Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovų V. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Skonis ir harmonija“ atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Skonis ir harmonija“ bei L. G. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovas - 1 2019 m. rugpjūčio 21 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai 2019 m. lapkričio 15 d. sumokėti ieškovui 25 000 Eur. Vekselį atsakovės UAB „Skonis ir harmonija“ vardu pasirašė įmonės direktorius atsakovas V. K., kuris taip pat nurodytą vekselį patvirtino savo laidavimu (elektroninės bylos (toliau – el. b. l.) 1 tomas (toliau – 1 t.) bylos lapas (toliau – b. l. 188).

2. 2019 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo pavedimu ieškovas pervedė atsakovui - 1 25 000 Eur (ieškinio dok. Nr. CBP-6545 ZIP priedai, priedas Nr. 4).

3. 2019 m. birželio 11 d. mokėjimo pavedimu atsakovas V. K. grąžino ieškovui A. G. 5000 Eur (ieškinio dok. Nr. CBP-6545 ZIP priedai, priedas Nr. 5).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį

15. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4, 77 ir 78 straipsniai reglamentuoja reikalavimus vekseliui formos, rekvizitų atžvilgiu bei nustato, jog dokumentas, kuris neatitinka šio įstatymo formos, rekvizitų reikalavimų, neturi vekselio galios. O tai reiškia, jog toks dokumentas nepripažintinas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

18. Kaip minėta bylos duomenys, šalių teikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas suteikė atsakovams 25 000 Eur paskolą, kurios grąžinimo terminas - 2019 m. lapkričio 15 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad per vekselyje nustatytą terminą ieškovui buvo grąžinta tik dalis skolos, likusi skola - 20 000 Eur yra iki šiol negrąžinta, tai pripažįsta ir abu atsakovai, kurie iš esmės ginčija tik skolos pobūdį, nesutikdami, jog skola yra solidari. Šią aplinkybę 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovų 1 ir 2 atstovas (CPK 182 straipsnio 5 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl skolos pripažinimo solidaria atsakovų prievole bei vekselio laiduotojo atsakomybės

25. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, atsakovai nepaneigė tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių egzistavimo. Pažymėtina, kad ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja reikalavimo teisę įvykdyti prievoles pagal vekselį šio įstatymo tvarka. Minėta įstatymo norma nereglamentuoja prievolių galiojimo ar pabaigos, taip pat ir vekselio laidavimo galiojimo ar pabaigos. Ji reglamentuoja procedūros pažeidimo teisines pasekmes, t. y. dėl procedūros pažeidimo prarandama teisė dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Teisės išieškoti skolą ne ginčo tvarka pagal vekselį iš davėjo, laiduotojo ar kitų įsipareigojusių asmenų praradimas pagal šios normos sąlygas nereiškia prievolės pabaigos vekselio laiduotojui. Kaip minėta, vekseliams taikomas specialusis reglamentavimas, kuris apima ir laidavimą pagal vekselį. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad nors vekselio laidavimo ypatumai yra reglamentuoti ĮPVĮ, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokiu reglamentavimu yra paneigta pati laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-269-695/2017).

27. Kaip matyti iš aptartų teisės normų ir kasacinio teismo praktikos, ĮPVĮ įtvirtina platesnę laidavimo apimtį, kadangi laiduotojo prievolė kreditoriui galioja ir tuo atveju, kai pagrindinė prievolė dėl kurios nors priežasties negalioja. Atitinkamai pagal CK laiduotojui suteikiama didesnė gynyba – jis turi teisę gintis nuo prievolės vykdymo pateikdamas įrodymus, kad laidavimas baigėsi, kai baigėsi juo užtikrinta prievolė, ar kitais CK nustatytais pagrindais. Dėl termino pareikšti reikalavimą skolininkui pagal vekselį praleidimo laidavimo prievolė nepasibaigia, nes ĮPVĮ ir specialusis reglamentavimas to nenustato. Kaip minėta, pagal bendrąsias nuostatas jis galioja tol, kol galioja prievolė. Šiomis nuostatomis vadovaujamasi, kai dėl vekselių įsipareigojimo ir laiduotojo įsiskolinimo priteisimo sprendžiama teisme.

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, priešingai nei nurodo atsakovai, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas prarado teisę pareikšti ieškinio reikalavimą vekselio laiduotojui atsakovui -2 V. K.. Šiuo atveju taikytina bendroji laidavimo pasibaigimo taisyklė – laidavimas galioja tol, kol neįvykdyta juo užtikrinta prievolė (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Atsakovas -1 prievolę atsiskaityti pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. ieškovui išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir palūkanas pripažįsta. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).Vadovaujantis išdėstytu, yra pagrindas pripažinti, kad skola pagal atsakovės UAB „Skonis ir harmonija“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. ieškovui išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo buvo įsipareigota besąlygiškai 2019 m. lapkričio 15 d. sumokėti ieškovui 25 000 Eur yra solidari abiejų atsakovų UAB „Skonis ir harmonija“ ir V. K. skola. Kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai pagrindžia tai, jog 20 000 Eur skola ir 107 Eur palūkanos ieškovui yra nesumokėtos, šios sumos priteistinos ieškovo naudai solidariai iš abiejų atsakovų 1 ir 2 (CPK 178, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Dėl Actio Pauliana instituto

32. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, ieškovui siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana instituto pagrindu, pažymi, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Ieškovas reikšdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu ir siekdamas nuginčyti 2019 m. gruodžio 12 d. atsakovui 2 priklausiusio turto pirkimo-pardavimo sandorį, kreditoriaus (ieškovo) teigimu, siekia atkurti, pažeistą skolininko atsakovo V. K. mokumą.

33. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus (suinteresuoto asmens) ieškinį sudarytą sandorį negaliojančiu, turtinis reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti sudarytu sandoriu pažeistą skolininko mokumą ir sugrąžinti jį į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų tinkamai patenkinti savo turimą galiojantį reikalavimą

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

42. Įvertinus nurodytas aplinkybes, gal atsakovas 2 parduodamas jam priklausantį turtą galimai sumažino savo mokumą, tačiau teismas įvertina ir tas faktines aplinkybes, jog nėra jokių faktinių ir teisinių pagrindų konstatuoti, jog atsakovas -2, sudarius ginčijamą sandorį, tapo visiškai nemokus. Teismas atsižvelgia ir į tas aplinkybes, jog pripažinus, kad prievolę pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. ieškovui išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį turi įvykdyti ne tik atsakovas V. K., bet ir atsakovė UAB „Skonis ir harmonija“. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad įmonė vykdo veiklą, nuolat gauna pajamas, kurios dėl šalyje paskelbto karantino ir yra sumažėjusios. Teismo vertinimu, atsakovo -1 siekį atsiskaityti su ieškovu taip pat patvirtina ir antstoliui pateiktas prašymas leisti atsiskaityti su ieškovu (žr. sprendimo 8 punktą). Svarbu ir tai, kad pripažinus prievolę solidaria išieškojimas bus vykdomas ir iš atsakovo -2, t. y. fizinio asmens, kuris yra jauno ir darbingo amžiaus, galimai turi ar ateityje turės pajamų iš vykdomos veiklos, todėl spręsti, kad išieškojimas ieškovo turimos reikalavimo teisės pagrindu iš atsakovo-2 tapo negalimas, pagrindo nėra. Tačiau pažymėtina, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto sandorio, nes pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2 iš nekilnojamojo turto registrų duomenų jam priklausančio registruotino nekilnojamojo turto neturi, atsakovas 1 galimybių šiai dienai iš karto sumokėti visą skolos sumą ieškovui taip pat neturi, teismas sprendžia, jog atsakovas 2 perleisdamas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir sumažindamas galimybę ieškovui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto 2019 m. gruodžio 12 d. sandoriu pažeidė ieškovo (kreditoriaus teises).

Dėl vienerių metų ieškinio senaties termino

43. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek Civilinis kodeksas, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

44. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta ieškovo teigimu apie ginčijamą sandorį sužinojo po kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovų. LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovo ieškinys Telšių apylinkės teisme buvo gautas 2019 m. gruodžio 27 d., todėl konstatuotina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Dėl sandorio neprivalomumo

45. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (LAT 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (LAT 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).

46. Byloje nenustatyta, kad atsakovas V. K. privalėjo sudaryti jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, todėl konstatuotina, kad nebuvo jokios sutarties sąlygos, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovus sudaryti ginčijamą sandorį.

Dėl atsakovų nesąžiningumo

47. Kita CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta actio Pauliana taikymo sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, todėl nusprendus, kad ginčijamas sandoris apelianto teisių nepažeidė, negali būti daroma ir išvada apie atsakovų nesąžiningumą.

48. Ieškovas atsakovų nesąžiningumą grindžia aplinkybe, jog ginčijamo turto paradavimo sandorio metu 2019 m. gruodžio 12 d. notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta bendra parduodamų daiktų kaina buvo nurodyta mažesnė nei kaina už kurią iš tiesų buvo parduotas atsakovui -2 nuosavybės teise priklausęs turtas.

49. Pažymėtina, kad taikant actio Pauliana institutą, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.

50. Teismo posėdžio metu iš šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė L. G. ir atsakovas 2 iki ginčijamo nekilnojamojo sandorio sudarymo pažįstamos nebuvo, giminystės ryšiais nėra susietos. Notaras atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kas nurodė sandorio kainą paaiškino, kad tiksliai neprisimena, bet tikriausiai pardavėjas. Sandorio sudarymo dieną notaras pasitikslina ar pagal sudaromą sandorį yra atsiskaityta su pardavėju. Teigia, kad jam preliminari turto pardavimo sutartis buvo pateikta ir kad šalys tariasi dėl būsimo sandorio sudarymo, liudytojo nuomone, preliminari sutartis buvo šalių ketinimų protokolu. Atsakovė L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog apie bylos nagrinėjimą teisme sužinojo prieš teismą atsakovui 2 ją informavus telefonu. Atsakovas 2 paaiškino atsakovei 3, kad ją šauks į teismą dėl atsakovo 2 skolos. Teigia, jog sandorio sudarymo dieną ji atvyko pas notarą, kuris jai nurodęs kokią sumą reikia sumokėti banke. Paaiškino, kad apie atsakovo 2 skolą nežinojo. Pati perskaitė 2019 m. gruodžio 12 d. pasirašomą notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teigia, jog tai, kad matė jog sutartyje nurodyta suma, kurią ji sumokėjo bankui 50022,91 Eur, tačiau, kad sutartyje yra nurodyta ne 105000 Eur parduodamo turto vertė, o bankui sumokėta 50022,91 Eur suma neatkreipė dėmesio. Paaiškino, jog pagal preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui 2 2019 m. lapkričio 14 d. sumokėjo 55000 Eur avansą grynais pinigais. Atsakydama į teismo užduotą klausimą nurodė, kad prieš tai buvo sudariusi vieną nekilnojamojo turto pardavimo sandorį. Teismas išklausęs liudytojo notaro V. Ž. paaiškinimus dėl pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos sandorio kainos, t.y. kad sandorio kainą nurodo sandorio šalys, neturi pagrindo jais netikėti.

51. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. K. žinodamas, jog parduodamo turto kaina yra 105000 Eur, tačiau 2019 m. gruodžio 12 d. jam tuo metu priklausančio turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodydamas parduodamų daiktų vertę 50022,91 Eur ir šio sandorio pagrindu gavęs 55000 Eur avansą iš atsakovės grynais pinigais, o 50022,91 Eur sandorio pagrindu atsakovė 3 padengusi atsakovo 2 paskolą AB „Swedbanke“, įgalina daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas 2 galimai siekė nuslėpti sudaromo sandorio vertę taip siekdamas išvengti prievolės ieškovui pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. laiduotą vekselį įvykdymo, todėl atsakovas 2 nelaikytinas sąžininga sudaryto sandorio šalimi.

52. Kaip jau minėta, vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, o prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti. Dėl vekselio pagrindu atsirandančių prievolių uždarumo, trečiųjų asmenų galimybė žinoti arba jų pareiga privalėti žinoti informaciją, ar sandorį sudaranti šalis turi kreditorių, ar sudaromu sandoriu nebus pažeisti kitų asmenų interesai, yra minimali ir iš esmės priklauso tik nuo sandorio šalies subjektyvaus ketinimo ar noro tokią informaciją atskleisti arba jos neatskleisti. Atsakovė 3 laikėsi pozicijos, kad apie atsakovo 2 skolinius įsipareigojimus ieškovui (pasirašytą vekselį) jai nebuvo žinoma. Atsakovų 1 ir 2 prievolė ieškovui pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. vekselį nebuvo kaip nors išviešinta, todėl, teismo nuomone, atsakovė L. G. neturėjo objektyvių galimybių, be paties atsakovo 2 valios, sužinoti apie atsakovo V. K. įsipareigojimus kitiems asmenims (konkrečiu atveju ieškovui kaip laiduotojui pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. vekselį), kurių teisės galėtų būti pažeistos ginčijamo sandorio sudarymu. Nors kaip nurodyta aukščiau, kad 2019 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta ne parduodamo turto kaina 105000 Eur, o atsakovės 3 AB „Swedbank“ sumokėta suma 5002291 Eur, tačiau pažymėtina, kad notarui atsakovų 2 ir 3 preliminari nekilnojamojo turto avansinė 2019 m. lapkričio 14 d. sutartis buvo pateikta, kurioje yra šalių parašai ir prierašas, kad atsakovas 2 gavo 55000 Eur sumą. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovė 3 bei atsakovų 1 ir 2 atstovas.

53. Teismo nuomone, byloje esančios duomenų visumos įvertinimas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė L. G. ginčijamo sandorio metu nežinojo apie atsakovo V. K. įsipareigojimus ieškovui pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė L. G. sudarydama su atsakovu 2 ginčijamą 2019 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sandorį buvo nesąžininga. Atsižvelgiant į išdėstyta, pripažintina, jog nebuvo paneigta civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Nagrinėjamu atveju taip pat neegzistuoja nei viena CK 6.67 straipsnyje nurodyta sąlyga, kai atsakovo nesąžiningumas galėtų būti preziumuojamas, todėl atsakovės L. G. nesąžiningumas laikomas neįrodytu (CPK 178 straipsnis).

Dėl Actio Pauliana taikymo sąlygų

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant visų actio Pauliana sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P- 311/2012).

56. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, t.y. kad trečiasis asmuo (atsakovė L. G.), sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (CPK 178 straipsnis). Nesant nustatytoms visoms actio Pauliana sąlygoms, ieškovo ieškinys dalyje dėl 2019 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.66 straipsnis).

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

57. 2020 m. birželio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuotas atsakovams UAB „Skonis ir harmonija“, ir V. K., priklausantis nekilnojamasis turtą, o jo nesant – ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas jį arba trečiuosius asmenis neviršijant 20 107 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovams leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškovu A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Taip pat padarytas įrašas viešajame registre apie draudimą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti atsakovei L. G., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose.

58. Atmetus ieškinį dalyje dėl 2019 m. gruodžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2020 m. birželio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, dalyje dėl įrašo viešajame registre padarymo apie draudimą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti atsakovei L. G., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl likusioje dalyje 2020 m. birželio 22 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60. Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, tai yra tenkinta ieškinio dalis dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų 1 ir 2 bei atmestas dalyje dėl actio Pauliana instituto taikymo.

61. Ieškovas A. G. pateikė teismui pagrindžiančius įrodymus, jog iš viso jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 5 654, 80 Eur iš kurių 2 291 Eur žyminio mokesčio bei 3 363,80 Eur už advokato pagalbą (el. b. 1 t. b. l. 158-171, 2 t., b. l. 8-14). Ieškovas šias bylinėjimosi išlaidas iš visų trijų atsakovų prašo priteisti solidariai.

62. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (LAT 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, LAT 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (LAT 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovų netenkintinas, o bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

63. Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, laikytina, jog jis tenkintas 50 procentų (ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas, reikalavimas dėl Actio Pauliana atmestas), todėl iš atsakovų UAB „Skonis ir harmonija“ ir V. K. ieškovui priteistinas žyminis mokestis mokėtinas už reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo - 452 Eur bei už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - 76 Eur žyminio mokesčio, viso 528 Eur, tai yra po 264 Eur.

64. 3 363,80 Eur ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.1.– 8.20. punktuose nurodytų dydžių, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas aplinkybes laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos, atsižvelgiant į atmestus ir patenkintus reikalavimus iš atsakovų. Kadangi ieškinys tenkintas 50 procentų, o ieškinio reikalavimas dėl Actio Pauliana, kuris yra susijęs su atsakove L. G., atmestas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovų UAB „Skonis ir harmonija“ ir V. K. atitinkamai 50 procentų, t. y. 1 681,90 Eur, t.y. po 840,95 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

65. Atsakovai V. K. ir UAB „Skonis ir harmonija“ taip pat į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 1 200 bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (e. b. 2 t., b. l. 19-22). Atsižvelgiant į tai, kad pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus advokato padėjėjas šioje byloje buvo sudaręs atstovavimo sutartis su abiem atsakovais byloje, tačiau išrašydamas apmokėjimui sąskaitą faktūrą jiems suteiktas teisines paslaugas įvertino bendrai, bei į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, vadinasi atsakovams iš ieškovo priteistina jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis proporcingai atmestai ieškovo reikalavimų daliai (CPK 88, 98 straipsnis). Šiuo atveju ieškinys tenkintas 50 procentų, vadinasi atsakovams iš ieškovo priteistina 50 procentų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 600 Eur (CPK 93, 98 straipsniai). Šios išlaidos ieškovui priteistinos po 300 Eur iš atsakovų.

66. Įvertinus ieškovo atsakovams ir atsakovų ieškovui mokėtinas bylinėjimosi išlaidas (atlikus įskaitymą), ieškovui iš atsakovų priteistina 1609,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (1681,90 Eur + 528 Eur žyminio mokesčio - 600 Eur = 1609,90 Eur), tai yra po 804,95 Eur iš kiekvieno atsakovo.

67. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis bei išlaidos už teisinę pagalbą) iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.

68. Atsakovė -3 L. G. šioje byloje taip pat pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad yra pagrindas priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, kadangi jis pasirinko netinkamą savo teisių būdą, kuris sukėlė atsakovei L. G. neigiamas pasekmes sąlygodamas dalyvavimą teismo procese ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Pažymėtina, kad šalys, manydamos, jog jų teisės yra pažeistos pačios pasirenka teisminės gynybos būdą. Byloje nustatyta, jog skola ieškovui pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį sumoje 20000 Eur nėra sumokėta, todėl ieškovas turėjo teisę reikšti ieškinį savo pasirinktu teisių gynimo būdu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl reikalavimo susijusios su atsakove L. G. atmestas, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 1 000 Eur (el. b. 2 t., b. l. 15-17).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Skonis ir harmonija“ ir V. K. 20 000 Eur skolos, 107 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanų už priteistą sumą - 20 107 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2020 m. sausio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Skonis ir harmonija“ ir V. K. ieškovo A. G. naudai po 804,95 Eur (aštuonis šimtus keturis eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. G. atsakovės L. G. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti ieškovo reikalavimų užtikrinimui 2020 m. birželio 22 d. nutartyje taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje - padaryti įrašą viešajame registre apie draudimą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose; 2) pastatą- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose; 3) pastatą- viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose; 4) pastatą- garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose; 5) pastatą- sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose; 6) kitus inžinierinius statinius- kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį. (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose.

Teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl arešto atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Skonis ir harmonija“, juridinio asmens kodas 305010574, ir atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui, o jo nesant – ir kilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovams ir esančioms pas juos arba trečiuosius asmenis neviršijant 20 107 Eur (dvidešimt tūkstančių vieno šimto septynių eurų) sumos, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo sprendimui įsiteisėjus išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.