, mintis dėstė nenuosekliai. Vyras teigė, kad yra prekybos centre, ne namuose, todėl durų atidaryti negali, o A. K. šiuo metu yra pas (duomenys neskelbtini) direktorių. Bandant išsiaiškinti, kas tuo metu atjungė jų durų skambutį, vyras aiškino, jog tai padaryti neįmanoma. Socialinei atvejo vadybininkei išėjus į lauką ir priėjus prie buto langų, girdėjosi G. J. balsas. Paklausus vyro, kodėl jis meluoja ir neįsileidžia socialinių darbuotojų, nors stovi po jo buto langais ir girdi, kaip jis šneka viduje, vyras pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus, o paklausus, ar tuomet duris atidarys, vyras konkretaus atsakymo nebepateikė. A. K. neatsiliepė telefonu, neperskambino. Tą pačią dieną po nepavykusio apsilankymo G. J. atsiuntė atvejo vadybininkei dvi neadekvačias, be aiškaus turinio žinutes. 2023-09-06 atvykus į šeimos namus, namuose rastas G. J. Namuose buvo plačiai praverti langai, kambaryje mėtėsi daiktai, apkrautos lovos. Kitame kambaryje – nešvarios ir limpančios grindys. Aplink stalą ir po stalu matėsi neišvalytos ir pridžiūvusios dėmės. G. J. pasakojo, jog nespėjo susitvarkyti, o kai valgo – dažnai prisitaško. Vyras neigė, jog 2023-09-04 buvo namuose, bei neprisiminė, kad rašė žinutes atvejo vadybininkei.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygų įgyvendinimo

26. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

27. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).

28. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nustačius, kad nebeliko pagrindo taikyti priemones, ribojančias šeimos ryšius, valstybė turi iš esmės veikti taip, kad šie ryšiai galėtų plėtotis, ir imtis priemonių, kurios leistų išskirtiems tėvui (motinai) ir vaikui vėl būti kartu (1989 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 11373/85, 71 punktas; 1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 2), peticijos Nr. 13441/87, 90 punktas; kt.).

29. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas turi apsaugoti geriausius vaiko interesus. EŽTT praktikoje geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, 79 punktas).

30. Spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 punktas). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais (angl. exceptional circumstances) ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu (ten pat, 82 punktas). Vien aplinkybės, kad pareiškėjas neturi darbo ir turi finansinių sunkumų, nėra pagrindas spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų pagrįstų priežasčių (ten pat, 91 punktas; 2016 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Kocherov ir Sergeyeva prieš Rusiją, peticijos Nr. 16899/13, 119 punktas). Faktas, kad vaikas gali būti atiduotas į jo ugdymui palankesnę aplinką, negali pateisinti vaiko paėmimo iš biologinių tėvų globos (2009 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje Amanalachioai prieš Rumuniją, peticijos Nr. 4023/04, 86 punktas; 2006 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Wallova and Walla prieš Čekiją, peticijos Nr. 23848/04, 71 punktas). Taigi, turi egzistuoti kitos aplinkybės, pagrindžiančios tokios griežtos priemonės būtinumą, pavyzdžiui, šeimoje vaiko patiriamos psichinės, fizinės sveikatos problemos, mokymosi sutrikimai, emociniai sutrikimai dėl tėvų piktnaudžiaujančio elgesio ar seksualinės prievartos, tėvų psichinė būklė, kelianti nerimą, ar pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nurodyti šeimos gyvenimo bei geriausių vaiko interesų apsaugos standartai yra aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl jau paskirto tėvų valdžios ribojimo panaikinimo.

31. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).

32. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Šios taisyklės taikomos ir teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjų elgesį, jų išsakytus teiginius, kad alkoholio problemos šeimoje nėra, sprendė, kad pareiškėjai neįrodė, kad jų elgesys atitinka sąžiningo, rūpestingo, geranoriškai bendradarbiaujančio, pasitikėjimą keliančio asmens elgesio standartus, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė savo elgesio pasikeitimo, t. y. jog jie neabejotinai išsprendė alkoholio vartojimo problemą, kad jų šeimoje neegzistuoja alkoholio vartojimo rizika.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad minėtas išvadas dėl pareiškėjų elgesio sprendžiant alkoholio vartojimo problemas, teismas padarė remdamasis ne konkrečiais įrodymais, tačiau liudytojų išdėstytomis prielaidomis, tai yra, liudytojų R. A., D. B. parodymais apie tai, kad pareiškėjai galimai vartoja alkoholį, nes pareiškėjai per 2023 metus du kartus neįsileido pareigūnų į namus, neatsiliepė į telefoninius skambučius, nebendradarbiavo. Liudytoja R. A. teismo posėdžių metu išdėstė nuomonę, kad pareiškėjai A. K. Minesotos programa nepadėjo, ji ir toliau vartoja alkoholį. Liudytoja D. B. nurodė, kad jai kyla įtarimų, jog pareiškėjai vartoja alkoholį, nes kartą susitiko pareiškėjus jų namo laiptinėje, išeinančius iš laiptinės, tačiau pareiškėjai greitai nuėjo, net nesustojo, nueidami, nuolat dairėsi į ją. Kita vertus, pačios liudytojos patvirtino, kad 2023 metais pareiškėjų alkoholio vartojimo atvejų užfiksuota nebuvo. Taip pat pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjai neįrodė savo elgesio pasikeitimo, padarė remdamasis pareiškėjos A. K. nurodyta aplinkybe, kad ji vieną kartą per draugės gimtadienį vartojo alkoholį, prieš jo vartojimą nustojusi gerti vaistus, kad išvengtų nepageidaujamos organizmo reakcijos į alkoholį.

35. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pažymėta, kad nacionaliniai teismai turėtų detaliai nagrinėti su įrodymų tyrimu susijusius klausimus tėvų valdžios ribojimo bylose, atlikti išties detalų situacijos tyrimą, vengti abstrakčių vertinimų, spręsti įrodymų prieštaros problemas, siekti nepriklausomo pobūdžio įrodymų gavimo, vertinti realią situaciją (2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14; 2015 m. spalio 6 d. sprendimas byloje N. P. prieš Moldovą, peticijos Nr. 58455/13). Šios kategorijos bylas nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas prašymą, susijusį su tėvų valdžios apribojimu, turi būti aktyvus, įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą siekdamas nustatyti, ar tėvų valdžios ribojimo taikymas yra pagrįstas ir atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 16 punktas). Įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-207-378/2021, 48 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis bei atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog pareiškėjai neįrodė, jog neabejotinai išsprendė alkoholio vartojimo problemą, pakeitė savo elgesį į gerąją pusę, šį sprendimą priėmė nenustatęs tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepasisakydamas kokiais motyvais atmeta ir nevertina kitų byloje esančių duomenų - (duomenys neskelbtini) centro duomenų apie pareiškėjos A. K. reguliarų lankymąsi pas gydytoją ir psichologus, (duomenys neskelbtini) centro 2023-11-07 medicininių dokumentų išrašo apie pareiškėjo G. J. sveikatos būklę, duomenų, kad G. J. nuolat lanko anoniminių alkoholikų grupės (duomenys neskelbtini) užsiėmimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas apklausė pareiškėjams paslaugas teikiančius specialistus (psichologą, psichiatrą).

39. Taip pat, kaip pagrįstai nurodo ir apeliantai, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl byloje pateiktų duomenų iš pareiškėjos darboviečių apie teigiamą pareiškėjos elgesį, jos charakteristiką. Teismas vertindamas, kad pareiškėjų elgesys nuo 2022-11-15 teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų pareiškimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, nepasikeitė, nenurodė kokių konkrečių 2022-12-16 LPF SOS Vaikų kaimų Lietuvos draugijos pagalbos plane nurodytų įsipareigojimų, priemonių ar veiksmų pareiškėjai neįvykdė arba įvykdė netinkamai. Iš Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2024-01-25 LPF SOS Vaikų kaimų Lietuvos draugijos pagalbos plano matyti, kad plane taip pat nėra įvardinta kokių konkrečių priemonių pareiškėjai iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, nebuvo įvykdę. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir netyrė. Teismas pripažindamas, kad pareiškėjų elgesys nepasikeitė, nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kuriuos pareiškėjai turėtų atlikti, kokias priemones įgyvendinti, kad jų elgesys pasikeistų ir ateityje jie galėtų tikėtis jiems palankaus teismo sprendimo.

40. Taip pat iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir tuo pagrindu, kad teismui kilo abejonių, ar dėl turimų ligų, priklausomybių, jų paūmėjimo tikimybių, pareiškėjų impulsyvumo, konfliktiškumo, ūmaus reagavimo į stresines situacijas, pareiškėjai sugebės patys tinkamai auginti dukterį be žalos jos raidai, kai žala vaikui jau buvo padaryta ankstesniais pareiškėjų veiksmais, nulėmusiais tėvų valdžios ribojimą. Teismas abstrakčiai nurodydamas šias aplinkybes, nesiaiškino ir neįvertino ar šios individualios pareiškėjų charakterių savybės, iš esmės neužkerta galimybės patiems tėvams auginti savo vaiką tiek aktualiu laikotarpiu, tiek ateityje. Pabrėžtina, kad teismo sprendimas negali būti priimamas remiantis abejonėmis ir prielaidomis. Nagrinėjamu atveju, teismas laikydamas, kad tam tikros pareiškėjų būdo savybės, sveikatos būklė, gali būti kliūtis vaiko grąžinimui į šeimą, turėjo aiškiai nurodyti ir įvardinti šias aplinkybes, jas pagrįsti ne galimomis abejonėmis, bet konkrečiais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad esant poreikiui, teismas turi teisę spręsti teismo ekspertizės galimybę dėl pareiškėjų emocinės, sveikatos būklės, gebėjimų ir motyvacijos, susijusios su tėvų pareigų įgyvendinimu, įvertinimo paskyrimo. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino ir netyrė. Teismo nurodytas motyvas, kad abejonėms dėl galimos žalos jų mažametei dukteriai pašalinti reikalingas ilgesnis nuolatinis pareiškėjų aplinkos, jų elgesio, priimamų sprendimų stebėjimas, nuolatinė pagalba pareiškėjų šeimai iš paslaugas teikiančių institucijų, socialinių darbuotojų, nagrinėjamu atveju yra pernelyg formalus, nekonkretus, neapibrėžtas bei neatitinkantis nei pareiškėjų, nei jų nepilnamečio vaiko interesų. Taip pat pabrėžtina, kad pagalba šeimai negali apsiriboti vien tik nuolatiniu pareiškėjų elgesio stebėjimų, socialines paslaugas teikiančios institucijos privalo imtis realių pagalbos priemonių, kurios padėtų vaiką grąžinti į jo biologinių tėvų šeimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pareiškėjams teigiant, kad socialines paslaugas teikiančios institucijos realios pagalbos pareiškėjams nesuteikia, taip pat turėjo šias aplinkybes išsiaiškinti bei atitinkamai įvertinti.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, 2024-02-12 apeliantas G. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad 2024-01-25 įvykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo nepagrįstai sumažinta gyvo bendravimo su apeliantų dukra tvarka, sumažinant susitikimų su vaikų skaičių nuo 8 kartų iki 2 kartų per mėnesį, taip pat nebeleidžiant vaikui lankytis biologinių tėvų namuose. Taip pat apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad byloje nėra pateikta išklausyta vaiko nuomonė dėl gyvenimo kartu su biologiniais tėvais.

42. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) buvo įpareigotas informuoti apeliacinės instancijos teismą, ar po skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-12-15 sprendimo pareiškėjams A. K. ir G. J. buvo sumažintas bendravimas su dukra S. J., jeigu taip, tai dėl kokios priežasties. Taip pat minėta institucija įpareigota pateikti nepilnamečio vaiko S. J. išklausytą nuomonę dėl bendravimo ir gyvenimo kartu su biologiniais tėvais.

43. 2024-06-27 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė papildomus duomenis, nurodydamas, kad pareiškėjų dukra dėl savo mažo amžiaus, turimo kalbos sutrikimo, didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, nuomonės dėl gyvenimo kartu su biologiniais tėvais negali išreikšti. Iš Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytų aplinkybių matyti, kad su nepilnamečiu vaiku bendravo skyriaus vyr. specialistės E. B. ir V. P. Skyriuje, mergaitė atvyko su globėja L. Š.. Jokių duomenų, kad bendravimo metu su vaiku dalyvavo ir psichologė, byloje nėra pateikta.

44. Pažymėtina, kad CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Pažymėtina, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vienas iš vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisė būti išklausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis. Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina.

45. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo pareigą tiesiogiai ar per psichologą išklausyti pareiškėjų nepilnametės dukros nuomonę dėl gyvenimo biologinėje šeimoje. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, apeliacinės instancijos teismui papildomai įpareigojus Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, šie duomenys nebuvo pateikti, taip pat nebuvo pateikta kompetentinga psichologo išvada, kad dėl mažo amžiaus bei kitų aplinkybių pareiškėjų penkiametė dukra, tokios nuomonės tikrai nesugebėtų išreikšti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog priimant skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškindamas pareiškėjų nepilnametės dukros nuomonės, nenustatė bylai svarbių aplinkybių. Atsakingos institucijos tokių duomenų nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

46. Taip pat pažymėtina, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, nors apeliacinės instancijos teismas ir įpareigojo, nenurodė dėl kokių priežasčių pareiškėjams A. K. ir G. J. buvo sumažintas bendravimo su dukra S. J. laikas. Iš papildomai pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2024-02-12 pareiškėjams buvo numatytas 2 kartus per mėnesį 1 valandos susitikimas su dukra globos centre ir 6-8 nuotoliniai susitikimai po 30 min Facebook messenger programėlėje. Iš šių aplinkybių matyti, kad gyvų susitikimų skaičius per mėnesį su dukra pareiškėjams buvo sumažintas, nebenumatyti susitikimai pareiškėjų namuose, tačiau dėl kokių objektyvių priežasčių, tai buvo padaryta, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškėjams teikiamos paramos ir pagalbos efektyvumo ir realumo, šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos ir dėl jų pasisakyta.

47. Dėl apeliantų nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog sprendimo priėmimo metu egzistuoja pareiškėjų įsiskolinimas dėl nepilnametei dukteriai teikiamo išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamo sprendimo turinio nematyti kokias objektyviais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas padarė tokias išvadas. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės ar pareiškėjai tinkamai vykdo pareigas teikti išlaikymą savo dukrai, turi būti įvertintos ir pagrįstos tinkamais įrodymais.

48. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje šeimos santykių byloje nebuvo aktyvus. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, būtinų sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo, neišklausė nepilnamečio vaiko nuomonės nagrinėjimu klausimu, kas lėmė nevisapusišką ginčo dėl tėvo valdžios apribojimo išnagrinėjimą, materialiosios ir proceso teisės normų netinkamą taikymą ir pažeidimą. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

49. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį, apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

50. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjų apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti ir ištirti bei motyvuotai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjų elgesio pasikeitimais, jų realia galimybe rūpintis savo dukra, taip pat nustatyti ar pareiškėjai tinkamai vykdo pareigą teikti išlaikymą dukrai, ištirti ir įvertinti vaikų teises ginančių įstaigų veiksmus, teikiant pagalbą pareiškėjams, tiesiogiai ar per psichologą išklausyti pareiškėjų nepilnametės dukros nuomonę dėl gyvenimo biologinėje šeimoje.

51. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė