- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- e2YT-9741-1031/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03960-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Pareiškėjas
- A. K., G. J.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Š.
- Advokatai
- Irina Petkienė
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
- 3.2.6.8.2Fakultatyvusis sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
dalyvaujant pareiškėjams A. K. ir G. J. , jų atstovei advokatei Irinai Petkienei, suinteresuotam asmeniui L. Š., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir G. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. Š., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. ir G. J. prašė panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą dukters S. J. atžvilgiu, pratęstą 2021 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 10779-841/2021.
Pareiškėja A. K. pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos vertinimu, visos aplinkybės, dėl kurių jai buvo apribota motinos valdžia, yra išnykusios. Pareiškėja pažymėjo, kad nuo 2022 m. birželio 10 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „V.“ valytoja. Darbas sekasi, darbu visi yra patenkinti, planuoja dirbti ilgai. Darbo grafikas yra lankstus, darbdavys atsižvelgia į vaikus auginančių mamų poreikius. Be to, šiame darbe pareiškėja dirbo ir anksčiau nuo 2021-04-13 iki 2022-03-28. Nuo 2022-03-21 trumpai dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „V.“ apdailininke pakuotoja. Šio darbo atsisakė, kadangi darbas vykdomas dviem pamainomis.
Pareiškėja akcentavo, kad nuo 2022 metų vasario mėnesio nuolat lankosi VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje Psichikos sveikatos centre individualiose psichologinėse konsultacijose. Gydytojas psichiatras yra paskyręs medikamentinį gydymą. Pareiškėja akcentavo, kad pas gydytoją psichiatrą lankėsi 2019-11-26, 2020 metų sausio 15, 24 d., kovo 4, 18 d., balandžio 27, 28 d., birželio 2, 11, 23 d., liepos 30 d., rugpjūčio 13 d., rugsėjo 2 d., spalio 17 ir 23 d., lapkričio 4 ir 18 d., 2021 metų kovo 23 ir 30 d., balandžio 6 d., gegužės 6, 21 ir 31 d., birželio 23 d., rugpjūčio 11 ir 27 d., spalio 10 ir 24 d., gruodžio 15 d., 2022 metais tiesiogiai ar nuotoliniu būdu - balandžio 4 d. Lankėsi individualiose psichologinėse konsultacijose 2022 metų sausio 17 ir 24 d., vasario 28 d., kovo 8 ir 15 d., balandžio 15 d. buvo suteikta pradinė psichologinė konsultacija, aptartos šeimyninių santykių problemos. Pareiškėja pažymėjo, kad yra motyvuota blaiviam gyvenimui su dukrele.
Pareiškėja ypatingai akcentavo, kad reguliariai vartoja paskirtus medikamentus, jai taikoma psichokorekcija, lanko psichologą. Šiuo metu rezultatai teigiami, turi aiškią motyvaciją keisti gyvenimo būdą, laikytis blaivybės. Pareiškėja atskirai akcentavo, kad ją su dukterimi sieja šilti santykiai. Pareiškėja yra pasiruošusi, kad vaikas jai būtų sugrąžintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. J. taip pat prašė pareiškimą tenkinti ir tėvo valdžios apribojimą dukters atžvilgiu panaikinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis pasikeitė į teigiamą pusę, nuo 2022-04-14 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „L.“ vaizdo operatoriumi prižiūrėtoju/apsaugos darbuotoju stažuotoju. Darbo sutartis buvo nutraukta per bandomąjį laikotarpį darbdavio iniciatyva, nes policija neišdavė leidimo. Nuo 2022-06-08 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „S.“ medžiagų padavimo operatoriumi. Darbas buvo per sunkus, skaudėjo keliai ir nugara, todėl nutraukė darbo sutartį. Pažymėjo, kad yra registruotas užimtumo centre kaip ieškantis darbo, intensyviai ieško darbo ir pats.
Pareiškėjas pažymėjo, kad lankėsi tiesiogiai arba nuotoliniu būdu psichologinėse konsultacijose 2019 metų lapkričio 26 d., gruodžio 12 d., 2020 metų sausio 6 ir 22 d., vasario 26 d., kovo 20 d., balandžio 27 d., gegužės 14 ir 28 d., birželio 1, 2, 11, 15,17, 23 d., liepos 30 d., rugpjūčio 14 d., rugsėjo 2 d., spalio 5 ir 21 d., lapkričio 4 ir 18 d., 2021 metų kovo 23 d., balandžio 6 d., gegužės 6, 21 d., birželio 16 d., liepos 27 d., rugpjūčio 10 ir 24 d., 2022 metų sausio 3 ir 25 d., vasario 28 d., kovo 22 d., balandžio 11 d.
Nurodė alkoholio nevartojantis, nes siekia susigrąžinti auginti dukterį. Akcentavo, kad dėl psichikos ligos paūmėjimo gydėsi stacionare 2021 m., o ambulatoriškai gydosi pakankamai reguliariai, vartoja paskirtus vaistus. Kontaktinių konsultacijų metu alkoholio vartojimo ar abstinencijos požymių stebėta nebuvo.
Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Sąlygos vaikui gyventi geros, yra vaiko lovytė, kiti baldai, žaislai ir kt., butas tvarkingas, be skolų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. Š.su pareiškimais nesutiko, prašė juos atmesti. Pažymėjo, kad ji yra paskirta nuolatine vaiko globėja, vaiko interesai yra užtikrinti tinkamai. Globėja akcentavo, kad pareiškėjai problemų, dėl kurių jiems buvo apribota valdžia, nėra išsprendę. Pareiškėjų elgesys kartais būna neadekvatus – skambučiai labai ankstyvu metu. Suinteresuotas asmuo akcentavo, kad susitikimuose vaikas kartais vengia artimo kontakto su tėvu. Globėja vertino, kad vaiko tėvas ne visada supranta kaip reikia bendrauti su dukterimi. Globėja laiko, kad pareiškimus patenkinus vaikui būtų padaryta didelė žala, nes vaiką globėja augina nuo 5 mėnesių ir globėjos šeima iš esmės yra vienintelė aplinka, kurią pažįsta vaikas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas teikdamas išvadą nurodė, kad aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžios apribojimas galėtų būti panaikintas, nėra išnykusios. Išvadoje buvo akcentuota, kad negalima teigti, jog alkoholio vartojimo problema yra išspręsta, todėl vaiko grąžinimas į tokią aplinką keltų grėsmę vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas vertino, kad pareiškimo tenkinimas neatitiktų vaiko interesų, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas turėtų būti pratęstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėjai byloje A. K. ir G. J. yra S. J. tėvai. Vaikas yra gimęs (duomenys neskelbtini) ir teismo sprendimo priėmimo metu vaikui yra trys metai ir keturi mėnesiai. Tėvų valdžia pareiškėjams laikinai buvo apribota 2021 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-204-883/2021. Šiuo sprendimu apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtą 2020 m. gruodžio 4 d., civilinėje byloje Nr. 9308-251/2020. Pirmosios instancijos teismo ieškinys buvo atmestas ir nuspręsta, kad nėra pagrindo apriboti tėvų valdžią šios bylos pareiškėjams. Civilinėje byloje Nr. e2YT-10779-841/2021 teismas atmetė pareiškėjų pareiškimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir 2021 m. gruodžio 13 d. priimtu sprendimu pareiškėjams pratęsė laikiną tėvų valdžios apribojimą.
Nors tėvų valdžia pareiškėjams apribota 2021 m. balandžio 14 d., tačiau vaikas pareiškėjų šeimoje negyvena nuo 2019 m. lapkričio 15 d. , kuomet policijos ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų buvo paimtas nustačius atitinkamą pavojaus vaikui lygį. 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi toks veiksmas buvo teisiškai įvertintas teismo ir vaiką iš jo tėvų buvo leista paimti. Vaikas nuo to laiko savo tėvų namuose negyveno. Vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, o tėvų valdžią apribojus nustatyta nuolatinė globa.
Teismo sprendimu, kuriuo pareiškėjams yra apribota tėvų valdžia, pareiškėjai A. K. yra konstatuota priklausomybė - priklausomybės alkoholiui sindromas, žalingas alkoholio vartojimas (sprendimo 21 punktas). Taip pat konstatuota, kad pareiškėjų šeimoje alkoholis yra vartojamas (sprendimo 32 punktas). Alkoholio vartojimas fiksuotas tą pačią dieną, kai atvejo vadybos posėdyje buvo nuspręsta dukterį grąžinti pareiškėjams. Taigi esminė aplinkybė, dėl kurios pareiškėjams buvo apribota tėvų valdžia – alkoholio vartojimas pareiškėjų šeimoje.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10779-841/2021 nors ir labai glaustai visgi vertino aplinkybes, dėl kurių valdžia buvo apribota, teismas įvertino, kad šios aplinkybės nėra išnykusios, be to, vaikui nėra saugu grįžti į tėvų gyvenamąją aplinką.
Dėl pagrindo panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.181 straipsnio 2 dalis nurodo, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Taigi tokia formuluotė implikuoja tris vertintinų aplinkybių grupes: pirma - ar tėvai pakeitė savo elgesį; antra - ar tėvai gali auklėti vaiką; trečia - ar tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esminiai kriterijai ir taisyklės, kuriuos turi įvertinti teismas, yra suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje Civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022, 2022 m. kovo 30 d.
Šią bylą nagrinėjantis teismas, necituodamas minėtos nutarties ir į sprendimą neperkeldamas atskirų minėtos nutarties dalių, bylą nagrinėja pagal minėtoje nutartyje suformuluotas taisykles.
Dėl pasikeitusio tėvų elgesio.
Kaip minėta, esminis kriterijus, dėl kurio buvo apribota tėvų valdžia pareiškėjams, yra alkoholio vartojimas jų šeimoje. Teismas vertindamas šį kriterijų pažymi, kad pareiškėjai A. K. yra diagnozuotas psichikos santykis su šiuo veiksmu – priklausomybė. Taigi pareiškėjai alkoholio vartojimas nėra socialinis veiksmas, o pirmiausia psichinis reiškinys – priklausomybė, kurios valdymas nėra lengvas. Todėl pirmiausiai vertintina, kaip pareiškėja siekia šią priklausomybę suvaldyti ir kaip gali būti įvertinta jos pažanga. Nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdyje buvo apklaustos pareiškėją gydanti gydytoja psichiatrė, konsultuojanti psichologė ir su šeima dirbusi socialinė darbuotoja.
Žemesnės instancijos teismas
Šių liudytojų parodymais teismas nustatė, kad A. K. nuolatos vartoja antialkoholinius vaistus, kurie slopina jos potraukį alkoholiui, vartoja ir vaistus dėl adaptacijos sutrikimo, miego sutrikimų. Dėl adaptacijos sutrikimo pareiškėja dažnai patiria stresą, kurio vienas mažinimo būdų – mažinimas alkoholiu. Toks adaptacinis sutrikimas A. buvo nutikęs ir bylos nagrinėjimo metu 2022 m. spalio 6 d., tačiau ji kreipėsi į gydytoją dėl pagalbos. Nors būklė buvo įvertinta kaip sunki, suteiktas 12 dienų nedarbingumas, ši situacija buvo suvaldyta nevartojant alkoholio. Teismas sprendžiamo klausimo kontekste pažymi, kad priklausomybė (šiuo atveju priklausomybė nuo alkoholio) yra nepagydoma lėtinė liga, todėl tėvų valdžios ribojimas gali būti panaikintas ne tada, kai asmuo visiškai pasveiksta, nes tokia galimybė yra beveik neįmanoma, tačiau tada, kai asmuo išmoksta kontroliuoti priklausomybę, o remisijų (ligos „nurimimas“, jos požymių sumažėjimas) laikotarpiai yra pakankamo ilgumo. Pareiškėjos atveju – ji vartoja vaistus, jai nuolat yra taikomos pshichokorekcijos (psichoterapijos) priemonės – pareiškėja konsultuojasi su psichologu, iškilus medikų pagalbos poreikiui kreipiasi į juos. Teismas reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad A. gydančios gydytojos vertinimu, ji visada atsakingai paskirtus vaistus vartoja. Teismas pažymi, kad priešingų duomenų byloje nėra. Teismas, vertindamas A. K. taikomą gydymą, vertindamas tai, kad ji šio gydymo laikosi, vertindamas apklaustų specialistų – gydytojos psichiatrės ir psichologės – vertinimus, daro išvadą, kad A. K. elgesys pasikeitė.
Taigi A. K. atitinka pirmąją sąlygą iš trijų, kada tėvų valdžios apribojimas galėtų būti panaikintas.
Vertinant pareiškėjo G. J. elgesio pasikeitimą teismas pažymi, kad teismas nustatė tą aplinkybę, jog pareiškėjas, kaip ir pareiškėja, naudojasi psichoterapijos priemonėmis – yra konsultuojamas psichologo. Pareiškėjas tiek savo pareiškime, tiek bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Nurodė, kad juose lankosi kiekvieną antradienį ir penktadienį, netgi turintis raktą nuo bažnyčios, kurioje šie susitikimai vyksta. Taip pat akcentavo, kad jo girtumo medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas jokių medikamentų dėl alkoholio vartojimo nevartoja. Pareiškėjo pozicija procese buvo dviprasmė – viena vertus, jis nurodė, kad alkoholio vartojimo problemą sprendžiama lankantis anoniminių alkoholikų susirinkimuose, antra vertus, jis akcentavo, kad tokios problemos šeimoje nėra. Teismo vertinimu, teismui mažiau tikėtina, kad pareiškėjas nuolatos lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Pareiškėjas nurodė, kad jokių duomenų apie tai pateikti negalintis, nes šių susirinkimų esminė sąlyga – susirinkusiųjų asmenų anonimiškumas. Teismo vertinimu, šis argumentas negali būti laikomas svariu, nes anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9308-251/2022, kurioje ir buvo pareiškėjams apribota tėvų valdžia, pareiškėjas tokius duomenis visgi buvo pateikęs. Pareiškėjas buvo pateikęs AA lankymosi draugijoje atžymas už 2019 ir 2020 metus. Todėl teismas daro išvadą, kad nuolatinio lankymosi atveju pareiškėjas tokius duomenis galėjo gauti.
Teismas laiko, kad atmestinas ir tas pareiškėjo argumentas, kad medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota alkoholio vartojimo. Teismas pažymi, kad teisės normoje, reglamentuojančioje tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, būtent pareiškėjui numatyta pareiga įrodyti savo elgesio pasikeitimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas G. J. neįrodė, kad jo elgesys pasikeitė, kad jis ėmėsi aktyvių ir efektyvių priemonių teismo konstatuotai alkoholio vartojimo problemai spręsti. Vertindamas šias aplinkybes teismas laiko, kad pareiškėjas neįrodė savo elgesio pasikeitimo.
Dėl tėvų galimybės patiems auginti dukterį.
Taigi, tėvų elgesio pasikeitimas yra būtina, tačiau savaime nepakankama sąlyga panaikinti tėvų valdžios apribojimą. Kaip minėta, esama dar dviejų sąlygų – vaiko interesų ir tėvų galimybės patiems auginti vaiką. Ir šias aplinkybes turi įvertinti teismas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. J., kuri gimė (duomenys neskelbtini), tėvų namuose negyvena ir nėra biologinių tėvų auginama nuo 2019 m. lapkričio 15 d., t.y. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesių. Teismas nė kiek neabejoja tikru ir nuoširdžiu abiejų pareiškėjų noru patiems auginti savo dukterį. Tačiau įvertinęs tokį norą teismas turi vertinti ir konkrečias pareiškėjų galimybes. Teismas laiko, kad pareiškėjai iš esmės turi materialinio pobūdžio galimybes patiems auginti vaiką – gauna pajamas, turi gyvenamąjį būstą. Tačiau tėvų santykis su vaiku, teismo vertinimu, nėra tiek tvirtas ir tiek nuolatinis, kad būtų konstatuota vaiko perkėlimo galimybė į pareiškėjų šeimą be žalos vaikui.
Kaip nustatyta byloje, nuo 2022 m. vasaros susitikimai su vaiku vyksta kas dvi savaites po vieną valandą. Iki tol susitikimai vyko kiekvieną savaitę po vieną valandą. Taigi pastaruosius pusę metų pareiškėjai su dukterimi matosi iš esmės po dvi valandas per mėnesį. Teismo vertinimu, toks laikas negali būti laikomas pakankamu vaiko ir tėvų ryšiams suformuoti. Be to, susitikimai vyksta Globos centre. Taigi tėvai su vaiku bendrauja dvi valandas per mėnesį vienoje patalpoje su reta galimybe išeiti į lauką. Vaikas tėvus pažįsta, žaidžia su jais, vadina juos mama ir tėčiu, tačiau jų nesupranta kaip savo gyvenimo centro, nesupranta jų kaip saugumo užtikrintojų, tų, kurie vaiku rūpinasi. Paprastai per mėnesį skiriamos dvi ar net keturios valandos yra skiriamos hobiui, tačiau toks laikas skirtas vaikui yra objektyviai per mažas. Teismo vertinimu, tokia situacija yra susidariusi ne dėl pareiškėjų, o dėl nepakankamo valstybinės valdžios institucijų – vaiko teisų apsaugos institucijos – veikimo. Teismas pažymi, kad jeigu valstybėje yra numatoma galimybė panaikinus tėvų valdžios apribojimą vaiką grąžinti biologiniams tėvams, tokia galimybė negali būti „pakelta“ į nepasiekiamas aukštumas. Todėl teismas nurodo, kad po šio sprendimo vaiko teisių apsaugos institucija turi imtis priemonių ir veiksmų, kad vaiko ir tėvų susitikimai dažnėtų ir susitikimų aplinka nebūtų tik vienas kambarys, nes gyvenimas, kuriame normaliai tėvai augina savo vaikus, yra nepalyginamai įvairesnis, nei minėtas vienas kambarys. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo privalomumo kriterijus (CPK 18 straipsnis) yra taikomas tiek teismo sprendimo rezoliucinei, tiek motyvuojamajai dalims.
Teismas taip pat turi įvertinti labai individualias pareiškėjų charakteristikas, ar jos neužkerta galimybės patiems tėvams auginti savo vaiką. Pareiškėjui yra nustatyta psichikos liga – paranoidinė šizofrenija, o pareiškėja turi labai mažą atsparumą stresui, pati nėra auginusi kitų savo vaikų, motinos valdžia į juos jai buvo apribota. Vaiko perkėlimas į jų šeimą, teismo vertinimu, yra savarankiškas streso šaltinis ar net psichikos būklę galintis paūminti faktorius. Kita vertus, kai kurios aplinkybės gali būti vertinami jau ir dabar, pavyzdžiui, pareiškėjo rūkymas patalpoje, kurioje jis nori, kad gyventų vaikas. Nors, teismo vertinimu, tokie veiksmai savaime neturėtų būti daromi iš pagarbos bendruomeniniam gyvenimui ar individualiems kaimynams, tačiau siekiant vaiką susigrąžinti pareiškėjas aiškiai turėtų ugdyti kitokius vaikui draugiškos aplinkos formavimo įgūdžius. Pareiškėjo pozicija, kad tokios detalės nėra reikšmingos, reiškia arba tikrųjų vaiko interesų nesupratimą, arba nepakankamą galimybę pačiam auginti savo vaiką.
Tėvų galimybės patiems auginti dukterį įvertinimas negali būti tik teoriniai teismo pasvarstymai. Teismas turi įvertinti konkrečius pareiškėjų veiksmus konkrečiose aplinkybėse. Tačiau teismas tokį vertinimą gali daryti tik esant didesnės apimties ir įvairesniam tėvų bei dukters bendravimui.
Dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo atitikimo vaiko interesams.
Vaiko interesas – augti saugioje, jį suprantančioje, adekvačiai priimančioje, vaiką ugdančioje aplinkoje. Vaiko saugumo interesas pasireiškia santykių ir veiksmų stabilumu bei nuoseklumu. Šiuo atveju S. J. gyvenamoji vieta, jos namai, jos saugi ir pažįstama erdvė yra jos globėjos namai. Vaikui šiuo metu pagal raidos periodą formuojasi savivoką, t.y. vaikas ima suvokti, kad jis yra atskiras nuo ji supančio daiktų ir asmenų pasaulio, vaikas nustoja save vadinti vardu, ima save vadinti identifikuojančiu asmenvardžiu „aš“. Todėl vaiko perkėlimas iš vienos saugios aplinkos į kitą saugią aplinką galimas tik tada, kai vaikas abiejose aplinkose jaučiasi objektyviai vienodai saugus.
Kaip teismas nurodė prieš tai buvusiame skyriuje, dėl nepakankamo bendravimo teismas negali įvertinti, kad tėvai turi galimybes patys auginti dukterį. Šiuo metu, teismo vertinimu, vaiko perkėlimas į pareiškėjų šeimą neatitiktų vaiko interesų. Tam būtina atlikti teismo aptartus pasirengimo darbus ir tuos darbus įvertinti.
CK 3.183 straipsnio 5 dalis nurodo, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
Teismo vertinimu, tokia formuluotė reiškia, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas yra tik tam tikrą laiką galinti trukti priemonė, kuri turi būti arba panaikinta, arba tėvų valdžia turi būti apribota neterminuotai.
Šiuo sprendimu teismas konstatuoja, kad visų sąlygų panaikinti laikinąjį tėvų valdžios apribojimą dar nėra, todėl vertinant teigiamas tėvų nuostatas, tėvų norą patiems auginti vaiką, tėvų vaikui teikiamą išlaikymą, vertinant pareiškėjos A. K. pasikeitusį elgesį, teismas pažymi, kad tėvų ir vaiko bendravimas turi būti keičiamas – turi būti didinama jo apimtis. Teismas laiko, kad tėvų galimybės patiems auginti savo vaiką, pareiškėjo G. J. elgesio pasikeitimai ir šių aplinkybių atitikimas vaiko interesams galėtų būti vertinamas po trijų mėnesių. Todėl teismas šiame etape sprendžia pareiškėjų pareiškimą atmesti ir tęsti laikinąjį tėvų valdžios apribojimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsniu, 3.183 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Pratęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą tėvams A. K., asmens kodas ir G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters S. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.