Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Jaliniausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. balandžio 22 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. bausmę atlieka pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-08 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2019-03-31).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 93-293, kuriuo nutarė nuteistajam R. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl R. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Nuteistasis R. Ž. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad skundžiamos nutarties argumentai neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų ir prieštarauja kompetentingos Komisijos, sudarytos iš įvairių sričių specialistų, padarytai išvadai, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo vertinimu, skundžiama teismo nutartis neprofesionali, priimta savaip interpretuojant Komisijos pateiktą medžiagą, nurodant teiginius, kurių iš viso nėra socialinio tyrimo išvadoje. Tokie duomenys yra, pavyzdžiui, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nusikalsti didinantys veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, taip pat argumentai dėl to, kad nuteistasis neva menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, kartoja tas pačias klaidas, ne visada galvoja apie pasekmes ir pan. Skundo autorius taip pat nesutinka su nutarties motyvais dėl jo teigiamo elgesio nenuoseklumo, nurodydamas, kad jis po paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo trejus metus nebuvo baustas ir buvo vieną kartą paskatintas. Duomenys apie turimą paskatinimą taip pat paneigia teismo deklaratyvų teiginį, kad nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą yra dviprasmiškas ar kad nuteistasis nėra atsakingas.

R. Ž. nuomone, tai, kad jis trejus paskutinius metus nepažeidė nustatytų režimo reikalavimų, buvo kelis kartus skatintas, rodo jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu yra įvertinta 29 balais. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad jis tęsia mokslą, darytina vienintelė išvada, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo R. Ž. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Ž. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 29 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nors socialinio tyrimo išvadoje ir R. Ž. skunde nurodyta nemažai jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (mokosi, turi gyvenamąją vietą laisvėje, pasižymi teigiama darbine motyvacija, palaiko santykius su šeimos nariais), tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Darant šią išvadą atsižvelgtina į socialinio tyrimo išvadoje nurodytus R. Ž. elgesio ir mąstymo korekciją charakterizuojančius duomenis, reikšmingus sprendžiant klausimą, ar nuteistąjį jau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Visų pirma, priešingai nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino R. Ž. nustatytus kriminogeninius veiksnius – gyvenimo stilius ir draugai (menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, anksčiau yra teistas už analogiškas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis), jo mąstymas ir elgesys bei nuostatos. Nors aplinkybės, susijusios su asmens elgesiu iki bausmės atlikimo, yra statiškas kriminogeninis veiksnys, tačiau elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tačiau nagrinėjamu atveju R. Ž. nesielgė nepriekaištingai – bausmės atlikimo metu buvo daugiau kartų baustas drausmine tvarka nei paskatintas už pozityvų elgesį. Todėl nepaisant to, jog paskutinį kartą režimo reikalavimus jis pažeidė prieš trejus metus, teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog jo elgesys nebuvo nuoseklus. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai teisingai įvertino duomenis, charakterizuojančius R. Ž. mąstymo ir nuostatų pokyčius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, kad R. Ž. yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, neįvertinti ankstesnio patyrimo ir kilsiančių pasekmių, neigti turimas problemas ir taikyti netinkamas elgesio strategijas teismui neleidžia sutikti su skundo argumentais dėl nuteistojo pasitaisymo ir dedamų pakankamų pastangų, siekiant suvaldyti minėtų kriminogeninių veiksnių įtaką.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog R. Ž. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Šios išvados išdėstytų aplinkybių kontekste nepaneigia ir tai, kad R. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas paskutinio vertinimo metu sumažėjo dviem balais (nuo 31 iki 29 balų). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Komisijos nutarime nėra detalizuotos tokį rizikos vertinimo sumažėjimą lėmusios priežastys.

Taigi, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui visas reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo R. Ž. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.