Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. K., atsakovui V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vėtrūna“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2010-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1032-826/2010 patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo ir UAB „Vestus“, pagal kurią skolininkas UAB „Vestus“ įsipareigojo sumokėti ieškovui 47981,08 Lt skolą iki 2010-12-31 bei 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos skolos dalies (b.l. 38-39). 2010-02-03 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui, jei UAB „Vestus“ neįvykdytų visos ar dalies prievolės pagal 2010-02-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1032-826/2010 patvirtintą taikos sutartį (b.l. 40-41).

Pažymėtina, kad pagal CK 6.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditoriui pareiškus reikalavimą laiduotojui, dalyvauti byloje skolininką turi įtraukti pats laiduotojas. Priešingu atveju skolininkas turi teisę pareikšti atgręžtiniam laiduotojo reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis galėjo reikšti kreditoriui. Taigi, nuostata, kad laiduotojas privalo įtraukti skolininką dalyvauti byloje, įstatyme įtvirtinta, siekiant skolininkui suteikti galimybę pareikšti atsikirtimus kreditoriui. Tačiau teisė įtraukti į bylą skolininką priklauso tik laiduotojui ir tik laiduotojas gali būti suinteresuotas skolininko įtraukimu į bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-10 nutartis c.b. Nr. 2A-242/2011). Šia teise atsakovas nepasinaudojo, nereikalavo į bylą įtraukti skolininką UAB „Vestus“, tačiau įvertinat tai, kad atsakovas yra skolininko UAB „Vestus“ darbuotojas (b.l. 62), todėl turi galimybę žinoti visas aplinkybes, susijusias su skolinių įsipareigojimų vykdymu, laikytina, jog tai netrukdo išnagrinėti bylą.

Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Taigi laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad skolininkas UAB „Vestus“ iki šiol nėra įvykdęs savo kreditorinių įsipareigojimų ieškovui pagal taikos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1032-826/2010, kurios įvykdymo terminas pasibaigė 2010-12-31 ir kurios įvykdymas buvo užtikrintas laidavimu pagal 2010-02-03 Laidavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo. Konstatavus, kad skolininkas UAB „Vestus“ netinkamai vykdo prievolę, atsiranda laiduotojo – atsakovo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus – ieškovo naudai. Atsakovo argumentai, kad skolininkas UAB „Vestus“ ateityje galimai pats turės finansines galimybes sumokėti skolą ieškovui yra teisiškai nereikšmingi, kadangi skolos grąžinimo terminas pasibaigė dar 2010-12-31, skola nėra ne kiek grąžinta, prievoles vykdyti reikia tinkamai ir sutartyje nustatytais terminais, jų nevykdymas negali būti pateisinamas prielaidomis apie ateityje galimai pagerėsiančią finansinę situaciją.

CK 6.81 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Nagrinėjamu atveju 2010-02-03 Laidavimo sutartis, pagal kurią atsakovas prisiėmė laidavimo prievolę, įtvirtina solidarią skolininko UAB „Vestus“ ir laiduotojo - atsakovo atsakomybę (Laidavimo sutarties 1.2. punktas), be to, Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigojo atsakyti neterminuotai, t.y. pagal Laidavimo sutarties 6.1. punktą Laidavimo sutartis galioja iki visiško ir tinkamo skolinių įsipareigojimų kreditoriui įvykdymo. Laidavimo sutartyje šalys nesitarė dėl to, kad kreditorius savo reikalavimą pirmiausią nukreips į skolininką, todėl laikytina, jog laiduotojas atsisakė teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą. Kai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; kt.).

Kadangi skolininkas UAB „Vestus“ prievolės neįvykdė, atsakovui, kaip laiduotojui, atsirado pareiga solidariai atsakyti už UAB „Vestus“ prievoles ieškovui (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.), o ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų prievolę už skolininką UAB „Vestus“ (CK 6.6 str. 4 d.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 47981,08 Lt skola.

Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai ar šalių susitarimai. Taigi šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartį ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.188 str. 1 d.). Pagal taikos sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1032-826/2010, 3 punktą skolininkas UAB „Vestus“ ir ieškovas susitarė dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos dalies mokėjimo (b.l. 36). Atsakovas kaip laiduotojas pagal 2010-02-03 Laidavimo sutarties 2.1. punktą įsipareigojo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas (b.l. 40). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovui iš atsakovo priteistina 7252,42 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010-02-25 iki 2011-09-23.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šalių susitarimui dėl palūkanų dydžio, įstatyme nustatytas palūkanų dydis netaikytinas. Ieškovo prašomas priteisti 12 procentų metinių palūkanų dydis, nustatytas pagal Taikos sutarties 3. punktą, neprieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams ir teismų praktikai (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-29 nutartis civilinėje byloje 2A-617/2010, kurioje buvo priteistos 16,77 procento dydžio procesinės palūkanos), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 12 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 1657,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą bei 864,36 Lt išlaidų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (b.l. 3, 4, 35, 43, 44). Atsižvelgiant į tai, kad šios ieškovo patirtos 2521,36 Lt bylinėjimosi išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, jos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d.).

2011-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Vėtrūna“, į.k. 180315137, iš atsakovo V. Š., a.k., (duomenys neskelbtini) 47981,08 Lt skolos, 7252,42 Lt palūkanų, 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo 55233,50 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2521,36 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2011-09-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.