- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-379-875/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00358-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠABylos Nr. A2.6.-379-875/2013m.Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00358-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.
2013 m. liepos 2 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį traukiamas R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas Raimundas Spudulis 2013-06-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad R. A. 2013-06-25 apie 1.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo nuosavą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas vidutinis 2,42 (±5%) promilių girtumas, todėl baustinas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyto draudimo vairuoti esant neblaiviam pažeidimą.
Teismo posėdyje administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl padaryto pažeidimo gailisi. Parodė, kad važiavo išgėręs alaus. Prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes ši teisė reikalinga darbe.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Išklausius teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą ir ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno Raimundo Spudulio 2013-06-25 tarnybinį pranešimą; R. A. patikrinimo alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 18899, testo Nr. (duomenys neskelbtini) kvitą, kuriame 2013-06-25 1.35 val. užfiksuotas 2,42 promilių girtumas, – darytina išvada, kad R. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo padaryta veika protokole kvalifikuota teisingai ir nurodyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta.
Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. A. nuoširdžiai gailisi.
ATPK 32 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi ATPK 29 straipsnyje numatyta, kad areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant šią bylą jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti R. A. taikant švelnesniąją ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinę baudą.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga savo darbo teisių įgyvendinimui, teismas negali netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – atsižvelgiant į padaryto pažeidimo didelį pavojingumą: R. A. transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo, ką patvirtina alkotesteriu užfiksuotas 2,42 promilių girtumas. Be to, pažeidimas padarytas sutemus, nakties metu. Tai, kad pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę vidutinio girtumo būklėje, parodo asmens labai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas sąmoningai, nes 2,42 promilių girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Būdamas tokios būklės R. A. kėlė labai didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikavo ne vien savo, bet ir jų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinėms pareigoms atlikti. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t.y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 1996 m. liepos 10 d. nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės dirbti atitinkamo darbo, jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs ir nuosekliai laikosi pozicijos, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Analogiškos pozicijos dėl vairavusių vidutinio ir sunkaus girtumo būklėje asmenų baudimo laikosi administracinių teisės pažeidimų bylas apeliacine tvarka nuo 2011-01-01 nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas (žiūrėti, pvz., nutartis, priimtas administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.ATP-48-152/2012, ATP-89-282/2012, ATP-97-332/2012, ATP-108-300/2012, ATP-169-332/2012).
Taigi dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – darbo praradimas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vadinasi, įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Šioje byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, todėl jos nėra pakankamas pagrindas neskirti ar skirti trumpesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos minimume.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir turint omenyje, kad transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, vadovaujantis ATPK 24, 30 bei 30² straipsniais R. A. skirtina minimali švelnesnioji administracinė nuobauda, numatytoji ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Pripažinti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą, bei atimti teisę vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2013-07-02.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.