Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei B. Č. bei tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. B., (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notarei K. Š. ir M. N. dėl testamentų ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bei termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Dėl testamentų ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo

Ar testamento trūkumai yra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį ( LAT 2011-12-22 nutartis Nr. 3K-3-539/2011 ).

Bylų, kuriose mirusio testatoriaus testamentas ginčijamas Lietuvos CK 1.89 str. pagrindu ( kaip šioje byloje – 1 t. 3 l. ), nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau išaiškinęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio ( geros moralės ) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ( Lietuvos CK 1.5 str. 1 d. ) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos ( Lietuvos CK 1.5 str. 4 d., LAT 2010-06-30 nutartis Nr. 3K-3-303/2010 ). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai.

Šioje byloje visi surinkti įrodymai ( S. N. medicininiai dokumentai, kurie įvertinti ekspertės išvadoje, todėl papildomai neanalizuojami; ieškovės ir atsakovės faktų pripažinimas – Lietuvos CPK 187 str. 1 d., kt. ) neginčijamai patvirtina, kad S. N. piktnaudžiavo alkoholiu, turėjo traumų su sąmonės praradimu ir maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų ( 1 t. 144 l. ) iki mirties sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodoma, kad dėl šio sutrikimo sąlygotos psichinės sveikatos būklės jis testamentų sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ( 1 t. 130 l. ) - negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ( 1 t. 139-145 l. ). Šios išvados grindžiamos dideliu kiekiu S. N. gydymosi dokumentų, yra argumentuotos, išsamios ir iš esmės neginčijamos ( atsakovė ginčija ne nustatytą asmens būklę, o tik pagal šią būklę konstatuotą negebėjimą suprasti ir valdyti veiksmus ). Kartu pažymėtina, kad S. N. medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog jis (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. psichiatrijos ligoninėse negydytas ( 1 t. 142 l. ), o (duomenys neskelbtini) m. 0 (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu informacija yra dalinai ( teismo vertinimu ) skirtinga – tik apie jo nerimą, įtampą ( (duomenys neskelbtini) konsultacija – 1 t. 143 l. ), kliedėjimo idėjas ( (duomenys neskelbtini) – 1 t. 143 l. ), neadekvatų elgesį, bet savyje orientuotą teisingai, o vietoje ir laike dezorientuotą ( (duomenys neskelbtini) – 1 t. 143 l. ) ir pan. ( 1 t. 142-143 l. ).

Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu ( LAT 2017-01-20 nutartis Nr. 3K-3-93-916/2017 ). Nors pagal Lietuvos CPK 185 str. jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ( 2 d. ), išskyrus įstatyme numatytas išimtis ( pvz., oficialiuosius įrodymus – Lietuvos CPK 197 str. 2 d. ), ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą ... ( 1 d. ), įprastai eksperto išvada, jei jai neprieštarauja kiti byloje esantys įrodymai, dėl savo ypatumų ( nes jai reikalingos specialios žinios – Lietuvos CPK 212 str. 1 d. ) vertinama kaip didesnės įrodomosios galios įrodymas, o teismo nesutikimas su išvada privalo būti atskirai motyvuojamas sprendime ( Lietuvos CPK 218 str. ). Todėl ir bylose dėl testamentų nuginčijimo kategoriška ekspertų išvada apie asmens ne/gebėjimą suprasti ir valdyti veiksmus dažniausiai pripažįstama pagrindiniu įrodymu reikalavimų ne/tenkinimui. Tačiau atskirais atvejais galimi ir priešingi sprendimai, pvz., LAT 2013-04-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-190/2013 ( kuri, teismo vertinimu, dėl faktinių aplinkybių analogijos taikytina šioje byloje ).

Pasisakydamas dėl Lietuvos CK 1.89 normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį ( sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt. ). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu ( LAT 2009-06-29 nutartis Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis Nr. 3K-3-421/2009; kt. ). Gi siekiant nuginčyti testamentą ( o ne tik bylose dėl neveiksnumo, kaip teigia ieškovės atstovas ), kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis ( LAT 2013-04-03 nutartis Nr. 3K-3-190/2013 ). Ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles ( LAT 2010-05-18 nutartis Nr. 3K-3-163/2010; kt. ).

Šioje byloje nustatyta ir neginčijama, kad S. N. buvo išsituokęs ir ne vėliau kaip nuo (duomenys neskelbtini) m. su vienintele artimiausio laipsnio giminaite dukra R. P. jokių ryšių nepalaikė. Pažymėtina, kad ieškovė pripažįsta ir anksčiau su tėvu ne bendravusi, o tik „kažkada susitikusi (duomenys neskelbtini)“ ( cituojama ), t. y. jų ryšiai buvo itin minimalūs, o ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) m. visiškai nutrūko. S. N. (duomenys neskelbtini) pas notarą priėmė mirusio tėvo palikimą ( ginčo sodybos dalį ), (duomenys neskelbtini) šį turtą testamentu paliko atsakovei, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl motinai priklausiusios žemės paveldėjimo, (duomenys neskelbtini) mėn. testamentu atsakovei paliko visą turtą ( ne tik sodybos dalį ) ir tokios valios nepakeitė iki mirties (duomenys neskelbtini) m. Vertinant visus šiuos veiksmus būtina atsižvelgti, kad notaras, nors ir nebūdamas specialistas veiksnumo klausimu, tačiau būdamas valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų ( Notariato įstatymo 2 str. 1 d. ), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu ( Notariato įstatymo 31, 48 str. ). Gi S. N. atveju ne tik trys skirtingi notarai keturių metų ( (duomenys neskelbtini) m. – (duomenys neskelbtini) m. ) laikotarpiu, bet ir teismas (duomenys neskelbtini) m. ( kai teismo posėdyje dalyvavęs S. N. pats atsisakė nuo pareiškimo – 2 t. 5-6 l. ) nesuabejojo asmens gebėjimu išreikšti savo valią. Todėl teismas pripažįsta, kad S. N. valia palikti savo turtą atsakovei buvo vienareikšmiškai aiški, tiesiogiai ir vienodai ( tik ją patikslinant ) išreikšta dviejuose testamentuose trejų metų laikotarpiu, taip pat netiesiogiai išreikšta palikimo priėmimo bei kreipimosi į teismą faktais ir nesikeičianti bent paskutinius penkerius metus iki jo mirties.

Kaip aukščiau minėta, kiekvienas asmuo gali savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu ir toks sprendimas net neprivalo atitikti vidutinio protingo žmogaus suvokimo apie turto palikimą. Be to, mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, t. y. teismo išvada, kad testatorius iš esmės suklydo, sudarydamas ginčijamą testamentą, gali būti padaryta išskirtinai tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie esminį suklydimą, pateikiami nenuginčijami šio fakto įrodymai. Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio ( geros moralės ) taisyklės ( LAT 2010-06-30 nutartis Nr. 3K-3-303/2010 ).

Gi šioje byloje S. N. sprendimas palikti turtą atsakovei, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ( vienintelė artimoji giminaitė duktė R. P. su juo ryšių išvis nepalaikė; jis nuo (duomenys neskelbtini) m. iš pradžių gyveno pas atsakovės motiną, o vėliau iki mirties – pas atsakovę, buvo jos prižiūrimas, ką patvirtina įrašai med. dokumentuose apie giminaitės dalyvavimą jį gydant; kt. ), laikytinas ne tik atitinkančiu vidutinio protingo žmogaus suvokimą, bet ir labiausiai logišku ir tikėtinu – ilgai ir sunkiai sirgęs ( ne tik psichikos, bet ir onkologine liga, nuo kurios mirė ) asmuo turtą paliko jį eilę matų prižiūrėjusiai giminaitei, pas kurią pats iki mirties gyveno.

Įvertintina, kad pati atsakovė, būdama vienintelė S. N. duktė ( 1 t. 7 l. ) ir turėdama įstatyminę pareigą ( Lietuvos CK 3.205 str. ) rūpintis senyvo amžiaus ( gim. (duomenys neskelbtini) m. ) ir ligotu ( psichikos ir onkologinė liga ) tėvu, jos visiškai nevykdė ( preziumuojama pagal Lietuvos CPK 182 str. 1 p., nes mirtis nuo onkologinės ligos nebūna staigi ir netikėta, ką patvirtina duomenys apie ilgalaikį gydymą ). Tai vienareikšmiškai patvirtina ir faktai, kad ieškovė ne vėliau kaip nuo (duomenys neskelbtini) m. su sergančiu tėvu jokių ryšių nepalaikė ( ir pripažino, kad iki (duomenys neskelbtini) m. su juo buvo tik susitikusi, o ne juo rūpinosi ), jo nelaidojo ir net nedalyvavo laidotuvėse, apie jo mirtį sužinojo ( jos teigimu ) tik (duomenys neskelbtini) m. ( nors iki (duomenys neskelbtini) m. gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) rajone ), iki šiol nėra aplankiusi jo kapo ir net nežino tikslios palaidojimo vietos ( tik jog (duomenys neskelbtini) kapinėse ). Nors ieškovės atstovas teisingai nurodė, kad santykių ypatumai neturi įtakos paveldėjimui pagal įstatymą, teismo nuomone, jie itin reikšmingi vertinant mirusiojo valią ir ją lėmusias aplinkybes, t. y. kodėl mirusiojo valia buvo palikti turtą ne dukrai ir ar tokia valia laikytina tikrąja. Todėl pripažįstama, kad tokioje situacijoje, kai asmens valia palikti turtą juo besirūpinančiam asmeniui visiškai aiški ir pagal visas aplinkybes atitinka protingo žmogaus suvokimą, o ją nuginčijus palikimas pagal įstatymą ( t. y. formaliai ) galėtų atitekti visiškai juo nesirūpinusiai dukrai, taip paneigiant aiškią mirusiojo valią, akivaizdžiai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ( Lietuvos CPK 1.5 str. ).

Papildomai įvertintina, kad ieškovė kaip vienintelė artimiausio laipsnio giminaitė, nuo vaikystės žinojusi tėvą sergant psichikos liga ir galėjusi inicijuoti neveiksnumo procesą ( Lietuvos CK 2.10 str. 4 d. ), kažkodėl to niekada nedarė ( 1 t. 203 l. ). Byloje Nr. 2-463-496/2008 su advokate dalyvavusi M. N. ( 2 t. 5 l. ) taip pat nekėlė S. N. neveiksnumo klausimo, o S. N. iš esmės analogiškas (duomenys neskelbtini) metų veiksmas ( palikimo priėmimas ) net nėra ginčijamas. Todėl galima abejoti, ar ieškovė, dėl santykių su tėvu ypatumų numanydama apie galimą palikimo perėjimą kitam asmeniui ( atsakovei ), sąmoningai nekėlė tėvo neveiksnumo klausimo tam, kad po jo mirties nuginčijus testamentą de facto galėtų tapti vienintele įstatymine įpėdine.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi kasatoriaus tikroji valia, kuri turi būti gerbiama, o testamento pripažinimas negaliojančiu laikomas ultima ratio priemone. Įvertinęs visus aukščiau aptartus įrodymus teismas pripažįsta nustatytu, kad sudarydamas ginčijamus testamentus S. N. pagal medicininius kriterijus negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau pagal juridinius kriterijus sudarė vienašalius sandorius, kuriuose aiškiai, tiksliai ir vienodai išreiškė valią, visiškai atitinkančią protingo žmogaus suvokimą ir jo tuometinės situacijos faktines aplinkybes. Jokių patikimų duomenų apie esminį suklydimą nėra. Ieškovės atstovo teiginiai apie atsakovės pasinaudojimą S. N. būkle yra deklaratyvūs ir akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms; priešingai – mirusysis pas ją eilę metų iki mirties gyveno, buvo jos prižiūrimas ir kt. Surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog ginčijamų testamentų sudarymo metu testatorius S. N. išreiškė tikrąją savo valią, todėl ieškovės reikalavimas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, o kartu – ir išvestinis reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais ( 1 t. 99 l. ) - netenkintini ( Lietuvos CK 1.89 str., 5.8 str. ir 5.17 str. ).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Pagal Lietuvos CK 5.50 str. kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti ( 1 d. ) šio straipsnio 2 d. nustatytais veiksmais per 3 mėn. terminą nuo palikimo atsiradimo dienos ( 3 d. ). Šį terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ( Lietuvos CK 5.57 str. 1 d. ). Pagal bendrąsias taisykles terminų atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik jei tai sukelia teisines pasekmes. Nenuginčijus testamentų paveldėjimas pagal įstatymą negalimas ( Lietuvos CK 5.2 str. 2 d. ) ir tai savaime sudaro pakankamą pagrindą prašymui netenkinti. Todėl papildomai teismas tik trumpai konstatuoja sekančias aplinkybes.

Pagal Lietuvos CK 5.57 str. teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi : 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ( Lietuvos CK 1.5 str. ). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes ( LAT 2011-03-07 nutartis Nr. 3K-3-91/2011; kt. ). Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas; turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso ( LAT 2012 -04-27 nutartis Nr. 3K-3-191/2012 ). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai ( pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių ), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ( ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių ), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti ( LAT 2015-05-06 nutartis Nr. 3K-3-319-695/2015 ).

Teismas vertina, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes – ieškovė su sunkiai sergančiu tėvu itin ilgą laiką nepalaikė jokių ryšių ir juo visiškai nesidomėjo, apie jo mirtį (duomenys neskelbtini) metais nurodo sužinojusi tik (duomenys neskelbtini) metais, nors iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) rajone, po atsakovės palikimo priėmimo fakto išviešinimo (duomenys neskelbtini) ( 1 t. 9 l. ), su prašymu į teismą kreipėsi 2020-02-17 ( t. y. žymiai ilgiau nei po (duomenys neskelbtini) mėn. - 1 t. 1 l., nors akivaizdu, kad tam esminės įtakos turėjo kitų ieškinio reikalavimų parengimas ) ir kt. – termino palikimui priimti praleidimo aplinkybes pripažinti svarbiomis pagrindo nėra. Priešingai, toks ieškovės elgesys akivaizdžiai prieštarauja ne tik kiekvieno bent minimaliai rūpestingo civilinių santykių dalyvio elgesio reikalavimams ( sužinant apie netoliese gyvenusio tėvo mirtį po (duomenys neskelbtini) metų ), bet ir imperatyviems įstatymų reikalavimams ( dėl pareigos rūpintis tėvu, aptarta aukščiau ). Todėl teisės priimti palikimą atnaujinimas tokiam asmeniui akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principui ( Lietuvos CK 1.5 str. ), šis ieškovės prašymas taip pat netenkintinas ( Lietuvos CK 5.57 str. ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinio netenkinant ieškovės R. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis, atstovavimo ir ekspertizės atlikimo išlaidos – 1 t. 1, 135, 177-179 l., 2 t. 11, 12 l.) jai neatlyginamos ( Lietuvos CPK 93 str. 1 d. ). Iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovei B. Č. – 200 EUR išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ( Lietuvos CPK 98 str. 1 d. ) pagal sutartį ( 1 t. 170 l. ) ir kvitą ( 1 t. 171 l. ). Taip pat iš ieškovės valstybei priteisiama 27,74 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. ) bei 224 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų ( Lietuvos CPK 99 str. ) pagal sprendimą ( 1 t. 49-50 l. ) ir pažymą ( 1 t. 63 l. ). Pagal bylos aplinkybes ir šalių ne tik procesinį, bet ir ankstesnį elgesį ( visą gyvenimą žinodama apie tėvo psichinę ligą, ieškovė niekada neiniciavo proceso dėl jo neveiksnumo, reikalavimus ginčijant jo valią dėl palikimo pareiškė daugiau kaip po (duomenys neskelbtini) metų jam mirus, kt. ), lėmusius bylinėjimosi išlaidų susidarymą, pagrindo nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių konstatuojama nesant ( Lietuvos CPK 96 str. 4 d. ).

Pagal teismo 2020-11-19 nutartį ( 1 t. 129-130 l. ) ieškovės R. P. vardu kito asmens 2020-12-02 mokėjimo nurodymu ( 1 t. 135 l. ) sumokėtas ekspertizės išlaidų avansas iki šiol ekspertinei įstaigai pagal sąskaitą faktūrą ( 1 t. 153 l. ) nėra sumokėtas, todėl galutiniu procesiniu sprendimu pervestinas Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai apmokėjimui už atliktą ekspertizę. Papildomai atsižvelgus į teismo finansų skyriaus raštą ( 2 t. 10 l. ), bylos aplinkybes ( už ekspertizę yra neapmokėta labai seniai, o procesas iki sprendimo įsiteisėjimo dar gali užsitęsti ilgą laiką ) ir procesinio sprendimo esmę ( už ekspertizę ją atlikusiai įstaigai privaloma apmokėti nepriklausomai nuo ieškinio ne/tenkinimo ) nustatoma, kad sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai ( Lietuvos CPK 283 str. 1 d. 4 p. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės R. P. ieškinio atsakovei B. Č. dėl testamentų ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bei termino palikimui priimti atnaujinimo netenkinti.

Priteisti iš ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) du šimtus eurų ( 200 EUR ) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei dvidešimt septynis eurus 74 ct. ( 27,74 EUR ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660 ) ir du šimtus dvidešimt keturis eurus ( 224 EUR ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidų ( įmokos kodas 5630 ).

Ieškovės R. P. vardu S. A. 2020-12-02 mokėjimo nurodymu į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 386,50 EUR ekspertizės išlaidų avansą pervesti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai apmokėjimui už atliktą ekspertizę pagal 2021-04-28 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad sprendimas dalyje dėl ekspertizės išlaidų avanso pervedimo Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.