Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovo A. P., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų: A. P., R. G. ir A. G. atstovui adv. V. O.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tempestas“ ieškinį atsakovui A. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: A. P., R. G. ir A. G., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybę už bendrovei padarytą žalą, aiškinimo ir taikymo.

4. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę nustatė, kad Turto vertė, 2021 m. kovo 17 d. vertės tyrimo datai, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu yra 83567,36 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisiniai argumentai

Dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo atsakomybės sąlygų

5. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 2.246 – 6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

6. Dėl pirmosios iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

7. Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas inter alia (be kita ko) dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo ir / ar fiduciarinių pareigų pažeidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

8. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

9. Pažymėtina, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima ir pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

10. Nagrinėjamu atveju, teismas nagrinėdamas ieškovo argumentus, atsižvelgs į nurodytą Kasacinio teismo praktiką.

11. Dėl darbo sutarties su sutuoktine. Ieškovas nurodo, jog sutuoktinės įdarbinimas reiškia ir situaciją, kai įdarbinančio vadovo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, o juridinio asmens turtas (piniginės lėšos) skiriamas (darbo užmokesčio forma) juridinio asmens vadovo šeimos, o tuo pačiu – ir paties vadovo asmeninei naudai (CK 2.87 str.). Taigi, Ieškovas įrodinėja, jog ši sutartis neteisėta, nes atsakovas ją sudarė su sutuoktine ir įmonei darbuotoja nebuvo būtina.

12. Byloje pateikta atsakovo A. P. darbo sutartis, sudaryta 2019 m. gegužės 1 d. tarp jo ir ieškovės UAB „Tempestas“, bendrovės UAB „Tempestas“ įstatai (atsakovo atsiliepimo priedai), patvirtina, kad nuo bendrovės „Tempestas“ įsteigimo (kartu su UAB „Navė“) vieninteliu jos darbuotoju, direktoriumi buvo atsakovas A. P., darbo užmokestis buvo 300 Eur per mėnesį, skaičiuojant 15 Eur / val., dirbant 1 valandą 5 darbo dienas per savaitę. Taip pat ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. P., eidamas UAB „Tempestas“ vadovo pareigas, 2020 m. rugpjūčio 24 d. sudarė terminuotą 3 mėnesių darbo sutartį su savo sutuoktine A. P., numatant darbo pradžią 2020 m. rugsėjo 2 d. A. P. buvo įdarbinta kapitono padėjėja, nustatant 958,69 Eur darbo užmokestį. A. P. įdarbinta pagal terminuotą darbo sutartį, trims mėnesiams (iki 2020 m. gruodžio 2 d.).

13. Visų pirma, teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovo argumentus dėl CK 6.67 straipsnio taikymo šios bylos ginčui. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tai reiškia, kad visi asmenys laikomi sąžiningais tol, kol leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra įrodoma priešingai. Tačiau įstatymas tam tikrais atvejais gali nustatyti asmens nesąžiningumo prezumpciją, kaip išimtį iš bendros taisyklės. Viena iš tokių išimčių, kai asmens nesąžiningumas preziumuojamas, įtvirtinta CK 6.67 straipsnyje. Tačiau šio straipsnio norma taikoma reiškiant actio Pauliana (Pauliano ieškinys), t. y. taikoma išimtinai tik kartu su CK 6.66 straipsnio norma. Tai paaiškinama tuo, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana yra specialus institutas, skirtas kreditoriaus pažeistų interesų nuo skolininko nesąžiningų veiksmų apsaugai. Šioje byloje ieškinys nebuvo reiškimas remiantis CK 6.66 straipsniu, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją.

14. Antra, nei atsakovo A. P. darbo sutartis, nei įmonės įstatai, atsakovui, kaip įmonės vadovui nedraudė įdarbinti darbuotoją, reikalingą įmonės funkcijoms atlikti. Atsakovas pagrindė tokį reikalavimą būtinumu, nes laivas reikalauja nuolatinės valymo priežiūros, tik vieno įgulos nario buvimas laive su keleiviais neužtikrina jų saugomo bei tvarkos palaikymo. Ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina aplinkybę, jog, laivavedys yra apatiniame denyje priekyje, o žmonės būna ir laivo gale, ir viršutiniame denyje. Be to, kaip nurodė atsakovas, o šios aplinkybės nepaneigė ir ieškovas, laive įrengtas baras su gaiviaisiais gėrimais, kurį taip pat turi aptarnauti įgulos narys.

15. Vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra atsakovo sutuoktinė, nepašalina jos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą; tai Konstitucijos garantuojama teisė (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Byloje nepateikta duomenų, kad trečiasis asmuo realiai nedirbo už gaunamą darbo užmokestį (priedus) ar kad šis neatitiko rinkos vidurkio. Konstatavus, kad trečiasis asmuo realiai dirbo, atliko darbo funkcijas, jam mokamas darbo užmokestis, nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeista lojalumo pareiga. Dėl pirmiau nurodytų motyvų atmestini argumentai dėl CK 2.87 straipsnio pažeidimo ir nukrypimo nuo jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Taigi šioje dalyje ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

16. Dėl prieplaukos nuomos. Ieškovas nurodo, kad atsakovas A. P., būdamas UAB „Tempestas“ vadovu 2020 m. lapkričio 3 d. išnuomojo UAB „Tempestas“ pačiam atsakovui priklausančią prieplauką (plaukiojantį įrenginį laivui švartuoti). Nuomos sutartis sudaryta jau ne sezono metu, kai atsakovui priklausančios prieplaukos panaudojimui realaus poreikio nebuvo. Pusę laikotarpio, už kurį buvo išrašyta sąskaita, ši prieplauka UAB „Tempestas“ buvo visiškai nereikalinga.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi. Tačiau jis turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas. Juridinio asmens vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas. Jo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo (CK 2.87 straipsnio 1–4 dalys). Juridinio asmens valdymo organų nariai negali pasipelnyti juridinio asmens sąskaita, o priešingi jų veiksmai būtų juridinio asmens organų narių pareigų pažeidimas pagal CK 2.87 straipsnį. Šioje normoje išdėstyti reikalavimai, kaip turi elgtis juridinio asmens organo narys, o jo kompetencija sudaryti sandorius yra suvaržoma tuo, kad sandoriais negali būti painiojamas nario turtas su asmeniniu turtu ar bendrovės turtas naudojamas asmeninei naudai gauti, ir tai negali būti daroma be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230-2005).

18. Bendrovės valdymo organai, jų nariai nėra laikomi atstovais CK 2.132 straipsnio prasme, nes atstovai yra asmenys, kurie bendrovės valdymo organų yra įgaliojami veikti bendrovės vardu. Todėl CK 2.134 straipsnyje įtvirtinti atstovo įgaliojimų apribojimai nėra taikomi bendrovės valdymo organams, o nagrinėjamos bylos atveju –atsakovui. Kad bendrovės valdymo organams netaikomi tokie apribojimai, tiesiogiai įtvirtinta ir CK 2.87 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje juridinio asmens organo nario teisę sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Ši norma nustato, kad apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai ar atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

19. Teismo nuomone atsakovo veiksmai nebuvo neteisėti ir žalingi įmonei ar kėlę interesų konfliktą. Ieškovui buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad prieplauka priklauso atsakovui, nes ja naudojosi įmonės laivas. Atsakovo pateiktų argumentų dėl prieplaukos nuomos termino ir kainos ieškovas nepaneigė jokiais įrodymais. Nurodyta apmokėjimui pateiktoje sąskaitoje, 2380 Eur yra prieplaukos nuomos mokestis už visus 2020 metus. Bendrovės Tempestas laivas iš tikrųjų viso 2020 metų navigacijos sezono metu naudojosi šia prieplauka, ko neneigia ir ieškovas ieškinyje. Prieplaukos nuomos sutartis dėl suklydimo pavadinta „Panaudos“ o ne „Nuomos“, tai neturi esminės teisinės reikšmės, nes sutarties esmė nustatoma iš jos turinio. Taigi šioje dalyje ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

20. Dėl elektros energijos tiekimo struktūros atsisakymo . Teismas laiko pagrįstu atsakovo argumentą, jog ieškovas nevertino elektros energijos tiekimo sąlygų specifikos, kad vartotojas negali perleisti savo teisių kitam subjektui, įpareigojant energijos tiekėją pakeisti sutarties šalį. Elektros energijos tiekėjas sudaro individualias sutartis su kiekvienu vartotoju, atsižvelgdamas ir įvertindamas tiek to vartotojo teisinį statusą, tiek įvairius techninius dalykus. Ieškovo nurodoma elektros tiekimo atšaka nuo pagrindinės linijos su visa įvadine dėže ir apskaitos prietaisais yra elektros tiekėjo nuosavybė. Tad vien dėl to bendrovė Tempestas negalėjo perleisti jokiam kitam asmeniui „tiekimo struktūros“. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog 1915 Eur elektros tiekimui įrengti išleisti veltui. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog šia jungtimi bendrovė naudojosi nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. Ieškovas nepaneigė, jog per šį laiką išleistos lėšos neatsipirko. Galimybė perleisti šią jungtį kitam asmeniui ir iš to gauti pajamų byloje nėra įrodyta. Taigi šioje dalyje ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

21. Dėl sandorių su R. G..Ieškovas įrodinėja, jog atsakovo sandoriai su R. G. buvo ekonomiškai nenaudingi ir fiktyvūs. Tačiau ieškovas nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 str.). Byloje pateikti ieškovo rašytiniai įrodymai apie įmonės atliktus sandorius, t. y. sąskaitos-faktūros, kurios patvirtina atliktų ūkinių-finansinių operacijų tikrumą. Ieškovas jų nėra paneigęs jokiais kitais įrodymais. Atsakovas priešingai – savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog įstatymai nenumato būtino liemenių dėvėjimo. Dėl liemenių būtino dėvėjimo sprendžia laivo kapitonas, nepriklausomai nuo to, ar laivas yra vandens telkinyje. Šiuo atveju atsakovas, būdamas įmonės vadovu, galėjo priimti nurodytą sprendimą vienasmeniškai dėl liemenių būtinumo ir įsigijimo. Ieškovas iš esmės vadovaujasi prielaidomis, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kodėl nebuvo reikalingos liemenės. Taigi šioje dalyje ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

22. Dėl būtinumo parduoti ginčo laivą. Kaip jau minėta, iš „Liteko“ duomenų matyti, kad 2021 metais bendrovei UAB „Tempestas“ Vilniaus apylinkės teisme bendrovės akcininkė UAB „Navė“ iškėlė dvi civilines bylas: civilinę bylą Nr. e2-1484-723/2021 dėl 17 533,33 Eur skolos ir civilinę bylą Nr. e2-1476-341/2021 dėl 12 600 Eur skolos, kuriose ieškiniai patenkinti akcininkės reikalautai bendrai 30 133 Eur sumai. Tokios vertės turto ar gautino per kelerius metus pelno, iš kurio būtų galima įvykdyti teismo sprendimus, UAB Tempestas neturėjo. Taigi atsakovo argumentas, jog šių sprendimų priverstinis vykdymas galėjo sukelti bendrovės bankrotą yra pagrįstas.Pagal bendrovės Įstatus atsakovas turėjo teisę parduoti ginčo laivą tam nereikėjo jokių derinimų su akcininku.

23. Dėl laivo pardavimo už nepagrįstai mažą kainą. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas pardavė laivą už už nepagrįstai mažą kainą. Atsakovas A. P. sudarė 2021 m. kovo 17 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas UAB „Tempestas“ priklausęs Laivas už 17 500 Eur (su PVM).

24. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad Laivas buvo nupirktas už 30 492 Eur (25 200 Eur be PVM). Net jeigu ir įvertinus, kad Laivo nusidėvėjimas jo pardavimo momentui galėjo būti 5876,49 Eur, atsakovas, Laivą parduodamas už 17 500 Eur, jį pardavė žemesne, nei jo likutinė vertė. Taigi, ieškovui buvo padaryta žala, todėl yra pagrindas apskaičiuoti padarytos žalos dydį.

25. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę nustatė, kad Turto vertė, 2021 m. kovo 17 d. vertės tyrimo datai, paskaičiuota lyginamosios vertės metodu yra 83 567,36 Eur.

26. Atsakovas pateikė nuomonę, kurioje nurodė, jog nėra pateikta jokių duomenų, kad palyginimui su bylos ginčo laivu parinkti plaukiojantys statiniai yra sertifikuoti pramoginiai laivai. Tai reglamentuoja 2013 m. lapkričio 20 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2013/53/ES“ Dėl pramoginių ir asmeninių laivų, kuria panaikinama direktyva 94/25/EB“. Atsakovo nuomone ekspertas vertinimą atliko lygindamas skirtingų klasių laivus, t. y. Laivą lygino ne su pramoginiais laivais, gabenančiais keleivius, o su laivais-namais, be to, laivų rinkos vertės buvo lyginamos ne su Lietuvos rinka, bet su Nyderlandais, neapžiūrėtas ir neįvertintas ginčo laivas natūra.

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta tai, kad teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas).

28. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus).

29. Spręsdami dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios reikšmės teismai turi įvertinti ir jo atitiktį įstatyme įtvirtintiems turinio reikalavimams. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Nagrinėjamu atveju teismas negali remtis pateikta eksperto išvadomis, nes 2019 m. gegužės 2 d. Sutartyje, kuria Laivo gamintojas UAB „Inter corpora“ pardavė Laivą bendrovei „Navė“, ir išrašytoje sąskaitoje, taip pat UAB „Navė“ sutartyje bei sąskaitoje, pagal kurias laivas buvo parduotas UAB „Tempestas“, o ir Laivo registracijos liudijime nurodoma, kad tai pramoginis D klasės (projektavimo kategorijos) laivas, modelis – INT 0002 ir unikalus serijinis numeris LT-INTC0002E919. Tuo tarpu Ekspertizės akte nėra jokių duomenų, kad palyginimui su bylos ginčo laivu parinkti būtent pramoginiai laivai.

31. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualusis turto arba verslo vertinimas – tai turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Metodika yra patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159.

32. Metodikos 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Pagal Metodikos 57 punktą, lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.

33. Vadovaujantis Metodikos 58 punktu, taikant lyginamąjį metodą: pirma, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius; antra, įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu.

34. Lyginant pateiktas ieškinio priede – ginčo laivo nuotraukas ir eksperto pateiktas nuotraukas, pagal kurias jis vertino ginčo laivus, matyti esminis skirtumas. Ieškovo pramoginis laivas – skirtas keleiviams pervežti, o ekspertas vertino pramoginius laivus-namus. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, ar ekspertas vertino Lietuvos rinką ginčo klausimu. Teismo nuomone byloje nėra įvertinta ginčo laivo komplektacija, įrangos nusidėvėjimas ir techninė būklė. Šiuo atveju byloje nebuvo kliūčių apžiūrėti ir įvertinti ginčo laivą natūra. Nagrinėjamu atveju, taip pat kyla didelių abejonių, kurių ekspertas nepaaiškino, kaip Laivo 2019 m. gegužės 2 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, kuria laivo gamintojas UAB „Inter corpora“ pardavė laivą bendrovei „Navė“, už 30 492 Eur, pakilo daugiau nei 2,5 karto. Taigi, dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo vadovautis eksperto nustatyta Laivo verte.

35. Kita vertus, teismas įvertina atsakovo elgesį, kaip nerūpestingą ir neatidų, nes jis laivą pardavė žemesne nei likutinė Laivo vertė, pasirinktam asmeniui, prieš tai nedėjęs jokių pastangų rinkoje parduoti ginčo laivą už maksimalią kainą. Taigi, atsakovas tokiu būdu padarė žalą savo vadovaujamai įmonei. Kadangi šiuo atveju teismas negali vadovautis eksperto išvada, tai remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano jog ieškovo ieškinys turi būti patenkinamas iš dalies ir ieškovui priteisiama atsakovo padaryta žala 12 992 Eur, t. y. skirtumas tarp Laivo įsigijimo kainos pagal 2019 m. gegužės 2 d. pirkimo pardavimo sutartį ir pardavimo trečiajam asmeniui kainos (30492-17500=12992).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Ieškovas UAB „Tempestas“ pradiniu ieškiniu prašė priteisti ieškovui iš atsakovo A. P.: 92 435,77 Eur, po atliktos teismo ekspertizės ieškinį patikslino ir prašė priteisti 83 567,36 Eur žalos atlyginimo. Pateikdamas pirminį ieškinį ieškovas buvo sumokėjęs 1612 Eur žyminio mokesčio. Už patikslintą ieškinį (83 567,36 Eur) mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1479 Eur. Taigi, ieškovui grąžintina 133 Eur žyminio mokesčio (1612-1479) (CPK 87 str.).

37. Iš dalies patenkinus ieškinį, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Kaip minėta, patikslinto ieškinio suma buvo 83 567,36 Eur, o ieškovui priteista 12992 Eur žalos atlyginimo. Taigi, ieškinys buvo patenkintas 15,55 procento. Atitinkamai turi būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Kaip nurodyta, už patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 1479 Eur, o 15,55 procento nuo šios sumos yra 230 Eur. Taigi, ši žyminio mokesčio suma iš atsakovo priteisiama ieškovui. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 580 Eur atstovavimo išlaidų, 15,55 procento nuo šios sumos yra 90,20 Eur. Taigi, ši atstovavimo išlaidų suma iš atsakovo priteisiama ieškovui. Atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Tempestas“ ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovui UAB „Tempestas“ (juridinio asmens kodas 304837845) iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12992 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 230 Eur žyminio mokesčio ir 90,20 Eur atstovavimo išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovui UAB „Tempestas“ (juridinio asmens kodas 304837845) 133 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugsėjo 14 d., mokėjimo nurodymu Nr. 110.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.