- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2614-852/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14584-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- BUAB „Stirna“
- Atsakovas
- I. C.
- Kategorijos
- 1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stirna“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės BUAB „Stirna“ prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti atsakovui I. C. reiškiamą ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Stirna“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. R., 2023 m. spalio 4 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) sprendimą ir darbo ginčą išspręsti iš esmės, t. y. atmesti darbuotojo I. C. reikalavimus, kuriuos Darbo ginčų komisija buvo patenkinusi. Ieškinyje nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. DGKS-5428 darbo byloje Nr. APS-131-15406/2022 nusprendė patenkinti darbuotojo prašymą iš esmės, t.y. pripažino, kad darbuotojas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. dirbo UAB „Stirna“, taip pat nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš ieškovės 3 375 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. (su mokesčiais) ir 750 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti su atsakovu laiką nuo faktinio darbo santykių pasibaigimo (2022 m. birželio 15 d.) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo.
2. Ieškiniu ieškovė taip pat prašė atnaujinti DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio ieškinio pateikimo terminą. Paaiškino, kad nemokumo administratorius apie priimtą Darbo ginčų komisijos sprendimą sužinojo tik 2023 m. liepos 18 d., gavęs darbuotojo I. C. prašymą įtraukti jį į kreditorinių reikalavimų sąrašą, anksčiau nežinojo, nes buvęs vadovas neperdavė jokių dokumentų, dėl ko jam teismo nutartimi buvo paskirta bauda, o pats bankroto administratorius 2023 m. liepos–rugsėjo mėn. laikotarpiu sirgo, gydėsi reabilitacijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo, ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovė praleistą vieno mėnesio terminą prašo atnaujinti ir savo prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad šiuo metu ieškovės interesus atstovauja nemokumo administratorius, DGK sprendimas priimtas 2022 m. lapkričio 21 d., t. y. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir nemokumo administratoriaus paskyrimo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2023 m. birželio 16 d. Nemokumo administratoriui iki šiol neperduoti jokie įmonės apskaitos dokumentai. Apie DGK sprendimą nemokumo administratorius sužinojo tik gavęs atsakovo 2023 m. liepos 18 d. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Pats nemokumo administratorius 2023 m. liepos–rugsėjo mėnesiais buvo susirgęs ir dėl būklės gulėjo ligoninėje bei dalyvavo reabilitacijoje. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodomos priežastys, kurių pagrindu ji prašo atnaujinti praleistą terminą, negali būti laikomos svarbiomis. Teismas nurodė, kad nesutinka su nemokumo administratoriaus nurodytais argumentais, kad jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Iš bankroto byloje teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. priimtos nutarties, kuria patvirtinti neginčijami finansiniai reikalavimai, o ginčytini išskirti į atskirą bylą, turinio matyti, kad UAB ,,Stirna“ bankroto administratoriui buvo perduoti dokumentai, tame tarpe ir DGK sprendimai. Be to, nemokumo administratorius nurodo, kad apie DGK sprendimą sužinojo tik gavęs atsakovo 2023 m. liepos 18 d. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, o 2023 m. liepos–rugsėjo mėnesiais buvo susirgęs ir dėl sveikatos būklės gulėjo ligoninėje. Tačiau į bylą pateikti 2023 m. liepos 28 d. medicininių dokumentų išrašai Nr. LA 2023-0488945/340000-2023-887360 rodo, kad nemokumo administratorius gydėsi nuo 2023 m. liepos 11 d., operacija buvo atlikta 2023 m. liepos 12 d., ambulatoriniam gydymui išrašytas 2023 m. liepos 28 d., nedarbingumas jam buvo išduotas iki 2023 m. rugpjūčio 4 d., o į teismą su nagrinėjamu ieškiniu jis kreipėsi tik 2023 m. spalio 4 d., t. y. dviem mėnesiais praleidęs DK 231 straipsnyje nurodytą terminą ieškiniui po DGK priimto sprendimo paduoti ir nenurodo jokių praleidimo priežasčių šiuo laikotarpiu. Teismas taip pat pažymėjo, kad patikrinti darbuotojų sąrašą VSDFV duomenų pagrindu, bankroto administratorius galėjo savarankiškai, o tai, kaip matyti iš pateiktų duomenų, jis padarė tik 2023 m. rugsėjo 25 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami daug didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Terminas praleistas ženkliai, t. y. ieškovė ieškinį pateikė praėjus beveik dešimt mėnesių nuo DGK sprendimo priėmimo, taip pat visiškai niekuo nepateisintas administratoriaus pasyvumas laike minėtų 2 mėn. nuo jo nurodomo galimo sužinojimo apie priimtą DGK sprendimą 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki kreipimosi į teismą 2023 m. spalio 4 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti termino atnaujinimo argumentai negali būti laikomi tinkamais, leidžiančiais konstatuoti termino praleidimo priežastis pagrįstomis ir svarbiomis terminui atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad atmetus prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, laikoma, kad yra pasibaigęs DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas procesinis terminas atlikti procesinį veiksmą, todėl ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1017-656/2018).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė BUAB „Stirna“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, priimti ieškinį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Buvusio ieškovės vadovo neveikimas nesikreipiant į teismą dėl atsakovo naudai priimto DGK sprendimo, o ypač nepaisant nagrinėjamo atvejo aplinkybės, kad ieškovė DGK buvo parodžiusi, kad atsakovas niekada nedirbo pas ieškovę, nesudaro pagrindo riboti ieškovės nemokumo administratoriaus teisės bei pareigos ginti ieškovės ir jos kreditorių interesus kvestionuojant atsakovo reikalavimo pagrįstumą.
4.2. Duomenys apie ieškovės atstovo nedarbingumą patvirtina, kad jis buvo nedarbingas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 5 d.
4.3. Nemokumo administratoriui neperduota ieškovės dokumentacija, kas apsunkina ieškovės veiklos tyrimą, sandorių ir kreditorinių reikalavimų patikrinimą ir kitus ieškovės ir jos kreditorių interesų gynimo ir bankroto proceso administravimo veiksmus.
4.4. Teikiamu ieškiniu siekiama apginti ir viešąjį interesą, kuris gali būti pažeistas, jei atsakovui nepagrįstai būtų išmokėtos Garantinio fondo, o faktiškai valstybės lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties, kuria neatnaujintas terminas ieškiniui paduoti, ieškinį atsisakyta priimti ir grąžintas ieškovei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti į bylą – prašymą Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), Užimtumo tarnybos atsakymą ir Sodros išrašą apie apeliantės atstovui suteiktus nedarbingumo pažymėjimus nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 5 d.
9. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog apeliantės pateiktas įrodymas – Sodros informacija apie asmeniui išduotus nedarbingumo laikotarpius – aktualus teisingam ginčo išsprendimui, nes juo apeliantė grindžia savo poziciją dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia šį įrodymą prie bylos.
11. Tuo tarpu kiti apeliantės pateikiami įrodymai nėra prijungiami prie nagrinėjamos bylos, nes esančių įrodymų visuma yra pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms praleisto termino (ne)atnaujinimo klausimui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai, susiję su Užimtumo tarnybos informacija, labiau susiję su ieškinio nagrinėjimo iš esmės aplinkybėmis, o ne sprendžiant dėl praleisto termino (ne)atnaujinimo, todėl juos atsisakytina priimti.
Dėl praleisto termino (ne)atnaujinimo
12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei (apeliantei) neatnaujino termino ieškiniui paduoti, dėl ko jį atsisakyta priimti.
13. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu, taip pat DGK priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismui visų pirma būtina išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą. Šis praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas atnaujina terminą, priimdamas rezoliuciją (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).
16. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu iš dalies tenkino darbuotojo I. C. reikalavimus, t. y. pripažino, kad darbuotojas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. dirbo UAB „Stirna“, taip pat nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš ieškovės 3 375 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. ir 750 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti su atsakovu laiką. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2075-880/2023 iškėlė bankroto bylą BUAB „Stirna“, nemokumo administratorių paskiriant V. R.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d. Byloje nustatyta, kad darbuotojas I. C. 2023 m. liepos 18 d. pateikė prašymą BUAB „Stirna“ nemokumo administratoriui dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama su darbuotojo prašymu, 2023 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti.
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl termino atnaujinimo pagrįstumą, laikėsi pozicijos, jog ieškovės atstovo nemokumo administratoriaus nurodytos termino praleidimo priežastys nėra laikytinos svarbiomis ir pagrįstai lėmusiomis pavėluotą ieškinio pateikimą teismui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga ir faktinių aplinkybių seka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, t. y. kad šiuo atveju neegzistuoja pagrindas atnaujinti apeliantei praleistą terminą ieškiniui paduoti.
18. Apeliantė ieškinyje ir atskirajame skunde termino praleidimo priežastimis iš esmės įvardija nemokumo administratoriaus 2023 m. liepos–rugsėjo mėn. gydymąsi ligoninėje ir nedarbingumą iki 2023 m. spalio 4 d. Iš byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, jog nemokumo administratorius 2023 m. liepos 11 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, kur 2023 m. liepos 12 d. buvo atlikta operacija, ambulatoriniam gydymui išrašytas 2023 m. liepos 28 d. Išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. Iš Sodros duomenų nustatyta, jog nedarbingumas buvo reguliariai pratęsiamas nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. spalio 4 d. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nemokumo administratorius apie atsakovo prašymą įtraukti jį į BUAB „Stirna“ kreditorių sąrašą sužinojo 2023 m. liepos 18 d., t. y. būdamas nedarbingumu.
19. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir LITEKO medžiagą, konstatuoja, kad, tuo atveju, jei nemokumo administratoriaus nurodytos aplinkybės būtų vertinamos izoliuotai nuo konteksto, būtų galima sutikti, jog terminas ginčyti teisme DGK sprendimą praleistas dėl svarbių priežasčių – išduoto nedarbingumo. Vis dėlto, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog nemokumo administratorius bankroto byloje Nr. eB2-2075-880/2023 nurodytu laikotarpiu aktyviai atliko nemokumo administratoriaus pareigas ir tam išduotas nedarbingumo pažymėjimas neturėjo įtakos. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius 2023 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą skirti baudą buvusiam vadovui (DOK-29376), 2023 m. rugpjūčio 18 d. (DOK-29989) ir 2023 m. rugsėjo 5 d. (DOK-31976) prašymus pratęsti procesinius terminus, 2023 m. rugsėjo 5 d. prieštaravimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo (DOK-31997). Aktyvus procesinis nemokumo administratoriaus elgesys aktualiu laikotarpiu pastebimas ir civilinėje byloje Nr. eB2-2767-880/2023, kurioje 2023 m. rugsėjo 8 d. teiktas pranešimas apie BUAB „Stirna“ kreditorių informavimą (DOK-32642). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nemokumo administratoriaus nurodomų aplinkybių dėl išduotų nedarbingumo pažymėjimų pripažinti pateisinančiomis praleistą terminą ieškiniui paduoti dėl DGK sprendimo.
20. Nemokumo administratoriaus nurodoma aplinkybė, kad jam nebuvo perduoti BUAB „Stirna“ apskaitos dokumentai, taip pat nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Kaip jau buvo minėta, nemokumo administratorius 2023 m. liepos 18 d. sužinojęs apie atsakovo naudai priimtą DGK sprendimą, galėjo kreiptis į pačią DGK ir prašyti jos pateikti darbo bylą. Iš darbo byloje esančio UAB „Stirna“ atsiliepimo matyti, kad atsakovė UAB „Stirna“ jame nurodė, jog su darbuotoju darbo santykių neturėjo. Vis tik iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorius į Užimtumo tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie užsieniečiams išduotus leidimus dirbti kreipėsi tik 2023 m. spalio 5 d.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas analizavo apeliantės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, nulėmusiomis ieškinio padavimą praleidus terminą; vertino, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą ir pagrįstai sprendė, jog nesant teismo pripažintų svarbiomis termino pateikti ieškinį dėl DGK sprendimo praleidimo priežasčių, apeliantės teisė skųsti DGK sprendimą pasibaigė, todėl priimti ieškinio nėra pagrindo.
22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pripažinti apeliantės nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis nėra pagrindo. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino atnaujinimą ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stirna“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.